Connect with us

Naujienos

Įveikta mirtina liga Gražinai padėjo rasti būdą teikti unikalią finansinę pagalbą sergantiesiems

Avatar

Paskelbta

Žmona, vieniša mama, pardavėja, verslininkė, onkologinė ligonė, nugalėtoja – visi šie, rodos, tarpusavyje nederantys epitetai priklauso Gražinai Jankauskienei, kurios istorija sudėtinga, tačiau būtent tiek daug išgyvenimų paskatino moterį ieškoti būdų, kaip suteikti finansinę pagalbą ir naudą žmonėms. Susidūrusi akistaton su sistemos negailestingumu Gražina užsibrėžė tikslą – padėti žmogui biurokratinės informacijos gausybėje rasti jam reikiamus atsakymus. 

Gražina Jankauskienė yra licencijuota finansų specialistė, turinti aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, nuolat domisi Lietuvos ir pasaulio ekonomikos rodikliais, įstatymais bei jų pakeitimais, gilina teisines žinias, aktyviai dalyvauja įvairiuose seminaruose, konferencijose, mokymuose. Finansų srityje dirba trečius metus ir už 2018 metais pasiektus rezultatus išrinkta geriausia skyriaus darbuotoja. Kartu su šiuo titulu ji gavo ir motyvacinį prizą – kelionę į Dubajų, bei ruošiasi nuskinti laurus ir šiemet rengiamame konkurse. Nors ši istorijos dalis skamba kaip tikras svajonės išsipildymas, ne visas kelias į sėkmę buvo it rožėmis klotas. 

Akmenuotas kelias į sėkmę

Paklausta kaip ji pradėjo savo kelią finansų srityje, moteris atviravo, kad karjeros pradžioje iki nėštumo keletą metų dirbo viename populiariame parduotuvių tinkle, pardavėja. Moteriai pastojus ir susilaukus dukrytės motinystės džiaugsmus aptemdė tragiškos žinios – „Mano dukrelei tebuvo 5 mėnesiai, kai aš išgirdau diagnozę – gimdos kaklelio vėžys. Visai netrukus kovoti su liga likau viena, nes nesulaukusi tinkamos sutuoktinio pagalbos ir palaikymo nusprendžiau, kad mūsų keliai turi išsiskirti. Supratau, kad esu vienintelis žmogus, kuris dabar gali pasirūpinti dukra. Todėl klausiau gydytojų rekomendacijų ir pasiryžau padaryti viską, kad kuo greičiau ligą įveikčiau. Gyvenime vadovaujuosi V. Čerčilio fraze, kad sėkmė, tai žingsniavimas nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo. Tad priėmiau ligą kaip gyvenimo pamoką, kuri išmokė visapusiškai savimi rūpintis.

Deja, po 4 operacijų ir radioterapijos kurso man buvo apribotas fizinis krūvis, tad grįžti į buvusį darbą prekybos centre negalėjau. Norėjau susirasti darbą, kuris turėtų pakankamai lankstų grafiką, nes neturėjau kam patikėti dukros jei negaluos arba kai darželis nedirba. Darbas buvo būtinas, nes dėl ligos man paskirta valstybės parama tebuvo 115 eurai, o nuo šios sumos atskaičiavus mokesčius realiai liko tik 82 eurai metams. Kiekviena liga stipriai apkarpo kiekvieno žmogaus ir šeimos biudžetą, tad vien valstybės parama kliautis tokiais atvejais negalima.“ 

Likimo pirštas

Ieškodama informacijos apie finansų bei biudžeto planavimą ir stabilumą, susipažino su dabartine vadove Aiste, kuri po pirmo susitikimo Gražinai pasiūlė darbą finansų sektoriuje. Atradusi naują kryptį moteris suprato, kad save turi apsupti tokiais žmonėmis, kokia nori tapti pati. Moteris norėjo, kad jos aplinkoje būtų drąsūs žmonės, nebijantys iššūkių, ieškantys galimybių ir išeičių.  Asmeniškai susidūrusi su vėžio diagnoze ji pradėjo domėtis, kokią pagalbą iš valstybės gali gauti ne tik tokia liga sergantys žmonės, bet ir visi kiti piliečiai. Tame paieškų kelyje Gražina suprato, kad lengvai prieinama informacija yra tik apie tai, už ką kiekvienas iš mūsų privalo susimokėti valstybei. Tačiau informacijos apie tai, kokias paramas ar išmokas galime gauti – rasti labai sunku. 

„Kuomet dėl ligos įgijau neįgalumą, informacijos apie tai, kokias privilegijas ar lengvatas suteikia neįgaliojo pažymėjimas, negalėjo suteikti nei darbingumo vertinimo komisija, nei kitos institucijos, kuriose lankiausi. Jų atsakymas buvo paprastas – turiu informacijos ieškoti pati. Tuomet supratau, kad žmonėms savarankiškai gauti tikslius atsakymus yra labai sunku. Beveik viskas, kas pateikiama informacinėse svetainėse, žiniasklaidoje ir net telefoninių pokalbių metu yra bendrojo pobūdžio. Juose išsirankioti sau tinkamą ir aktualią informaciją yra itin sudėtinga. Kalbu ne tik apie išmokas ar paramą ligos atveju, tačiau taip pat visas situacijas susijusias su finansais ir lengvatomis.“  

„Galiausiai nusprendžiau, kad mano misija – didinti tautiečių finansinį raštingumą. Manau, kad šalyje tai yra opi problema, o būdų situaciją gerinti beveik nėra. Žmonėms tapo lengvai prieinami dideli kiekiai informacijos, tačiau ji yra bendrinė, nepritaikyta konkretaus žmogaus situacijai. Ne kiekvienas pilietis sugeba tikslingai ta informacija naudotis, o didžioji dauguma, deja, visiškai nesidomi, nors tai susiję ir su jų asmeniniais pinigais. Konsultacijos, kurių metu kalbama bendromis frazėmis yra bevertės – turime žiūrėti į konkretų žmogų kaip į atskirą situaciją, peržvelgti, ką jis jau padaręs, ko jam reikia, kokius įstatymus kiekvienas privalo žinoti prieš imdamas būsto paskolą, kad nenukentėtų finansiškai. Kokios papildomos piniginės išmokos priklauso kiekvienam vaikui ir šeimai. Dėl nežinojimo vienoj ar kitoj vietoj žmonės kasmet praranda didelius pinigus. Kažko nesusitvarko ir negauna, kažkur – permoka arba moka netikslingai. Tik bendraudama asmeniškai galiu aiškiai matyti kiekvieno situaciją, tiksliai eurais paskaičiuoti kiek, kaip ir iš kur priklauso papildomai, kokia lengvata nesinaudoja. Jos priklauso visiems dirbantiems. Tik individualiai įvertinusi situaciją galiu viską sutvarkyti.“  

Padėti kitam – geriausia motyvacija

Gražina džiaugiasi galėdama padėti žmonėms ir norėdama tai daryti maksimaliai gerai nuolatos investuoja į tobulėjimą – „Seminarai, susitikimai, konsultacijos, įvairiausi švietėjiški renginiai – visur stengiuosi pasisemti idėjų, kaip dar efektyviau galėčiau viską pateikti. Bendraudama su sėkmingais, garsiais žmonėmis renku patirtis, įžvalgas, kuriais vėliau mielai dalinuosi su klientais. Tikiu, kad kuo daugiau sėkmingų žmonių išklausau, tuo greičiau ir savo klientus priartinu prie sėkmės. 

Mano veiklos spektras tikrai labai platus –  padedu išvengti skolų, sustyguoti finansinius planus, parodau kaip tinkamai valdyti asmeninius, šeimos ar įmonės finansus. Mes gyvename vartotojiškoje visuomenėje, aplink akcijos, nuolaidos, papildomos dovanos. Kai kuriems turimų lėšų išgyventi nuo algos iki algos neužtenka. Tada tenka skolintis. Biudžeto planavimas padeda išvengti  skolų ir kreditų, kurių skaičiumi Europje esame lyderiai. Teisinga strategija lemia kiekvieno iš mūsų ateitį, gyvenimo kokybę, finansinę nepriklausomybę ir stabilumą senatvėje. Nuo finansų planavimo priklauso ar galėsime sau leisti išeiti į pensiją kur kas anksčiau, nei įstatymų nustatytas amžius. Tiesiog leisti sau nedirbti. Kuo anksčiau priimame teisingus sprendimus, atrandame protingas alternatyvas, naudojamės tinkamais finansiniais įrankiais, tuo daugiau laiko turime susikurti svajonių ateitį.“ 

Daug daugiau nei tik konsultantė

Gražina neslepia, kad klientams tampa ne tik finansų konsultante, bet ir drauge – „Mano darbo vieta gali būti bet kur, kur tik žmogui patogu. Konsultuoti yra tekę visuose miesto kampeliuose – statybų aikštelėse, Santakos parke prisėdus ant pleduko, klientų namuose, kavinėse.  Mano darbas paremtas abiejų pusių atviru bendravimu, bendradarbiavimu. Kad galėčiau dirbti užtenka kompiuterio, lapo ir tušinuko. Prisitaikau prie kliento – galime susitikti beveik bet kur, jei žmogui dėl vienokių ar kitokių priežasčių sunku ištrūkti iš namų – galiu atvykti ir į namus. Galime susitikti papietauti, išgerti kavos ir tuo metu pradėti konsultaciją.

Konsultacijos gali būti labai plataus spektro. Galiu padėti išspręsti žmonėms jų didžiausius finansinius galvos skausmus. Apžvelgti šeimos finansinį planą, suteikti kompetetingus patarimus bei rekomendacijas. Padėti Jums pasiruošti finansinėms krizėms, sulaukus sunkaus ekonomikos laiko. Parodyti kelią, kaip bent 10 metų susitrumpinti būsto paskolos laikotarpį. Patarti, kaip kiekvienam susigrąžinti visus permokėtus mokesčius. Pateikti informaciją apie kreditų ir finansų rinkų pokyčius. Padėti auginti turimą finansinį turtą bei kapitalą, pasirenkant naudingas strategijas ir efektyvius sprendimus.Taip pat konsultuoti galiu ne tik tautiečius, bet ir užsienio piliečius, kurie turi nuolatinį arba laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.“ 

Finansinis raštingumas man naudingas?  

Pasak Gražinos kiekvienas gyventojas yra ekonomikos dalis ir turi žinoti ne tik savo pareigas joje, bet ir teises – „Mes visi esame vartotojai ir mano tikslas yra parodyti, kaip galima nesumažinus vartojimo turėti daugiau, nei turi dabar. Dėl automobilio gedimo važiuojame į servisą, nepuolame taisyti patys. Dėl finansų irgi turėtų susiformuoti įprotis kreiptis į finansų ekspertą. Konsultacijos reikalingos prieš priimant bet kokį svarbų finansinį sprendimą, tiek imant būsto paskolą, tiek vartojamąjį kreditą, tiek jau juos turint. Reikiamos informacijos turiu visiems  – asmeniui, šeimoms, juridiniams asmenims. Visuomet kalbu tik tai, kas aktualu kiekvienam asmeniškai. 

Dėl informacijos sklaidos ribotumo ir dėl to, kad pateikiama yra bendrinio pobūdžio informacija, žmonėms labai dažnai atsitinka taip, kad jie patenka į keblias ar nemalonias situacijas. Taip nutinka dėl naujų reformų subtilybių, nesupratimo, kad gali pasinaudoti lengvata. Iš nežinojimo ir dezinformacijos atsiranda ir finansinių krizių baimė, tačiau kaip krizė palies kiekvieną iš mūsų yra labai individualu ir galiu užtikrinti, kad finansiškai stabilus žmogus krizės tikrai nepajaus.

Būti finansiškai saugiu paprasta  – tereikia susidaryti planą ir jo laikytis.“

Norintys apie finansus sužinoti daugiau arba rezervuoti laiką konsultacijai turėtų apsilankyti finansų specialistės Gražinos Jankauskienės puslapyje. 

Naujienos

Paveiktų šalių sąraše lieka Lichtenšteinas ir Šveicarija, galios tie patys atvykimo reikalavimai

Avatar

Paskelbta

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.

Skaityti toliau

Naujienos

Į prioritetinį vakcinuojamų asmenų sąrašą įtraukti aukšto meistriškumo sportininkai

Avatar

Paskelbta

2021 01 15

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.  

 

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vidaus reikalų ministerija ir Dingusių žmonių paramos centras tęsia bendradarbiavimą

Avatar

Paskelbta

2021 01 15

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.  

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt