Connect with us

Naujienos

“Žalgiris” duobėje – patirtas ketvirtas pralaimėjimas paeiliui, tačiau komandos jau laukia papildymas

Avatar

Paskelbta

Ketvirtasis pralaimėjimas iš eilės. Taip baigėsi dešimtasis Kauno „Žalgirio“ (3-7) mačas Eurolygoje. Belgrado „Crvena Zvezda“ (3-7) klampioje ir labai negražioje kovoje išsiveža pergalę iš Kauno – 61:59 (16:21, 17:10, 14:15, 14:13).

E. Blaževič nuotr.

Jeigu po pralaimėjimo Sankt Peterburgo „Zenit“ ekipai Šarūnas Jasikevičius teigė, kad rungtynės buvo „šlykščios“, tai mačas su „Crvena Zvezda“ pranoksta ne tokį apibūdinimą.

„Žalgirio“ ekipa dvitaškius metė 48,6 proc. (17/35) taiklumu, o tritaškius – vos 14 proc. Tikslą pasiekė tik trys kauniečių tritaškiai iš 21.

„Crvena Zvezda“ ekipa ne kartą atkarpomis žaisdama be pagrindinių savo žaidėjų tiesiog „marinavo“ kamuolį, išmesdama jį paskutinėmis atakų sekundėmis. Ši taktika pasiteisino, mat serbai nusiėmė 10 kamuolių puolime, o „Žalgiris“ tiesiog nepataikydavo savo metimų.

Artūras Milaknis pataikė vieną tritaškį iš penkių, Jockas Landale`as – 1 iš 4, o Marius Grigonis ir Lukas Lekavičius prametė po tris tolimus metimus.

Naudingiausiai kauniečių gretose žaidė 15 balų surinkęs Edgaras Ulanovas.

Po Edgaro Ulanovo taškų „Žalgiris“ likus 1:24 minutei pirmavo 58:56. Tačiau po to praleido keturis taškus be atsako ir likus 15 sekundžių svečius į priekį išvedė Lorenzo Brownas.

Likus 6 sekundėms Marius Grigonis turėjo šansą lyginti rezultatą, bet pataikė tik antrąjį baudos metimą. Billy Baronas po to pataikė tik vieną baudos metimą ir šeimininkai turėjo keturias sekundes išplėšti pratęsimą arba pergalę. Luko Lekavičiaus paskutinis tritaškis buvo netikslus.

Kauniečiai kitame ture susitiks su Berlyno ALBA komanda.

„Žalgiris“: M. Grigonis (4/6 dvit., 0/3 trit.) ir E. Ulanovas (4/7 dvit., 5 atk. kam.) po 11, L. Lekavičius (3/6 dvit., 0/3 trit., 3 atk. kam.) 9, T. Walkupas (1/3 trit., 4 rez. perd.) 7, Z. Leday`us (5/6 baud.) 5, A. Milaknis (1/5 trit.) 3, P. Jankūnas (7 atk. kam.) 2, N. Heyesas 1.

„Crvena Zvezda“: B. Baronas (4/5 dvit., 1/6 trit.) 14, L. Brownas (5 atk. kam.) 12, O. Dobričius ir Ch. Jenkinsas po 6.

 

Papildymas Kaune: į „Žalgirį“ keliasi Riversas

Prieš Eurolygos rungtynes Kauno „Žalgiris“ pagaliau pasiekė susitarimą su nauju krepšininku. „Solobasket“ paskelbė, kad į Kauno komandą atvyksta 32-ejų metų 196 cm ūgio K.C. Riversas.

Komandos papildymas K.C. Rivers, Nuotr. tass-Scanpix

Amerikietis sezoną pradėjo Ispanijos ACB lygos Sevilijos „Real Betis“ gretose, kuriose fiksavo 10,1 taško, 2,4 atkovoto kamuolio ir 2,2 rezultatyvaus perdavimo statistiką.

Krepšininkas galėjo už išpirką išvykti į Eurolygos arba Kinijos klubą, o kauniečiai nusprendė tuo pasinaudoti.

Atletas Eurolygoje žaidė nuo 2012 iki 2018 metų su vieno sezono pertrauka 2013-2014 m.

2017-2018 m. sezone amerikietis rungtyniavo Atėnų „Panathinaikos“ gretose ir Eurolygoje vidutiniškai pelnė po 8,5 taško, atkovojo po 2,7 kamuolio ir perėmė po 1,1 kamuolio.

2015 metais Riversas su Madrido „Real“ tapo Eurolygos čempionu, o 2015 ir 2016 metais laimėjo ACB lygą.

Praėjusį sezoną Riversas žaidė Emilijos Redžo „Grissin Bon“ ir Belgrado „Crvena Zvezda“ ekipose. Italijos lygoje jis rinko po 15,6 taško, o Adrijos lygoje – 10,1 taško.

„Žalgiris“ pokyčių sudėtyje ėmėsi po to, kai nusprendė išsiskirti su įžaidėju Alexu Perezu. Riversas įprastai žaidžia atakuojančio gynėjo ir lengvojo krašto puolėjo pozicijoje.

[youtube v=”kKPesGEZwQU”]

basketnews.lt informacija

Rajonas

Tarptautinis projektas „Viliojanti sniego paslaptis“

Avatar

Paskelbta

Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytiniai 2021 m. sausio 11-22 dienomis dalyvavo tarptautiniame projekte „Viliojanti sniego paslaptis“.
Tarptautinė slidinėjimo federacija trečiąjį sausio sekmadienį paskelbė Pasauline sniego diena, todėl šis projektas skirtas būtent šiai dienai paminėti. Projekto tikslas – kuriant įvairius erdvinius objektus iš natūralaus ar dirbtinio sniego, ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo ir menines kompetencijas.
Dalyvaudami projekte, mažieji gimnazijos ugdytiniai susipažino su natūralaus ir dirbtinio sniego savybėmis, mokėsi pasigaminti dirbtinį sniegą iš sodos ir plaukų kondicionieriaus, lygino natūralaus ir dirbtinio sniego savybes. Mažieji kūrėjai piešė ant sniego su vandens purkštuvais, statė sniego pilis, tiltus ir tunelius, gamino sniego „desertus“, naudodami įvairias priemones ir žaislus, kūrė sniego kompozicijas, stebėjo sniego tirpimo procesą ir mokėsi iš sniego formuoti erdvines figūrėles.
Džiaugiamės, kad į projektines veiklas įsijungė ir ugdytinių tėveliai, kurie drauge su savo vaikais darbelius iš sniego gamino namuose, lauko aplinkoje. Įvairių kūrybinių – tiriamųjų veiklų metu (grupėse bei gimnazijos kieme) vaikai patyrė daug naujų įspūdžių ir atradimų, mokėsi veikti ir bendradarbiauti draugų grupelėse.
 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojos
Birutė Baušienė, Stanislava Cijunaitienė, Irina Daugvilienė

Skaityti toliau

Miestas

Dalis vaikų grįš į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti tėvams

Avatar

Paskelbta

Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę paskelbus, jog dalis vaikų jau galės grįžti į mokyklas, Vilniaus savivaldybėje ugdymo įstaigas lanko 272 pradinukai ir 443 mokymosi sunkumus patiriantys vaikai, suformuotos 228 grupės. Visi jie arba neturi sąlygų mokytis namuose, arba susiduria su nuotolinio mokymosi sunkumais, o tokius atvejus mokyklose nagrinėjo Vaiko gerovės komisijos.

Nors mokysis ir mokyklos patalpose, vaikai į pamokas vis tiek jungsis nuotoliniu būdu. Mokyklos teritorijoje bus užtikrinta jų priežiūra ir maitinimas, pagal poreikį ir mokymosi pagalba.

Kur kreiptis, jei vaikas patiria sunkumų mokydamasis namuose?

Jeigu vaikui sunku mokytis namie nuotoliniu būdu arba nėra tinkamų sąlygų tai daryti namuose dėl tėvų darbo specifikos (tėvai privalo sugrįžti į darbus fiziškai), tokiais atvejais tėvai turi kreiptis į vaiko (besimokančio pagal pradinio ugdymo programą) mokyklą. Pagalbos kreipiamasi tik gerai įvertinus visas kitas vaiko ugdymo namuose galimybes. Kai abu vaikų tėvai (globėjai) kreipiasi į mokyklą dėl būtinos vaiko priežiūros paslaugos, jų gali būti paprašyta pateikti abiejų tėvų (globėjų) darbdavio pažymas, įrodančias, jog jie privalo grįžti į darbus ne nuotoliniu būdu.

Kokiais atvejais vaikai gali grįžti į mokyklas?

Į Vilniaus mokyklas gali grįžti tie vaikai, kurių tėvai, įtėviai, globėjai, atstovai pagal įstatymą darbo funkcijas (darbus) privalo dirbti savo darbo vietoje ir tuo metu negali užtikrinti pradinukų priežiūros namuose (toks sprendimas jau veikia nuo sausio mėnesio).

Be to, į mokyklas galės grįžti ir tie vaikai, kurie yra ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, neturintys sąlygų mokytis namuose. Taip pat mokyklose gali mokytis tie vaikai, kuriems reikalinga kita pagalba mokantis nuotoliniu būdu ir tokius atvejus yra išnagrinėjusi mokyklos vaiko gerovės komisija.

Ugdymas kontaktiniu būdu organizuojamas ir specialiosiose mokyklose, ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomiems mokiniams.

Ar bus saugu mokytis klasėse?

Vienu metu klasėse mokysis ne didesnės kaip 10 mokinių grupelės, maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo. Dalis darbuotojų dirbs tik su viena grupe, o prižiūrimi mokiniai taip pat nuolatos lankys tik savo grupę – taip bus išvengta skirtingas grupes lankančių mokinių kontakto tiek patalpose, tiek lauko užsiėmimuose. Turi būti užtikrinta, kad vienam mokiniui mokykloje tektų ne mažesnis kaip 10 kv. m. plotas.

Vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nereikia. Kitiems asmenims esantiems ugdymo įstaigoje privaloma dėvėt kaukes.

Sostinės ugdymo įstaigos yra apsirūpinusios dezinfekcinėmis priemonėmis, o asmeninėmis apsaugos priemonėmis reikalingomis vyresnių klasių mokiniams turi užtikrinti tėvai.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Rajonas

Rejon wileński nadal rośnie: za 2020 rok liczba mieszkańców wzrosła o ponad 2 tys.

Avatar

Paskelbta

Również w tym roku Samorząd Rejonu Wileńskiego może cieszyć się rosnącą liczbą mieszkańców. W 2020 roku rejonu wileński wybrało 2 228 nowych mieszkańców, czyli więcej niż w 2019 r. (+1 628 nowych mieszkańców). Według danych PP „Centrum Rejestrów” na 1 stycznia 2021r. w Samorządzie Rejonu Wileńskiego swoje miejsce zamieszkania zadeklarowało łącznie 107 337 mieszkańców (w tym mieszkańcy wciągnięci do rejestru osób, nie posiadających miejsca zamieszkania w Samorządzie Rejonu Wileńskiego).
Cieszymy się, że w Samorządzie Rejonu Wileńskiego każdego roku odnotowuje się coraz większy przyrost mieszkańców. Po przekroczeniu w r. 2013 liczby mieszkańców 100 tys. w ciągu ostatnich 7 lat w rejonie wileńskim osiedliło się ponad 7 tysięcy osób nowych mieszkańców. Dogodne położenie geograficzne, niższe podatki, tańsze działki w otoczeniu przyrody oraz bezpieczne, komfortowe warunki życia stworzone przez Samorząd oraz zapewnienie wysokiej jakości życia i dobrobytu przyciągają osadników do zamieszkania w malowniczym rejonie wileńskim.
Warto również podkreślić również to, że według danych PP „Centrum Rejestrów” Samorząd Rejonu Wileńskiego jest również jednym z najmłodszych Samorządów w kraju, tj. łączna liczba dzieci i młodzieży jest wyższa niż liczba ludności w wieku emerytalnym.
Ludność według gmin. Dominują 6 największych gmin
Chociaż ogólna liczba mieszkańców Samorządu rośnie, ten wzrost w gminach jest nierówny. W niektórych gminach liczba mieszkańców nieznacznie maleje każdego roku, ale w niektórych w ciągu ostatnich 10 lat prawie się podwoiła. Jedną z nich jest gmina Awiżenie, która ma największą liczbę mieszkańców. Jeśli w 2010 r. gmina liczyła7 092 mieszkańców, to w r.2020 ta liczba sięga już 12 957 mieszkańców. W minionym 2020 roku swoje miejsce zamieszkania tu zadeklarowało 909 nowych mieszkańców.
Przez wiele lat z rzędu drugie miejsce pod względem liczby mieszkańców zajmuje gmina Niemież, licząca 9 619 mieszkańców. Drugi rok z rzędu trzecie miejsce pod względem liczby mieszkańców należy do gminy Zujuny, która w 2018 r. wyprzedziła gminę Pogiry. Gmina Zujuny, leżąca w pobliżu stolicy liczy 8 080 mieszkańców. Znajdująca się na 4. miejscu gmina Pogiry liczy 7 608 mieszkańców. W gminie Rzesza mieszka 7 168 mieszkańców, a w gminie Rudomino – 6 306.

Gmina

2020 r.

2019 r.

Zmiana liczby mieszkańców

Awiżenie

12 957

12 048

+909

Niemież

9 619

9 441

+178

Zujuny

8 080

7 822

+258

Pogiry

7 608

7 529

+79

Rzesza

7 168

6 908

+260

Rudomino

6 306

6 164

+142

Mickuny

5 956

5 807

+149

m. Niemenczyn

5 092

5 140

-48

Czarny Bór

4 866

4 891

-25

Kowalczuki

4 352

4 370

-18

Niemenczyn

3 906

3 921

-15

Mariampol

3 712

3 675

+37

Podbrzezie

3 505

3 564

-59

Bezdany

3 198

3 037

+161

Szaterniki

3 130

3 108

+22

Suderwie

3 128

3 017

+111

Mejszagoła

3 062

2 993

+69

Rukojnie

2 770

2 782

-12

Ławaryszki

2 383

2 400

-17

Dukszty

2 097

2 043

+54

Sużany

1 828

1 881

-53

Miedniki

1 164

1 177

-13

Bujwidze

965

966

-1

Mieszkańcy wciągnięci do rejestru osób, nieposiadających miejsca zamieszkania w Samorządzie Rejonu Wileńskiego

485

425

+60

Ogółem:

107 337

105 109

+2 228

Chociaż tendencje w największych gminach ostatnio się utrzymują, w zależności od wzrostu liczby mieszkańców można wyróżnić także inne szybko rozwijające się gminy, takie jak Bezdany, Mickuny i Suderwie, Chociaż wspomniane gminy nie przodują wg ogólnej liczby mieszkańców, na przykład w będącej na 3 miejscu gminy Pogiry według przyrostu liczby ludności w 2020 r. zamieszkała znacznie większa liczba nowych mieszkańców. Jeśli w gminie Pogiry zarejestrowano 79 nowych osadników, to w gminie Bezdany odnotowano 161 nowych mieszkańców, w gminie Mickuny – 149, w gminie Suderwie – 111. Szybko rozwija się również gmina Rzesza, gdzie z 2020 r. odnotowano 260 nowych mieszkańców.
„Cieszę się, że coraz więcej osób docenia i decyduje się na zamieszkanie w rejonie wileńskim. W rejonie wileńskim stwarzamy odpowiednie warunki bytu i chcemy, aby ludzie tu cieszyli się z życia. Rejon posiada szeroką sieć placówek oświatowych, powszechnie dostępne usługi społeczne, z roku na rok poprawia się infrastruktura dróg, a obciążenia podatkowe są mniejsze. Cieszymy się, że szybko rośnie liczba wydawanych pozwoleń na budowę – rejon rozszerza się i rozwija się pod każdym względem. A jak pokazuje rosnąca liczba mieszkańców, nasze wysiłki na rzecz dobrobytu nie pozostają niezauważone” – mówi Maria Rekść, mer Samorządu Rejonu Wileńskiego.
Według wstępnych obliczeń Samorządu liczba mieszkańców rejonu jest wyższa niż przedstawiana w raportach Centrum Rejestrów, albowiem około 30 tys. mieszkańców zamieszkuje we wspólnotach ogrodniczych rejonu wileńskiego lub na innych terenach, ale ich deklarowane miejsce zamieszkania znajduje się w innych samorządach.
*Analiza liczby mieszkańców 2020 r. jest sporządzona na podstawie danych PP „Centrum Rejestrów” na 1 stycznia 2021 r.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt