Connect with us

Naujienos

Tyrimas atskleidė: beveik 60 proc. Lietuvos moterų norėtų atjauninti savo odą

Avatar

Paskelbta

Jaunystės kultas – ne tik skambus pavadinimas, tai tikrų tikriausia realybė –60 proc. Lietuvos moterų norėtų atjauninti savo odą, atskleidė naujausia „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausa. Tačiau šį norą stabdo ne tik baimė atrodyti nenatūraliai, bet ir didelis prieštaringos informacijos kiekis. Kodėl vis dažniau susiduriame su įvairiais mitais ir ar įmanoma juos paneigti?

Šį penktadienį vykusioje hialurono rūgšties  konferencijoje buvo bandoma atsakyti į klausimus: ar įmanoma iškoduoti grožio formulę, kas yra visuotinai priimtinas grožis, kaip keičiasi mūsų oda senstant, kas yra harmoningas veidas ir ar egzistuoja jaunystės kultas?

„Gyvename beprotišku greičiu besisukančiame pasaulyje, žinoma, į tą greitą gyvenimo tempą  įbėgame pačios, siekdamos geriausių rezultatų ir tobulybės. Pati tai puikiai žinau, nes kasdien dalyvauju darbinėse, asmeninėse gyvenimo lenktynėse su noru būti vis geresne savo profesinėjesrityje, noru būtiatidesne mama ir moterimi. Tose lenktynėse labai lengva pamesti pačią save. Dėmesį sau: savo dvasinei ir mentalinei būklei, savo grožiui. Mūsų grožis pirmiausia priklauso nuo požiūrioir dar svarbiau – nuo meilėssau: nuo įsiklausymo į save, nuo to, kaip ir  ką valgai, kaip prižiūri savo kūną ir galų gale kaip prižiūri savo odą. Man visai nebaisu atrodyti netobulai, tačiau man visada svarbu jaustis gerai, todėl harmonija reikalinga visose mūsų gyvenimo srityse – vadinasi ir išvaizdoje“, – pasakojo žinomarenginių organizatorė,  radijo ir TV laidų vedėja Agnė Grigaliūnienė.

Jauna oda ir proporcingas veidas – ne tik šių dienų siekiamybė, tai egzitavo visada, teigia žinoma dermatologė Dr.  Sylwia Lipko-Godlewska:

„Grožio standartai galbūt gali kisti, bet harmoningas ir jaunas veidas visuomet lieka geidžiamas. Bene populiariausias visų laikų grožio etalonas – Nefertitė – turėjo tobulai simetrišką veidą: gražią žandikaulio liniją, smakrą, tiesią nosį, putlias simetriškas lūpas ir dideles gražias akis. Nors praėjo jau 3400 metų, mes ir šiandien ją tebelaikome moters grožio idealu. Todėl negalime kaltinti moterų jų noru išlikti jaunoms”.

Priemonių pasiūla – milžiniška

Nors eilėse tenka laukti ne vieną mėnesį, grožio salonų kalendoriai – perpildyti. Vis sparčiau tobulėja ir estetinė medicina, kurios pasiūla milžiniška. Tačiau „Spinter tyrimų“ duomenimis, Lietuvos moterys vis dar išlieka konservatyvios ir renkasi tradicinius būdus odai jauninti.

Net 71 proc. norinčių atsinaujinti odą teigia, kad odos stangrumui palaikyti pasitelkia odos priežiūros priemones (kremus ar serumus),  69 proc. – sveiką mitybą ir sportą, 43 proc. – neinvazines veido procedūras (veido valymą ar masažą), o vos 12 proc. moterų būtų linkusios jauninti odą invazinių procedūrų pagalba (hialiurono rūgšties injekcijomis ar mezoterapija).

Žinoma dermatologė Dr. Sylwia Lipko-Godlewska teigia, jog šiandien mūsų visuomenėje vyrauja daugybė mitų, kad invazinės grožio procedūros skausmingos ar suteikiančios nenatūralų rezultatą, nors tiesos šiuose mituose – nedaug. Didžiausia problema yra nuomonė, kad raukšlės yra blogis, nes jos signalizuoja senatvę. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ne į veido raukšles, o į veido harmoniją.

„Visais laikais grožis buvo siejamas su jaunyste: jauna, stangri ir skaisti oda buvo siekiamybė, o raukšlelė veide dar nereiškia, kad jums būtinai reikia ją išlyginti. Visų pirma, geras specialistas turi labai gerai išmanyti žmogaus veido anatomiją, struktūrą ir iš anksto nuspėti galimas problemas. Raukšlės – nėra blogis, ir bėgant metams, norint išlaikyti natūralią veido išvaizdą, nereikėtų pulti jų naikinti. Bet kokio amžiaus moters veide svarbiausia – harmonija ir proporcijos, o ne raukšlių kiekis. Šių taisyklių nepaisymas ir sąlygoja daugelį šiandienos mitų“.

Kas vyksta prasidėjus senėjimo procesams?

Bėgant metams, tiek mūsų kūnas, tiek veidas sensta. Senėjimo procesai paprastai prasideda nuo 28 metų: kasmet mažėja odos bazinio sluoksnio ląstelių dalijimosi greitis, lėtėja odos regeneracija. Epidermis nebeatsinaujina taip greitai, kaip seniau. Mažėja poriebalinis sluoksnis, kuris yra po veido oda, todėl ji pamažu praranda savo stangrumą.

„Nepaisant visų šių dalykų, taip pat keičiasi ir žmogaus kaukolės struktūra. Senstant mes prarandame savo kaulų struktūrą: kaukolės kampai, ypač žandikaulio ir antakio linijos, nuožulnėja, akiduobės didėja, todėl paakiai pakrenta. Traukiantis kaukolei, veidas praranda kontūro liniją, dingsta harmonija ir proporcijos“, – pasakoja dermatologė.

Šis procesas – neišvengiamas, tačiau reikia suvokti, kad jaunystę ir gražias veido proporcijas išlaikyti galima tik pasirinkus tinkamus būdus tai padaryti, tad švietimas šioje srityje – būtinas.

„Pirmiausia, reikia laiku rūpintis savo oda ir pradėti nuo mažų dalykų: tinkamos kasdieninės priežiūros bei konsultacijų su specialistais. Tik savo srities profesionalai, pažvelgę į moters veidą, gali pasakyti, ko jai reikia ar reikės ateityje. Tad norint palaipsniui puoselėti grožį reikia tai daryti reguliariai, o ne tik tuomet, kai problemos akivaizdžios“, –  teigia dermatologė Dr.  Sylwia Lipko-Godlewska.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Rząd przedłużył kwarantannę do 1 kwietnia

Avatar

Paskelbta

Rząd przedłużył kwarantannę do 1 kwietnia

Skaityti toliau

Rajonas

Projekty Erasmus+ w ramach sektora edukacji szkolnej

Avatar

Paskelbta

Ludwig Wittgenstein powiedział: „Granice mojego języka wyznaczają granice mojego świata.” Dzięki zgłębianiu wiedzy o języku, otaczających nas kulturach i nauce samego języka świat dziecka staje się pełniejszy, szerszy, bardziej rozmaity. Razem z wiedzą przychodzi też umiejętność dostrzegania różnorodności kulturowej. Równocześnie ze zgłębianiem wiadomości poszerzają się granice postrzegania świata.
Bez wątpienia wielki wpływ na naukę języka ma sposób w jaki przyswaja się wiedzę, jednym ze skutecznych i atrakcyjnych jest udział w projektach. Daje on możliwość bezpośredniego kontaktu z językiem i jego użytkownikami.
W Gimnazjum im. Ferdynanda Ruszczyca w Rudominie obecnie są realizowane dwa projekty według programu Erasmus+: Back in the time with an old photo oraz Importance of water in cultural, historical and social aspects in people’s lives, maja być zrealizowane w latach 2020-2022.
Koordynatorem obu projektów jest nauczycielka języka angielskiego Joanna Malunawicziute- Lachowicz. Oba projekty zakładają udział uczniów klas 8- IIIG. W projekcie „Back in the time with an old photo” uczniowie maja za zadanie porównać i ocenić wartość historyczną oraz przedstawić wybrane obiekty na starej i współczesnej fotografii.
Natomiast „Importance of water in cultural, historical and social aspects in people’s lives” projektu zadaniem uczniów jest zapoznanie się z kulturalno-historyczno- społecznym znaczeniem wody w życiu człowieka.
Projekty maja na celu zgłębianie wiedzy z wyżej wymienionych przedmiotów a przede wszystkim z języka angielskiego, gdyż jest to podstawowy język przy realizacji i porozumiewaniu się w trakcie pracy. Uczniowie i nauczyciele będą mieli okazje zwiedzić partnerskie państwa a mianowicie: Turcję, Polskę, Czechy, Bułgarię, Grecję, Włochy.
Zgodnie z założeniem projektu uczniowie maja też kształcić kreatywność, komunikatywność, planowanie pracy i współpracę z kolegami ze szkoły oraz rówieśnikami z krajów partnerskich, ponieważ jednym z podstawowych celów jest rozbudzenie w uczniach aktywności i motywacji.

Nauczyciel-ekspert języka polskiegoIlona Herman

Skaityti toliau

Miestas

Galimi Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymo ir vykdymo nesklandumai

Avatar

Paskelbta

Įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“, šiuo metu aktyviai modernizuojamos esamos Lietuvos Respublikos gyventojų registro funkcijos, civilinės būklės aktų registravimas, gyvenamosios vietos deklaravimas, asmens duomenų paieškos el. paslaugose ir kuriamos reikiamos duomenų mainų sąsajos su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis.

Projekto metu modernizuotas Gyventojų registras ir sukurta nauja Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinė sistema (toliau – MGVDIS). MGVDIS apims visas paslaugas, teikiamas dabartiniame Gyventojų registre, Lietuvos Respublikos gyventojų registro informacinėje sistemoje, Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje, Išorinių vartotojų naršyklėje (toliau – IVN), Metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje. MGVDIS bandomosios eksploatacijos pradžios data numatyta 2021 m. kovo 1 d.

Informuojame, kad dėl MGVDIS bandomosios eksploatacijos paruošiamųjų darbų nuo š. m. vasario 26 d. iki kovo 1 d. galimi Gyventojų registro duomenų teikimo sutrikimai, t. y. Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymas ir vykdymas.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt