Connect with us

Kultūra

Pavojaus trimitai dėl Zapyškio bažnyčios nuskambėjo per anksti

Avatar

Paskelbta

Socialiniuose tinkluose  užvirusi diskusija dėl Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo darbų prasidėjo šiek tiek per anksti. Du įgyvendinami projektai bus užbaigti kitąmet, tada juos ir bus galima objektyviau vertinti. Taip tvirtina projektų autorius, architektas Gintaras Prikockis.

Pirmąjį Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios sutvarkymo techninį projektą 2013 m. parengė šventovės valdytoja Vilkaviškio vyskupija. Deja, projektas neatitiko ES finansavimo sąlygų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Kauno rajono savivaldybė 2016 m. gegužės 27 d. panaudos sutartimi perėmė iš Vilkaviškio vyskupijos laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti žemės sklypą bei pastatą. Dabar čia įgyvendinami du projektai, kurių tikslas – pritaikyti bažnyčios pastatą ir jo aplinką visuomenės poreikiams.

Bažnyčios pastato tvarkybos projekto vertė siekia 820 tūkst. Eur.  627 tūkst. eurų šiam projektui skyrė Kultūros ministerija, likusią dalį – savivaldybė. 

Zapyškio senojo miestelio teritorijos pritaikymo bendruomenės poreikiams projekto vertė siekia 850 tūkst. Eur. 200 tūkst. Eur šiam tikslui skyrė Žemės ūkio ministerija, likusią dalį finansavo savivaldybė. 

Projektai suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Žemės ūkio ministerijos atstovai taip pat susipažino su techniniu šventovės aplinkos sutvarkymo projektu ir jam pritarė.

Abu projektus rengė didelę patirtį tvarkant paveldo objektus turintis architektas Gintaras Prikockis.

XVI amžių menantis šventovės pastatas jau praktiškai baigtas sutvarkyti: atlikti archeologiniai tyrimai, restauruoti sieninės tapybos fragmentai, įrengta šildymo sistema, sutvarkytas balkonas, įrengtos pagalbinės patalpos, pastatyti kryžiai. Atliekant archeologinius tyrimus, atkasti buvusios varpinės pamatai. Taip pat perlaidoti šventoriuje buvusių žmonių palaikai, įrengtas osarijus, liaudiškai vadinamas kaulinyčia.

Prikockis pasakojo, kad visa šventoriaus teritorija jau išklota specialia rulonine velėna, jokia invazija čia neplanuojama. Netrukus 1 ha ploto sklype šalia šventovės bus įrengti šviečiantys elementai, žymintys buvusio šventoriaus ribas, bus suformuoti ir apšviesti pėsčiųjų takai. 

Tarp šventoriaus ir Nemuno  pakrantės formuojamas 130 m. pėsčiųjų takas ir viešųjų renginių vieta. Dalis tako bus padengta granito plokštelėmis, likusi dalis bus grublėto betono. Per visą tako ilgį bus įrengtas glazūruotos keramikos suolelis, dekoruotas rankų darbo plytomis su senoviniais ornamentais.

Prikockis tvirtino, kad nuo suolelio bus galima grožėtis vaizdais į abi puses: iš vienos pusės čia atsiveria Nemunas ir Kulautuvos pušynai, iš kitos – gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Reaguodamas į socialiniuose tinkluose pastabas dėl liejamo betono, architektas patikino, kad užbaigus darbus, vaizdas gerokai pasikeis.

Projekto vadovė Jurgita Rakauskaitė pabrėžė, kad tvarkant bažnyčios aplinką nebuvo nukirstas nė vienas medis. „Šiaurės vakarinėje dalyje augantis senas gluosnis smarkiai išpuvęs, tačiau jis vienišai bažnytėlei sudaro gražią draugiją, todėl nusprendėme medį palikti“, – sakė projekto vadovė.

Kadaise aplink bažnyčią formavosi miestelis, čia stovėjo kelios dešimtys medinių pastatų. Projekto autoriai iš senovinių nuotraukų pamėgino juos perpiešti. Šį vaizdą bus galima pamatyti iš metalo nulietoje informacinėje lentoje. 

XX amžiaus pradžioje vokiečiai iš Ežerėlio buvo nutiesę siaurąjį geležinkelį, kuriuo iki Nemuno gabeno durpes. Nedidelį „siauruko“ fragmentą taip pat planuojama atkurti.

Savivaldybė bažnytėlėje ketina įrengti Kauno rajono muziejaus filialą. Čia vyks kameriniai renginiai, koncertai, parodos.

Lauko amfiteatras bus skirtas didesnėms bendruomenės šventėms, festivaliams. 

Neatsiejama Zapyškio įvaizdžio dalis – respublikinis aitvarų festivalis „Žemei ir Dangui“- taip pat turės pakankamai erdvių. Jauki bažnytėlė traukia menininkus, jaunavedžius, todėl ateityje čia bus galima ir tuoktis.

Zapyškį galima pasiekti ne tik automobiliu, bet ir laivais, kurie švartuojasi čia įrengtoje prieplaukoje. Iš Kauno taip pat galima atminti baigiamu tiesti dviračių taku.

Bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo darbus planuojama pristatyti visuomenei 2020 m. liepą, per Šv. Jono Krikštytojo atlaidus. Dėl programos savivaldybės atstovai jau tariasi su Vilkaviškio vyskupija, Kauno valstybine filharmonija ir Nacionaliniu Kauno dramos teatru.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai. Šią vasarą šventovėje buvo paminėtas žymaus zapyškiečio – fotomenininko Antano Sutkaus 80-ties metų jubiliejus.

Kultūra

Miesto kultūra, mokslas ir miestiečių laimės indeksas – po ROCK skėčiu

Avatar

Paskelbta

Miesto kultūra, mokslas ir miestiečių laimės indeksas – po ROCK skėčiu

Dvi dienas Vilnius tampa ROCK projekto gerosios praktikos centru – vasario 25-26 dienomis sostinėje lankosi projekto dalyviai iš 9 Europos miestų. Per dvi dienas bus aptarti visų dalyvių bei didžiausi Vilniaus ROCK komandos pasiekimai, integracija į strateginę kryptį Vilnius 2IN, aplankyti geriausi kultūros paveldo įveiklinimo pavyzdžiai.

vilnius.lt nuotr.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje startuoja vienas svarbiausių ROCK projekto dalyvių suvažiavimas – į sostinę atvyko visų dalyvių, universitetų ir verslo atstovai. Vilniaus ROCK komanda –  savivaldybės bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai ir mokslininkai – pristatys svarbiausius laimėjimus, aptars, ko pasiekė kiti miestai, ko pasiekė Vilnius ir kokios patirties galima iš to pasisemti.

„Priežastis, dėl ko mes šiandien susirinkome yra svarbi ne tik mums, projekto įgyvendintojams, Vilniui, bet ir visiems miestams, kuriems rūpi, kaip optimizuoti paveldą, tradicijas ir kultūrą, kaip kurti aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi laimingesni, o miesto planuotojų sprendimai atlieptų visų poreikius“, – sakė projekto vadovė Dalia Bardauskienė.

 

Vilniaus ROCK projekto metu vykdytas eksperimentas išaugo į atskirus projektus bei prisidėjo prie reikšmingų Vilniaus strateginių krypčių – tapo Vilnius 2IN dalimi, kuriama nauja „Laimingo Vilniaus“ kryptis. Šio projekto metu matuojamos vilniečių emocijos senamiestyje, centriniame sostinės paslaugų centre, miesto paplūdimiuose sezono metu, siekiama išsiaiškinti, kiek miesto paslaugų kokybė įtakoja emocijas.

„Vieta, kur atsidūrėme su ROCK projektu šiandien, mums, VGTU mokslininkams, yra didelis pasiekimas. Per kelerius metus surinkta per 350 milijonus duomenų, kurie bus naudojami ne tik šio projekto rėmuose, bet ir kitur. Darbai bus tęsiami, nes mokslinis tyrimas su projekto pabaiga nesibaigs, o susidomėjimas gaunamais duomenimis tik auga. Džiugu, kad čia, mieste, kuriame viskas prasidėjo, strategai įvertino ir įsitraukė, jog kuriamos programos tarnautų žmogaus poreikiams“, – savo indeliu džiaugėsi VGTU dalies projekto vadovas prof. Artūras Kaklauskas.

Anot projekto įgyvendintojų, labai svarbu ne tik kokie moksliniai laimėjimai, bet ir kaip juos pritaikai, ar pakankamai lankstus komandos požiūris, santykis su kitomis organizacijomis, miesto planuotojais ir gyventojais, kurie yra svarbi projekto dalis.

vilnius.lt nuotr.

Šiuo metu jau kuriama skaitmeninė programa, skirta vilniečių laimės rodikliui suskaičiuoti. Pirmieji bandymai  pavyko –  realiu laiku kas tris sekundes skaičiuojama vidutinė 6 miesto vietų laimės išraiška. Taip pat artimiausiu metu bus galima pamatyti ir paskutinių metų, mėnesių, dienų bei valandų (pagal dienos cirkadinį ciklą) vidutinę, 6 miesto vietų žiemos metus ir 8 vietų vasaros laikotarpiu, laimės išraišką.

ES finansuojamame Horizon 2020 projekte Rock dalyvauja 9-ios savivaldybės, 5 universitetai, verslo asociacijos, įmonės, ekspertai. Vadovaujantys partneriai – Bolonijos miesto savivaldybė ir Bolonijos universitetas. Dalyvaujantys miestai suskirstyti į perteikiančius savo patirtį (Role models) ir perimančius patirtį (Replicators). Vilnius pasirinktas kaip vienas iš pavyzdinių miestų, galintis perteikti savo patirtį kitiems miestams. Tai  Vilniaus senamiesčio – UNESCO pasaulio paveldo vietovės atnaujinimas, paveldo vertės pristatymas ir  propagavimas, bendruomenės paveldosauginio sąmoningumo ugdymas, įtraukimas į atnaujinimo procesą.

Šis projektas finansuojamas „Horizon 2020“ – didžiausios ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos.

 

Vilniaus miesto savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Užgavėnes švęskite Vilniuje!

Avatar

Paskelbta

Kviečiame Užgavėnes švęsti Vilniuje – devyniose sostinės seniūnijose rengiamos tradicinės žiemos išvarymo šventės!

 

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Dešimtmetį mininčiame Tibeto skvere bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai

Avatar

Paskelbta

Prieš dešimt metų Užupyje atidarytame Tibeto skvere ir šiais metais bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai. Nors pačiame Tibete šios šventės džiugesį temdo ne tik daugiau nei šešis dešimtmečius besitęsianti Kinijos vykdoma krašto okupacija bei nutautinimo politika, tačiau ir siautėjantis korona virusas, tačiau šios šventės minėjimas Vilniuje jau tapo gražia solidarumo su Tibeto tauta tradicija.
Vasario 23 d (sekmadienį) šventė Tibeto skvere prasidės 16 val. Pagal tibetiečių kalendorių prasideda 2147-ieji, Geležinės Žiurkės, metai. Šventės metu bus kabinamos naujos maldos vėliavėlės, kūrenamas laužas bei vaišinamasi arbata.
Tradiciškai ledo skulptūrą čia kurs Vilniuje gyvenantis skulptorius iš Balio I Made Sutama arba tiesiog Oka.

Šią šventę rengia Tibeto rėmimo grupė.

Tibeto skveras. Vilnius Go nuotr.

Losaras – tai svarbiausia ir didžiausia tibetiečių šventė tiek pačioje Sniegynų šalyje, tiek ir tremtyje. Tibetiečių Naujųjų metų šventė sutinkama pagal Mėnulio kalendorių – pirmąją jauno mėnulio dieną ir švenčiama laikantis visų seniausių amžių dvelksmą išlaikiusių tradicijų. Šios šventės tradicija artima mūsų Kūčioms. Tai šviesos pergalės prieš tamsą, gėrio – prieš blogį, vilties ir naujo gyvenimo pradžios šventė. Jos metu tarsi persikeičia pasaulis, ir viskas sugrįžta į pirmapradį laiką, į vieną, vientisą erdvę.

Pagal tibetiečių tradiciją, visą savaitę prieš Losarą atliekamos įvairios apsivalymo apeigos. Ugniai ir vandeniui čia skiriama ypatinga reikšmė. Ugnis sunaikina apdulkėjusius šventyklų altorius puošusius baltus šilko šalikus, išblukusias popierines gėles, sudėvėtus vienuolių drabužius, sudūlėjusius ritualinius tekstus, nublukusias maldų vėliavas, nes tikima, kad Naujųjų metų dieną viskas bus atkurta iš naujo…

Tibeto skvero iniciatyvinės grupės bei Užupio bendruomenės pastangomis 2010 m. bevardžiam Užupio skverui Vilniaus savivaldybė suteikė Tibeto vardą. Iškarto ši, anksčiau apleista erdvė, tapo vienu iš Senamiesčio kultūros centrų, kur reguliariai įgyvendinamos įvairios meninės bei pilietinės iniciatyvos.
Tibeto skvero išskirtinumą dar labiau papildė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2006) laureato skulptoriaus Rimanto Sakalausko skulptūrinė kompozicija „Mandala“. O Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto idėją, patvirtino 2013 m. ir 2018 m. skvere apsilankęs Jo Šventenybė Dalai Lama XIV.
Vilniaus m. savivaldybės pritarimu 2017 m. skvere atidengta jo pavadinimo lentelė dviem – lietuvių ir tibetiečių – kalbomis. Lentelę atidengė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Nuo pat Tibeto skvero įkūrimo čia švenčiami ir tibetiečių Naujieji metai – Losaras. Tai ne tik solidarumo su tibetiečiais išraiška, bet ir unikalios jų kultūros priminimas. Kartu tai šventė, į kurią gausiai susirenka tiek Užupio bendruomenė, tiek ir sostinės gyventojai, neabejingi tūkstantmetės Tibeto civilizacijai palikimui.
Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt