Connect with us

Naujienos

Ką reikia žinoti apie tvarkingą elektros instaliaciją?

Avatar

Paskelbta

Šiemet Lietuvoje dėl netvarkingos ar neteisingai eksploatuojamos elektros instaliacijos kilo net 562 gaisrai, kuriuose žuvo 6 žmonės. Tačiau gera žinia ta, kad pačios naujausios technologijos padeda išvengti pavojaus. Patarimais apie šiuos būdus straipsnyje dalinasi specialistai. 
Namas sukėlė saugumo klausimų
Žvelgiant į Lietuvos, kaip ir kitų šalių, statistiką, matyti, kad didelę dalį visų gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, tokie kaip perkrova, netvarkingas elektros jungiklis, kištukas ar skydinė, pažeistas arba prispaustas laidas.
Panašias tendencijas iliustruoja ir vilnietės Kristinos name atliktas elektros ūkio auditas. Moteris su vyru ir dviem mažametėmis dukromis neseniai įsikėlė į naujus namus – sostinės Antakalnio mikrorajone esantį namą. Namas statytas prieš 15 metų, jame darytas tik kosmetinis remontas, todėl šeimai iškilo galybė klausimų. „Nusprendėme ant sienos pakabinti televizorių, teko sienoje gręžti skylę. Nebuvome tikri, ar nepataikysime į kokį laidą, nes informacijos, kur ir kokiu būdu name nuvesti elektros laidai, neturėjome. Kai įsigyji namą, kurio pats nestatei, nesijauti visiškai ramus“, – teigia Kristina.
„Kalbant apie elektros sistemos saugumą Lietuvoje, daug reguliuojančių teisės aktų individualiems namams yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra nusistovėjusių aiškių rekomendacijų gyventojams, kas yra saugu ir kas ne, – teigia UAB „Statybos procesų valdymas“ vadovas Erikas Lenkevičius. – Todėl žmonėms ir patiems reikėtų domėtis ir rūpintis savo saugumu, nepriklausomai nuo to, ar gyvena senos statybos būste, ar įsigijo visiškai naują.“
Netvarkinga elektros instaliacija
E. Lenkevičius, apžiūrėjęs moters būstą, įvardija dažniausiai lietuvių namuose pasitaikančias elektros problemas. Pirma iš jų – kompleksinė: elektros prietaisų skydelio schema neaiški, nėra elektros projekto, statybos išpildomosios dokumentacijos, varžų matavimo, nuo kurių paprastai pradedamas elektros ūkio auditas. „Kiekvienas būstas privalo turėti šiuos dokumentus. Jie reikalingi siekiant įsitikinti, kad elektros įranga yra saugi, nėra nuotėkių ir kad ji ilgai tarnaus“, – paaiškina ekspertas.
E. Lenkevičiaus pastebėjimais, būstų dokumentacija dažnai neatitinka nustatytų reikalavimų ir tai gali sukelti problemų. Kristina, įsigydama namą, tokių dokumentų apskritai negavo. „Be jų neaišku, kur eina paskirstomasis kabelis ir įvadas, kur ir kokiu būdu išvedžioti kabeliai. Nežinia, ar kabeliai behalogeniniai, ar paprasti. O jeigu prireikia gręžti sieną, negali būti tikras, ar nepataikysi kur nors, arba gali neišlaikyti apsauginių atstumų“, – abejones išreiškia ekspertas.
Kitas aspektas – pati elektros instaliacija, kuri, E. Lenkevičiaus teigimu, daugumoje pastatų bent iš dalies būna netvarkinga ir tai gali kelti grėsmę žmonių saugumui. „Dauguma kabelių paslėpti, todėl pats būsto gyventojas negali žinoti, kad kažkur yra netvarkinga elektros instaliacija. Plika akimi matomi tik galiniai įrenginiai, jungikliai ar kištukiniai lizdai“, – argumentuoja specialistas.
Kodėl svarbu žinoti būsto istoriją
 
E. Lenkevičiaus teigimu, žmonėms svarbu žinoti ne tik kaip jų namuose išvedžiota elektros sistema, bet ir apskritai kokia yra jų būsto istorija. Ši informacija reikalinga siekiant įsitikinti, kad namai yra saugūs gyventi.
Tai atspindi ir Kristinos situacija: jos name prieš keletą metų buvo kilęs gaisras. Ekspertas pabrėžia, kad tokiu atveju ypač svarbu patikrinti visą elektros instaliacijos sistemą, išskirtinį dėmesį atkreipiant į tas vietas, kuriose įvyko ir buvo gesinamas gaisras. „Gesinant gaisrą, vandeniu užliejami kabeliai, kai kurie galėjo būti paveikti termiškai, todėl jų eksploatacija galimai nėra saugi“, – argumentuoja E. Lenkevičius.
Trūksta drėgmei atsparių prietaisų
Atsparumas drėgmei svarbus kalbant apie visų mūsų namuose esančius dalykus. E. Lenkevičiaus teigimu, drėgnose patalpose prietaisai, kurie turi tiesioginę prieigą prie elektros, turėtų būti labiau atsparūs drėgmei. Pavyzdžiui, Kristinos namuose esančių šviestuvų apsaugos klasė yra per žema. Tas pats galioja ir kištukiniams lizdams. „Jie turi būti aukštesnės apsaugos klasės, atsparūs drėgmei, ypač virtuvėje ir vonioje, kad, netyčia patekus vandens, neįvyktų trumpasis jungimas“, – paaiškina specialistas.
E. Lenkevičiui moters name taip pat užkliūva nuo sienos atšokę kištukiniai lizdai. Nors tai nėra retas vaizdas lietuvių namuose, atsiklijavusius lizdus palikti nesaugu, ypač turint mažų vaikų.
Elektros perkrova ir pažeisti laidai
Be minėtų atvejų, gaisrus namuose neretai sukelia ir elektros lankas. Jį galima palyginti su žaibo kirčiu, tik elektros lankas gali tęstis kurį laiką ir netikėtai užsidegti. Pavyzdžiui, taip nutikti gali kraunant išmanųjį telefoną ar kitą prietaisą, kurio laidas pažeistas. Pažeistoje vietoje atsiranda kibirkščiavimas. Geresniu atveju išmuša elektros saugiklius, o blogesniu – toje laido vietoje staigiai šokteli temperatūra ir kyla gaisras.
Dar viena problema, už kurią atsakingi patys žmonės, yra elektros perkrova – kai į vieną tinklą sujungiama daug elektros prietaisų. Tarkime, virtuvėje, kurioje veikia šaldytuvas ir tuo pačiu metu kas nors gaminama orkaitėje, įjungiama indaplovė, virdulys ir dar sugalvojama pakrauti telefoną. Tokia elektros perkrova gali pasibaigti gaisru.
Naujas būdas apsisaugoti nuo grėsmių
Visos šios, iš pirmo žvilgsnio, smulkmenos, susiklosčius netinkamoms aplinkybėms gali sukelti rimtų padarinių. Ir nors informacijos, kaip apsisaugoti, yra daug, lietuviai ne visada tinkamai įvertina elektros grėsmes, teigia Edmondas Daukšas, energijos valdymo bendrovės „Eaton Electric“ padalinio vadovas Lietuvoje.
Jo teigimu, laikantis privalomų ir rekomenduojamų saugumo reikalavimų, elektros sistemų gedimų rizika sumažėja, tačiau ji nėra visiškai eliminuojama. „Ne tik netvarkinga elektros instaliacija, bet ir elementarios spragos ar žmogiškos klaidos kartais sukelia grėsmę saugumui. Todėl reikėtų įvertinti galimas elektros rizikas namuose ir užtikrinti savo saugumą, tam pasitelkiant elektros sistemos sprendimus“, – rekomenduoja E. Daukšas.
Energijos valdymo bendrovės patirtis rodo, kad padėti išvengti nelaimės gali kibirkščiavimo sukeltus aukštus dažnius aptinkantys apsaugos prietaisai, tokie kaip rinkoje neseniai pasirodęs įrenginys AFDD+. „Toks prietaisas, aptikęs gedimą elektros instaliacijoje, atjungia elektros srovę konkrečiame įrenginyje ir taip apsaugo nuo galimos nelaimės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad iki šiol eksploatuoti įvairūs saugikliai, automatiniai jungikliai bei skirtuminės srovės įtaisai galėjo apsaugoti tik nuo trumpojo jungimo, srovės nuotėkio ir perkrovos. AFDD+ apsaugo ir nuo elektros lanko – t. y. visų svarbiausių gaisrą galinčių sukelti faktorių“, – sako E. Daukšas.
Šiuo metu Lietuvoje apsauga nuo srovės nuotėkio dėl elektros lanko yra neprivaloma, nors ir rekomenduojama, tad specialistai siūlo patiems žmonėms prisiimti atsakomybę už savo saugumą, kaip ir atminti, kad elektra – nuostabus žmonijos išradimas, jeigu su ja elgiamasi atsakingai.
Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

COVID-19 iššūkiai Vilniuje: poliklinikos pamažu atsiveria pacientų vizitams

Avatar

Paskelbta

Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastarosiomis savaitėmis sumažėjus užsikrėtimų COVID-19 skaičiui, ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikėjai rengia atsargias schemas sugrįžimui prie įprasto darbo organizavimo.

Stacionarinės paslaugos

COVID-19 gydymui deleguota Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL), pagal susitarimą su koronaviruso gydymą Vilniaus regione koordinuojančiomis Santaros klinikomis, sprendimą dėl dalies paslaugų sugrąžinimo atidėjo iki ateinančio trečiadienio – sausio 27 d. Jau kelios dienos visi į VMKL siunčiami pacientai guldomi Antakalnio g. 124 esančiame padalinyje. Šiuo metu abiejuose VMKL padaliniuose hospitalizuota iš viso 173 pacientų, tai yra užimta apie 56 proc. vietų. Maždaug pusė vietų užimta ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose.

Preliminariai susitarta, kad nuo gruodžio pradžios neveikiantys Antakalnio g. 57 esantys skyriai (Dienos chirurgijos skyrius, Abdominalinės chirurgijos ir urologijos skyrius, Kraujagyslių chirurgijos skyrius, naujas Izoliacinis skyrius, kur bus guldomi skubios pagalbos atvykę, bet PGR testo neturintys pacientai, taip pat – Priėmimo skyrius), dirbti vėl galės pradėti, kai Antakalnio g. 124 COVID-19 skyriuose nuolat turės ne mažesnį nei dviejų trečdalių laisvų vietų rezervą.

„Koronavirusu sergančius žmones gydantys medikai teigia, kad dauguma pacientų, dabar gydomų stacionariniuose skyriuose, yra tikrai labai sunkūs ligoniai. Taigi skubėti keisti šiandienės tvarkos neskubama“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

Ambulatorinės paslaugos

Daugelis poliklinikų planuoja nuo vasario pradžios padidinti kontaktinių paslaugų prieinamumą pacientams. Bet ir šiandien asmens sveikatos priežiūros paslaugos jau teikiamos ne tik nuotolinių konsultacijų, bet ir tiesioginio kontakto būdu. Sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, priima sprendimą dėl paslaugų teikimo būdo, labiausiai atitinkančio paciento interesus.
Antakalnio ir Karoliniškių poliklinikose ambulatorinių paslaugų teikimas visa apimtimi atnaujintas jau šiuo metu. Pacientai raginami neatidėliodami kreiptis dėl sveikatos paslaugų – jie gaus visas kaip įprastai – ne karantino metu – teikiamas paslaugas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad gyventojai, patiriantys koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, gali kreiptis į psichikos sveikatos centrus, prie kurių yra prisiregistravę arba priregistruoti šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras visa apimtimi teikia visas ambulatorines paslaugas: psichiatro II lygio konsultacijas, dienos stacionaro paslaugas, psichosocialinės reabilitacijos paslaugas. Paslaugos teikiamos daugiausia kontaktiniu būdu, dalis pakartotinių ambulatorinių konsultacijų teikiama ir nuotoliniu būdu.

Gyventojai raginami nedelsti ir prireikus būtinai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas dėl paslaugų suteikimo. Paslaugos yra teikiamos laikantis visų epidemiologinių rekomendacijų ir yra saugios.

Vakcinacija

Kitą savaitę Vilnius gaus 4134 vakcinas. Toliau bus skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (dalis jų gaus privalomą antrą skiepą) ir Sveikatos apsaugos ministerijos papildyta socialinių paslaugų teikėjų ir gavėjų grupė, kuri buvo pradėta skiepyti praėjusią savaitę – socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, budintys globotojai, socialinės globos įstaigų gyventojai.
Į prioritetines grupes įrašyti ir socialinės globos įstaigų veiklos kontrolę atliekantys specialistai, kurie vyksta į COVID-19 ligos židinius, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai, tiesiogiai dirbantys ir/ar besilankantys šeimose, neįgaliųjų asmeniniai asistentai, gestų kalbos vertėjai ir asmenys, socialinių paslaugų įstaigoje vykdantys savanorišką veiklą ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės. Taip pat bus skiepijami savivaldybių vairuotojai, kurie veža gyventojus į mobiliuosius punktus ir/ar pervežinėja sergančius COVID-19.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Kol Lietuvos gaunami vakcinų kiekiai nėra išaugę, vakcinacija Vilniuje ir toliau bus atliekama nesteigiant papildomų skiepijimo vietų. Šiuo metu pareiga yra deleguota keturioms didžiosioms poliklinikoms: Antakalnio, Centro, Karoliniškių ir Šeškinės. Atsiradus poreikiui, į procesą būtų galima įjungti ir kitas poliklinikas. Jau dabar veikia ir mobilios komandos, kurios vyksta į slaugos bei globos namus. Tuo tarpu visuotiniam vakcinavimui, be minėtų poliklinikų, yra numatytos ir kitos galimos vietos, tarp jų yra ir savivaldybės pastatas, ir gyventojų vakcinacija mobiliuosiuose punktuose, dalį jų tinkamai pritaikant šiai procedūrai.

Vilniečiai šiandien neturėtų rūpintis dėl registracijos skiepijimuisi. Gyventojų skiepijimosi tvarka bus paskelbta vėliau, kai bus baigiama vakcinuoti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytas prioritetines grupes.

Skaityti toliau

Rajonas

Zdalne spotkanie z mieszkańcami Niemenczyna

Avatar

Paskelbta

26 stycznia (wtorek) o godz. 18:00 zapraszamy mieszkańców Niemenczyna uczestniczyć w zdalnym spotkaniu, podczas którego zostaną omówione ceny ogrzewania. Przedstawiciele Administracji Samorządu Rejonu Wileńskiego oraz ZSA „Nemenčinės komunalininkas” odpowiedzą na Państwa pytania.
Podczas spotkania na platformie Zoom zostaną przedstawione informacje o cenach ogrzewania, a także funduszu wsparcia bloków wielomieszkaniowych oraz renowacji. Następnie odbędzie się sesja pytań i odpowiedzi. Zapraszamy do aktywnego udziału. Przewidywany czas trwania spotkania – 2 godziny.
Link do spotkania zdalnego:https://zoom.us/j/99752849558?pwd=dERrUWpNOW4ydlc2OERZY0FZOWlCdz09

Skaityti toliau

Rajonas

2021 m. sausio 29 d. tarybos posėdžio darbotvarkė. Tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu

Avatar

Paskelbta

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajone paskelbtas karantino režimas, š. m. sausio 29 d., 10 val., Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu. Vilniaus rajono gyventojai turės galimybę stebėti transliaciją realiuoju laiku VRSA YouTube kanale.
Kaip ir įprasta, su visais sausio 29 d. Tarybos posėdžio sprendimų projektais, galima susipažinti tinklalapyje www.vrsa.lt > Teisinė informacija > Teisės aktai ir aktų projektai.
2021 m. sausio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė
Tarybos posėdžio pradžia numatyta 10 val. Klausimų svarstymo laikas gali skirtis nuo laiko, nurodyto darbotvarkėje, todėl Tarybos posėdį kviečiame stebėti nuo jo pradžios.
VRSA YouTube kanalas

Komitetai vyks nuotoliniu būdu. Komitetų tvarkaraštis:
2021.01.26
13.00 Teisėtvarkos ir savivaldos plėtros komitetas;
14.00 Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komitetas;

2021.01.27
10.00 Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komitetas;
14.00 Ekonomikos ir finansų komitetas;
15.00 Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo komitetas;

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt