Connect with us

Mokslas

Šiandien švenčiama tarptautinė GIS diena – ką žinome apie šią technologiją?

Avatar

Paskelbta

Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be skaitmeninių žemėlapių. „Maps.lt“, „Google Maps“, „Microsoft Maps“, „Apple Maps“ ir panašūs žemėlapiai yra sukurti geografinių informacinių sistemų (GIS) pagrindu.

Šie žemėlapiai atvėrė pasaulio akis ir visi įsitikinome bei pamatėme GIS, geoerdvinių duomenų vizualizacijos, galią. GIS integruoja daug įvairių temų ir duomenų tipų, analizuoja vietos informaciją ir, naudodama žemėlapius, sumodeliuoja skirtingus informacijos sluoksnius į kartografinius sprendinius.Skaitmeninis žemėlapis vis dažniau tampa unikalia erdve, apjungiančia faktus, įvykius, idėjas, planus iš įvairiausių sričių kaip geografija, istorija, biologija, statistika, transportas, inžinerija, ekonomika, sociologija, ekologija ir t. t. Šimtai tūkstančių organizacijų naudoja GIS ir kuria žemėlapius, kuriuose bendraujama ir bendradarbiaujama, atliekama analizė, dalijamasi informacija ir sprendžiami tiek kasdieniai uždaviniai, tiek sudėtingos kompleksinės problemos visame pasaulyje.

Prieš 20 metų GIS technologijų kūrimo pionierius „Esri“ įkūrėjas ir prezidentas Jackas Dangermondas pakvietė GIS naudotojus skirti dieną aktyviai dalintis patirtimi bei įžvalgomis apie GIS. Staigus geoerdvinių technologijų naudojimo išpopuliarėjimas GIS dienos idėją išplėtė į pasaulinį renginį, tad lapkričio mėnesio trečios savaitės trečiadienį, kai švenčiame GIS dieną, visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, organizuojami specializuoti renginiai, skirti pademonstruoti GIS galimybes bei supažindinti su šia unikalia, pasaulį keičiančia technologija.

Kur ir kaip Lietuvoje taikomos GIS technologijos?

 

Pasaulyje GIS technologijos vis dažniau pasitelkiamos atliekant didžiųjų duomenų analizę, kuriant virtualią realybę, įgyvendinanti dirbtinį intelektą bei daiktų internetą apimančius sprendimus. Tai svarbu tiek verslui, tiek valstybės valdymo institucijoms. O kur ir kaip Lietuvoje taikomos GIS technologijos?

„GIS duomenis Energijos skirstymo operatorius (ESO) naudoja jau apie 15 m., o beveik prieš dešimtmetį GIS tapo kasdienis – praktiškai kiekvieno darbuotojo, dirbančio su elektros ir dujų tinklais – darbo įrankis. GIS Bendrovėje yra naudojamas visose veiklos srityse – tinklo planavimo, techninių sąlygų išdavimo, projektų rengimo ir derinimo, operatyvinio valdymo, eksploatavimo veiklose, taip pat apskaitos rodmenų nurašymo maršrutų sudaryme ir pan. GIS tinklų duomenys yra pasiekiami ir ESO partneriams – projektuotojams bei rangovams, būsimiems naujiems klientams. Be GIS įrankio šiandien ESO veikla būtų kebli ir sunkiai įgyvendinama“, patirtimi dalinosi ESO Tinklų eksploatavimo tarybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

„Šiandien interaktyvūs žemėlapiai ir GIS sistemos yra kasdieninio darbo įrankis. Mes nebeįsivaizduojame nei savo, nei specialistų darbo be jų. Skaitmenizuota informacija leidžia geriau aprėpti ir suprasti informaciją, greičiau sureaguoti į miestiečių problemas ir užkirsti joms kelią, vykdyti prevenciją, darbus atlikti greičiau bei sutaupyti pinigų,“ – sako Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

„Pasitelkdami GIS technologijas ir skaitmeninius žemėlapius, stengiamės išnaudoti jų suteikiamas itin plačias galimybes. Kol kas tai labiau susiję su infrastruktūros sprendimais, tačiau netolimoje ateityje funkcionalumas didės. Be to, vis daugiau duomenų atveriame ir patiems gyventojams, įvairių sričių profesionalams, kad aktuali informacija būtų lengvai pasiekiama kiekvienam besidominčiam. Todėl galime drąsiai sakyti, kad GIS yra ateities technologija, kurios reikšmė miestams su kiekviena diena tik didės“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

„Strateginiu požiūriu, Klaipėdos uostas yra reikšmingas šalies objektas, todėl inovacijoms yra skiriamas ypatingas dėmesys. Modernizuojant ir skaitmenizuojant uosto procesus labai reikšmingas yra ir GIS sistemų diegimas ir įgyvendinimas. Džiugu, kad už pasiekimus, diegiant GIS metodus skaitmeninėse uosto sistemose, uosto direkcija buvo įvertinta tarptautiniu lygmeniu“, – sakė Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.

„GIS jau nebėra Terra incognita Klaipėdos gyventojams ir savivaldybės darbuotojams. Visų besinaudojančiųjų patogumui, miesto planai, požeminės komunikacijos, kiti miesto infrastruktūros objektai yra suskaitmeninti ir lengvai pasiekiami naudotojams. Jau virš 10 metų Klaipėdoje švenčiama GIS diena, kurios paminėti susirenka ne tik savivaldybės atstovai, bet ir kitų miesto įmonių GIS kūrėjai ir naudotojai“ – džiaugėsi nuolatinė specializuotų GIS renginių ir projektų iniciatorė, savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus vyriausioji specialistė Marija Buivydienė.

Perspektyvi ateities specialybė

„GIS technologijos, nors yra palyginti naujos, neįtikėtinai sparčiai vystosi, skverbiasi į įvairiausias veiklos sritis. Šiandien geografinės informacinės sistemos yra neatsiejama tradicinių geomokslinių disciplinų (geografijos, geologijos, aplinkosaugos, sociologijos, inžinerijos ir kt.) dalis. GIS išmanymas smarkiai išplečia bet kurio geomokslų specialisto galimybes, padidina produktyvumą. Be geoinformacinių sistemų sunkiai įsivaizduoju ir tokias sritis kaip verslo vadyba, viešasis administravimas, transportas, komunaliniai tinklai, gamtinių išteklių valdymas, socialinės medijos. Žinoma, atitinkamai auga ir specialistų poreikis – mokėjimas naudoti GIS tapo vienu svarbiausių darbdavių pageidaujamų įgūdžių“ – GIS perspektyvas įvertino dr. Lauras Balakauskas, Vilniaus universiteto geomokslų instituto dėstytojas.

„Pastaruoju metu staigiai plečiantis GIS galimybėms stebime ženkliai augantį GIS specialistų poreikį. Skatiname moksleivius domėtis GIS technologija ir labai kviečiame visas Lietuvos mokyklas aktyviai dalyvauti specialioje programoje – GIS mokykla rengiamame konkurse „Mano žemėlapis Lietuvai“. Programoje dalyvaujančioms Lietuvos mokykloms suteikiama galimybė nemokamai naudotis pažangiausia geoerdvine programine įranga, kuri skirta kurti žemėlapius, programėles, įgyvendinti projektus aktualiomis temomis bei apjungianti žinias nuo STEM, istorijos, geografijos, biologijos ir t.t., o taip pat ugdyti gebėjimus temą ir idėją pristatyti viešai“, – kvietė „Hnit-Baltic“ vadovas Linas Gipiškis.

elta. lt informacija

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

VU Saulėtekyje baigia formuoti didžiausią Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolį

Avatar

Paskelbta

Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino naujai dviejų Vilniaus universiteto (VU) padalinių infrastruktūrai sukurti skirtas lėšas. Saulėtekyje greta jau veikiančių stipriausių šalies mokslo centrų per trejus metus, planuojama, įsikurs modernūs Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Šių mokslo sričių potencialo stiprinimas ir sutelkimas šalia Saulėtekio slėnyje jau įsikūrusios tarpdisciplininės mokslo bendruomenės ir verslo inkubavimui reikalingos infrastruktūros prisidės prie Lietuvos ekonomikos pažangos didinimo, siekiant, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas.
Projektai skatins šalies ekonomikos pažangą
Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko teigimu, tai į visos valstybės ateitį nukreipti VU projektai, kurių tikslas – sukurti mokslo ir studijų sąlygas svarbiose mokslo kryptyse, toliau koncentruoti mokslo potencialą Saulėtekio miestelyje, gerinti mokslo ir verslo sinergiją. Mokslo ir studijų infrastruktūros koncentravimas atveria visiškai naujas galimybes tarpkryptinėms studijoms, orientuotoms į aukštąsias technologijas.
„Esame įsitikinę ir didele socialine-ekonomine projektų nauda bei būsima šių investicijų grąža, nes projektai tiesiogiai susiję su šalies ūkiui jau dabar ir potencialiai ateityje reikšmingomis sritimis – biochemija, biotechnologija, finansų technologijomis, dirbtinio intelekto plėtojimu“, – pabrėžia VU rektorius.
Kaip sako vyriausiasis VU rektoriaus patarėjas profesorius Juozas Rimantas Lazutka, Saulėtekyje formuojamas didžiausias Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys, kuriame bus telkiami šių mokslo sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP), plėtojamos mokslo ir verslo partnerysčių kuriamos vertės augimo prielaidos.
„Aukšto lygio mokslo ir inovacijų paramos paslaugų centrų sutelktumas, svarbių mokslo sričių potencialo stiprinimas turės įtakos ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos ekonominei pažangai, konkurencingumui tarptautinėje erdvėje“, – įsitikinęs rektoriaus patarėjas infrastruktūros plėtros klausimais.
Chemijos pramonė yra svarbi modernios ekonomikos šaka. Europos Žaliojo kurso (angl. European Green Deal) iniciatyvoje daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios būtų kreipiamos į klimatui neutralių, atliekų nekuriančių, nulinę emisiją užtikrinančių sprendimų paieškas.
Todėl, pasak prof. J. R. Lazutkos, gyvybės mokslų, švarios chemijos pramonė plėtojama siekiant, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę. Perspektyvių pramonės sektorių inovacijoms kurti ir skatinti reikalingi tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai ir aukštos kvalifikacijos specialistai.
Naujuose Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetuose įsikurs modernios mokslinių tyrimų laboratorijos, kuriose vykdomi biochemijos, chemijos inžinerijos, medžiagų inžinerijos, dirbtinio intelekto, prognozavimo metodų, kibernetinio saugumo, didelių duomenų analitikos tyrimai skatins aktyvią inovatyvių sprendimų plėtrą ir intensyvesnę partnerystę su biotechnologijos, bioinformatikos, finansinių paslaugų, informacinių technologijų, medicinos ir sveikatos mokslų bei inžinerinio profilio įmonėmis ar akademiniais partneriais.
Bus stiprinamas šalies mokslo potencialas
Nauja moderni mokslo ir studijų infrastruktūra ne tik prisidės prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi, bet ir stiprins šalies mokslo potencialą, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, skatins naujų aukštųjų technologijų įmonių steigimąsi, prisidės prie gamtos mokslų ir technologijų srities studijų kokybės gerinimo bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo.
„Šie du VU kompleksiniai projektai apima ir šalies švietimo institucijų bendrą veiklą didinant STEAM (angl. Science, Technologies, Engineering, Mathematics) studentų skaičių Lietuvoje ir skatinant studentus savo žiniomis ir inovacijomis stiprinti šaliai reikšmingas mokslo sritis. Juos įgyvendinus taip pat atsiras palankesnės sąlygos sujungti įvairių specializacijų mokslininkų pastangas tiek formuluojant fundamentinius uždavinius, tiek juos sprendžiant ar jų pagrindu kuriant naujas technologijas MTEP“, – įsitikinęs prof. J. R. Lazutka.
Modernizavus šių fakultetų MTEP infrastruktūrą, sudarius sąlygas vykdyti atitinkamas mokslines veiklas bei tarpdisciplininius tyrimus ir čia sukūrus aukšto lygio laboratorijas, planuojama, reikšmingai augs MTEP paslaugų spektras ir apimtis, didės tiek Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetų individualiai, tiek bendrai su verslu ar kitais VU padaliniais registruojamų patentų skaičius.
Tarpdisci­plininių mokslininkų grupių iniciatyva atliekami moksliniai tyrimai ir darbai sudarys prielaidas kurti mokslo produktus, kuriuos būtų galima komercializuoti.
Projektų vertė – daugiau kaip pusė šimto milijonų eurų
Šie infrastruktūros projektai padės sutelkti turimą mokslo potencialą vienoje vietoje.
Šiuo metu jau parengtas VU Chemijos fakulteto statybos techninis projektas, gautas statybos leidimas, rengiamas MIF architektūrinės idėjos konkursas. Projektus planuojama baigti 2023 m. pabaigoje.
Bendra naujų fakultetų statybų projektų vertė siekia 60 mln. eurų. Didžiąją dalį jų sudarys Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Laboratorinei įrangai įsigyti skirtas išlaidas padengs VU, pardavęs dabar naudojamus fakultetų pastatus.
Skaityti toliau

Mokslas

Pamatykite, kaip moderniai atnaujintas Vilniaus licėjus

Avatar

Paskelbta

Užbaigta Vilniaus licėjaus rekonstrukcija – nuo šiandien į moderniai atnaujintas klases jau sugrįžo mokiniai. Pastatas rekonstruotas iš esmės – nuo stogo – iki kondicionierių klasėse ir terasos lauke. Licėjus sostinėje veikia nuo 1990-ųjų, ir iki šiol jis nebuvo nė karto remontuotas.

„Įveikėme didelius iššūkius rekonstruodami Licėjų. Pagaliau itin gabūs jaunieji vilniečiai galės siekti įspūdingų rezultatų bei garsinti tiek Vilniaus, tiek Lietuvos vardą šiuolaikiškam ugdymui pritaikytose patalpose. Ištisus dešimtmečius neremontuota mokykla visiškai atgimė tiek iš vidaus, tiek ir išorės“, – sakė sostinės mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

[youtube v=”zyPy7Y6uals”]

Visoje mokykloje pakeista grindų danga, durys, sumontuotos pakabinamos lubos, įrengti šviestuvai, perdažytos sienos, performuotos laiptų pakopos, pakeisti turėklai, pakeista elektros instaliacija, vamzdynai, radiatoriai, įrengtas liftas, performuotos durų angos, dėl saugumo įrengta įeigos kontrolė. Nuo šiol pastatas pritaikytas žmonėms su negalia. Suprojektuotas specialus keltuvas saugiai ir patogiai patekti į sporto salę, įrengtas specialus langas stebėti kas vyksta salėje.

„Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio išvakarėse Vilniaus licėjus pradėjo ugdymo procesą iš esmės atnaujintose patalpose. Šis licėjaus bendruomenei įsimintinas įvykis sutampa ir su licėjaus 30-mečio jubiliejumi. Esame tikrai laimingi, kad vasarą, pradėtas renovacijos procesas, baigėsi ypač sėkmingai ir galėsime šiuos mokslo metus užbaigti kokybiškai atnaujintame licėjuje. Taip pat smagu, kad Vilniaus miestas pasipuošė išskirtinai sutvarkyta mokykla. Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei už nuoširdų rūpestį, mokinių tėveliams už palaikymą, mokytojų kolektyvui ir mokiniams už supratimą bei susitelkimą. Tik bendromis pastangomis buvo galima pasiekti tokį puikų rezultatą, kuriuo visi kartu galime didžiuotis“, – kalbėjo Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Mokykloje dirbti ir mokytis bus jaukiau ir šilčiau: atlikti fasado, cokolio, stogo šiltinimo darbai, pakeisti visi langai. Visose klasėse sumontuoti kondicionieriai, įrengtas mechaninis vėdinimas, projektoriai, mokytojai juos galės valdyti iš savo darbo vietos, padidintas rozečių skaičius, taip pat suremontuotos tualetų patalpos. Fizikos ir chemijos kabinetai buvo sutvarkyti pagal mokyklos pageidavimą, bus pritaikyti laboratoriniams bandymams, interaktyviosioms lentoms.

Atnaujinta ir sporto erdvė: suremontuota salė, pakeista grindų danga, perdažytos sienos, lubos, sumontuotas naujas apšvietimas, įrengtas mechaninis vėdinimas. Suremontuota ir aktų salė: pakeista grindų danga, perdažytos sienos, lubos, sumontuotas naujas apšvietimas, įrengtas mechaninis vėdinimas, naujai įrengta scena. Visiškai atnaujinta ir Licėjaus virtuvė.

Sutvarkyta ir įstaigos aplinka lauke – pakeistas ir suformuotas naujas šaligatvis, vidiniame kieme įrengta terasa, performuota veja, įrengta nuovaža neįgaliesiems, naujai įrengti suoliukai, atsiras ir dviračių stovai, apšvietimas.

Su būtinais papildomais darbais sostinės savivaldybei ši rekonstrukcija kainavo daugiau kaip 5 mln. eurų.

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Nepriklausomybės minėjimas kitaip: Vilniaus restoranuose atsiskleis laisvės skonis

Avatar

Paskelbta

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį Vilniaus restoranai švęs skaniai: svečiams pasiūlys specialius patiekalus, kurie jiems atspindi laisvę. Penkiolika patiekalų, unikalus kokteilis ir net specialus meniu sostinės restoranuose lankytojų lauks nuo dabar iki liepos 6 d.

„Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejus sostinėje bus iškili šventė visiems: ir vilniečiams, ir miesto svečiams. Per tris pastaruosius dešimtmečius Vilnius tapo virtuvių įvairove, vakarietiškais kulinariniais standartais ir profesionalių šefų gausa pasigirti galinčiu miestu. Tad jų sukurti laisvės skonį pajusti leisiantys lietuviški patiekalai padės visiems įsijausti į šventinę nuotaiką“, – teigė Vilniaus miesto turizmo ir verslo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Vilniečius ir miesto svečius su išskirtiniais desertais pasitikti valstybės nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio kvies restoranai „Amandus“, „Meat“, „Sugamour“ ir „Europa Classic“, specialų kokteilį minėjimui siūlys „Skybar“, o restoranas „Riverside“ sukūrė atskirą trijų patiekalų meniu. Akcijoje taip pat dalyvauja „Ertlio namas“, „Žuvinė“, „Grey“, „12 istorijų“, „Šekspyras“, „Paupio 12“, „Gastronomika“, „Balzac“ ir „Rise“. Restoranas „Time“ savo patiekale naudos tradicinį kepimą ant anglių, o ėriukų šonkaulių laužas, kurio paragauti bus galima „Mykolo 4” buvo įkvėptas nepriklausomybės laužų vaizdinių.

vilnius.lt nuotr.

„Lietuviška virtuvė nėra molekulinė. Tai yra senų tradicijų prikėlimas į šiuolaikinę virtuvę, iš praeities išlikusios receptūros pritaikymas restoranui. Šiam minėjimui mūsų ruošiamas patiekalas bus kaip tik toks. Tai bus žvejo žmonos patiekalo receptas, paruoštas iš ekologiškų daržovių, pagautos, o ne specialiai augintos žuvies ir su naujovių prieskoniu“, – sakė restorano „Žuvinė“ vadovas Vitalijus Dobromilskis.

Visi „Go Vilnius“ kvietimą priėmę šefai ieškojo savitų būdų atskleisti lietuviškumą ir turtingą mūsų šalies istoriją. Valgiaraščiuose specialiai išskirti patiekalai vienur atspindės šalies trispalvę, kitur apie lietuvybę pasakos mūsų kraštams būdingais skoniais ir kvapais, dėmesį trauks netikėtu pateikimu ir estetika.

„Mūsų restorano koncepcija – pateikti istorinę Lietuvos virtuvę moderniu kampu. Šis renginys yra galimybė parodyti savo tradicijas ir nustebinti. Išgirdus renginio temą labai greitai gimė ir patiekalo mintis. Tai bus senas receptas, kurį, kaip pridera, prikelsime šiuolaikiška šventine forma“, – tikino restorano „Ertlio namas“ įkūrėjas ir virtuvės šefas Tomas Rimydis.

Šefas Tomas Rimydis. vilnius.lt nuotr.

 

Išskirtinių patiekalų paragauti bus galima keturis mėnesius. Paskutinė akcijos diena taip pat simboliškai bus nacionalinė šventė – liepos 6-oji, Karaliaus Mindaugo karūnavimo arba Valstybės diena.

„Lietuviška virtuvė per pastaruosius laisvės dešimtmečius pasikeitė itin ženkliai. Išaugo nauja kulinarų karta, kuri mokėsi ir sėmėsi patirties Lietuvai vėl sugrįžus į nepriklausomų valstybių gretas. Tradicinis lietuviškas maistas atgimė naujomis spalvomis, o Vilnius tapo svarbiu tašku maisto mylėtojų žemėlapiuose. Aukštas kokybės standartas ir šviežia vietinė produkcija leidžia sostinės šefams nuolat stebinti naujais autoriniais darbais. Šių meistrų ir restoranų dėka, istorinis Lietuvos maisto palikimas toliau gyvuoja moderniomis formomis ir atranda vietą XXI-jame amžiuje“, – teigė I. Romanovskienė.

Daugiau informacijos apie akciją – Vilniaus turizmo informacijos svetainėje.

Ši idėja – jau ne pirmas „Go Vilnius“ žingsnis garsinant miesto siūlomas kulinarines patirtis. Pernai dešimt sostinės restoranų prisijungė prie itin daug dėmesio tarptautinėje žiniasklaidoje sulaukusios agentūros idėjos pakviesti kartu Vilniuje pavakarieniauti du pasaulinio garso futbolininkus – C. Ronaldo ir L. Messi. Įspūdingus žvaigždžių portretus iš lietuviškai virtuvei būdingų produktų tuomet kūrė menininkė Jolita Vaitkutė. Be to, sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūra nuolat rengia ir atnaujina turistams skirtus gidus ir leidinius apie Vilniaus siūlomas kulinarines patirtis – geriausius restoranus, tradicinius lietuviškus patiekalus ir kt.

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt