Connect with us

Kultūra

Kauno architektūros forumas kviečia diskutuoti, kokią įtaką miestui daro ,,landmark” pastatai

Avatar

Paskelbta

Lapkričio 28-29 d. Kauno Žalgirio arenos amfiteatre vyks architektūros Forumas ,,Landmark architecture – creating or destroying city’s identity?“ (liet. įženklinantys pastatai – kuriantys ar griaunantys miesto tapatybę). Tarptautiniame Kauno architektūros festivalio renginyje žinomi pasaulio ir Lietuvos architektai, kritikai ir istorikai kvies diskutuoti, kokią įtaką miestams daro ,,ženkliški“ (anlg. landmark) pastatai.

Diskusijoje bus keliami įvairūs klausimai: ar ,,ženkliška“ architektūra gali būti korektiška ir nedominuojanti? Į ką ji orientuota – socialinius miestiečių poreikius ar verslo bei turistų interesus? Kokia yra tokios architektūros išliekamoji vertė?

Organizatoriai kviečia architektūros „ženkliškumo“ ieškoti ne tik formoje. Išskirtinė architektūra – tai pabrėžianti vietos savitumą, harmoningai papildanti esantį urbanistinį audinį, prioritetą teikianti socialiniam ir kultūriniam turiniui.

Architektūros Forume – nemokamos paskaitos

Viešos ir nemokamos paskaitos bus suskirstytos į tris sesijas. Forumas prasidės Rūtos Leitanaitės moderuojama sesija „Kultūros pastatai kaip miesto ženklai“. Keturi architektai iš Lietuvos ir užsienio analizuos kaip kultūros objektai kuria miesto identitetą, kaip jie tampa ne tik vizualiais ženklais, bet ir demokratiško miesto turinio erdvėmis.

Visi sesijoje kalbėsiantys lektoriai glaudžiai susiję su Lietuvos aktualijomis. Apie tarptautiniais prizais apdovanotą Oslo operos projekto sėkmės fenomeną pirmoje paskaitoje pasakos vienas iš pastato autorių, Norvegijos biuro „Snohetta“ partneris Ole Gustavsenas, kuris buvo ir Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ Vilniuje konkurso vertinimo komisijos pirmininkas. O apie tai, kokius naujus ženklus netrukus matysime didžiuosiuose Lietuvos miestuose, papasakos aukščiau minėto konkurso nugalėtojas architektas Daniel Fraile (Arquivio Architects, Ispanija), „Mokslo salos“ Kaune architektūrinio konkurso nugalėtojų atstovas Fernando Jerez (SMAR Architects, Australija). O apie architektūrinius mitus Vilniuje provokuos pamąstyti Audrius Ambrasas.

Kaip viešoji erdvė gali tapti miesto ženklu?

Popietinėje sesijoje, kurią moderuos Doc. Dr. Jūratė Tutlytė (VDU, Kunas 2022), bus kalbama apie alternatyvas vizualiai dominuojantiems pastatams-ženklams. Kaip viešoji erdvė, gatvė ar kvartalas gali tapti miesto ženklu? Kaip projektai, kurie įsilieja į egzistuojantį miesto audinį, leidžia suskambėti iki tol nelabai matomai genius loci? Šias temas per savo kūrybos prizmę pasakos architektas iš Olandijos Xander Vermeulen Windsant (XVW Architectuur), kartu su biuru NL Architecten prieš du metus apdovanoti Europos šiuolaikinės architektūros Mes van der Rohe apdovanojimo didžiuoju prizu už modernizmo architektūros daugiabučio rekonstrukciją.

Taip pat – inovatyvūs kataloniečiai „Mesura“ bei vieno aktyviausių jaunų architektūros biurų Lietuvoje DO Architects partnerė Gilma Teodora Gylytė. Sesiją baigs Rytų Europos architektūrą tyrinėjantis mokslininkas David Crowley, kuris apžvelgs sovietmečiu sukurtų pastatų įvaizdžio kitimą: kaip ir kodėl brutalizmo stiliaus viešbučiai, parduotuvės, geležinkelių stotys ir aukštybiniai pastatai, sukurti 1960-1970-iais, iš socializmo žlugimo simbolių vėl virto miestų simboliais.

Kokie architektūriniai ženklai kuriami šiandien?

Penktadienį, paskutinėje sesijoje, moderuojamoje Estijos architektūros muziejaus direktorės Triin Ojari, keturi lektoriai kalbės apie naują ryškių pastatų-ženklų architektūrinę kalbą. Į ką atsižvelgiama, ką pasakoja ir kokias vertybes deklaruoja šiandien kuriami ženklai, kuriuos matys kelios kartos po mūsų?

Sesijoje savo įžvalgomis dalinsis Suomijos architektūros muziejaus direktorė bei Mies van der Rohe apdovanojimo komisijos narė Juulia Kauste, taip pat – vienas ryškiausių šiuolaikinių Latvijos architektūros kūrėjų architektas Austris Mailitis, kurio portfolio rikiuojasi įvairūs projektai nuo nacionalinių paviljonų įvairiose pasaulinėse parodose, iki alaus daryklos kvartalo konversijos Latvijoje ar Šaolino sklandančių vienuolių teatro projekto Kinijoje. Apie graikišką ‘τοποσημο’ ́ (topos-simo) – pastatą kaip koncentruotos prasmės tašką erdvėje – pasakos architektas Andreas Vardas iš Kipro, o lietuvišką kūrybinę drąsą architektūroje – Gintautas Natkevičius.

Daugiau informacijos: //kafe.lt/2019/programos/architekturos-forumas/

Kauno architektūros festivalio informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Miesto kultūra, mokslas ir miestiečių laimės indeksas – po ROCK skėčiu

Avatar

Paskelbta

Miesto kultūra, mokslas ir miestiečių laimės indeksas – po ROCK skėčiu

Dvi dienas Vilnius tampa ROCK projekto gerosios praktikos centru – vasario 25-26 dienomis sostinėje lankosi projekto dalyviai iš 9 Europos miestų. Per dvi dienas bus aptarti visų dalyvių bei didžiausi Vilniaus ROCK komandos pasiekimai, integracija į strateginę kryptį Vilnius 2IN, aplankyti geriausi kultūros paveldo įveiklinimo pavyzdžiai.

vilnius.lt nuotr.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje startuoja vienas svarbiausių ROCK projekto dalyvių suvažiavimas – į sostinę atvyko visų dalyvių, universitetų ir verslo atstovai. Vilniaus ROCK komanda –  savivaldybės bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai ir mokslininkai – pristatys svarbiausius laimėjimus, aptars, ko pasiekė kiti miestai, ko pasiekė Vilnius ir kokios patirties galima iš to pasisemti.

„Priežastis, dėl ko mes šiandien susirinkome yra svarbi ne tik mums, projekto įgyvendintojams, Vilniui, bet ir visiems miestams, kuriems rūpi, kaip optimizuoti paveldą, tradicijas ir kultūrą, kaip kurti aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi laimingesni, o miesto planuotojų sprendimai atlieptų visų poreikius“, – sakė projekto vadovė Dalia Bardauskienė.

 

Vilniaus ROCK projekto metu vykdytas eksperimentas išaugo į atskirus projektus bei prisidėjo prie reikšmingų Vilniaus strateginių krypčių – tapo Vilnius 2IN dalimi, kuriama nauja „Laimingo Vilniaus“ kryptis. Šio projekto metu matuojamos vilniečių emocijos senamiestyje, centriniame sostinės paslaugų centre, miesto paplūdimiuose sezono metu, siekiama išsiaiškinti, kiek miesto paslaugų kokybė įtakoja emocijas.

„Vieta, kur atsidūrėme su ROCK projektu šiandien, mums, VGTU mokslininkams, yra didelis pasiekimas. Per kelerius metus surinkta per 350 milijonus duomenų, kurie bus naudojami ne tik šio projekto rėmuose, bet ir kitur. Darbai bus tęsiami, nes mokslinis tyrimas su projekto pabaiga nesibaigs, o susidomėjimas gaunamais duomenimis tik auga. Džiugu, kad čia, mieste, kuriame viskas prasidėjo, strategai įvertino ir įsitraukė, jog kuriamos programos tarnautų žmogaus poreikiams“, – savo indeliu džiaugėsi VGTU dalies projekto vadovas prof. Artūras Kaklauskas.

Anot projekto įgyvendintojų, labai svarbu ne tik kokie moksliniai laimėjimai, bet ir kaip juos pritaikai, ar pakankamai lankstus komandos požiūris, santykis su kitomis organizacijomis, miesto planuotojais ir gyventojais, kurie yra svarbi projekto dalis.

vilnius.lt nuotr.

Šiuo metu jau kuriama skaitmeninė programa, skirta vilniečių laimės rodikliui suskaičiuoti. Pirmieji bandymai  pavyko –  realiu laiku kas tris sekundes skaičiuojama vidutinė 6 miesto vietų laimės išraiška. Taip pat artimiausiu metu bus galima pamatyti ir paskutinių metų, mėnesių, dienų bei valandų (pagal dienos cirkadinį ciklą) vidutinę, 6 miesto vietų žiemos metus ir 8 vietų vasaros laikotarpiu, laimės išraišką.

ES finansuojamame Horizon 2020 projekte Rock dalyvauja 9-ios savivaldybės, 5 universitetai, verslo asociacijos, įmonės, ekspertai. Vadovaujantys partneriai – Bolonijos miesto savivaldybė ir Bolonijos universitetas. Dalyvaujantys miestai suskirstyti į perteikiančius savo patirtį (Role models) ir perimančius patirtį (Replicators). Vilnius pasirinktas kaip vienas iš pavyzdinių miestų, galintis perteikti savo patirtį kitiems miestams. Tai  Vilniaus senamiesčio – UNESCO pasaulio paveldo vietovės atnaujinimas, paveldo vertės pristatymas ir  propagavimas, bendruomenės paveldosauginio sąmoningumo ugdymas, įtraukimas į atnaujinimo procesą.

Šis projektas finansuojamas „Horizon 2020“ – didžiausios ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos.

 

Vilniaus miesto savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Užgavėnes švęskite Vilniuje!

Avatar

Paskelbta

Kviečiame Užgavėnes švęsti Vilniuje – devyniose sostinės seniūnijose rengiamos tradicinės žiemos išvarymo šventės!

 

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Dešimtmetį mininčiame Tibeto skvere bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai

Avatar

Paskelbta

Prieš dešimt metų Užupyje atidarytame Tibeto skvere ir šiais metais bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai. Nors pačiame Tibete šios šventės džiugesį temdo ne tik daugiau nei šešis dešimtmečius besitęsianti Kinijos vykdoma krašto okupacija bei nutautinimo politika, tačiau ir siautėjantis korona virusas, tačiau šios šventės minėjimas Vilniuje jau tapo gražia solidarumo su Tibeto tauta tradicija.
Vasario 23 d (sekmadienį) šventė Tibeto skvere prasidės 16 val. Pagal tibetiečių kalendorių prasideda 2147-ieji, Geležinės Žiurkės, metai. Šventės metu bus kabinamos naujos maldos vėliavėlės, kūrenamas laužas bei vaišinamasi arbata.
Tradiciškai ledo skulptūrą čia kurs Vilniuje gyvenantis skulptorius iš Balio I Made Sutama arba tiesiog Oka.

Šią šventę rengia Tibeto rėmimo grupė.

Tibeto skveras. Vilnius Go nuotr.

Losaras – tai svarbiausia ir didžiausia tibetiečių šventė tiek pačioje Sniegynų šalyje, tiek ir tremtyje. Tibetiečių Naujųjų metų šventė sutinkama pagal Mėnulio kalendorių – pirmąją jauno mėnulio dieną ir švenčiama laikantis visų seniausių amžių dvelksmą išlaikiusių tradicijų. Šios šventės tradicija artima mūsų Kūčioms. Tai šviesos pergalės prieš tamsą, gėrio – prieš blogį, vilties ir naujo gyvenimo pradžios šventė. Jos metu tarsi persikeičia pasaulis, ir viskas sugrįžta į pirmapradį laiką, į vieną, vientisą erdvę.

Pagal tibetiečių tradiciją, visą savaitę prieš Losarą atliekamos įvairios apsivalymo apeigos. Ugniai ir vandeniui čia skiriama ypatinga reikšmė. Ugnis sunaikina apdulkėjusius šventyklų altorius puošusius baltus šilko šalikus, išblukusias popierines gėles, sudėvėtus vienuolių drabužius, sudūlėjusius ritualinius tekstus, nublukusias maldų vėliavas, nes tikima, kad Naujųjų metų dieną viskas bus atkurta iš naujo…

Tibeto skvero iniciatyvinės grupės bei Užupio bendruomenės pastangomis 2010 m. bevardžiam Užupio skverui Vilniaus savivaldybė suteikė Tibeto vardą. Iškarto ši, anksčiau apleista erdvė, tapo vienu iš Senamiesčio kultūros centrų, kur reguliariai įgyvendinamos įvairios meninės bei pilietinės iniciatyvos.
Tibeto skvero išskirtinumą dar labiau papildė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2006) laureato skulptoriaus Rimanto Sakalausko skulptūrinė kompozicija „Mandala“. O Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto idėją, patvirtino 2013 m. ir 2018 m. skvere apsilankęs Jo Šventenybė Dalai Lama XIV.
Vilniaus m. savivaldybės pritarimu 2017 m. skvere atidengta jo pavadinimo lentelė dviem – lietuvių ir tibetiečių – kalbomis. Lentelę atidengė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Nuo pat Tibeto skvero įkūrimo čia švenčiami ir tibetiečių Naujieji metai – Losaras. Tai ne tik solidarumo su tibetiečiais išraiška, bet ir unikalios jų kultūros priminimas. Kartu tai šventė, į kurią gausiai susirenka tiek Užupio bendruomenė, tiek ir sostinės gyventojai, neabejingi tūkstantmetės Tibeto civilizacijai palikimui.
Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt