Connect with us

Naujienos

Kaune sukurtos net 6 inovatyvios idėjos, užtikrinančios reabilitacijos tęstinumą

Avatar

Paskelbta

Likus savaitei iki renginio „Hospiton 2019”, LSMU naujausių   farmacijos ir sveikatos technologijų centre į vieną erdvę susibūrė   skirtingų disciplinų sveikatos srities inovatoriai. Pasitelkus mąstymo   modeliavimo (angl. „Design thinking“) metodika komandos kūrė   išmaniuosius sprendimus, kurie galėtų užtikrinti pacientų   reabilitacijos tęstinumą už ligoninės ribų. Spalio 30 d. vykusi   „Inovacijų diena 2019” – tai Europos inovacijų technologijų instituto   sveikatos srities tinklo (angl. EIT Health) inicijuotas unikalus, metinis   renginys, vykstantis 20 ES šalių. Renginių ciklas, skirtas edukuoti ir   skatinti sveikatos srities inovacijų kūrimą akademinėje   bendruomenėje.

Pristatyti reabilitacijos srities iššūkiai

Renginį atidarė ir reabilitacijos srities iššūkius pristatė Kulautuvos reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius. Griuvimų prevencija, fizinių pratimų atlikimas viešose miesto erdvėse, pacientų integravimas į sporto klubus, fizinio aktyvumo priemonių taikymas hemodializės metu, virtualios realybės priemonės skatinančios fizinį aktyvumą – šiuos bei daugelį kitų klausimų apžvelgė prof. R. Kubilius. Gydytojas kardiologas pristatymo metu taip pat palietė itin jautrią visuomenei temą – Lietuvos širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų rodiklius, kurie gerokai viršija ES vidurkį. Gydytojas pabrėžė reabilitacijos proceso svarbą sveikstantiems po įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, ypatingai po miokardo infarkto. Reabilitacijos srities iššūkių pristatymas ir aptarimas tapo puikia paskata mokymų dalyviams generuoti išmaniuosius sprendimus, kurie galėtų palengvinti bei užtikrinti reabilitacijos procesą pacientui.

Išmokta kūrybiško požiūrio į problemų sprendimą

Išmaniųjų sprendimų kūrimą koordinavo pasaulinio novatorių tinklo „Design Thinkers Group“ narė, vienintelė Lietuvoje sertifikuota inovacijų metodologijos FORTH fasilitatorė Viktorija Matusevičiūtė. Mokymų metu lektorė supažindino renginio dalyvius su pagrindiniais „Design thinking“ metodologijos principais: problemos tyrinėjimo praktika, problemos performulavimo praktika, idėjų generavimo praktika, idėjų atrankos ir prototipų kūrimo praktika.

„Man yra tekę dalyvauti gausybėje mokymų skirtingose pasaulio šalyse, tačiau tai buvo pirmasis kartas, kuomet taikiau

thumbnail_6.jpg (regular, 500x333)

„Design thinking“ principus. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pajusti, kaip geras situacijos supratimas nulemia sėkmę pateikiant galutinį sprendimą.<..> Po mokymų džiaugiausi, kad paskyriau savo laiko šiam renginiui, nes po jo išsinešiau patirtį, kurią panaudosiu savo mąstymo bei kūrybos procese“, – kalbėjo neseniai grįžusi iš stažuotės Pekino sporto universitete bei šiuo metu dėstanti LSMU MA Sporto medicinos klinikoje lektorė Agnė Šlapšinskaitė.

„Susidūrėme su daug iššūkių, kurie padėjo įgyti tam tikrų kompetencijų. Pavyzdžiui, kaip per vieną dieną suformuoti ir palaikyti optimalią atmosferą komandoje, kaip efektyviai valdyti darbo laiką ir paskirstyti resursus, kaip priimti sprendimus, kai komandos narių nuomonės išsiskiria, na ir, žinoma, kaip, taikant „Design Thinking“ metodologiją, išspręsti komplikuotas įvairaus pobūdžio problemas“, – teigė KTU Biomedicinos elektroniką studijuojanti Julija Kravčenko.

Išmokus pagrindinių „Design thinking“ metodologijos principų, mokymų dalyviai paniro į kūrybinį procesą. Dienos pabaigoje komandos turėjo galimybę pristatyti savo sukurtą projektą vieni kitiems bei gauti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį.

Sugeneruotos inovatyvios idėjos reabilitacijos srityje

Renginio metu buvo sugeneruoti net 6 orientuoti į reabilitacijos tęstinumo užtikrinimą išmanieji sprendimai, o dienos thumbnail_9.jpg (regular, 500x375)pabaigoje komisija išrinko Top-3 inovatyviausias idėjas. Komisiją  sudarė reabilitologas Alvidas Keizeirs, UAB „Abili“ vadovas Aurelijus Domeika bei kūrybinio mąstymo trenerė Viktorija Matusevičiūtė.

„Su komanda vystėme platformą, orientuotą į senyvo amžiaus žmonių sveikatinimo procesą. Tai būtų dvišalis susitarimas tarp paciento ir gydymo įstaigos – 21 dieną bent 5 valandas per savaitę užsiimti aktyvia fizine veikla, į kurią būtų galima įsitraukti randant bendraminčius sukurtoje platformoje“, – kalbėjo 3-ios vietos nugalėtojų komandos narė, I kurso medicinos studentė Samanta Vaitkutė.

Išėjus iš gydymo įstaigos svarbus ne tik fizinis aktyvumas bet ir paciento psichosocialinė būklė. „Mūsų komandos projektas „Tu ne vienas“ – savitarpio grupė apjungianti to paties likimo pacientus būtų ta vieta, kur pacientai galėtų gauti paramą ir būtų vykdoma kontrolė, kaip sekasi žygiuoti po reabilitaciniu periodu, ar pasiekiami individualaus plano išsikelti tikslai. Miesto viešojoje erdvėje įrengiami paprasti, nesudėtingi testai, kuriuos pacientai gali atlikti patys (pvz., šešių minučių ėjimo testas)”, – apie savo idėją kalbėjo 2-sios vietos nugalėtojų komandos narė A. Šlapšinskaitė.

1-osios vietos nugalėtojų komanda kūrė techninę ir programinę įrangos sistemą, palengvinančią pacientų reabilitaciją už thumbnail_7.jpg (regular, 500x306)ligoninės ribų. „Pagrindiniai sprendimo privalumai: įpročių formavimas, įtraukimas per žaidybinę individualų gydymo planą bei galimybė “čia ir dabar” konsultuotis su gydytojais reabilitologais, kineziterapeutais ir kitais svarbiais optimaliai ir saugiai reabilitacijai specialistais“, – kalbėjo J. Kravčenko. Nugalėtojų komandą sudaro įvairių sričių specialistai: LSMU gydytojas chirurgas Andrėjus Subočius, FMR specialistė, ergoterapeutė Ingrida Petrauskaitė, LSMU ergoterapijos studijų programos studentė Gabrielė Kondrotaitė, KTU biomedicinos inžinerijos studentė Julija Kravčenko bei elektronikos inžinerijos studentas Andrius Juozokas.

„Dalyvaudama renginyje įgavau labai daug naudingos patirties. Supratau, kad kartais net pačios neįtikimiausios idėjos

gali virsti realybe“, – kalbėjo III kurso ergoterapijos bei I kurso slaugos studentė Gabrielė Kondrotaitė.

„Inovacijų diena 2019“ renginį organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) drauge su Kauno technologijos universitetu (KTU), bendradarbiaujant su Europos inovacijų technologijų instituto sveikatos srities tinklu (angl. EIT health). Nugalėtojų komanda laimėjo kelionę į Paryžiuje vyksiančią finalinę konferenciją, kur turės galimybę įsitraukti į tarptautinius mokymus bei susipažinti su kitais inovacijas kuriančiais žmonėmis iš visos Europos.

LSMU Plėtros tarnybos projektų koordinatorė Irina Semeško

Aliaus Koroliovo nuotraukos

Miestas

Vilnius kviečia išsaugoti šventines eglutes iki pavasario ir pasodinti Kalėdų mišką

Avatar

Paskelbta

Gyvas kalėdines eglutes namuose puošiantys vilniečiai šiemet kviečiami pasistengti jas išsaugoti iki pavasario ir pasodinti specialiai kuriamame Kalėdų miške. Vilniaus miesto savivaldybė šią akciją planuoja organizuoti kasmet, ir tokiu būdu išsaugoti bent dalį Kalėdų šventei vis paaukojamų žaliaskarių.

Kalėdų miško kūrimui numatyta vieta – netoli Verkių rūmų, Verkių regioniniame parke.

„Tai gali tapti ir šeimos tradicija, ir edukacija vaikams, ir dovana miestui – kasmet vilniečiai nuperka tūkstančius vazoninių eglučių, kurių gyvavimas baigiasi po Naujųjų metų. Užduotis nėra lengva, bet rezultatas – Kalėdų miškas – atpirks pastangas, todėl kviečiu visus vilniečius pabandyti iki pavasario balkone ar lauke išsaugoti eglutę. O pavasarį ne tik pakviesime jas pasodinti, bet ir padėsime jums tai padaryti“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak mero, net jei pavasario sulauks ir naujoje žemėje prigis viena iš penkių eglučių, tai jau bus didelis pasiekimas ir naujos miesto tradicijos formavimosi pradžia.

Savivaldybė taip pat pataria, kaip pasirūpinti, kad vazoninė eglutė arba kėnis sulauktų pavasario. Kol eglutė papuošta namuose, rekomenduojama ją nuolat laistyti. Eglutę nupuošus, būtina ją perkelti į atvirą balkoną arba lauką, ir jei nėra minusinės temperatūros – laistyti keletą kartų per mėnesį. Užėjus šalčiams, laistyti nereikia.

Planuojama, kad eglutes Kalėdų miške bus galima sodinti nuo kovo mėnesio, tačiau viskas priklausys nuo oro sąlygų. Tikslią sodinimo datą Vilnius paskelbs šiame puslapyje: www.vilnius.lt/kaledumiskas.

Eglutę padės pasodinti Vilniaus parkų prižiūrėtojai.

Tiksli nuoroda į būsimą Kalėdų miško vietą Google žemėlapiuose.

Skaityti toliau

Naujienos

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt