Connect with us

Naujienos

Planuojamas naujas Kauno miesto traukos objektas

Avatar

Paskelbta

Kaip šiandienos architektūrą pritaikyti ne tik mūsų, bet ir ateities reikmėms? Kaip suderinti tradicijas ir inovacijas? Į šiuos klausimus atsakymo ieškos Kauno technologijos universiteto (KTU) dirbtuvių „KTU miestelio vartai“ dalyviai, kursiantys universiteto miestelio vartų koncepciją.

Šios dirbtuvės – Kauno architektūros festivalio (KAFe 2019) dalis. Ne vieną profesionalą ar architektūros mėgėją žavintis Tarptautinis architektūros festivalis vyksta Kaune kas trejus metus.

Kurs studentai ir jauni profesionalai

Planuodami kelionių maršrutus dažnai pirmenybę teikiame miestams, kurie garsėja savo architektūra. Jau esame įpratę lankytis senamiesčiuose ar paveldą išlaikiusiose bažnyčiose, tačiau vis dažniau kelionių gidai rekomenduoja pamatyti vietas, pasižyminčias išskirtine architektūra.

Tad ir šių vartų tikslas – aiškiai įženklinti juntamus studentų miestelio „įėjimo taškus“ – kad jame esančios funkcijos kuo labiau atsispindėtų viešoje erdvėje.

Renginio metu studentai ir jauni profesionalai turės galimybę prisidėti prie idėjos studentų miestelio vartams – rekonstruoti susidėvėjusią infrastruktūrą bei saugoti paveldą.

Pasak KTU Statybos ir architektūros (SAF) docento Martyno Marozo, ne visada reikia naujų ir didelių pastatų. Tai yra puiki galimybė jauniems architektams realizuoti save tiek kūrybinėje, tiek profesinėje aplinkoje.

„Sutaupytus pinigus investuosime į tą aplinką, kuri jau yra dabar. Norime, kad miestelis būtų žalias, kad atsirastų natūrali jungtis tarp Kauno miesto ir Studentų miestelio“, – sako M. Marozas.

Sukurti miesto dvasią nereikia didžiulių pastatų

„Kaskart turime skirtingą temą, kuri, mūsų manymu, yra tam laikotarpiui aktuali. Šių metų tema – „įženklinantys“ (angl. landmark) pastatai – klausiame, ar jie įtvirtina, ar griauna miesto tapatybę. Pavadinimas parodo to festivalio kryptį, kuri atsiranda iš to, kad visuomenė pradeda domėtis statybos procesais, miesto plėtros procesais“, – apie festivalį sako KTU SAF docentas Gintaras Balčytis, „KAFe 2019“ vadovas.

Anot jo, pastatytas vadovaujantis modernistiniais principais, KTU studentų miestelis turi savitą architektūrą. Miestelio vartų idėjos gali apimti viską: nuo netradicinių architektūros formų iki inovatyvių atsinaujinančios energetikos, išmanių technologijų koncepcijų, ar kitų meninių ir technologinių instaliacijų. Tai turėtų būti idėjos, kurios „įženklintų“ studentų miestelio pradžią ir pabaigą.

„Įženklinanti architektūra – tai yra miesto ar vietovės identitetą atspindinti ir pabrėžianti architektūra“, – teigia G. Balčytis.

Balčytis atkreipia dėmesį į tai, kad įženklinantys pastatai nebūtinai yra dideli ir dominuojantys, kaip kad dažnai manoma. Kur kas svarbiau tai, kad įženklinanti architektūra kuria miesto dvasią.

Studentų miestelis – vieta, kurioje egzistuoja kitos taisyklės

Dirbtuvių metu bus vertinama ne tik objekto erdvinė išraiška, bet ir sprendinių pagrįstumas, sąsaja su kontekstu, inovatyvumas, funkcionalumas ir kiti aspektai.

„Tai yra galimybė studentams parodyti, ką jie moka. Tai – projektas, kuris gali padėti aiškiau pažymėti miestelio ribas, jo teritoriją. Norime, kad lankytojas jaustųsi taip, lyg vis dar būtų mieste, bet visgi ir kitoje vietoje, kurioje egzistuoja kitos taisyklės, šeimininkauja kitas savininkas“, – sako M. Marozas.

Jis teigia, kad taip pat svarbu, kad studentams šioje erdvėje būtų patogu leisti laiką ne tik paskaitų metu, bet ir po jų. Studentų miestelis gali pavirsti miesto teritorija su savo unikaliu charakteriu ir su aiškiai apibrėžta teritorija.

Dirbtuvėse „KTU miestelio vartai“ gali dalyvauti tie studentai ir profesionalai, kurių studijos ar veikla yra susijusios su architektūra ir pramoniniu dizainu, kuriems įdomi galimybė įtraukti projektą į savo darbų portfolio. Komandas taip pat gali papildyti specialistai iš inžinerijos, IT, rinkodaros ir kitų sričių.

„Neprisirišame prie jokių prioritetų. Dirbtuvės yra susijusios su kūryba, kviečiame bent kažkiek kūrybinių profesijų atstovus – tačiau turbūt didžioji dalis profesijų ir yra tokios. Skatiname jungtis tuos jaunus žmones, kurie norėtų prisidėti prie miesto teritorijos įženklinimo“, – teigia M. Marozas.

Stipriausias idėjas sieks įgyvendinti

Įženklinimas, anot jo, yra susijęs su gebėjimu pastebėti kultūrinius bei architektūrines problemas, jas spręsti.

„Priklausomai nuo komandų kiekio, tikimės gerų, stiprių idėjų, kurių pagrindu būtų galima išrinkti vieną geriausių, vieną stipriausių. Gali būti net ne viena, o kelios sėkmingos idėjos – norėtume jas įgyvendinti. Norime pastatyti tai, ką studentai yra pasiūlę“, – sako M. Marozas.

Dirbtuvėse sukurta ir išrinkta miestelio vartų koncepcija bus plėtojama ją įgyvendinant. Koncepcijos kūrėjai bus įtraukti į miestelio vartų autorių sąrašą ir/arba prisidės prie tolesnio koncepcijos vystymo.

Pasak „KAFe 2019“ vadovo G. Balčyčio, kiekvienas miestas, kiekviena savivalda stengiasi realizuoti įvairiausius projektus, kad pastatytų įženklinančios architektūros pastatą – juk tai yra svarbus miestų plėtros procesas.

„Visuomenės interesas yra labai didelis – įvairūs projektai sulaukia užklausų. Festivaliu norime parodyti, kad miestą kuria ne tik architektai, bet daug įvairių žmonių, tarp jų – ir miesto gyventojai, su kuriais būtina tartis ir viešinti parengtus projektus“, – teigia G. Balčytis.

KTU inf. 

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vyriausybė pritarė karantino sąlygų sugriežtinimui šalyje

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt