Connect with us

Naujienos

Užuot sprendę problemą valstybės mastu, dalis seimūnų gina šiltas savo ir Kauno rajono vadovų kėdes

Avatar

Paskelbta

Kauno miesto tarybai nusprendus mini referendume paklausti pačių Kauno priemiesčiuose gyvenančių žmonių – Kaunas ar Kauno rajonas, iš Seimo socialdemokratų pasipylė iniciatyvos kalbėti apie tai, kaip turėtų būti sprendžiami žiedinių savivaldybių klausimai. Būtų galima pasidžiaugti, bet… Deja, šios iniciatyvos panašesnės į šiltų savo ir bendrapartiečių kėdžių išsaugojimą nei realią valstybės politiką žiedinių savivaldybių klausimais.
Seimo narės Ramintos Popovienės inicijuotas projektas – tik dar vienas įrodymas, kad daliai parlamentarų savi interesai yra žymiai svarbesni už bendrą politiką, kuri, atrodo, ir turėtų rūpėti tautos išrinktiesiems. Palaikoma savo bendražygių socialdemokratų, R. Popovienė siūlo numatyti, kad gyventojų apklausoje nuomonę turėtų pareikšti visi tos savivaldybės gyventojai, kurios dalį teritorijos planuojama apjungti.
Kodėl dar neseniai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja dirbusi R. Popovienė staiga susirūpino žiedinėmis savivaldybėmis? Nesunku pastebėti, kad Seimo narei šis klausimas tapo opus tik suklibėjus Kauno rajono mero, irgi bendrapartiečio – socialdemokrato Valerijaus Makūno ir kitų kolegų kėdėms.
„Iš visos širdies pasveikinčiau Seimo narių iniciatyvą peržvelgti pasenusį ir šiems laikams visiškai nebetinkamą žiedinių savivaldybių reglamentavimą. Tačiau gaila, kad tokių iniciatyvų minėti Seimo nariai nekelia ir ignoruoja valstybinio lygio problemas, apie kurias kalbama ne vienerius ir net ne penkerius metus. Vietoje to savo brangų darbo laiką jie skiria kalboms apie vieną siaurą atvejį, nespręsdami problemos iš esmės“, – teigė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Miestas visiškai supranta pasigirdusius rajono gyventojų nuogąstavimus apie tai, kas bus su teritorijomis, kuriose nevyks mini referendumas. Deja, pagal šiandieninę įstatymų numatytą tvarką žiedinių savivaldybių ir jų ribų keitimo klausimais, miestas tiesiog negali spręsti ekonominiais, socialiniais ir kitais ryšiais nesusijusių teritorijų likimo.
O tai yra dar vienas įrodymas, kad peržiūrėti žiedines savivaldybes reglamentuojančią įstatyminę bazę tiesiog būtina. Tačiau vietoje to, kad būtų rūpinamasi žmonėmis, užsiimama siauro rato interesais.
Ironiška, kad prieš beveik ketverius metus į Seimą kandidatavę socialdemokratai savo šūkiuose ir plakatuose akcentavo: „Svarbiausia – žmogus!“ Kyla vienintelis retorinis klausimas – kuo vardu ir pavarde šis žmogus, kurio kėdė yra svarbesnė už kelis metus negydomą valstybės žaizdą?
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės atstovai, inicijuodami seniai pribrendusių permainų procesus, pasirengę paisyti ir griežtai vadovautis visais teisės aktais, susijusiais su savivaldybių administracinių ribų plėtra.
ELTA informacija

Naujienos

Vietoj automobilių detalių – dešimtys tūkstančių litrų alkoholio

Avatar

Paskelbta

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Naujienos

Didžioji dalis socialinės globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų jau paskiepyti nuo COVID-19

Avatar

Paskelbta

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Rajonas

Covid-19 Vilniaus rajone: 5 nauji susirgimai

Avatar

Paskelbta

Sausio 18 d. duomenimis Vilniaus rajone patvirtinti 5 nauji Covid-19 susirgimo atvejai. Pirmą kartą nuo ilgo laiko stebimas Covid-19 susirgimų mažėjimas, kuris prilygsta lapkričio mėn. pabaigos pandemijos situacijai. Pagal atnaujintus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenų bazės duomenis, šiuo metu iš viso Covid-19 serga 1 065 Vilniaus rajono gyventojai.
Izoliacijoje šiuo metu yra 879 asmenys. Sausio 15-18 d. duomenimis, hospitalizuoti 3 asmenys. Savivaldybės duomenimis, nuo Covid-19 pandemijos pradžios fiksuojamos 42 Covid-19 liga sirgusių asmenų mirtys (duomenys gali būti tikslinami).
Covid-19 sergančių pasiskirstymas pagal Vilniaus rajono seniūnijas (sausio 18 d. duomenimis):

SENIŪNIJA

COVID-19 LIGA SERGANČIŲJŲ SKAIČIUS

Nemėžio

94

Pagirių

86

Nemenčinės miesto

83

Avižienių

75

Zujūnų

68

Rudaminos

68

Juodšilių

63

Mickūnų

61

Nemenčinės

58

Riešės

53

Marijampolio

49

Maišiagalos

37

Kalvelių

35

Rukainių

35

Sudervės

29

Šatrininkų

28

Lavoriškių

27

Sužionių

27

Bezdonių

25

Medininkų

18

Paberžės

16

Dūkštų

16

Buivydžių

11

Vilniaus rajono švietimo (Vilniaus rajono savivaldybės ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumo) įstaigose sausio 15-18 d. buvo patvirtinti 7 nauji Covid-19 atvejai, iš jų – 2 mokiniams ir 5 suaugusiems asmenims (mokytojams ir (ar) personalui). Šiuo metu 52 Vilniaus rajono švietimo įstaigose (mokyklose ir darželiuose) yra nustatyta 320 Covid-19 atvejų, iš jų 165 mokiniams ir 155 suaugusiems asmenims (duomenys fiksuojami nuo 2020 m. spalio 22 d., pasveikusiųjų nuo Covid-19 ligos skaičius nefiksuojamas).
Sausio 18 d. duomenimis, Covid-19 tyrimai atlikti 42 Vilniaus rajono socialinės globos įstaigų darbuotojams ir 36 gyventojams, iš jų 41 darbuotojo ir 29 gyventojų tyrimų atsakymai neigiami, 1 darbuotojo ir 7 gyventojų – teigiami (vadovaujantis Vyriausybės sprendimu, socialinės globos įstaigų darbuotojams prevenciniai tyrimai atliekami vienam darbuotojui ne dažniau kaip kartą per dvi savaites, be to tiriama nuo 10 iki 20 proc. konkrečios įstaigos darbuotojų). Nuo sausio 14 d. prasidėjo Vilniaus rajone esančių slaugos ir globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų skiepijimas, todėl prevencinių tyrimų skaičius sumažėjo.

Primename, kad užsikrėtusieji COVID-19 patys gali pateikti epidemiologinę informaciją, nelaukdami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų ar savanorių skambučio. Tam žmogus NVSC interneto svetainėje turi užpildyti nustatytos formos anketą ir pateikti prašomą informaciją, atsakydamas į klausimus. Anketą galima rasti pagal nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/ 
Registracija į mobiliuosius punktus atlikti profilaktinį tyrimą dėl Covid-19 ligos vykdoma Karštosios linijos numeriu 1808 (skambučiai priimami nuo 8 iki 20 val.) arba elektroniniu būdu identifikuojantis per el. parašą arba jungiantis per el. bankininkystę. Elektroninės registracijos formą galima rasti tinklapyje 1808.lt.
Jūsų patogumui informaciją apie šalies mobiliųjų punktų užimtumą galima stebėti internete. Informacija atnaujinama nuolat. Mobiliųjų punktų užimtumas: https://bit.ly/2QOcwDr.

Lietuvos statistikos departamento skelbiama praėjusios paros Covid-19 pandemijos statistika Lietuvoje

Prašome laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių bei susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.
Saugokite save ir savo artimuosius!

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt