Connect with us

Mokslas

LSMU įgautą patirtį jauna mokslininkė sėkmingai plėtoja Švedijoje: tiria vėžio ląsteles

Avatar

Paskelbta

Daktarė Lina Preišegolavičiūtė-Šlekienė šiuo metu dirba Švedijoje pažangiose molekulinės medicinos centro laboratorijose. Podoktorantūros stažuotėje mokslininkė sėkmingai tęsia universitete pradėtus eksperimentinės onkologijos tyrimus.

Nuotaikingos kavos pertraukėlės „fika“, atliktų mokslo tyrimų pristatymai kolegoms, solidžios konferencijos onkologijos tema, platūs ryšiai akademinėje bendruomenėje – ir daug kryptingo, atkaklaus darbo moderniose laboratorijose plėtojant LSMU naudojamą viščiuko embriono chorioalantojinės membranos (CAM) metodą, kuriuo tiriamos navikinių ląstelių ypatybės ir įvairių vaistinių medžiagų poveikis šioms ląstelėms.

Tokia šiandien LSMU daktarės L. Preišegolavičiūtės-Šlekienės kasdiena Umeo (Umeå) universitete Švedijoje Molekulinės medicinos centre (UCMM – Umeå Centre for Molecular Medicine).

„Man labai pasisekė, nes naudoju tą pačią metodiką, kaip ir Lietuvoje, Universitete – CAM: šį metodą tobulinu drauge su dabartine švedų mokslininkų komanda“, – pasidžiaugė pašnekovė, naudojanti itin perspektyvią vėžio ląstelių tyrimų metodiką. Kas jauną LSMU mokslininkę nuvedė į Švediją?

Žinias ir įgūdžius pritaikė podoktorantūros stažuotėje

L. Preišegolavičiūtė-Šlekienė, LSMU studijuodama veterinarinę mediciną, pradėjo dirbti LSMU Histologijos ir embriologijos katedroje. Dirbdama laborante, studentė išmoko daug klasikinių histologijos metodų, įsisavino imunohistochemines metodikas.

„Lina puikiai pritapo kolektyve, buvo iniciatyvi, draugiška. Kruopštus darbas, ruošiant histologinius preparatus tyrimams, jai tiesiog „prilipo“. Lina domėjosi naujovėmis, puikiai mokėjo anglų kalbą. Todėl baigus veterinarinės medicinos studijas buvo rekomenduota studijuoti biologijos krypties doktorantūroje“, – prisimena jos disertacinio darbo mokslinė vadovė, LSMU Medicinos fakulteto Histologijos ir embriologijos katedros profesorė habilituota daktarė Angelija Valančiūtė.

Doktorantūros studijos taip pat buvo sėkmingos: su bendraautoriais jaunoji mokslininkė publikavo keturis straipsnius, dalyvavo trylikoje konferencijų, dvejose buvo apdovanota už geriausius jaunųjų mokslininkų pranešimus.

Dr. L. Preišegolavičiūtės-Šlekienės disertacinio darbo tema – „Natrio valproato poveikio tyrimas smulkialąstelinio plaučių vėžio ląstelių navikų invazijai ir neoangiogenezei taikant viščiuko embriono chorioalantojinės membramos modelį“. Darbas buvo atliktas Histologijos ir embriologijos katedroje, jį finansavo LSMU Mokslo fondas bei Medicinos fakultetas.

Šeiminės aplinkybės mokslų daktarę nuvedė į Švedijos šiaurę, kur veterinarijos gydytoju dirbo jos sutuoktinis Jogaila. Švedijoje ją taip pat lydėjo sėkmė: mokslininkė laimėjo konkursą ir buvo priimta į podoktorantūros stažuotę Umeo universitete, Molekulinės medicinos centre. Naujame darbe jauna specialistė greitai adaptavosi, čia jos patirtis ir žinios – reikalingos.

Navikinių darinių diagnostikai – vertingas įrankis

„LSMU analizavau skirtingų koncentracijų natrio valproato (NaVP) poveikį smulkialąstelinio plaučių vėžio ląstelių linijai. Kadangi NaVP pasižymi antiangiogeniniu poveikiu, stebėjome, kaip kinta CAM vaskuliarizacija navikus veikiant skirtingomis jo koncentracijoms.

Šie tyrimai padėjo suprasti, kad CAM yra stabili in vivo sistema, turinti gerai išvystytą kraujagyslių tinklą ir nepažeistą epitelio barjerą, leidžiantį tirti navikinių ląstelių ypatybes, taip pat įvairių – įvairių vaistinių medžiagų poveikį ląstelėms. Manau, šis modelis labai padėtų tyrėjams, sutaupytų laiko, įvairių išteklių ir lėšų.

Pastaruoju metu prof. Lenos Gunhagos laboratorija išplėtojo ir optimizavo CAM-Delam metodiką (pateikta paraiška patentui), kuria būtų įvertinta vėžinių ląstelių savybė paveikti/suardyti pamatinėje membranoje esančio laminino struktūrą (angl. delamination).

„CAM-Delam metodika yra greita ir patikima. Pastebėjome, kad kiekvienu laiko tarpsniu laminino sluoksnis pažeidžiamas nevienodai: prostatos vėžio ląstelės visiškai suardo lamininą praėjus 1,5 paros, plaučių vėžio ląstelėms nebūdinga invazija į mezenchimą net praėjus 3,5 paros. Tad šiuo metu bandome įvesti šią metodiką kaip personalizuotosios medicinos priedą“, – apie Švedijoje atliekamus tyrimus pasakojo mokslininkė.

Pasak L. Preišegolavičiūtės-Šlekienės, šiuo metu yra nedaug in vivo modelių, kurie galėtų padėti nustatyti vėžinių ląstelių invazyvumą bei molekulinius procesus. Todėl bandoma sukurti tvirtą modelį, kuris padėtų tai geriau suprasti, ypač dirbant su navikinių audinių biopsijomis. Dažnai pacientams skiriamas chemoterapinis gydymas ankstyvosiomis stadijomis, tačiau kartu sukeliamas stiprus šalutinis poveikis.

„Mūsų tikslas – naudojant šį modelį nustatyti individualių navikų invazyvumą stebint pokyčius laminino sluoksnyje. Pavyzdžiui, galbūt biopsija iš vieno individo neturės įtakos lamininui iki 3 paros, o to paties tipo navikas iš kito individo gali suardyti lamininą jau po 14 valandų. Jei pirmuoju atveju patologiniai duomenys patvirtintų mažai agresyvų naviką, o antruoju navikas būtų itin agresyvus, būtų galima teigti, kad CAM metodika yra labai vertingas įrankis navikinių darinių diagnostikoje. Be to, tai padėtų gydytojams nuspręsti, kada ir kokį gydymą paskirti pacientui“, – paaiškino pašnekovė.

Lina Šlekienė. lsmuni.lt nuotrauka

Įžvelgia pažangios metodikos potencialą

„Kaip ir LSMU atliktuose mokslo tyrimuose, Umeo universitete ieškome įvairių vaistinių darinių, kurie sustabdytų navikinių ląstelių savybę ardyti laminino sluoksnį, kartu –  įrodyti, kad šis modelis tinka ir naujiems vaistų deriniams tirti. Dirbtinai paskatinome invazyvumą neinvazyviose ląstelėse, o tai rodo, jog šis modelis tinka ieškant molekulinių mechanizmų, kurie lemia nepiktybinių darinių virtimą piktybiniais.

Būtų įdomu plačiau patyrinėti ir tokius navikų pokyčius, kurie iš pradžių yra in situ, o vėliau metastazuoja arba ne. Tačiau tai jau ilgalaikė vizija, nors leidžianti manyti, kad ateityje galėsime prisidėti prie paciento klinikinės diagnozės bei medicininio gydymo“, – pasakojo mokslininkė.

Artimiausi dr. L. Preišegolavičiūtės-Šlekienės planai – bendradarbiaujant su Umeo universiteto mokslininkais ir gydytojais, tobulinti ir optimizuoti CAM-Delam metodiką naudojant krūties, prostatos, tiesiosios žarnos bei kasos vėžio biopsijas.

„Mūsų komanda atvira įvairiems pasiūlymams, susijusiems su akademine veikla. Tad tyrėjų, dirbančių Lietuvoje ir norinčių įsitraukti į bendrą veiklą bei plėtoti idėjas, susijusias su CAM-Delam modeliu ir vėžio tyrimais, maloniai laukiame“, – pakvietė pašnekovė.

Pritapus akademinėje bendruomenėje: kokie įspūdžiai?

Vis dėlto kodėl – būtent Švedija? Pasak dr. L. Preišegolavičiūtės-Šlekienės, bebaigiant doktorantūros studijas, tekdavo dažnai lankytis Švedijoje, kurioje jau dirbo jos vyras. Ilgam laikui išvykti į Švediją šeima suplanavo dėl susiklosčiusių palankių profesinių perspektyvų.

Iš pradžių Lina gilino švedų kalbos žinias, vėliau pradėjo ieškoti veiklos, susijusios su jai artima mokslo sritimi. Darbo paieškos ilgai neužsitęsė. Po pokalbio su Molekulinės medicinos centro vadove profesore Lena Gunhaga po kelių savaičių ji pradėjo dirbti Umeo universitete.

„Kalbant apie akademinę bendruomenę, tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje jaučiuosi gerai, ar tai būtų studijos, ar darbas. Galbūt Švedijoje akademikai linkę labiau diskutuoti, nagrinėti problemas, jas spręsti, nesvarbu, ar jos būtų asmeninės, ar susijusios su darbu. Apskritai Skandinavijos šalys – itin tolerantiškos, ir tai labai jaučiasi. Čia labai svarbu, kad žmogus jaustųsi gerai kasdienėje darbo ir studijų aplinkoje – juk nuo to priklauso motyvacija bei darbo rezultatai.

Umeo universiteto miestelis didelis, jame daug padalinių, mokslinių grupių, kurios glaudžiai bendradarbiauja su universitetine ligonine. Kasmet vyksta bent kelios didesnės su vėžio tema susiję konferencijos Umeo mieste. Į jas renkasi mokslininkai bei akademinė bendruomenė iš visos Švedijos, tad galima pasisemti idėjų, užmegzti kontaktų, plėtoti savo mokslinės srities akiratį.

Mūsų padalinyje kas kelis mėnesius vyksta seminarai – doktorantai, podoktorantūros studijų studentai, kiti mokslo darbuotojai pristato atliktus darbus. Taip sužinome, kas ką veikia, pabendraujame po pristatymų, geriau susipažįstame, apsikeičiame idėjomis“,  – dalijosi įspūdžiais dr. L. Preišegolavičiūtė-Šlekienė.

Švedijoje labai populiari vadinamoji  „Fika“ –  tarsi kavos pertraukėlė ar atsipalaidavimo laikas, kai bendraujama geriant kavą ir užkandžiaujant. Dr. L. Preišegolavičiūtė-Šlekienė šiomis šiltomis ir nuotaikingomis pertraukėlėmis mėgaujasi kiekvieno penktadienio rytą: pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį „Fiką“ iš eilės rengia visi dviejų padalinių darbuotojai – bendra veikla tampa dar viena proga susipažinti, pabendrauti.

Pasinėrusi į tyrimus, mokslininkė nepamiršo ir savosios Almae Matris:  spalio pabaigoje L. Preišegolavičiūtė -Šlekienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete vykusioje Baltijos šalių morfologų konferencijoje pristatė naujų tyrimų Umeo universitete rezultatus. Mokslininkės stendinį pranešimą, kuriame apibendrinti doktorantūros LSMU metu atlikti tyrimai, tarptautinė komisija įvertino pagrindiniu prizu.

Jaunosios mokslininkės sėkmė itin džiugina jos disertacinio darbo vadovę, LSMU Medicinos fakulteto Histologijos ir embriologijos katedros profesorę habilituotą daktarę A. Valančiūtę:

„Džiugu, kad Lina Šlekienė buvo įvertinta, kad apsigynusi daktaro disertaciją LSMU savo patirtį galėjo išsyk panaudoti Švedijoje. Žinant, kiek daug jaunų mokslininkų iš viso pasaulio siekia patekti į podoktorantūros stažuotes gerose išsivysčiusių šalių universitetų mokslinėse laboratorijose, tai labai didelė sėkmė“, – džiaugėsi prof. A. Valančiūtė.

Susitelkusi į mokslo projektus, kuriems skiria didžiąją laiko dalį, konkrečių tolimesnių  profesinių planų mokslininkė dar nekuria. Palankios profesinės perspektyvos jaunų  specialistų šeimą Švedijoje sulaikys dar mažiausiai metus.

lsmuni.lt informacija

Miestas

VU Saulėtekyje baigia formuoti didžiausią Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolį

Avatar

Paskelbta

Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino naujai dviejų Vilniaus universiteto (VU) padalinių infrastruktūrai sukurti skirtas lėšas. Saulėtekyje greta jau veikiančių stipriausių šalies mokslo centrų per trejus metus, planuojama, įsikurs modernūs Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Šių mokslo sričių potencialo stiprinimas ir sutelkimas šalia Saulėtekio slėnyje jau įsikūrusios tarpdisciplininės mokslo bendruomenės ir verslo inkubavimui reikalingos infrastruktūros prisidės prie Lietuvos ekonomikos pažangos didinimo, siekiant, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas.
Projektai skatins šalies ekonomikos pažangą
Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko teigimu, tai į visos valstybės ateitį nukreipti VU projektai, kurių tikslas – sukurti mokslo ir studijų sąlygas svarbiose mokslo kryptyse, toliau koncentruoti mokslo potencialą Saulėtekio miestelyje, gerinti mokslo ir verslo sinergiją. Mokslo ir studijų infrastruktūros koncentravimas atveria visiškai naujas galimybes tarpkryptinėms studijoms, orientuotoms į aukštąsias technologijas.
„Esame įsitikinę ir didele socialine-ekonomine projektų nauda bei būsima šių investicijų grąža, nes projektai tiesiogiai susiję su šalies ūkiui jau dabar ir potencialiai ateityje reikšmingomis sritimis – biochemija, biotechnologija, finansų technologijomis, dirbtinio intelekto plėtojimu“, – pabrėžia VU rektorius.
Kaip sako vyriausiasis VU rektoriaus patarėjas profesorius Juozas Rimantas Lazutka, Saulėtekyje formuojamas didžiausias Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys, kuriame bus telkiami šių mokslo sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP), plėtojamos mokslo ir verslo partnerysčių kuriamos vertės augimo prielaidos.
„Aukšto lygio mokslo ir inovacijų paramos paslaugų centrų sutelktumas, svarbių mokslo sričių potencialo stiprinimas turės įtakos ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos ekonominei pažangai, konkurencingumui tarptautinėje erdvėje“, – įsitikinęs rektoriaus patarėjas infrastruktūros plėtros klausimais.
Chemijos pramonė yra svarbi modernios ekonomikos šaka. Europos Žaliojo kurso (angl. European Green Deal) iniciatyvoje daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios būtų kreipiamos į klimatui neutralių, atliekų nekuriančių, nulinę emisiją užtikrinančių sprendimų paieškas.
Todėl, pasak prof. J. R. Lazutkos, gyvybės mokslų, švarios chemijos pramonė plėtojama siekiant, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę. Perspektyvių pramonės sektorių inovacijoms kurti ir skatinti reikalingi tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai ir aukštos kvalifikacijos specialistai.
Naujuose Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetuose įsikurs modernios mokslinių tyrimų laboratorijos, kuriose vykdomi biochemijos, chemijos inžinerijos, medžiagų inžinerijos, dirbtinio intelekto, prognozavimo metodų, kibernetinio saugumo, didelių duomenų analitikos tyrimai skatins aktyvią inovatyvių sprendimų plėtrą ir intensyvesnę partnerystę su biotechnologijos, bioinformatikos, finansinių paslaugų, informacinių technologijų, medicinos ir sveikatos mokslų bei inžinerinio profilio įmonėmis ar akademiniais partneriais.
Bus stiprinamas šalies mokslo potencialas
Nauja moderni mokslo ir studijų infrastruktūra ne tik prisidės prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi, bet ir stiprins šalies mokslo potencialą, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, skatins naujų aukštųjų technologijų įmonių steigimąsi, prisidės prie gamtos mokslų ir technologijų srities studijų kokybės gerinimo bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo.
„Šie du VU kompleksiniai projektai apima ir šalies švietimo institucijų bendrą veiklą didinant STEAM (angl. Science, Technologies, Engineering, Mathematics) studentų skaičių Lietuvoje ir skatinant studentus savo žiniomis ir inovacijomis stiprinti šaliai reikšmingas mokslo sritis. Juos įgyvendinus taip pat atsiras palankesnės sąlygos sujungti įvairių specializacijų mokslininkų pastangas tiek formuluojant fundamentinius uždavinius, tiek juos sprendžiant ar jų pagrindu kuriant naujas technologijas MTEP“, – įsitikinęs prof. J. R. Lazutka.
Modernizavus šių fakultetų MTEP infrastruktūrą, sudarius sąlygas vykdyti atitinkamas mokslines veiklas bei tarpdisciplininius tyrimus ir čia sukūrus aukšto lygio laboratorijas, planuojama, reikšmingai augs MTEP paslaugų spektras ir apimtis, didės tiek Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetų individualiai, tiek bendrai su verslu ar kitais VU padaliniais registruojamų patentų skaičius.
Tarpdisci­plininių mokslininkų grupių iniciatyva atliekami moksliniai tyrimai ir darbai sudarys prielaidas kurti mokslo produktus, kuriuos būtų galima komercializuoti.
Projektų vertė – daugiau kaip pusė šimto milijonų eurų
Šie infrastruktūros projektai padės sutelkti turimą mokslo potencialą vienoje vietoje.
Šiuo metu jau parengtas VU Chemijos fakulteto statybos techninis projektas, gautas statybos leidimas, rengiamas MIF architektūrinės idėjos konkursas. Projektus planuojama baigti 2023 m. pabaigoje.
Bendra naujų fakultetų statybų projektų vertė siekia 60 mln. eurų. Didžiąją dalį jų sudarys Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Laboratorinei įrangai įsigyti skirtas išlaidas padengs VU, pardavęs dabar naudojamus fakultetų pastatus.
Skaityti toliau

Mokslas

Pamatykite, kaip moderniai atnaujintas Vilniaus licėjus

Avatar

Paskelbta

Užbaigta Vilniaus licėjaus rekonstrukcija – nuo šiandien į moderniai atnaujintas klases jau sugrįžo mokiniai. Pastatas rekonstruotas iš esmės – nuo stogo – iki kondicionierių klasėse ir terasos lauke. Licėjus sostinėje veikia nuo 1990-ųjų, ir iki šiol jis nebuvo nė karto remontuotas.

„Įveikėme didelius iššūkius rekonstruodami Licėjų. Pagaliau itin gabūs jaunieji vilniečiai galės siekti įspūdingų rezultatų bei garsinti tiek Vilniaus, tiek Lietuvos vardą šiuolaikiškam ugdymui pritaikytose patalpose. Ištisus dešimtmečius neremontuota mokykla visiškai atgimė tiek iš vidaus, tiek ir išorės“, – sakė sostinės mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

[youtube v=”zyPy7Y6uals”]

Visoje mokykloje pakeista grindų danga, durys, sumontuotos pakabinamos lubos, įrengti šviestuvai, perdažytos sienos, performuotos laiptų pakopos, pakeisti turėklai, pakeista elektros instaliacija, vamzdynai, radiatoriai, įrengtas liftas, performuotos durų angos, dėl saugumo įrengta įeigos kontrolė. Nuo šiol pastatas pritaikytas žmonėms su negalia. Suprojektuotas specialus keltuvas saugiai ir patogiai patekti į sporto salę, įrengtas specialus langas stebėti kas vyksta salėje.

„Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio išvakarėse Vilniaus licėjus pradėjo ugdymo procesą iš esmės atnaujintose patalpose. Šis licėjaus bendruomenei įsimintinas įvykis sutampa ir su licėjaus 30-mečio jubiliejumi. Esame tikrai laimingi, kad vasarą, pradėtas renovacijos procesas, baigėsi ypač sėkmingai ir galėsime šiuos mokslo metus užbaigti kokybiškai atnaujintame licėjuje. Taip pat smagu, kad Vilniaus miestas pasipuošė išskirtinai sutvarkyta mokykla. Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei už nuoširdų rūpestį, mokinių tėveliams už palaikymą, mokytojų kolektyvui ir mokiniams už supratimą bei susitelkimą. Tik bendromis pastangomis buvo galima pasiekti tokį puikų rezultatą, kuriuo visi kartu galime didžiuotis“, – kalbėjo Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Mokykloje dirbti ir mokytis bus jaukiau ir šilčiau: atlikti fasado, cokolio, stogo šiltinimo darbai, pakeisti visi langai. Visose klasėse sumontuoti kondicionieriai, įrengtas mechaninis vėdinimas, projektoriai, mokytojai juos galės valdyti iš savo darbo vietos, padidintas rozečių skaičius, taip pat suremontuotos tualetų patalpos. Fizikos ir chemijos kabinetai buvo sutvarkyti pagal mokyklos pageidavimą, bus pritaikyti laboratoriniams bandymams, interaktyviosioms lentoms.

Atnaujinta ir sporto erdvė: suremontuota salė, pakeista grindų danga, perdažytos sienos, lubos, sumontuotas naujas apšvietimas, įrengtas mechaninis vėdinimas. Suremontuota ir aktų salė: pakeista grindų danga, perdažytos sienos, lubos, sumontuotas naujas apšvietimas, įrengtas mechaninis vėdinimas, naujai įrengta scena. Visiškai atnaujinta ir Licėjaus virtuvė.

Sutvarkyta ir įstaigos aplinka lauke – pakeistas ir suformuotas naujas šaligatvis, vidiniame kieme įrengta terasa, performuota veja, įrengta nuovaža neįgaliesiems, naujai įrengti suoliukai, atsiras ir dviračių stovai, apšvietimas.

Su būtinais papildomais darbais sostinės savivaldybei ši rekonstrukcija kainavo daugiau kaip 5 mln. eurų.

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Nepriklausomybės minėjimas kitaip: Vilniaus restoranuose atsiskleis laisvės skonis

Avatar

Paskelbta

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį Vilniaus restoranai švęs skaniai: svečiams pasiūlys specialius patiekalus, kurie jiems atspindi laisvę. Penkiolika patiekalų, unikalus kokteilis ir net specialus meniu sostinės restoranuose lankytojų lauks nuo dabar iki liepos 6 d.

„Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejus sostinėje bus iškili šventė visiems: ir vilniečiams, ir miesto svečiams. Per tris pastaruosius dešimtmečius Vilnius tapo virtuvių įvairove, vakarietiškais kulinariniais standartais ir profesionalių šefų gausa pasigirti galinčiu miestu. Tad jų sukurti laisvės skonį pajusti leisiantys lietuviški patiekalai padės visiems įsijausti į šventinę nuotaiką“, – teigė Vilniaus miesto turizmo ir verslo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Vilniečius ir miesto svečius su išskirtiniais desertais pasitikti valstybės nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio kvies restoranai „Amandus“, „Meat“, „Sugamour“ ir „Europa Classic“, specialų kokteilį minėjimui siūlys „Skybar“, o restoranas „Riverside“ sukūrė atskirą trijų patiekalų meniu. Akcijoje taip pat dalyvauja „Ertlio namas“, „Žuvinė“, „Grey“, „12 istorijų“, „Šekspyras“, „Paupio 12“, „Gastronomika“, „Balzac“ ir „Rise“. Restoranas „Time“ savo patiekale naudos tradicinį kepimą ant anglių, o ėriukų šonkaulių laužas, kurio paragauti bus galima „Mykolo 4” buvo įkvėptas nepriklausomybės laužų vaizdinių.

vilnius.lt nuotr.

„Lietuviška virtuvė nėra molekulinė. Tai yra senų tradicijų prikėlimas į šiuolaikinę virtuvę, iš praeities išlikusios receptūros pritaikymas restoranui. Šiam minėjimui mūsų ruošiamas patiekalas bus kaip tik toks. Tai bus žvejo žmonos patiekalo receptas, paruoštas iš ekologiškų daržovių, pagautos, o ne specialiai augintos žuvies ir su naujovių prieskoniu“, – sakė restorano „Žuvinė“ vadovas Vitalijus Dobromilskis.

Visi „Go Vilnius“ kvietimą priėmę šefai ieškojo savitų būdų atskleisti lietuviškumą ir turtingą mūsų šalies istoriją. Valgiaraščiuose specialiai išskirti patiekalai vienur atspindės šalies trispalvę, kitur apie lietuvybę pasakos mūsų kraštams būdingais skoniais ir kvapais, dėmesį trauks netikėtu pateikimu ir estetika.

„Mūsų restorano koncepcija – pateikti istorinę Lietuvos virtuvę moderniu kampu. Šis renginys yra galimybė parodyti savo tradicijas ir nustebinti. Išgirdus renginio temą labai greitai gimė ir patiekalo mintis. Tai bus senas receptas, kurį, kaip pridera, prikelsime šiuolaikiška šventine forma“, – tikino restorano „Ertlio namas“ įkūrėjas ir virtuvės šefas Tomas Rimydis.

Šefas Tomas Rimydis. vilnius.lt nuotr.

 

Išskirtinių patiekalų paragauti bus galima keturis mėnesius. Paskutinė akcijos diena taip pat simboliškai bus nacionalinė šventė – liepos 6-oji, Karaliaus Mindaugo karūnavimo arba Valstybės diena.

„Lietuviška virtuvė per pastaruosius laisvės dešimtmečius pasikeitė itin ženkliai. Išaugo nauja kulinarų karta, kuri mokėsi ir sėmėsi patirties Lietuvai vėl sugrįžus į nepriklausomų valstybių gretas. Tradicinis lietuviškas maistas atgimė naujomis spalvomis, o Vilnius tapo svarbiu tašku maisto mylėtojų žemėlapiuose. Aukštas kokybės standartas ir šviežia vietinė produkcija leidžia sostinės šefams nuolat stebinti naujais autoriniais darbais. Šių meistrų ir restoranų dėka, istorinis Lietuvos maisto palikimas toliau gyvuoja moderniomis formomis ir atranda vietą XXI-jame amžiuje“, – teigė I. Romanovskienė.

Daugiau informacijos apie akciją – Vilniaus turizmo informacijos svetainėje.

Ši idėja – jau ne pirmas „Go Vilnius“ žingsnis garsinant miesto siūlomas kulinarines patirtis. Pernai dešimt sostinės restoranų prisijungė prie itin daug dėmesio tarptautinėje žiniasklaidoje sulaukusios agentūros idėjos pakviesti kartu Vilniuje pavakarieniauti du pasaulinio garso futbolininkus – C. Ronaldo ir L. Messi. Įspūdingus žvaigždžių portretus iš lietuviškai virtuvei būdingų produktų tuomet kūrė menininkė Jolita Vaitkutė. Be to, sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūra nuolat rengia ir atnaujina turistams skirtus gidus ir leidinius apie Vilniaus siūlomas kulinarines patirtis – geriausius restoranus, tradicinius lietuviškus patiekalus ir kt.

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt