Connect with us

Naujienos

Kauno oro uostas aptarnavo milijoną keleivių – toliau telkiasi į augimą ir plėtrą

Avatar

Paskelbta

Antrasis pagal dydį šalies oro uostas dviem mėnesiais anksčiau nei pernai aptarnavo milijoną keleivių. Tam daugiausiai įtakos turėjo naujai pristatytos kryptys bei startavę užsakomieji skrydžiai. 2019-iesiems ritantis į pabaigą, fiksuojama, kad pagal aptarnautų keleivių skaičių ir pasiūlytų krypčių rodiklį, tai geriausi metai Kauno oro uosto istorijoje, o kitąmet rengiamasi dar didesnei plėtrai.

Pasiekė keleivių augimą

Milijonasis Kauno oro uosto keleivis buvo aptarnautas lapkričio 4 dieną ir keliavo į Eindhoveną su „Wizz Air“ oro linijomis. Toks keleivis fiksuotas dviem mėnesiais anksčiau nei pernai. Tai, anot Kauno oro vartų vadovo Karolio Matulaičio, pagrindžia, kad 2019-ieji yra išskirtiniai oro uosto istorijoje.

„Mūsų oro uosto augimas labai aiškiai matomas net tarptautiniu mastu, šiais metais Kauno oro uosto vardas buvo nuolatos linksniuojamas tarptautinėje žiniasklaidoje tarp sparčiausiai augančių oro uostų Europoje. Trečiąjį metų ketvirtį fiksavome  16 proc. siekiantį augimą, lyginant su pernai, skaičiuojame, kad net 6 mėnesius viršijome 100 tūkst. aptarnautų keleivių ribą, o daugiausiai keliavusiųjų buvo rugpjūtį – net 115 tūkst.“ – pažymi K. Matulaitis.

Anot Kauno oro uosto vadovo, tokia situacija – visiškai nauja. Iki šių metų 100 tūkst. keleivių siekiantis mėnesinis rodiklis nebūdavo fiksuojamas, o šiemet tai tapo kone kasdienybe. Daugiausiai prie to prisidėjo naujos praėjusių metų rudenį atidarytos kryptys į Italiją, taip pat vasarą startavusios kryptys į Kelną, Niurnbergą bei pradėti užsakomieji skrydžiai Kauno oro uoste.

Šiemet Kauno oro uoste tikimasi priartėti prie geriausio visų laikų metinio keleivių skaičiaus rodiklio, kuris buvo fiksuojamas 2017-aisiais. Tada apie mėnesį Kaunas tapo pagrindiniais šalies oro vartais, kuriuose buvo aptarnaujamas ir Vilniaus oro uosto keleivių srautas. Tais metais per Kauną iš viso skrido beveik 1 mln. 200 tūkst. keleivių.

Kryptys poilsiautojams ir verslo keleiviams

2019-ieji Kauno oro uostui svarbūs ir dėl suformuoto krypčių žemėlapio. Šiuo metu iš Kauno skrisdami 27 reguliariomis kryptimis keleiviai gali pasiekti didžiuosius ir strategiškai svarbius Europos miestus. Krypčių žemėlapis sudarytas taip, kad keliauti iš laikinosios sostinės būtų galima tiek poilsio, tiek verslo tikslais.

„Kauno oro uosto keleiviai gali pasiekti svarbiausius Norvegijos ar Didžiosios Britanijos miestus, taip pat atsirado ilgai lauktos kryptys į Vokietiją, kurios mums svarbios ir dėl atvykstančių vokiečių turistų srautų“, – pažymi K. Matulaitis.

Praėjusiais metais iš Kauno oro uosto pradėjo skraidyti Lenkijos oro bendrovė „LOT“, tapusi pirmąja iš šio oro uosto skrendančia ne žemų sąnaudų oro bendrove. K. Matulaitis akcentuoja, kad praėjus daugiau nei metams „LOT“ skrydžiai į Varšuvą vykdomi sėkmingai, taip keliautojams suteikiama jungtis su visa Europa.

Praėjusią vasarą taip pat buvo pasiūlyta iš Kauno skristi į poilsines keliones su užsakomuosius skrydžius vykdančiomis bendrovėmis. Anot K. Matulaičio, šią žinią Kauno regiono gyventojai sutiko itin palankiai ir aktyviai naudojosi galimybėmis keliauti į šiltus kraštus.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Nuotr. Martyno Jaugelavičiaus

Kauno miesto savivaldybės informacija

Miestas

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

Avatar

Paskelbta

 

Sostinės savivaldybės paskelbtas geriausių įveiklinimo idėjų konkursas jau padėjo surasti naujus šeimininkus trims Naugarduko, Bernardinų bei Vilniaus gatvėse esančioms savivaldybei priklausančioms patalpoms, kuriose laimėtojai įsikurs ir pasiūlys vilniečiams įvairių laiko praleidimo būdų. Dar 5 konkursai – jau pirmadienį

Įsikurs menų centrai, baltarusių traukos centras

Geriausia įveiklinimo idėja Bernardinų g. 6-12 išrinkta VšĮ Lewben Art Foundation pasiūlyta mintis patalpose įkurti meno centrą – čia jau artimiausiu metu bus siekiama sukurti šiuolaikišką, įvairioms visuomenės grupėms skirtą Lietuvos ir tarptautinio šiuolaikinio meno ir edukologijos centrą. Laimėtojas planuoja eksponuoti Lewben Art Foundation kolekcijos kūrinius, taip pat įrengti neformalią erdvę diskusijoms, edukacijai, parodoms.

Patalpos Naugarduko g. 20A-3 pavirs scenos menų centru: konkursą laimėjusi VšĮ „Darbininkai“ šią erdvę žada paversti alternatyvia scenos menų erdve, prieinama kuriančiam menininkui, kartu pasiūlant ne tik erdvę repeticijoms, bet ir pasirodymams, įvairiapusę pagalbą menininkams – nuo techninės komandos pagalbos – iki projektų komunikacijos strategijos rengimo.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

VšĮ „I. Luckevičiaus baltarusių muziejus“ pasiūlė geriausią idėją patalpoms Vilniaus g. 20. Miesto centre įsikurs saugi erdvė nukentėjusiems nuo represijų ir į Lietuvą atvykusiems baltarusiams. Čia veiks ir integravimo programa baltarusiams, bus kuriamas kultūrinis traukos centras kaimyninės tautos atstovams, gyvenantiems visoje Lietuvoje. Vyks parodos, edukacinės programos, lietuvių kalbos paskaitos.

Nauji konkursai penkioms patalpoms įveiklinti

Kitą savaitę bus skelbiamas dar vienas panašus konkursas – jame galės varžytis dar daugiau idėjų, kaip geriausiai panaudoti dar 5 nekilnojamojo turto objektus (4 nauji ir 1 pakartotinis konkursas) Jogailos, Meistrų, Pylimo, Skroblų ir S. Stanevičiaus gatvėse.

Kaip ir anksčiau, šiuose konkursuose bus varžomasi ne dėl kainos, bet dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos.

Nuo kovo 8 d. savivaldybė lauks paraiškų su pasiūlymais, kaip efektyviausiai paskatinti kurti socialinius verslus ar apjungti bendruomenes, kurti, tirti kino ar televizijos meną, rasti geriausias idėjas kultūrinės pakraipos meninei, pramoginei ir poilsio organizavimo, maitinimo ar administracinei veiklai vykdyti, arba teikti socialines paslaugas, ieškoti idėjų, kaip pritaikyti patalpas scenos menams ir kitai kultūrinei veiklai vaikams.

Socialinei veiklai

Pakartotinai skelbiamas konkursas patalpos, esančioms Jogailos g. 7. Joms dešimčiai metų ieškoma nuomininkų, kurie užsiimtų socialine veikla, telktų socialines iniciatyvas ir sudarytų galimybes vystytis socialiniams verslams, bendruomenėms, organizuotų renginius. Viena iš privalomų sąlygų gavus šias patalpas, jų pritaikymas asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.

Skroblų gatvėje esančioms patalpoms, dešimčiai metų taip pat ieškomos geriausios įveiklinimo idėjos, kaip kuo efektyviau teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl neįgalumo, amžiaus ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį, bei vykdyti kultūrinę, visuomeninę, organizacinę ir ūkinę veiklą.

Panašaus konkurso dėka, Vilniuje jau veikia tokia erdvė, kaip Senjorų avilys (Kubiliaus g. 2) – 2019 metais įkurta unikali užimtumo erdvė vyresnio amžiaus vilniečiams, kur jie gali mokytis kalbų, kompiuterinio raštingumo, verslumo, finansinio raštingumo, menų, skaitomos paskaitos. Taip pat – Vilniaus socialinis klubas (Vilnius social club) – nevyriausybinė organizacija, kuri siekia mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti žmonių tarpusavio ryšius teikiant profesionalią socialinę – ugdomąją pagalbą vaikams ir jaunimui.

Nuomojamos patalpos: 443,85  kv. m su garažu, esančias pastate Jogailos g. 7, antrame aukšte. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Jolanta Grotus, tel. 8 (5) 211 2182, el. paštas: jolanta.grotus@vilnius.lt.

Nuomojamos patalpos: 424,58 kv. m, esančias pastate Skroblų g. 27. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Diana Petraškevičienė, tel. (8 5) 211 2251, el. paštas: diana.petraskeviciene@vilnius.lt.

Kultūrai ir kitoms veikloms

Patapos esančios Pylimo g. 21A taip pat ieško naujų šeimininkų – čia laukiamos idėjos, kaip šias patalpas geriausiai pritaikyti kultūrinės pakraipos meninei, pramoginei ir poilsio organizavimo, maitinimo ar administracinei veiklai vykdyti.

Ieškomos ir geriausios idėjos dabar jau beveik visiškai pritaikytoms patalpoms esančioms Meistrų g. 12C. Savivaldybė ieško nuomininkų, kurie dešimčiai metų užsiimtų kino, televizijos ir reklamos filmų gamyba, kino sektoriaus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla, kino edukacija bei su ja susijusioms visuomeninėms, organizacinėms ir ūkinėms veikloms vykdyti.

Dešimčiai metų viešo konkurso būdu scenos menų ir kitai kultūrinei veiklai vaikams vykdyti bus nuomojamos patalpos ir S. Stanevičiaus g. 24. Šiose patalpose miestas nori matyti profesionaliųjų scenos menų renginius (spektaklius, pasirodymus, edukacines veiklas ir pan.), skirtus įvairaus amžiaus vaikams.

Pastarųjų dviejų patalpų nuomos konkursai yra didesnės neseniai priimtos Vilniaus miesto kultūros politikos strategijos dalis. Ja siekiama toliau nuo miesto centro esančias erdves, taip pat iki šiol nenaudotas erdves, įveiklinti ir pritaikyti profesionaliai kultūrinei, laisvalaikio veiklai. Vienas tokių sėkmingų įveiklinimo pavyzdžių – SODAS 2123 (Vitebsko g. 21 ir 23), pradėjęs savo veiklą 2020 metais. Ši naujai įkurta, toliau nuo miesto centro įsikūrusi erdvė pritaikyta kultūros kūrėjų ir tyrėjų veikloms, scenos menui, muzikai, įvairioms edukacinėms dirbtuvėms, renginiams.

Nuomojamos patalpos: 66,01 kv. m, adresu Pylimo g. 21A, Vilniuje. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Aušra Kažukauskaitė, tel. (8 5) 211 2289, el. paštas: ausra.kazukauskaite@vilnius.lt.

Nuomojamos patalpos: 1622,60 kv. m pastatas – laboratorijas, Meistrų g. 12C, Vilniuje. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Diana Petraškevičienė, tel. (8 5) 211 2251, el. paštas: diana.petraskeviciene@vilnius.lt.

Nuomojamos patalpos: 691,52 kv. m patalpas, pirmame ir antrame aukštuose ir rūsyje, adresu S. Stanevičiaus g. 24, Vilniuje. Daugiau informacijos apie šias patalpas teikia Nekilnojamojo turto skyriaus vyr. specialistė Aušra Kažukauskaitė, tel. 8 (5) 211 2289, el. paštas: ausra.kazukauskaite@vilnius.lt.

Visa detali informacija skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės www.vilnius.lt skiltyje „Parduodamas ir nuomojamas turtas“.

Skaityti toliau

Rajonas

Zapraszamy do składania wniosków o wsparcie Samorządu na remont obiektów ogólnego użytku domów wielomieszkaniowych

Avatar

Paskelbta

Samorząd Rejonu Wileńskiego zaprasza od 8 marca 2021 r. do 30 czerwca 2021 r. składać wnioski o dofinansowanie remontu, rekonstrukcji i odnowienia (modernizacji) obiektów ogólnego użytku domów wielomieszkaniowych.
Przypominamy, że 27 kwietnia 2017 r. Rada Samorządu Rejonu Wileńskiego zatwierdziła Opis procedury finansowania remontu, rekonstrukcji i remontu (modernizacji) obiektów ogólnego użytku domów wielomieszkaniowych, który reglamentuje wsparcie z budżetu Samorządu dla właścicieli mieszkań na remonty obiektów ogólnego użytku, takich jak dach, fundamenty, inżynieryjne instalacje budowlane (ogrzewania, hydrauliki), klatki schodowe itp.
Wnioski są przyjmowane w okienku obsługi interesantów Samorządu lub muszą być przesłane pocztą do Administracji Samorządu Rejonu Wileńskiego. Wnioskodawca zostanie poinformowany o wciągnięciu jego wniosku do ogólnej kolejki.
Należy zaznaczyć, że prace są wykonywane na koszt właścicieli mieszkań i innych lokali domu wielomieszkaniowego oraz Samorządu. Priorytet w zakresie finansowania mają obiekty awaryjne. Złożone wnioski zostaną rozpatrzone, a wnioski dotyczące finansowania zostaną przeanalizowane przez specjalnie utworzoną komisję.
Część finansowana przez Samorząd:
• 70 proc. wartości prac remontu, rekonstrukcji i odnowienia obiektów ogólnego użytku domów wielomieszkaniowych, uznanych za awaryjne, w tym nadzór techniczny robót, ale nie więcej niż 20 tys. euro dla jednego domu;
• 50 proc. wartości prac remontu, rekonstrukcji i odnowienia obiektów ogólnego użytku domu wielomieszkaniowego, ale nie więcej niż 20 tys. euro dla jednego domu;
• 70 proc. wartości prac modernizacji systemu ogrzewania domu wielomieszkaniowego;
• dodatkowe 30 proc. na modernizację systemu ogrzewania domu wielomieszkaniowego, uczestniczącego w zatwierdzonym przez Rząd Republiki Litewskiej programie odnowy (modernizacji) domu wielomieszkaniowego.
Dążący do otrzymania wsparcia wnioskodawcy będą musieli złożyć następujące dokumenty:
• wniosek ustalonej formy;
• dokumenty potwierdzające prawo przedstawiciela do reprezentowania wnioskodawcy;
• kosztorysy prac i usług wnioskowanych o dofinansowanie, pozwolenie na budowę (jeżeli wymaga tego Ustawa o Budownictwie Republiki Litewskiej), ekspertyzy dotyczące określenia stanu awaryjnego budynku (części budynku), obiektów w stanie awaryjnym, akt nadzoru technicznego domu;
• protokół ze spotkania właścicieli mieszkań i innych lokali domu z decyzją w sprawie remontu, rekonstrukcji lub odnowienia obiektów wspólnego użytku domu wielomieszkaniowego;
• potwierdzenie posiadania środków własnych (zaświadczenie administratora obiektów ogólnego użytku lub wyciąg z rachunku bankowego).
Więcej informacji na temat procedury, przypadków i warunków udzielania wsparcia znajduje się w Opisie procedury finansowania remontu, rekonstrukcji i remontu (modernizacji) obiektów ogólnego użytku domów wielomieszkaniowych (zatwierdzonym Uchwałą Rady Samorządu Rejonu Wileńskiego nr T3-187 z dnia 27 kwietnia 2017 r.).
W przypadku dodatkowych pytań prosimy o kontakt ze st. specjalistką Wydziału Gospodarki Lokalnej Ireną Mackel, tel. (8 5) 240 1564, e-mail irena.mackel@vrsa.lt.

Skaityti toliau

Miestas

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

Avatar

Paskelbta

Dalis „Kino pavasario“ kūrėjų mėnesį dirbs savivaldybės 20-ajame aukšte. Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, Vilnius siekia išnaudoti visas viešųjų pastatų erdves, įpūsti joms gyvybės. Taip pat šis dalinis atsivėrimas gali būti geras pavyzdys, kaip sukurti saugius „darbinius burbulus“.

Visi festivalio rengėjai bus testuojami dėl COVID-19. Šiuo metu Vilniuje išnaudojama tik nedidelė dalis testavimo pajėgumų, nors sudarytos galimybės ir profilaktiniams tyrimams.

„20-ajame aukšte planuojame įkurdinti kavinę, barą, o gal net ir kino teatrą, taip pat tai gali būti ir bendradarbystės erdvė. Tikiuosi, kad „Kino pavasarį“ įkvėps panoraminiai Vilniaus vaizdai, o saugiai dirbdami jei parodys kelią į platesnį atsivėrimą“, – teigia R. Šimašius.

„Kino pavasario“ festivalio rengėjai pasakoja, kad idėja bent trumpam pakeisti aplinką gimė galvojant, kaip užtikrinti saugias darbo sąlygas bei pagerinti darbuotojų emocinę savijautą ir motyvaciją prieš šių metų festivalio startą. Visa komanda naudojasi suteiktomis galimybėmis profilaktiškai testuotis.

„Svarbu ne tik saugus darbas, bet ir emocinė žmonių sveikata. Jau metus dirbame užsidarę namuose, tad galimybė nors trumpai padirbėti drauge, kūrybiškoje ir įkvepiančioje vietoje, yra neįkainojama šiuo laikotarpiu“, – sako VšĮ „Kino pavasaris“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška.

„Kino pavasaris“ savivaldybėje įsikurs mėnesiui ir ruošis festivaliui, kuris vyks kovo 18 – balandžio 5 dienomis virtualioje erdvėje.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt