Connect with us

Šeima

Rasa Dičpetrienė: „Be žmonių paramos vaikų dienos centrams gresia ir uždarymas, vaikams – gatvė“

Avatar

Paskelbta

Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų vadovė Rūta Kanclerytė sklaido mitus, kad dienos centras vaikams iš sunkumų patiriančių šeimų yra tik vieta šiltai pavalgyti ir pamokas paruošti. Priešingai, dienos centrui svarbiau ne duoti vaikui pavalgyti, bet išmokyti jį pasigaminti valgį, užauginti vaikų svajones ir pastatyti tvirtą pagrindą geresniam gyvenimui. Tačiau kiekvieną žiemą vaikų dienos centrai pasitinka su nerimu – daugelis jų balansuoja ant išlikimo ribos.

„Yra užburtas skurdo ratas: jei tėvai prastai gyvena, neturi išsilavinimo, tai ir vaikas, nematydamas tinkamo pavyzdžio, gyvenime gali nieko nesiekti. Tokius vaikus mes siekiame sustiprinti ir parodyti, kad jie gali gyventi geriau“,  – sako R. Kanclerytė.

Pagrindinė dienos centro funkcija – visokeriopa pagalba vaikams

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ globojamus 47 vaikų dienos centrus kasdien lanko per 1000 vaikų iš sunkiai besiverčiančių, socialinę atskirtį patiriančių šeimų. Po mokyklos į vaikų dienos centrą susirinkę vaikai gauna šilto maisto, kurio ne visada yra jų namuose, taip pat paruošia pamokas. Tačiau tai tik mažas dienos centro indėlis į šių vaikų gyvenimą.

„Viena pagrindinių dienos centro funkcijų yra suteikti emocinę, psichologinę pagalbą vaikui ir jo šeimai. Ne mažiau svarbus socialinių įgūdžių ugdymas, kad vaikai stiprėtų, labiau pasitikėtų savimi. Daug dėmesio skiriame savivertės didinimui, suteikiame galimybę vaikui svajoti, patirti naujų dalykų, ugdyti savo talentus. Vis dar yra vaikų, kurie nėra matę nei sostinės, nei Baltijos jūros, tad nuvežame juos ten. Tokiu būdu mes ir socialinę atskirtį mažiname, kad vaikai pamatytų, jog gyvenimas nesibaigia ties jų kaimeliu arba televizoriumi“, – sako organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.

Mergaitė užsiaugino svajonę, kuria niekas netikėjo

Kaip vaikų dienos centrai keičia vaikų gyvenimą, geriausiai iliustruoja pavyzdžiai – vaikai, kuriuos šeima, mokykla, aplinka jau buvo nurašiusi, tačiau dienos centre jie sugebėjo atsistoti ant kojų ir pasiekti savo svajones.

Daugelį vaikų Paparčių vaikų dienos centre globojusi Rūta sako, labiausiai vaikams, atėjusiems iš socialinių sunkumų patiriančių šeimų, stinga palaikymo ir tikėjimo jais.

„Mes siekiame, kad šie vaikai pasijustų svarbūs. Šeimoje jų niekas nepalaiko, mokykloje taip pat nepagiria, nes jie nesimoko geriausiai, nesirengia madingiausiai, nepasiekia aukščiausių rezultatų sporte. Taip jie lieka nepastebimi. Vaikų dienos centre stengiamės, kad vaikai būtų pastebėti, patirtų sėkmę, pvz., išmoktų kepti blynus, kurie mums būtų patys nuostabiausi pasaulyje ir kiti vaikai niekur kitur tokių blynų neparagautų. Tada vaikų savivertė pradeda augti, jie pasijaučia reikšmingi. O su augančia saviverte auga ir jų pasiekimai kitur – jie pradeda laimėti piešinių konkursus, dalyvauti ir pergales skinti sporto varžybose, vaidinti spektakliuose. Vaikams palaikymas ir parodymas, kad jie yra svarbūs, yra neįkainojami“, – kaip keičiasi paskatinimo sulaukę vaikai pasakoja Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų vadovė.

Ji dalinasi istorija apie mergaitę, kuri svajojo groti, tačiau nesulaukė nei palaikymo iš šeimos, nei paskatinimo iš šeimą lankančios socialinės darbuotojos. Ši esą sakydavo: „Ai, užsimanė į Gruodžio konservatoriją – nesąmonė!“. Ši mergaitė po pamokų skubėdavo į vaikų dienos centrą, kuriame sulaukdavo palaikymo, taip pat turėjo galimybę mokytis groti.

„Įsivaizduojate, dabar mūsų kaime yra mergaitė, kuri baigė 10 klasių ir įstojo į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją. Niekas netikėjo, kad čia, kur nėra nei muzikos būrelio, nei normalių muzikos pamokų mokykloje, mergaitė užsiaugins tokią svajonę ir ją pasieks. Džiaugiuosi, kad dienos centras jai padėjo ir palaikė. Dabar jai veriasi visai kitoks gyvenimas prieš akis“, – pasakoja buvusi Paparčių vaikų dienos centro vadovė.

Padeda atsitiesti ir šeimai

Organizacija „Gelbėkit vaikus“ stengiasi išsaugoti vaiko ir šeimos ryšį, todėl pagalbą teikia ne tik vaikų dienos centrą lankantiems vaikams, bet ir jų tėvams. „Kuo mes labiau sustiprinsime mamą ir tėtį, tuo mažiau mums paskui reikės padėti vaikui“, – sako „Gelbėkit vaikus“ organizacijos vadovė.

Parama šeimai neapsiriboja tik emocine ir psichologine pagalba. Buvę pavyzdžių, kai šeima pakylėjama visai į kitą gyvenimo lygį.

„Turėjome vienišą mamą, kuri labai atokiame namelyje – vienkiemyje – viena augino šešis vaikus, vienas jų turėjo negalią. Neturėjo nei jokio savo transporto į miestelį nuvažiuoti, todėl ypač sunku būdavo žiemą, nei normalių sąlygų namuose – karšto vandens, šildymo. Kartu su vietos bendruomene ir rėmėjų pagalba šią mamą su vaikais perkėlėme į miestelį. Neįsivaizduojate, koks milžiniškas pokytis įvyko tiek mamai, tiek vaikams. Šeima gavo būstą su karštu vandeniu, normalia virtuve, nebereikėjo mamai žiemą durų nuo ledo atkapoti, kad vaikai į mokyklą išeitų. Nuėmus didžiulę buitinę naštą mamai nuo pečių, ji galėjo daugiau laiko skirti vaikams. Jie pradėjo lankyti ir vaikų dienos centrą. Jame vaikai ir dainuoja, ir spektaklius stato, kuriuose ne tik vaikai, bet ir jų mama vaidina. Net į Vokietiją su spektakliu važiavo“, – įkvepiančia istorija dalinasi R. Dičpetrienė.

Vaikų dienos centrų poreikis auga

Šiuo metu Lietuvoje įsikūrę per 300 vaikų dienos centrų, „Gelbėkit vaikus“ globoja 49 iš jų. Skaičius gali atrodyti didelis, tačiau jis dar nepatenkina viso poreikio. Kaip teigia organizacijos vadovė R. Dičpetrienė, siekiamybė yra, kad vaikų dienos centrų būtų kiekvienoje savivaldybėje.

„Na, svajonių svajonė būtų po dienos centrą turėti kiekvienoje seniūnijoje. Matome, kad jų dar tikrai trūksta. Tačiau džiugina, kad žmonės vis geriau supranta vaikų dienos centrų prasmę, kokią pagalbą vaikams jie teikia. Mažame miestelyje atsidarius vaikų dienos centrui įvyksta didelis pokytis, o mažuose kaimeliuose jis tampa ir visos bendruomenės šviesuliu, nes ten nei mokyklos, nei darželio nėra. Turime pavyzdžių, kai, pvz., darbo netekusios mokytojos kaimelyje ateina savanoriauti, jeigu pavyksta – ir dirbti, į dienos centrą. Tai joms suteikia naują gyvenimo prasmę“, – pasakoja R. Dičpetrienė.

Išsilaikyti padeda ir žmonių parama

Vaikų dienos centrai gauna bazinį valstybės finansavimą, tačiau jo nepakanka vaikų užimtumui, psichologinei pagalbai užtikrinti. Ypač didelis iššūkis dienos centrams – žiemos mėnesiai. Užsibaigus metams, valstybės finansavimo tenka laukti iki kovo ar net balandžio mėnesio: „Kol apsisuka administracinis ratas“, – sako R. Dičpetrienė. Papildomomis lėšomis vaikų dienos centrai turi pasirūpinti patys, ypač jų reikia tais mėnesiais, kai nelieka valstybės paramos.

„Suprantame bendrą finansavimo formulę, tačiau ne visi dienos centrai pajėgūs patys susirasti finansinę paramą. O sausio, vasario, kartais ir kovo mėnesį vis tiek reikia vaikus priimti, pamaitinti. Be papildomo finansavimo centrai to negalėtų padaryti. O ką tai reiškia vaikams? Kad po pamokų jie grįš į namus, kuriuose ne visada jais pasirūpinama, leis laiką prie televizoriaus ar gatvėje. Mes, kaip didelė organizacija, stengiamės padėti dienos centrams surasti finansinę pagalbą, todėl džiaugiamės kiekviena verslo iniciatyva padėti, taip pat žmonių gerumu“, – apie papildomo finansavimo poreikį kalba „Gelbėkit vaikus“ vadovė.

Trečius metus su organizacija „Gelbėkit vaikus“ draugaujanti BENU vaistine šiais metais kviečia prisidėti prie paramos vaikų dienos centrams.

„Matome, kokią reikšmę vaikų dienos centrai ir juose dirbantys socialiniai darbuotojai bei savanoriai turi vaikų savivertės, motyvacijos gyvenime siekti daugiau ir pasitikėjimo savimi augimui. Todėl šiais metais kviečiame padovanoti vaikams daugiau galimybių ugdyti talentą, kurti ir susikurti geresnę ateitį. Su sunkumais susiduriančiose šeimose augantiems vaikams tas galimybes suteikia dienos centras. Pamatas, kuris pastatomas vaikams dienos centre, užaugina sėkmingus, gabius ir savo tikslų gyvenime siekiančius visuomenės narius“, – sako vaistinės direktorė Rasa Marcinkevičienė.

Prisidėti prie vaikų dienos centrų išlaikymo galima aukojant internetu www.benuvaikai.lt, skiriant sukauptą sumą iš lojalumo kortelės arba gruodžio mėnesį vaistinėje įsigyjant pažymėtus produktus, nuo kurių sumos dalis bus skiriama vaikų dienos centrams.

headline.lt informacija

Miestas

Vilniuje keičiasi mokėjimo už maistą darželiuose susirgus tvarka

Avatar

Paskelbta

Trys ir daugiau dėl ligos ar kitų priežasčių praleistų dienų – tai naujas atskaitos taškas ir tėvams (globėjams), ir įstaigoms, skaičiuojančioms mokesčius už mažamečių maitinimą. Sostinės taryba nedelsdama sureagavo į tėvų pastabas dėl pernai gruodį nustatyto Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir tvarką patobulino.

S. Žiūros nuotr.

„Atsižvelgiant į tėvų lūkesčius ir siūlymus, buvo patobulinta mokesčio tvarka. Jei vaikas serga 3 ir daugiau darbo dienų, už maitinimą nereikės mokėti nė už vieną dieną. Taip pat, jei vaikas nelanko darželio dėl kitų priežasčių, neįvardytų tvarkoje, daugiau nei 3 darbo dienas, mokestis už maitinimą irgi nebus skaičiuojamas“, – sako vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Pakeista sausio 1 d. įsigaliojusi nuostata, kad vaikui dėl ligos nelankant ugdymo įstaigos nemokėti už maitinimą galima tik nuo trečios dienos. Patvirtinus naują mokesčio tvarką, tėvai privalo informuoti ugdymo įstaigą jos nustatyta tvarka ir pateisinti dėl ligos nelankytas dienas per 3 darbo dienas nuo pirmos atvykimo po ligos dienos. Taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisėtus interesus lankyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes (priešmokyklinis ugdymas yra privalomas), jei jis serga daugiau nei 10 kalendorinių dienų, darželio Vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes ir poreikį, turi teisę paprašyti iš tėvų pateikti informaciją iš www.esveikata.lt svetainės apie apsilankymo pas gydytoją faktą (nepažeidžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento).

Atkreiptinas dėmesys, kad jei vaikas dėl ligos ugdymo įstaigos nelankė tik vieną arba dvi darbo dienas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kaip saugiklis lieka sprendimas skaičiuoti mokestį už tų dienų maitinimą.

Tikimasi, kad pirmiausia šis mokesčio už vaiko išlaikymą sprendimo pakeitimas užtikrins socialinio teisingumo principą. Juk kai dėl ligos nelankoma ugdymo įstaiga, šeimos ir taip patiria nuostolių – dėl vaikus slaugančių tėvų ar globėjų nedarbingumo mažėja šeimų pajamos, didėja išlaidos gydymui, patiriama įtampa dėl neatėjimo į darbą ir t.t. Tvarkos aprašo keitimus pasiūliusios mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė ir Tarybos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusios, kad ši permaina sudarys tėvams geresnes socialines sąlygas slaugyti vaikus ligos metu – dėl to bus nepatiriama papildomų neigiamų finansinių pasekmių.

Vicemerės E. Tamošiūnaitės siūlymu, pateisinamos atleidžiant nuo mokesčių už maistą gali būti ir kitos vaiko nelankymo priežastys: viešnagė pas senelius, mamos sprendimas pasilikti darželinuką per gimdymo ar vaiko auginimo atostogas, ir pan. Tai, pasak E. Tamošiūnaitės, teisingiau nei susitaikyti su tuo, kad tėvai, siekdami išvengti mokesčio, rinktųsi kiekvieną atvejį teisinti vaiko liga.

Tarybos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė planuoja, kad ugdymo įstaigos gaus savivaldybės rekomendacijas dėl aplinkybių, kurios laikytinos rimtomis, teisinant vaiko nelankymą.

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Į ką reikia atkreipti dėmesį renkant mokyklą savo vaikui?

Avatar

Paskelbta

Rinkdamiesi mokyklą tėvai susiduria su dilema: rinktis draugišką ir laisvą atmosferą, ar orientuotis į ugdymo įstaigą, kuri garsėja reiklumu pasiekimams bei akademiniais rezultatais? O gal tai suderinama? Juk pradinėse klasėse formuojamas jaunos asmenybės pasitikėjimas savimi, vertybinės nuostatos, padedami gebėjimo savarankiškai mokytis pamatai, vaikai mokosi integraliai vertinti aplinką. 

Tad į ką turėtų atkreipti dėmesį būsimų pirmokų tėvai rinkdamiesi ugdymo įstaigą, kad ateityje jų atžalos galėtų pasigirti unikaliais pasiekimais? Naudingais patarimais dalijasi privačios dvylikametės Kembridžo mokyklos „Erudito licėjus“ Vilniuje ir Kaune steigėjas bei vadovas doc. dr. Nerijus Pačėsa.

Nerijus Pačėsa.

Pasidomėkite, kokia ugdymo filosofija vadovaujasi mokymo įstaiga: kaip ji apibrėžia svarbiausius ugdymo tikslus, kokiais principais grindžia savo veiklą, ar supažindina tėvus su aiškiai suformuluota ugdymo programa bei mokymo rezultatais.

Ar čia dirba profesionalūs, patyrę pedagogai? Profesionalius mokytojus atpažinti nesunku: tai žmonės, patys norintys mokytis visą gyvenimą, siekiantys tyrinėti, atrasti, gebantys sėkmingai derinti kūrybiškumą su giliomis dalyko žiniomis ir gyvenimiška išmintimi. Plačiau žvelgianti mokykla paprastai stengiasi suburti tarptautinę komandą, teikia pirmenybę integruotam ugdymui ir aktyviems mokymosi metodams.


Ar skiriamas dėmesys mąstymo ugdymui? Kokybiško pradinio ugdymo įstaigoje nuolat formuojami efektyvaus mąstymo įpročiai: impulsyvumo valdymas, tikslumas, empatiškas klausymasis, gebėjimas mąstyti apie savo mąstymą, atsakinga rizika ir t. t.

Tyrimais nustatyta, kad ankstyvajame amžiuje, maždaug iki 7-ųjų gyvenimo metų, vaiko smegenų vystymosi intensyvumas yra ypač aukštas, todėl pirmoji klasė pats geriausias laikas pradėti mokytis užsienio kalbų. Štai kodėl siūlau atkreipti dėmesį į jūsų pasirinktoje mokykloje taikomą kalbų mokymosi sistemą: jos efektyvumas nemažai pasako ir apie paties pradinio ugdymo efektyvumą. Tai reiškia, kad kokybiškoje pradinio ugdymo įstaigoje vaikui bus sudarytos sąlygos mokytis daugiau nei vienos užsienio kalbos: nuo anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų, iki ateities globalaus pasaulio kalba vadinamos kinų kalbos.

Vertinimo sistema ir grįžtamasis ryšys – dar vienas svarbus dėmuo renkantis pradinio ugdymo įstaigą.  Akademinių pasiekimų prasme, kokybiško pradinio ugdymo įstaiga visuomet lygiuosis į geriausias pasaulio mokyklas. Tačiau svarbu, kad moksleiviai būtų lyginami ne tarpusavyje, o vertinant kiekvieno vaiko individualią pažangą. Pažymys – objektyvus kriterijus, jame beveik nėra vietos interpretacijai, mąstymui, bendrųjų kompetencijų vertinimui. Pažymiu neįmanoma išmatuoti žmogaus kūrybiškumo, iniciatyvumo ar gebėjimo bendrauti su kitais. O štai aprašomoji kompetencijų ataskaita, teikiama mažiausiai dukart per metus – yra tai, kas padės atpažinti kokybišką pradinio ugdymo įstaigą.

Profesionalią pradinio ugdymo įstaigą lengva atpažinti iš naudojamos metodinės įvairovės – kai kuriamas ugdymo procesas yra įtraukiantis ir kupinas patyrimų. Tokios įstaigos ypatingą dėmesį skiria žaidybiniams metodams ugdymo procese, nes per žaidimą žinias galima priartinti prie praktikos.

Pažangi mokymosi ir laisvalaikio aplinka, technologinio raštingumo lygis – dar keletas būtinų kokybiško pradinio ugdymo dėmenų. Šių dienų ugdymas neatsiejamas nuo technologinės aplinkos, todėl pradinio ugdymo įstaigose turėtų būti pasitelkiamos modernios technologijos: išmaniosios lentos, planšetiniai ir stacionarūs kompiuteriai, projektoriai, 3D spausdintuvai, interaktyvios grindys ir kitos panašios priemonės. Šiuolaikišką ugdymo turinį mokyklose turėtų užtikrinti ir elektroninės mokymosi sistemos, debesų technologijos bei spartusis belaidis internetas. Klasės, multifunkcinės erdvės, bibliotekos, fizinio aktyvumo ar laisvalaikio erdvės turėtų būti suprojektuotos taip, kad praturtintų ugdymo procesą, skatintų moksleivio norą tobulėti.

„Tad renkantis pradinio ugdymo įstaigą būtina suvokti ne tik jos meistriškumą, bet ir potencialą visa tai įgyvendinti ir suteikti. O svarbiausia: renkantis mokyklą, būtina joje apsilankyti ir pajausti jos ypatingą dvasią, energetiką ir profesionalumą,“ – reziumuoja licėjaus vadovas N. Pačėsa.

zenpr.lt informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kviečiame prisijungti į Šeimos ir vaiko gerovės komisiją!

Avatar

Paskelbta

Turite idėjų, kaip galime kurti šeimai ir vaikams geresnį Vilnių? – Jeigu, taip, tai kviečiame Jus į Šeimos ir vaiko gerovės komisiją!

Kažin  ar gali  būti įdomesnė veikla nei kurti miestą, kuriame vieni svarbiausių – vaiko  ir šeimos  interesai, jiems palanki aplinka kiekviename žingsnyje. Geriausi pokyčiai šioje srityje ateina tada, kai mes patys kuriame tokį miestą, kokiame norime gyventi. Jei turite idėjų, kurios sustiprintų vaikų ir šeimos gerovę mieste – ateikite ir dirbkime kartu!

Šioje komisijoje laukiamas aktyvus, bendruomeniškas žmogus ar ekspertas, organizacijų ar asociacijų atstovas.

S. Žiūros nuotr.

Šeimos ir vaiko gerovės komisijos tikslas – padėti savivaldybei kurti šeimai palankią aplinką, stiprinti bendradarbiavimą tarp Savivaldybės institucijų ar įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios dirba su šeimomis ar joms atstovauja. Komisija taip pat teikia siūlymus miesto Tarybai itin svarbiais klausimais: šeimos ir vaiko gerovės plėtros politikos ir strategijos formavimo, prioritetų nustatymo,  šeimai ir vaikams draugiškų iniciatyvų skatinimo, vaikų švietimo, sveikatos ir saugumo, vaikus auginančių šeimų būsto, darbo rinkos ir šeimos suderinamumo, dėl prioritetų nustatymo ugdant vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenybės tapatumo ir priklausymo bendruomenei jausmą, atsakomybės už savo poelgius supratimą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms.

Laukiame Jūsų motyvacinio laiško – trumpai  aprašykite, kodėl Jus domina šios Komisijos veikla, kokias idėjas / problemas siūlytumėte vystyti / spręsti,  kuriant palankesnę aplinką vaikui ir šeimai.

Motyvacinio laiško laukiame iki š. m. vasario 25 d.  el. p. ilma.skuodiene@vilnius.lt (su nuoroda ŠEIMOS KOMISIJA).

vilnius.lt informacija

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt