Connect with us

Naujienos

V. Pauliukaitis: kai kuriems senjorams internetas vis dar yra parduotuvė, turgus ir bažnyčia

Avatar

Paskelbta

Į išmaniuosius įrenginius nuolat sukritę miestų gyventojai net neįsivaizduoja, kad nemažai daliai vyresnio amžiaus žmonių regionuose internetą vis dar atstoja kasdieninio susitikimo vietos: būtent čia dalinamasi naujienomis ir bendraujama tarpusavyje, sako žinomas režisierius ir televizijos laidų veidas Vytenis Pauliukaitis. Psichologas Antanas Kairys pastebi, kad ir senjorai patiria spaudimą atitikti tobulo žmogaus kriterijus bei nenori būti išjuokti dėl to, kad neišmano skaitmeninių technologijų.

„Pakeliavus po Lietuvos miestus ir miestelius suprantu, kad tenykščiams senjorams internetas tarsi kokia siaubų skrynelė: nemokėsiu, apgaus, apvogs. Žmonės bendrauja taip, kaip ir prieš keliasdešimt metų – apsipirkinėdami, nuėję į mišias, susitikę gatvėje, dalyvaudami meno saviveikloje. Taip ir patys sako, kad „mažai naudos iš to interneto, juk viską gali sužinoti parduotuvėje, turguje ar bažnyčioje, ir apskritai, geriau nekišti nagų ten – dar apgaus“. Tenka savo pavyzdžiu įrodinėti, kad žilas plaukas dar ne nuosprendis ir oi, kiek daug tame internete dar galima nuveikti“, – sako jis.

Sugedusio telefono efektas

V. Pauliukaitis pripažįsta, kad daug žmonių regionuose gyvena įsibaiminę išmaniųjų technologijų ir slegiami pasimetimo. Be to, drąsos neprideda ir dalijimasis žiniomis bei naujienomis stovint parduotuvių eilėse ar prie turgaus prekystalių.

„Na žinote, čia kaip tas žaidimas „Sugedęs telefonas“ – pirmas gal ir išgirdo teisingą pavadinimą, o paskutinis jau pats prifantazavo ten, kur jam trūko. Bene keisčiausia girdėti frazę, kad „dėl interneto žmonės susvetimėja“. Turėdami tiek daug geresnio gyvenimo užsienyje ieškančių artimųjų taip patys iš savęs atimame galimybę su jais bendrauti dažniau. Deja, juos parduotuvėje ar turguje vargu, ar besutiksime“, – atkreipia dėmesį režisierius, po įvairius Lietuvos miestus keliaujantis su projekto „Prisijungusi Lietuva“ komanda, organizuojančia nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus bibliotekose.

Pasak jo, dar pasitaiko ir tokių, kurie pernelyg gerai save vertina ir mano, kad papildomai mokytis nebereikia, nes puikiai pažįsta tuos „internetus“.

„Tačiau mokėjimas įsijungti feisbuką ar guglą nereiškia, kad išnaudojate visas galimybes ir esate visavertis interneto vartotojas. O kaip susimokėti mokesčius, nusipirkti bilietą į koncertą ar išsiųsti el. laišką, susiredaguoti nuotraukas iš kelionių ir daugelį kitų dalykų? Gaila, kad ne visi pagalvoja apie laiką ir pinigus, o toliau baiminasi“, – įsitikinęs V. Pauliukaitis.

Žinomas režisierius pripažįsta, kad kartais norisi pasakyti, jog viskas yra daug paprasčiau, nei fantazuojate, tačiau svarbu paskatinti senjorus įsidrąsinti ir nebijoti mokytis, klausti.

Psichologas: svarbiausia noras

Socialinę ir interneto naudojimo psichologiją tyrinėjantis Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto dėstytojas, doc. dr. Antanas Kairys sako, kad baimės gimsta iš nežinojimo ir įsivaizdavimo, kad kompiuterio įjungimas prilygsta erdvėlaivio valdymui.

„Technologijos sparčiai vystosi, kasdien atneša kažką naujo, todėl spėti viską „susiurbti“ į save ir prisijaukinti naujų dalykų, reikia laiko. Ir ne tik senjorams. Jei pavyzdžiui, paaugliams duotume išbandyti diskinį telefoną, neabejoju, kad kiltų nesusipratimų, nes jiems lygiai taip pat sklandžiai juo naudotis reikės naujų įgūdžių“, – atkreipia dėmesį A. Kairys.

Pasak jo, koją kiša ir žmonių inertiškumas. Nes jei prieš 30 metų gyvenome be technologijų ir išmaniųjų telefonų, tai ir dabar galima be to apsieiti.

„Kai kurių senjorų gyvenimo būdas sustyguotas, tad kam keisti kažką, jei gerai ir taip? Todėl neįžvelgiama naujų technologijų nauda. Dar vienas svarbus dalykas, kad vyresnio amžiaus žmonės stereotipiškai yra laikomi nepajėgiais suprasti skaitmenines technologijas, jomis naudotis. Dėl to jie patiria papildomą nerimą, bandydami suprasti, arba iš viso atsisako pabandyti. Taip yra todėl, kad žmonės bijo būti pašiepti aplinkinių, jaučia spaudimą atitikti tobulo ir apie viską nusimanančio žmogaus kriterijus“, – pasakoja VU dėstytojas.

Psichologas pasakoja, kad vyresnio amžiaus žmonių elgesys internete yra puiki aliuzija į prigimtinę žmonių baimę būti išjuoktiems, nes žmonės neretai yra vertinami pagal savo žinias ir sugebėjimus.
Griauti visuomenėje nusistovėjusius stereotipus, garsiai kalbėti apie žmonių baimę klausti ir prašyti pagalbos, susijusios su internetu, išmaniaisiais įrenginiais, e. paslaugomis siekiama projekto „Prisijungusi Lietuva“ vykdomos viešinimo kampanijos metu „Man ne gėda klausti“. Visose šalies bibliotekose organizuojamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose tiek pradedantieji, tiek pažengusieji yra skatinami nebijoti klausti ir pasiryžti įgyti praktinių įgūdžių.

Baimių atsikratysime tik „klibindami“ stereotipus

Asociacijos „Langas į ateitį“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atlikta reprezentatyvi apklausa apie gyventojų elgseną ir įpročius internete, parodė, kad 24 proc. šalies gyventojų, vyresnių nei 56 m. teigia, jog informacinėmis technologijomis nesinaudoja iš viso, o gėdos jausmą prašydami pagalbos yra patyrę net 76 proc. apklaustųjų. Dažniau nepatogu klausti yra didžiųjų miestų gyventojams, o moterys yra linkusios labiau prašyti pagalbos, palyginti su vyrais.
„Nereikia bijoti paspausti netinkamą mygtuką ar pakartoti operaciją kelis kartus. Kompiuteris ar telefonas nesprogs, o jūsų už padarytą klaidą mokantis, niekas į požemius neištrems. Tie, kurie neturi tvirtų skaitmeninių praktinių įgūdžių, tiesiog neigia jų būtinybę ir sako, kad ir be to gali apsieiti. Bet jūs įsivaizduokite – šiandien tai juk tas pats, kas nemokėti skaityti“, – pasakoja žinomas režisierius V. Pauliukaitis.

Jis atkreipia dėmesį į dar vieną problemą: įsibaiminusius žmonės labai lengva pakurstyti ir jiems į galvas „įsūdyti“ netikrų dalykų. Taip galima manipuliuoti informacija ir kurti su tikrove nieko bendro neturinčias istorijas.

Skaitmeninio raštingumo mokymuose Lietuvoje iš viso jau sudalyvavo apie 20 tūkst. žmonių. Vyriausiajam mokymų dalyviui 92-eji.

prisijungusi.lt informacija

Naujienos

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą (patikslinta)

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt