Connect with us

Naujienos

V. Pauliukaitis: kai kuriems senjorams internetas vis dar yra parduotuvė, turgus ir bažnyčia

Avatar

Paskelbta

Į išmaniuosius įrenginius nuolat sukritę miestų gyventojai net neįsivaizduoja, kad nemažai daliai vyresnio amžiaus žmonių regionuose internetą vis dar atstoja kasdieninio susitikimo vietos: būtent čia dalinamasi naujienomis ir bendraujama tarpusavyje, sako žinomas režisierius ir televizijos laidų veidas Vytenis Pauliukaitis. Psichologas Antanas Kairys pastebi, kad ir senjorai patiria spaudimą atitikti tobulo žmogaus kriterijus bei nenori būti išjuokti dėl to, kad neišmano skaitmeninių technologijų.

„Pakeliavus po Lietuvos miestus ir miestelius suprantu, kad tenykščiams senjorams internetas tarsi kokia siaubų skrynelė: nemokėsiu, apgaus, apvogs. Žmonės bendrauja taip, kaip ir prieš keliasdešimt metų – apsipirkinėdami, nuėję į mišias, susitikę gatvėje, dalyvaudami meno saviveikloje. Taip ir patys sako, kad „mažai naudos iš to interneto, juk viską gali sužinoti parduotuvėje, turguje ar bažnyčioje, ir apskritai, geriau nekišti nagų ten – dar apgaus“. Tenka savo pavyzdžiu įrodinėti, kad žilas plaukas dar ne nuosprendis ir oi, kiek daug tame internete dar galima nuveikti“, – sako jis.

Sugedusio telefono efektas

V. Pauliukaitis pripažįsta, kad daug žmonių regionuose gyvena įsibaiminę išmaniųjų technologijų ir slegiami pasimetimo. Be to, drąsos neprideda ir dalijimasis žiniomis bei naujienomis stovint parduotuvių eilėse ar prie turgaus prekystalių.

„Na žinote, čia kaip tas žaidimas „Sugedęs telefonas“ – pirmas gal ir išgirdo teisingą pavadinimą, o paskutinis jau pats prifantazavo ten, kur jam trūko. Bene keisčiausia girdėti frazę, kad „dėl interneto žmonės susvetimėja“. Turėdami tiek daug geresnio gyvenimo užsienyje ieškančių artimųjų taip patys iš savęs atimame galimybę su jais bendrauti dažniau. Deja, juos parduotuvėje ar turguje vargu, ar besutiksime“, – atkreipia dėmesį režisierius, po įvairius Lietuvos miestus keliaujantis su projekto „Prisijungusi Lietuva“ komanda, organizuojančia nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus bibliotekose.

Pasak jo, dar pasitaiko ir tokių, kurie pernelyg gerai save vertina ir mano, kad papildomai mokytis nebereikia, nes puikiai pažįsta tuos „internetus“.

„Tačiau mokėjimas įsijungti feisbuką ar guglą nereiškia, kad išnaudojate visas galimybes ir esate visavertis interneto vartotojas. O kaip susimokėti mokesčius, nusipirkti bilietą į koncertą ar išsiųsti el. laišką, susiredaguoti nuotraukas iš kelionių ir daugelį kitų dalykų? Gaila, kad ne visi pagalvoja apie laiką ir pinigus, o toliau baiminasi“, – įsitikinęs V. Pauliukaitis.

Žinomas režisierius pripažįsta, kad kartais norisi pasakyti, jog viskas yra daug paprasčiau, nei fantazuojate, tačiau svarbu paskatinti senjorus įsidrąsinti ir nebijoti mokytis, klausti.

Psichologas: svarbiausia noras

Socialinę ir interneto naudojimo psichologiją tyrinėjantis Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto dėstytojas, doc. dr. Antanas Kairys sako, kad baimės gimsta iš nežinojimo ir įsivaizdavimo, kad kompiuterio įjungimas prilygsta erdvėlaivio valdymui.

„Technologijos sparčiai vystosi, kasdien atneša kažką naujo, todėl spėti viską „susiurbti“ į save ir prisijaukinti naujų dalykų, reikia laiko. Ir ne tik senjorams. Jei pavyzdžiui, paaugliams duotume išbandyti diskinį telefoną, neabejoju, kad kiltų nesusipratimų, nes jiems lygiai taip pat sklandžiai juo naudotis reikės naujų įgūdžių“, – atkreipia dėmesį A. Kairys.

Pasak jo, koją kiša ir žmonių inertiškumas. Nes jei prieš 30 metų gyvenome be technologijų ir išmaniųjų telefonų, tai ir dabar galima be to apsieiti.

„Kai kurių senjorų gyvenimo būdas sustyguotas, tad kam keisti kažką, jei gerai ir taip? Todėl neįžvelgiama naujų technologijų nauda. Dar vienas svarbus dalykas, kad vyresnio amžiaus žmonės stereotipiškai yra laikomi nepajėgiais suprasti skaitmenines technologijas, jomis naudotis. Dėl to jie patiria papildomą nerimą, bandydami suprasti, arba iš viso atsisako pabandyti. Taip yra todėl, kad žmonės bijo būti pašiepti aplinkinių, jaučia spaudimą atitikti tobulo ir apie viską nusimanančio žmogaus kriterijus“, – pasakoja VU dėstytojas.

Psichologas pasakoja, kad vyresnio amžiaus žmonių elgesys internete yra puiki aliuzija į prigimtinę žmonių baimę būti išjuoktiems, nes žmonės neretai yra vertinami pagal savo žinias ir sugebėjimus.
Griauti visuomenėje nusistovėjusius stereotipus, garsiai kalbėti apie žmonių baimę klausti ir prašyti pagalbos, susijusios su internetu, išmaniaisiais įrenginiais, e. paslaugomis siekiama projekto „Prisijungusi Lietuva“ vykdomos viešinimo kampanijos metu „Man ne gėda klausti“. Visose šalies bibliotekose organizuojamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose tiek pradedantieji, tiek pažengusieji yra skatinami nebijoti klausti ir pasiryžti įgyti praktinių įgūdžių.

Baimių atsikratysime tik „klibindami“ stereotipus

Asociacijos „Langas į ateitį“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atlikta reprezentatyvi apklausa apie gyventojų elgseną ir įpročius internete, parodė, kad 24 proc. šalies gyventojų, vyresnių nei 56 m. teigia, jog informacinėmis technologijomis nesinaudoja iš viso, o gėdos jausmą prašydami pagalbos yra patyrę net 76 proc. apklaustųjų. Dažniau nepatogu klausti yra didžiųjų miestų gyventojams, o moterys yra linkusios labiau prašyti pagalbos, palyginti su vyrais.
„Nereikia bijoti paspausti netinkamą mygtuką ar pakartoti operaciją kelis kartus. Kompiuteris ar telefonas nesprogs, o jūsų už padarytą klaidą mokantis, niekas į požemius neištrems. Tie, kurie neturi tvirtų skaitmeninių praktinių įgūdžių, tiesiog neigia jų būtinybę ir sako, kad ir be to gali apsieiti. Bet jūs įsivaizduokite – šiandien tai juk tas pats, kas nemokėti skaityti“, – pasakoja žinomas režisierius V. Pauliukaitis.

Jis atkreipia dėmesį į dar vieną problemą: įsibaiminusius žmonės labai lengva pakurstyti ir jiems į galvas „įsūdyti“ netikrų dalykų. Taip galima manipuliuoti informacija ir kurti su tikrove nieko bendro neturinčias istorijas.

Skaitmeninio raštingumo mokymuose Lietuvoje iš viso jau sudalyvavo apie 20 tūkst. žmonių. Vyriausiajam mokymų dalyviui 92-eji.

prisijungusi.lt informacija

Miestas

Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo COVID-19 grupės

Avatar

Paskelbta

Sveikatos apsaugos ministerijai praplėtus profilaktinio periodinio testavimo grupes, jau nuo šiandien Vilniuje daugiau visuomenės grupių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu, ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami tyrimus mobiliajame punkte.

Iki šiol teisę į profilaktinius periodinius tyrimus turėjo tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu.

Nuo šiol reguliariai testuotis dėl koronaviruso galės: visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai; visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais; vaistinių darbuotojai; muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai; profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai; valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse; audinių ūkių darbuotojai; vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.; institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.

Profilaktinio testavimo, atliekant PGR tyrimą (imamas tepinėlis iš nosiaryklės) tikslas – nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantį žmogų, net jeigu jis nejaučia jokių simptomų, taip užkertant kelią protrūkių atsiradimui. PGR testavimas sutinkantiems darbuotojams vykdomas periodiškai, t.y. ne dažniau, nei kas 7 dienas ir ne rečiau, nei kas 10 dienų. Įstaigų vadovai koordinuoja darbuotojų periodinių profilaktinių tyrimų procesą, kad būtų užtikrintas tinkamas tyrimų periodiškumas.

Serologinis antikūnų testas (imamas kraujo mėginys) atliekamas, siekiant sužinoti, ar asmuo persirgo COVID-19 liga. Profilaktiniai tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų; turi COVID-19 ligos serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų; paskiepyti COVID-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Profilaktiniame testavime dalyvaujantys darbuotojai registruojasi per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą telefonu arba elektroniniu būdu pildant elektroninę registracijos formą adresu https://selfreg.myhybridlab.com ir pasirenka registracijos tipą PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms.

Registruojantis internetu, būtina turėti galimybę prisijungti prie savo el. bankininkystės paslaugų, kad sistema galėtų saugiai patvirtinti asmens tapatybę. Taip pat registruojantis prašoma nurodyti savo darbovietės juridinio asmens kodą, o jei dirbama pagal individualią veiklą, tuomet kodas neprivalomas. Užsiregistravę asmenys gaus SMS žinutę su individualiu kodu, kurioje bus tiksliai nurodyta, kada ir kur atvykti. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai tyrimus atliks mobiliajame punkte, esančiame automobilių stovėjimo aikštelėje „Statyk ir važiuok“ V. Gerulaičio g. 1 priešais verslo centrą „Technopolis“.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina įstaigų vadovus motyvuoti savo darbuotojus tirtis profilaktiškai – mūsų tikslas yra bendruomenės narių saugumas ir pandemijos suvaldymas.

Skaityti toliau

Rajonas

Już można składać wnioski i zrezygnować z butli gazowych w domach wielomieszkaniowych

Avatar

Paskelbta

Agencja Zarządzania Projektami Środowiskowymi zaprasza do składania wniosków i uzyskania finansowania na wymianę butli gazowych na alternatywne źródła energii w domach wielomieszkaniowych – energię elektryczną lub gaz ziemny, jeśli dom posiada już wloty gazu ziemnego. Wnioski mogą składać administratorzy domów wielomieszkaniowych, wspólnoty oraz osoby do tego upoważnione. W budżecie państwa na ten cel przeznaczono łącznie 10 mln euro.
Na jedno mieszkanie przypada do 726 euro z VAT wsparcia – na restrukturyzację ogólnych instalacji elektrycznych lub gazowych domów wielorodzinnych – 242 euro, na rekonstrukcję instalacji elektrycznej lub gazowej mieszkań – 242 euro, a także na zakup kuchenki elektrycznej lub gazowej – 242 euro. Zwrócone zostaną również koszty administracyjne przedstawiciela domu wielomieszkaniowego na roboty – 3 proc. od maksymalnych kosztów finansowania ogólnych prac adaptacyjnych i zakupu kuchenek.
Dom wielomieszkaniowy, w którym planowana jest realizacja projektu, musi zostać wpisany na listę domów wielomieszkaniowych Państwowej Rady Regulacji Energetyki (lit. VERT). Sprawdzić, czy Twój dom wielomieszkaniowy jest wciągnięty na tę listę, można na stronie internetowej VERT. Po upewnieniu się, że dom znajduje się na liście, mieszkańcy będą musieli podjąć jednomyślną decyzję o rezygnacji z butli gazowych i wybrać alternatywne źródło energii – prąd lub gaz, jeśli dom ma wloty gazu.
Wnioski będą przyjmowane i oceniane przez Agencję ds. Zarządzania Projektami Środowiskowymi (lit. APVA), a od promotorów projektów będzie wymagane wypełnienie formularzy wniosków o płatność za projekty, które są zintegrowane z systemem informacji o zarządzaniu projektami środowiskowymi (lit. APVIS).
Wnioski będą przyjmowane do 1 czerwca. Wszystkie projekty będą oceniane natychmiast po złożeniu wniosku, więc projekty będą uruchamiane szybciej. Zakończenie wyboru wniosków będzie możliwe wcześniej, jeśli na podstawie podjętych decyzji o finansowaniu projektu i złożonych nowych wniosków będzie mogła zostać rozdzielona pełna suma na finansowanie konkursu.
Po potwierdzeniu otrzymania wsparcia będzie można rozpocząć prace i nabyć nową kuchenkę. Po zakończeniu prac ostateczne wnioski o płatność będą musiały zostać złożone za pośrednictwem systemu APVIS do 1 grudnia 2021 r. Fundusze na ten projekt nie będą przenoszone na następny rok, więc wykonawcy projektów będą musieli zadbać o to, żeby wnioski były składane w podanym czasie.
Decyzje o rezygnacji z niebezpiecznych butli gazowych w mieszkaniach i przejściu na inne źródła energii w roku 2020 podjęło ponad 900 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. Wnioski o finansowanie w 2020 roku złożyło ponad 400 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. 309 mieszkańców bloków, którzy usunęli butle z gazem, otrzymali prawie 4,5 mln subsydium. Z tych domów wielomieszkaniowych usunięto 5 860 butli gazowych.
Obecnie w kraju nadal istnieje około 1 500 domów wielomieszkaniowych, w których do gotowania używa się butli gazowych.
Więcej informacji można znaleźć tutaj.

 
 

Skaityti toliau

Miestas

Viešasis pristatymas: Justiniškių senbuvių kaimynystėje planuojamas daugiabučių kvartalas

Avatar

Paskelbta

 

Visuomenės pastaboms bus teikiamas daugiabučių kvartalo, planuojamo greta Vilniaus Vakarinio aplinkkelio, projektiniai pasiūlymai. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Rewo“ užsakymu, suprojektuotas 5–6 aukštų daugiabučių kvartalas „Talinas“, iš viso – 7 namai. Vilniaus savivaldybė projektą vertins jau po viešojo pristatymo.

Teritorija iš vakarų pusės ribojasi su Vakariniu aplinkkeliu, iš rytinės pusės – su Justiniškių daugiabučiais namais ir mokyklos sporto stadionu. Šiuo metu didžioji sklypo dalis – neeksploatuojama. Projektuojant vadovautasi būsimuoju Vilniaus bendruoju planu:  pastatų aukštis numatomas iki 20 m, intensyvumas – numatomas iki 1.1 (leistinas – 1.2) ir tankumas – iki 35 proc. (leistinas 40 proc.).

Septynis daugiabučius namus planuojama pastatyti trimis etapais. Projekto autoriai, studija „CLOUD architektai“, teigia, kad planuodami sklypo užstatymą rūpinosi naujo kvartalo integracija į seniai apgyvendintą mikrorajoną per rytinėje kvartalo pusėje esančias gyventojų pamėgtas žaliąsias zonas, pasivaikščiojimų, dviračių takus, želdynus. Rytinėje pusėje, link Justiniškių, projektuotojai suplanavo kvartalo poilsio vietas, vaikų žaidimų aikšteles, priešingoje – parkavimo vietas, gatves.

„Planuojama labai didelė mums rūpinti teritorija, kurios kaimynams gyvenimas turi ne pablogėti, o pagerėti. Tai reiškia, kad turi būti sprendžiami susisiekimo infrastruktūros klausimai, pasirūpinta papildoma rekreacine infrastruktūra. Vertindami šiuos aspektus, kartu įsiklausysime ir į vietos bendruomenės per viešąjį pristatymą suformuluotas pastabas“, – sako vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia 

Nuotolinio viešojo pristatymo (su galimybe žodžiu teikti pasiūlymus, klausimus, gauti atsakymus), kovo 16 d., 17 val., nuoroda https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_YjEwMDAyMGQtZGI1MC00ZGE0LWJkZWItM2U3OTI0N2U4MGQ3%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2233a96c0d-2fee-4667-8293-00e4f53772f9%22%2c%22Oid%22%3a%22c354ecf1-053f-43ce-ab1f-16c325174226%22%7d

 

 

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt