Connect with us

Naujienos

Nuo šiandien transriebalų maiste turi būti mažiau

Avatar

Paskelbta

Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja reikalavimas, kad Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose vadinamųjų transriebalų kiekis negali viršyti 2 gramų 100-te gramų riebalų. Ši nuostata galioja ne tik parduotuvių lentynose esantiems gaminiams, bet ir viešojo maitinimo įmonėse tiekiamam maistui. Išimtis numatyta gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose transriebalai susidaro natūraliai.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pasiruošti pakeitimams buvo pakankamai laiko, nes įsakymas, kuriuo nustatytas didžiausias leistinas transriebalų kiekis maisto produktuose, pasirašytas prieš dvejus metus. Juo siekiama gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą bei mitybą.

„Įvairūs tyrimai patvirtina, kad didelio transriebalų kiekio vartojimas ženkliai didina širdies ligų riziką. Europos maisto saugos tarnyba jau prieš kelerius metus patvirtino,  kad transriebalų mažinimas gali turėti tik teigiamą poveikį sveikatai. Dėl to buvo pasirinktas labai aiškus kelias – riboti jų kiekį pramoninėje gamyboje, kad visi su maistu jų suvartotume kuo mažiau. Ryžtingų sprendimų ėmėmės vieni pirmųjų, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pernai taip pat paragino valstybes pašalinti pramoniniu būdu pagamintus transriebalus iš pasaulinės maisto tiekimo grandinės“, – sako ministras A. Veryga.

Anot sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio, įdėta daug pastangų, kad ruošiantis naujovių įgyvendinimui gamintojams neliktų neaiškumų.

„Sveikatos apsaugos ministerija nuolat rengė susitikimus su Lietuvos gamintojais, primindama jiems apie artėjančias permainas. Kaip žinome, gamintojai pakeitė technologijas ir receptūras, kad maistas būtų sveikesnis. Tai aktualu daugeliui maisto pramonės šakų, taip pat ir viešojo maitinimo įmonėms“, – sako A. Šešelgis.

Be to, jo teigimu, šioje srityje permainos pradėtos dar anksčiau: transriebalai jau prieš keletą metų uždrausti darželiuose, mokyklose, o rinkoje esančiuose sveikatai palankesniuose maisto produktuose, pažymėtuose „Rakto skylutės“ simboliu, transriebalų kiekis buvo apribotas jau prieš penkerius  metus. Siūlymui riboti transriebalų kiekį pramoniniu būdu gaminamuose gaminiuose buvo gautas ir Europos Komisijos (EK) pritarimas.

Transriebalai susidaro ilgai kaitinant aliejus arba hidrinant augalinius riebalus – prie nesočiųjų riebalų jungčių juose prisijungia vandenilio atomai. Transriebalus gamintojai deda į konditerijos gaminius − saldainius, pyragaičius, šokoladu glaistytus ar kremu perteptus gaminius, šaldytą tešlą ir jos gaminius ir kt. Taip pat gamintojai transriebalų turintį aliejų gali naudoti gamindami gruzdintas bulvytes, pūstus kukurūzus ir kitus gruzdintus ar spragintus gaminius.

Apie tai, ar produkte yra įdėta pramoninių transriebalų, žmogus, perkantis vieną ar kitą produktą, gali sužinoti perskaitęs produkto etiketę. Tokie riebalai yra įvardijami sudedamųjų dalių sąraše kaip „iš dalies hidrinti riebalai“. Maisto gamintojai tokius riebalus naudoja tam, kad prailgintų produkto tinkamumo vartoti terminą, sulėtintų jo senėjimą, oksidaciją ir apkartimą.

Taip pat svarbu paminėti, kad šių metų balandį EK priėmė reglamentą, kuriame nustatyta analogiška nuostata, jog transriebalų, išskyrus natūraliai esančius gyvūniniuose riebaluose, kiekis neturi viršyti 2 gramų 100-te gramų riebalų. Taigi Lietuva ir dar kelios Europos šalys, tokios kaip Danija, Latvija ir kitos, yra novatorės šioje srityje, o nuo 2021 m. balandžio 1 d. minėto reglamento nuostatos taps privalomos visoje ES.

Miestas

„Kalba Vilnius“ tinklalaidė: kova su COVID-19 Vilniuje

Avatar

Paskelbta

Kaip jaučiasi gydytojai per pandemiją? Kiek žmonių dirba su COVID testavimu Vilniuje? Kiek laisvų lovų, skirtų COVID ligoniams, šiuo metu yra sostinėje? Kada pasveiks Vilnius?

Visos šios temos ir dar daugiau – tiesiai iš keturių pašnekovų lūpų, kurie dabar savo visą darbinį laiką skiria kovai su COVID Vilniuje. Paklausykite naujo tinklalaidės „Kalba Vilnius“ epizodo:
Youtube:

Spotify: https://spoti.fi/3nQTScq.

Skaityti toliau

Miestas

Kalio jodido tablečių dalijimas vilniečiams pratęstas iki sausio 31 d.

Avatar

Paskelbta

Kalio jodido tablečių dalijimas vilniečiams pratęstas iki sausio 31 d.

Apie 62 proc. vilniečių jau atsėmė nemokamai vaistinėse dalijamas kalio jodido tabletes. Vilniaus savivaldybė jų dalijimą pratęs dar iki sausio 31 dienos. Jodo tabletės skirtos apsaugoti skydliaukę nuo galimo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, tad jų nereiktų vartoti be reikalo, svarbu vadovautis kartu išduodamomis instrukcijomis.

Iki šiol tablečių neatsiėmę vilniečiai, arba iki 2021 m. naujai deklaravę savo gyvenamąją vietą sostinėje, kviečiami suskubti ir atsiimti prevenciškai dalijamus preparatus per sausį. Elektroniniai receptai išrašyti automatiškai, todėl į gydymo įstaigas eiti nereikia. Ir gruodžio mėnesį savo gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravę gyventojai jau gali atsiimti jodo tabletes vaistinėse.

Primename, kad tabletės dalijamos visiems Vilniaus mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams, pateikusiems asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kartu su kalio jodido tabletėmis gyventojai gauna vartojimo instrukciją lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis.

Esant karantinui, kurio taisyklių reikia laikytis, Vilniaus miesto savivaldybė siūlo kalio jodidą atsiimti vykstant į vaistinę kitų būtinųjų dalykų, planuojant apsilankymą, kad būtų išlaikyti saugumo reikalavimai.

Daugiau informacijos jodas.vilnius.lt

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus parkų takai žiemą prižiūrimi kitaip nei miesto šaligatviai

Avatar

Paskelbta

Gražiausių miesto parkų – Vingio, Bernardinų sodo, Lukiškių ir Sapiegų – lankytojai turbūt jau atkreipė dėmesį, kad takai juose žiemos laikotarpiu prižiūrimi kitokia tvarka nei miesto šaligatviai.

Įprastai, esant nedideliam snygiui ir minusinei temperatūrai, leidžiama ant takų iškritusį sniegą sutrypti. Susiformuoja kietas sniego dangos paviršius, kuriuo saugu vaikščioti taip kaip ir asfaltuota ar grunto danga. Sningant smarkiau takai valomi, bet nebarstomi, jeigu yra minusinė temperatūra. Tokiais takais patogu ne tik vaikščioti, bet ir šliuožti slidėmis ar tempti rogutes.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Kai temperatūra tampa pliusinė, sniegas tirpsta, tokie takai darosi slidūs, tad jie pabarstomi smėliu ar smėlio ir druskos mišiniu tose vietose, kur arti nėra augmenijos. Pirmiausiai barstomos slidžios įkalnės, o kur būtina, ir lygūs takai.

Vingio parke vienas 1,5 km takas skirtas tik slidininkams, kuris nevalomas, nebarstomas, o smarkiau sningant tik paspaudžiamas specialia technika, kad slidininkams būtų patogu čiuožti „eglute“.

Klasikinio čiuožimo slidžių trasos Vingio parke yra padarytos šalia takų ir miško teritorijoje. Tie, kurie nori bėgioti ar vaikščioti stabiliau, nuo Geležinio Vilko gatvės iki Žvėryno pėsčiųjų tilto gali naudotis neužšąlančiu asfalto keliu ir taku.

Panašus takų priežiūros principas taikomas ir kituose miesto parkuose – Bernardinų, Lukiškių, Sapiegų. Takai šiuose parkuose nebarstomi druskos ar smėlio ir druskos mišiniu, kad nebūtų pakenkta parko medžiams ir kitiems augalams. Priklausomai nuo sniego intensyvumo takai valomi, slidžios vietos gali būti pabarstomos smėliu ar specialia smulkia skalda.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt