Connect with us

Miestas

Seniesiems Kauno ąžuolyno medžiams – specialistų pagalba

Avatar

Paskelbta

Šeštadienį Lietuvos gamtos fondo darbuotojai visus, kam rūpi ši unikali teritorija,  pakvietė į Kauno ąžuolyną.  Susitikimo metu vyko gamtotvarkos plane numatytų darbų pristatymas šalia S. Dariaus ir S. Girėno paminklo pastatytoje palapinėje, tačiau svarbiausias buvo pasivaikščiojimas po ąžuolyną, kurio metu buvo parodyta kur ir kodėl bus atliekami konkretūs darbai.

Kauno ąžuolynas – didžiausias Europos mieste. Ši vieta svarbi ne tik miesto gyventojams, bet ir nuo brandžių medžių priklausomoms  organizmų rūšims. Čia prie šimtamečių medžių prisiglaudusios auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos ąžuolines kepenos (Fistulina hepatica) ir kuokštinės grifolės (Grifola frondosa), į kamienus įsilipę krokiniai minkšteniai (Hapalopilus croceus), o drevėse slepiasi šio ąžuolyno pasididžiavimas – Lietuvoje ir visoje Europoje ypač griežtai saugomi niūriaspalviai auksavabaliai (Osmoderma eremita (barnabita)). Dėl išskirtinės reikšmės gamtai Kauno ąžuolynas yra paskelbtas Buveinių apsaugai svarbia teritorija. Todėl 2017–2019 m. Lietuvos gamtos fondas šiai teritorijai rengė gamtotvarkos planą – strateginį planavimo dokumentą, numatantį kokių priemonių turi būti imamasi, kad Kauno ąžuolyne esančios gamtinės vertybės išliktų. Šis gamtotvarkos planas 2019 m. balandį buvo patvirtintas Aplinkos ministro įsakymu.

Pasivaikščiojimo po Kauno ąžuolyną metu buvo aptariamos konkrečios problemos bei jų sprendimo būdai. Nors gamtotvarkos plano derinimas su visuomene vyko 2018 metų liepos 26 d., prieš pradėdami darbus Lietuvos gamtos fondo darbuotojai, suprasdami Kauno ąžuolyno ir kiekvieno mieste augančio medžio reikšmę, dar kartą norėjo informuoti visuomenę apie planuojamus darbus. Šį kartą susitikimas surengtas ne salėje, o pačiame Kauno ąžuolyne – juk kokios priemonės reikalingos konkretaus ąžuolo senolio ilgaamžiškumo užtikrinimui aiškiausiai matosi, kai žiūrima į patį ąžuolą senolį ir jo aplinką.

Tarp parko ąžuolų vyrauja seni 100–320 metų medžiai, kurių kamieno skersmuo 100–160 cm. Istorinės nuotraukos byloja, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Kauno ąžuolynas labiau priminė stambiais medžiais apaugusią ganyklą nei didingą girią. Tokioje atviroje vietoje užaugę ąžuolai turi platesnę lają ir yra žemesni nei tankiame miške užaugę ąžuolai. Tačiau ilgainiui pasikeitus Kauno ąžuolyno žemėnaudai, ąžuolyne ėmė augti medeliai savaiminukai, tokie kaip liepos, klevai ir skroblai, o teritorijai tapus parku, buvo pasodintos iš Šiaurės Amerikos kilusios medžių rūšys, tokios kaip raudonieji ąžuolai, baltažiedės robinijos ir uosialapiai klevai. Tankėjant medynui, visi šie medeliai jau augo miško sąlygomis, siekdami saulės jie nesišakojo į plotį, bet augo aukštyn. Kai kurie jų išdygo tiesiai po plačiašakėmis senųjų ąžuolų lajomis ir praaugo jas. Kiti medžiai užstelbė senuosius ąžuolus iš šonų ir ėmė senoliams užstoti saulę. Senieji ąžuolai dėl saulės stygio prarado šakas, į kurias rėmėsi užaugę jauni medeliai, taip kai kurių senųjų ąžuolų lajos tapo nesimetriškos. Seniems ir drevėtiems medžiams, kurių kamienas nebestiprus, nesimetriška laja sukelia išvirtimo pavojų. Dauguma senųjų ąžuolų ėmė skursti dėl saulės trūkumo. O ir patiems senoliams šiuo metu reikia pagalbos dėl amžiaus, ankstesnio neprofesionalaus genėjimo, audinių žalojimo užbetonuojant dreves ar drevių išdeginimo.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Laura Andriuskeviciene (@laura.andriuskeviciene) on

Todėl Aplinkos ministrui patvirtinus Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planą Lietuvos gamtos fondas sukvietė komisiją, kurią sudarė  Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras, asociacijos „Žaliasis ąžuolynas“ pirmininkas profesorius Saulius Kaušinis ir Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Birutė Rondamanskienė. Komisijoje buvo numatytas ir medžių priežiūros specialisto dalyvavimas. Šį Lietuvos gamtos fondo vykdytą pirkimą konkurso būdu laimėjo Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas. Prie vertinimo prisidėjo dendrologė dr. Marija Tamkevičiūtė bei miškininkas Mindaugas Cedronas. Ši komisija įvertino būtiniausias priežiūros priemones 713 senųjų Kauno ąžuolyno ąžuolų, apžiūrėdama ir aprašydama kiekvieną medį.

​Mūsų nuomone, kiekvienas senas Kauno ąžuolyno medis yra labai vertingas, nepriklausomai nuo to, ar žmonėms jis atrodo estetiškai. Svarbiausias komisijos tikslas vertinant medžius senolius ir jiems kylančias grėsmes buvo kiekvieno senojo ąžuolo ir ąžuolyne augančių senųjų liepų išsaugojimas ir ilgaamžiškumo užtikrinimas. Taip pat atsižvelgta į parko lankytojų saugumo užtikrinimą siūlant trumpinti virš pagrindinių parko takų esančias negyvas šakas.

Apžiūrėjus ir įvertinus senuosius medžius bei jų aplinką, komisija priėjo išvados, kad pagrindinės jiems reikalingos išsaugojimo priemonės yra:

– Ten, kur jaunesni medeliai tankiai apaugę senuosius, jaunųjų medelių pašalinimas iš polajo bei pietinės ąžuolų senolių pusės;

– Kai kurių senųjų ąžuolų lajų tvarkymas atstatant simetriškumą;

– Kai kuriems ąžuolams, kurių kamienas stipriai išdrevėjęs ir nebestiprus, lajos palengvinimas simetriškai genint viršutines šakas;

– Dinaminių ir statinių jungčių įrengimas sutvirtinant ąžuolus, kuriems iškyla didelė grėsmė, kad dalis  lajos išlūš;

– Sausų šakų trumpinimas ten, kur jos gali sukelti pavojų parko lankytojams;

– Mūro likučių iškrapštymas iš drevių ten, kur jis dar nėra pernelyg giliai įaugęs į medžio audinius;

– Didžiųjų drevių užtvėrimas grotelėmis, kad žmonės į jas nemestų šiukšlių;

– Priešgaisrinės signalizacijos įstatymas į didžiąsias dreves;

– Dirvožemio pagerinimas ir mulčiavimas ten, kur ąžuolų šaknys stipriai nutryptos parko lankytojų (šalia takų ar sporto aikštelių).

Šių priemonių taikymas ir buvo pristatytas šeštadienį susirinkusiems Kauno ąžuolyno ateitimi susirūpinusiems žmonėms. Į susitikimą atėję žmonės turėjo daug klausimų ir nuogąstavimų, todėl nei Lietuvos gamtos fondo specialistams, nei arboristui Renaldui Žilinskui nuobodžiauti neteko – virė intensyvios diskusijos ir renginys užtruko ilgiau nei planuota.

Vienas pagrindinių susirinkusiųjų rūpesčių buvo tai, ar specialistai besiruošiantys tvarkyti Kauno ąžuolyną turi užtektinai tam reikiamų žinių ir tinkamą kvalifikaciją. Atsakydama į šį nuogąstavimą, Lietuvos gamtos fondo projektų vadovė Dalia Bastytė-Cseh pristatė Lietuvos gamtos fondo specialistų daugiau nei 15 metų patirtį miškų ir juose gyvenančių retųjų rūšių apsaugos bei gamtotvarkos srityje. Ji taip pat užtikrino, kad Lietuvos gamtos fondas skelbdamas konkursą medžių priežiūros paslaugoms reikalauja ne tik patirties senų medžių priežiūros srityje, bet ir kvalifikaciją patvirtinančio tarptautinio EAC (Europos arboristikos tarybos) arba ISA (Tarptautinės arboristikos draugijos) sertifikato. Egzamino šiems sertifikatams gauti išlaikymas reikalauja plačių su medžių priežiūra susijusių žinių ir praktinių įgūdžių.  Šiuo metu tik trys arboristai Lietuvoje turi EAC išduotą sertifikatą, o tai yra žymiai mažiau nei kaimyninėse šalyse: Latvijoje yra 16 arboristų, turinčių šį sertifikatą, Lenkijoje – 98, o Čekijoje, šalyje su senomis ir stipriomis arborizmo tradicijomis, net 180 arboristų tokį sertifikatą. Tačiau Lietuva lenkia Baltarusiją, ten tokį sertifikatą turi tik vienas arboristas. Vienas iš Lietuvos gamtos fondo tikslų yra kelti medžių priežiūros ir arborizmo lygį Lietuvoje, todėl norėtume paskatinti Lietuvos medžių priežiūra užsiimančius specialistus pasitempti, laikyti EAC arba ISA egzaminą ir įgyti sertifikatą pripažįstamą visoje Europoje.

Taip pat šeštadienį Kauno ąžuolyne susirinkę žmonės rūpinosi, kad įvykdžius ąžuolyno tvarkymo darbus, sumažės šios teritorijos natūralumas. Juk Kauno ąžuolynas nuostabus ir tuo, kad tai – ir parkas, ir miškas miesto viduryje. Gamtininkai puikiai supranta šio natūralumo vertę dvikojams ir daugiau kojų turintiems ąžuolyno lankytojams bei gyventojams. Dėl to gamtotvarkos plano rengėjai užtikrino, kad medžių tvarkymas vyks tik ten ir tik tiek, kur ir kiek yra būtina senųjų medžių kuo ilgesniam gyvavimui užtikrinti. Kaip seniems žmonėms reikia artimųjų, o kartais ir medicinos pagalbos, taip ir seniesiems medžiams kartais reikia specialistų pagalbos.

Kauno miesto savivaldybės informacija

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Sostinėje pradedami ledo arenos projektavimo darbai

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl Jotvingių gatvėje iškilsiančios ledo arenos architektūrinio projektavimo paslaugų. Ledo areną sostinei projektuos UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“, o projekto valdytoja paskirta UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

„Sporto infrastruktūros plėtra jau ne pirmus metus yra vienas Vilniaus prioritetų – mieste nuolat dygsta didesni ar mažesni sporto objektai, tačiau ledo arena bus iš tiesų išskirtinis projektas. Jau kurį laiką jautėme, kad sostinei trūksta žiemos sportui skirtų objektų. Nauji, šiuolaikiški ledo rūmai pirmiausia prisidės prie neformaliojo ugdymo galimybių spektro išplėtimo ir aukšto meistriškumo sportininkų tobulėjimo, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir prie ledo ritulio, dailiojo čiuožimo ir akmenslydžio populiarinimo šalyje“, – sakė sporto klausimus kuruojantis Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Naujininkų mikrorajone projektuojama arena talpins dvi ledo ritulio aikštes. Viena jų bus skirta ledo ritulio treniruotėms, kita bus pritaikyta ir dailiajam čiuožimui. Pastarosios prieigose planuojama įkurdinti žiūrovų tribūnas, tad joje sportininkai galės ne tik treniruotis, bet ir rengti varžybas. Arenoje taip pat bus numatyta erdvė akmenslydžio aikštelei bei apšilimo ir dailiojo čiuožimo choreografijos salėms.

Ledo arenos statybai sostinėje paskirtas 39 tūkst. kv. m ploto sklypas. Jotvingių g. 1 adresą turėsiančiame pastate numatytos patalpos turėtų užimti maždaug 9500 kv. m ir talpinti vienu metu apie 100 sportininkų.

Konkursą laimėjusi ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“ grupė turės parengti techninį statybos projektą. Įmonės taip pat rengs darbo projekte numatytas sklypo sutvarkymo, architektūros, konstrukcijų, interjero dalis, sukurs statinio informacinį modelį bei turės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Konkurso laimėtojos įsipareigojo paslaugas suteikti per 270 darbo dienų su galimybe pratęsti terminus ne daugiau kaip 120 darbo dienų. Techninis statybos projektas turėtų būti užbaigtas 2022 m.

Projektuotojai atliks ir statinio projekto vykdymo priežiūrą. Šių paslaugų teikimas tęsis iki statybos darbų užbaigimo. Bendra pasirašytos sutarties vertė – 330 tūkst. eurų.

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus geležinkelio stočiai, viešojo transporto terminalui ir aikštei – tarptautinis architektūros konkursas

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto tarybai sausio 6 dieną pritarus susitarimui su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), jau pirmąjį šių metų ketvirtį bus skelbiamas bendras tarptautinis architektūros konkursas, kuris lems, kaip ateityje pasikeis pagrindinė erdvė prie sostinės geležinkelio stoties. Tikimasi, kad šios teritorijos pertvarka taps impulsu ir esminiam visos pietinės miesto dalies atsinaujinimui.

Bendradarbiavimo susitarimą dėl bendro tarptautinio architektūros konkurso sausio 19 d. pasirašė miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis ir LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška bei geležinkelių tinklą Lietuvoje valdančios  bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Keisis urbanistinis Stoties rajono vaizdas

„Idėja prikelti Stoties rajoną naujam gyvenimui vis labiau virsta kūnu. Ši pertvarka – ne tik transporto mazgo ir aikštės aplink jį pasikeitimas. Pokyčiai bus matomi labai didelėje teritorijoje, jie apims naujas geležinkelio, o vėliau ir autobusų stotis, bei reikšmingai pakeis urbanistinį Stoties rajono vaizdą“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Savivaldybė ir LTG sutarė bendromis jėgomis rekonstruoti įvairias transporto rūšis jungiantį viešojo transporto centrą taip, kad jis atitiktų Berlyno, Frankfurto, Vienos viešojo transporto stočių koncepciją. Tai reiškia, kad erdvė išliktų pagrindiniu keleivių mazgu, jiems vietoje pasiūlant maitinimą, nakvynę, biuro nuomą. Kartu erdvę ketinama padaryti patrauklia ir Vilniaus gyventojams. Viešąjį transporto centrą numatoma rekonstruoti 2023–2026 metais.

„Tikime, jog keleivių, kurie rinksis aplinkai draugiškas keliones traukiniais, skaičius per artimiausią dešimtmetį smarkiai paaugs. Todėl norime sukurti patogią šiuolaikišką infrastruktūrą – modernų daugiafunkcį transporto, verslo ir laisvalaikio centrą, kuris taptų ne tik kelionių traukiniais pradžios tašku, bet ir nauju vilniečių bei miesto svečių traukos objektu su žaliosiomis erdvėmis, patogiomis jungtimis“, – sako LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Planuojama, kad erdvė prie geležinkelio stoties Vilniuje pasikeis neatpažįstamai. Aplink dabar ten esantį transporto mazgą bus kuriamos pėstiesiems patogios prieigos su aikšte, pastaroji sujungs atnaujintą geležinkelio stotį ir naują autobusų stotį.

Patogi infrastuktūra keliaujantiems

„Atnaujinama stoties teritorija leis vienoje vietoje pasinaudoti dideliu įvairių paslaugų spektru, o šie pokyčiai kartu su geležinkelio infrastruktūros plėtra skatins rinktis greitą, patogų ir žalią susisiekimą traukiniais. Būsima europinės vėžės „Rail Baltica“ jungtis, kuria galėsime pasiekti Europos sostines, duos impulsą Vilniui tapti reikšminga europinio geležinkelio tinklo dalimi“, – pažymi „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Tarptautinio architektūros konkurso dalyviai turės pateikti kompleksišką Stoties rajono konversijos scenarijų pasiūlydami sprendimą, kaip turėtų atrodyti vieningas Vilniaus urbanistinis centras su viešojo transporto mazgu. Vertinant pasiūlymus bus kreipiamas dėmesys į keleivių poreikius, užstatymo ir viešų erdvių formavimo principus, žaliąsias zonas, pastatų ir erdvių architektūrinius bei funkcinius sprendimus.

Atrinkta geriausia architektūrinė idėja turėtų išsiskirti unikaliais sprendiniais, formuojančiais šiuolaikinį „miesto vartų“ įvaizdį, atitikti atvirumo, kompaktiškumo, daugiafunkciškumo, integralumo su aplinka, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, darnaus judumo kriterijus. Planuojamo konkurso dalyviai projektuos pokyčius ties Geležinkelio stoties rūmais ir viešojo transporto keleivių terminalu, jungtimi tarp Senamiesčio ir Naujininkų, Stoties aikšte. Į teritoriją patenka ir „LTG Infra“ patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas, ir Vilniaus miesto savivaldybės valdomos bei šiuo metu planuojamos valstybinės viešosios erdvės.

Bendra architektūrinio konkurso prizinio fondo sąmata yra 120 tūkst. eurų, iš kurių geležinkelių bendrovė skiria 80 tūkst., o sostinės savivaldybė – 40 tūkst. eurų.

 

Skaityti toliau

Miestas

Naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai: kokių statybų Vilniuje sulauksime šiemet?

Avatar

Paskelbta

Vilniečiams ypač aktualūs socialinės infrastruktūros plėtros projektai šiais metais įgyja pagreitį. Tarp didžiausių projektų – Tolminkiemio gimnazija, medicinos įstaigos plėtra, sporto kompleksai. Pasak Vilniaus miesto administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, sostinėje šiais metais vyks daug statybų.

Tolminkiemio gimnazija

Ambicingiausias švietimo infrastruktūros projektas, Tolminkiemio gimnazija, šiais metais iš brėžinių persikels į statybų aikštelę. Pilaitėje iškilsiančios mokyklos statybos turėtų prasidėti šiemet, o darbus bus siekiama užbaigti iki kitų metų rugsėjo. Tikimasi, kad ši mokykla inovatyviais sprendimais dešimtmečiais pralenks laiką ir taps pavyzdžiu mokykloms ne tik Lietuvoje, bet ir regione.

Studijos „DO architects“ vizualizacijos

Prie visapusiško projekto išvystymo ypač prisidėjo vietos bendruomenė, teikusi savo pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgus į komentarus, architektūriniais sprendimais bus skatinamas moksleivių judėjimas dviračiais net atšalus orams, 40 proc. teritorijos sudarys želdynai ir poilsio erdvės, taip pat bus įrengta 30 vietų automobiliams.

Antakalnio ligoninės plėtra

Didžiausi darbai medicinos infrastruktūros srityje šiais metais numatomi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL). Čia bus statomas dešimties operacinių, reanimacijos ir hemodializės blokas. Anot P. Poderskio, ši plėtra ligoninei labai reikalinga.

„Tai labai sena Antakalnio ligoninė, užauginusi daugybę medikų, profesorių ir praktikų. Senas operacinių blokas jau 50 metų stovi be rimto remonto, atlikta tik kosmetinių patobulinimų, nors čia nenutrūkstamai vykdomos operacijos – iš viso apie 10 tūkst. per metus“, – sako Vilniaus miesto administracijos direktorius.

VMKL taip pat planuojama atnaujinti esamas patalpas, pertvarkyti administracijos skyrių, plėsti trūkstamų paslaugų teikimą vilniečiams. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius užsimena ir apie planus kurti papildomą infekcinės ligoninės korpusą.

Lazdynų baseinas

Šiais metais taip pat planuojama atgaivinti sustabdytas Lazdynų baseino statybas. Bankrutavus pagrindiniam rangovui ir subrangovams atsisakius tęsti darbus sutartyje numatytomis sąlygomis, Vilniaus miesto savivaldybė nutraukė sutartį ir paskelbė naują viešąjį pirkimą. Naują patikimą rangovą tikimasi rasti iki kovo mėnesio.

„Tai yra pakankamai sudėtingas projektas. Rangovas turės priimti iš dalies pastatytą pastatą, jį užbaigti ir prisiimti už tai visą atsakomybę“, – komentuoja P. Poderskis.

Šiuo metu yra įgyvendinta apie 40 proc. baseino statybos darbų, juos užbaigti tikimasi iki 2022 metų. Planuojama, kad Lazdynų daugiafunkcis sveikatingumo centras turės vienus moderniausių baseinų Baltijos šalyse, treniruočių sales, pirčių zonas bei 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

Tarp būsimų socialinės infrastruktūros projektų yra ir Žirmūnų maniežas, tačiau šio projekto statybos šiais metais neprasidės. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia su projektu susijusius teisinius klausimus, o statybų pradžią numato 2022-aisiais.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt