Connect with us

Miestas

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui įteiktas garbingas Japonijos apdovanojimas

Avatar

Paskelbta

Kauno širdimi tituluojama rotušė ketvirtadienio vakarą alsavo Tekančios Saulės šalies nuotaikomis. Japonijos ambasada čia surengė iškilmingą apdovanojimų ceremoniją, kurioje Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui įteiktas Japonijos Imperatoriaus ordinas.

Dalis įvertinimo – bendražygiams

Dar šių metų gegužę Japonijos vyriausybė paskelbė, kad V. Matijošaitis apdovanojamas „Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete“. Garbingas apdovanojimas paskirtas už nuopelnus stiprinant tarpusavio supratimą puoselėjant Čijunės Sugiharos atminimą ir skatinant tarpregioninį bendradarbiavimą tarp Japonijos ir Lietuvos.

„Būdamas Kauno miesto tarybos nariu, Visvaldas Matijošaitis prisidėjo įtvirtinant Japonijos ir Lietuvos draugystę. Nuo 2015 m. balandžio, kai buvo išrinktas meru, jis palaikė visas iniciatyvas ir veiklas, susijusias Čijunės Sugiharos įamžinimu, Kaune pradėti organizuoti Sugiharos savaitės renginiai“, – kalbėjo Japonijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Shiro Yamasaki, su ponia Yuko Yamasaki iškilmingai įteikę apdovanojimo pažymėjimą ir ordiną.

Renginio dalyviai. kaunas.lt nuotrauka

Priimdamas apdovanojimą, V. Matijošaitis dėkojo artimiausiems bendražygiams ir Kaune veikiančių organizacijų nariams – Sugiharos grupės Kauno ir Japonijos ryšių plėtrai atstovams Sugiharos fondui „Diplomatai už gyvybę“.

„Didelė garbė priimti šį apdovanojimą. Manau, tai ne tik įvertinimas, bet ir paskatinimas toliau plėtoti bei stiprinti tarpusavio ryšius tarp Lietuvos ir Japonijos. Visuomet vertinu komandinį darbą, nes tik taip galima pasiekti norimų rezultatų, todėl nemaža dalis šio apdovanojimo pelnytai priklauso žmonėms, kurie prisidėjo auginant draugystę su Tekančios Saulės šalimi“, – savo padėkos kalboje sakė V. Matijošaitis.

Bendrystė kultūroje ir švietime

„Mūsų aktyvūs kultūriniai, švietimo ir ekonominiai mainai leidžia daug ko išmokti iš Japonijos ir geriau vieniems kitus pažinti. Sakurų sodinimas jau tapo gražia tradicija Kaune, prie kurios aktyviai jungiasi ne tik japonai, bet ir Kauno organizacijos. Geografinių atstumų nesutrumpinsime, bet tikiu, kad mintimis, bendrais darbais mes ir toliau vieningai artinsime mūsų valstybes“, – pridūrė V. Matijošaitis.

Pasak jo, Japonijos dvasią kauniečiai vis labiau jaučia grožėdamiesi Nemuno saloje augančiu sakurų parku. Neseniai Kaune viešėjo būgnų virtuozų grupė „Soshu Hiratsuka Tanabata Taiko“, Kauno publikai dovanojusi nemokamus koncertus.

Bendrystės su Tekančios Saulės šalimi rezultatus ilgainiui vis labiau pastebės ir mažiausi miesto gyventojai. Kauno miesto pedagogai nuolat dalyvauja stažuotėse ir kaupia patirtį bei žinias sekdami japonų pavyzdžiu, mat šios šalies mokiniai pasižymi vienais aukščiausių pasiekimų pasaulyje.

Jau trejus metus Kaunas puoselėja artimus ryšius su Japonijos miestais Jaocu, Hiracuka, Tsuruga ir Gifu apskritimi. Prieš kitąmet vyksiančias Tokijo olimpines žaidynes Hiracukoje treniruosis Lietuvos sportininkai, todėl šis miestas jau dabar neoficialiai vadinamas „lietuviškiausia“ Japonijos vietove.

Sugiharą įamžins originali skulptūra

2020-ieji Lietuvoje paskelbti Sugiharos metais. Jau trečią kartą Kaune vyks Sugiharos savaitė, kurią vainikuos ypatingas momentas – bus atidengta skulptūra Pasaulio tautų teisuolio Čijunės Sugiharos atminimui. Ji iškils pačioje Kauno širdyje, Laisvės alėjoje netoli fontano, prie viešbučio „Metropolis“, kur, uždarius Japonijos konsulatą, prieš išvykdamas atgal į Japoniją gyveno ir toliau „gyvybės vizas“ pasirašinėjo Č. Sugihara.

Trijų metrų aukščio skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinyje „Čijunei Sugiharai atminti“ vaizduojamos ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės, pagamintos iš patinuotos, šviesios bronzos. Skulptūros pagrindą sudaro ovalus juodas granitas. Jame bus išgraviruotas Sugiharos antspaudas, gyvenimo bei nuopelnų aprašymas lietuvių, anglų, japonų ir jidiš kalbomis.

„Skulptūroje kylantis gervių srautas simbolizuoja ištrūkimą iš karo, mirties gniaužtų ir laisvės bei taikos siekį. Mūsų misija yra drauge skleisti pasauliui Sugiharos vertybes šiais neramiais laikais“, – kitų metų spalį Kauną papuošiančios skulptūros reikšmę paaiškino V. Matijošaitis.

Čijunė Sugihara (1900–1986) buvo Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 metais rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais jis padėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos, išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas. Taip jis rizikavo savo karjera, nes oficialiai tam neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo.

1940 m. rugsėjo 4 d., kada konsulatas buvo uždarytas, Č. Sugihara ir toliau pasirašinėjo vizas „Metropolio“ viešbutyje. Liudininkų teigimu, paskutinėmis akimirkomis prieš išvažiuojant į Vokietiją, konsulas pildęs vizas netgi traukinyje Ryga–Berlynas, kurias pasirašytas mesdavęs pro traukinio langą. Tikslus išduotų vizų skaičius nežinomas. Manoma, kad galėjo būti išduota iki 10 tūkst. vadinamųjų „gyvybės vizų“.

kaunas.lt informacija

Miestas

Po atostogų Vilniaus istorijos gerbėjai kviečiami sugrįžti į virtualią auditoriją

Avatar

Paskelbta

Po trumpų žiemos atostogų Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu pakvies sugrįžti į virtualias auditorijas ir pratęsti neakivaizdines Vilniaus miesto istorijos studijas. Pavasario semestro paskaitų cikle „Istorijos miestui ir pasauliui“ – septyni intriguojantys istoriniai pasakojimai ir septyni muziejaus eksponatai. Pirmoji paskaita – jau sausio 28 d. 18 val. Paskaitas stebėti tiesiogiai galima portale 15min.lt.

Nors kartkartėmis vis dar girdime kalbas apie už lauko tualetus gresiančias baudas, didžioji dalis vilniečių šiandien gyvena naudodamiesi modernia ir išvystyta vandentiekio, šildymo ir kanalizacijos infrastruktūra. Tam, kad bet kada panorėję galėtume mėgautis švariu vandeniu, šiltu dušu ir nesirūpinti dėl nuotekų, teko nueiti nemenką kelią.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Aelita Ambrulevičiūtė, Rusijos imperijos okupuotas mūsų kraštas modernizacijos tempais labai atsiliko nuo Vakarų Europos. Vis dėlto Vakarų Europos modernizacijos procesai darė įtaką Lietuvos miestų plėtrai. Intensyvėjant miestų augimui ypač aktualus tapo vandentiekio ir kanalizacijos klausimas.

Pirmosios pavasario semestro paskaitos metu žiūrovai nusikels į XIX–XX amžių sandūrą, kuomet ir prasidėjo ryškesnis Vilniaus sanitarinės infrastruktūros modernėjimas. Ir kaip jau įprasta – pažinti šį laikotarpį padės ir muziejaus eksponatas.

„Muziejaus fonduose saugome nemažai su miesto infrastruktūra susijusių eksponatų, bet būtent šį laikotarpį geriausiai atspindi vienas jų – XIX a. pabaigos keraminis glazūruotas kanalizacijos vamzdis. Jis buvo atrastas 2006 metais rekonstruojant vieną iš T. Kosciuškos gatvėje esančių muziejaus pastatų, kuriame anksčiau buvo įsikūrusios Rusijos imperijos kariuomenės kareivinės. Ant jo išlikęs užrašas išduoda kilmę – jis pagamintas Švedijos „Skromberga Stenkols-och Lerindustri AB“ gamykloje“, – išgirsti šio eksponato istoriją kviečia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.

Naujo formato paskaitų ciklas skirtas artėjančiam Vilniaus jubiliejui. Jį planuojama tęsti tiek, kiek trunka pagrindinės bakalauro studijos Lietuvoje – ketverius metus, ir taip pasitikti 700-ąjį sostinės gimtadienį.

Pirmoji ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui“ pavasario semestro paskaita – sausio 28 d. 18 val. Paskaitą stebėkite tiesiogiai portale 15min.lt: https://www.15min.lt/gyvai/aelita-ambruleviciute-tarp-naktipuodzio-ir-modernios-kanalizacijos-vilniaus-sanitarine-infrastruktura-xix-a-pabaigoje-xx-a-pradzioje-3896.

Visas buvusias paskaitas galima pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=lSrWFl8Epac

Visų pavasario semestro paskaitų tvarkaraštis:

  • Sausio 28 d. – Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“.
  • Vasario 11 d. – Aivas Ragauskas. „Vaikas, išgarsinęs Vilnių: auksinio berniuko istorija (1673 m.)“.
  • Vasario 25 d. – Irena Vaišvilaitė. „Roma Vilniuje“.
  • Kovo 18 d. – Justina Kozakaitė. „Iki kaulų įsismelkęs Vilnius“.
  • Kovo 25 d. – Marija Drėmaitė. „Kokius namus tarpukariu statėsi vilniečiai? Gyvenamoji architektūra Vilniuje 1919–1939 m.“.
  • Balandžio 1 d. – Inga Leonavičiūtė. „Vilniaus universitetas lenkiškame Vilniuje (1919–1939): kaip Joachimas nugalėjo Adomą“.
  • Balandžio 15 d. – Eligijus Raila. „Vilnius Gegužės 3-iosios epochoje“.

 

 

Skaityti toliau

Miestas

Vilnius kviečia ieškoti kompromisų dėl Nacionalinės koncertų salės

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto taryba vakar pritarė rezoliucijai, kuria kviečia aukščiausias valstybės institucijas imtis visų reikalingų politinių veiksmų ir sprendimų tam, kad būtų užtikrintas visuomenės lūkesčius tenkinančios, šalies vystymosi perspektyvas ir tarptautines kultūros politikos tendencijas atitinkančios, įvairių sričių kūrybai atviros daugiafunkcės erdvės – Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno – statybos.

„Rezoliucija siekiame rasti kompromisą ir sutelkti skirtingus šia sale besirūpinančius sektorius, kadangi matėme, kad yra nesutarimų dėl natūralios salės akustikos ir vadinamosios „juodosios dėžės“. Mūsų didžiausias iššūkis yra rasti kompromisą, kaip kartu sėkmingai su Kultūros ministerija valdysime projektavimo eigą. Ši rezoliucija ir atspindi mūsų požiūrį, kokią Nacionalinę koncertų salę norime matyti“, – sakė Vilniaus miesto mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.

Šia rezoliucija Taryba taip pat kreipiasi ir į profesinę muzikos bei kitų scenos menų bendruomenę, ypač – asocijuotas ir skėtines organizacijas, siūlydama susitelkti ir drauge kurti Nacionalinės koncertų salės efektyvaus ir skaidraus valdymo modelį, tinkamą pagrindinių mieste, šalyje ir tarptautinėse rinkose veikiančių muzikos ir scenos menų operatorių žiūrovų bei klausytojų reikmėms, įkvėpsiantį ateities kūrėjus ir atlikėjus.

Dokumentu taip pat tikimasi, jog sutelktomis visų suinteresuotų visuomenės pusių pastangomis Tauro kalnui, vienai matomiausių sostinės vietų, pavyks suteikti ilgalaikę perspektyvą ir naują urbanistinį pobūdį ne tik čia įkuriant naują šiuolaikinės architektūros ansamblį, bet ir sutvarkant visą aplinkinę teritoriją. Tokiu būdu bus sukurtas sostinės ir visos šalies kultūros reprezentacijos objektas, moderniai įprasminantis Tautos namų idėją – Nacionalinę koncertų salę.

Taryba rezoliucija sveikina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kultūros ministerijos pastangas kartu su Vilniaus miesto savivaldybe įkurti naują, modernų, šių laikų muzikos ir kitų scenos menų poreikius atitinkantį kultūros židinį su unikalios akustikos, aukščiausių pasaulinių standartų koncertų sale.

Praėjusių metų lapkritį, kaip skelbta, kad buvo baigtos derybas su ispanų architektūros studija „Arquivio architects“, tarptautiniame architektūros konkurse pripažinta geriausio Nacionalinės koncertų salės projekto autore. Projekto šalims pasirašius sutartį dėl Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros, baigtas sudėtingas etapas, kurio metu sutarta dėl paslaugų apimties, kokybinių reikalavimų, preliminarių projektavimo terminų ir galiausiai – projektavimo paslaugų kainos. Nacionalinės koncertų salės projekto finansuotojai Kultūros ministerijai akcentavus projekto akustinės dalies parengimo reikšmę, užduotis patikėta pasaulinio garso specialistams – akustikos inžinerijos įmonei iš Japonijos „Nagata Acoustics“.

Koncertų ir „Tautos namų“ salių kompleksas iškils buvusių Profsąjungos rūmų vietoje – ant Tauro kalno, šalia parko ir Liuteronų sodo. Bendras komplekso plotas sieks 16 000–18 000 kv. m. Planuojama, kad Didžioji koncertų salė talpins iki 1500–1700 klausytojų, ji bus pritaikyta ir klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos koncertams, ir kitų žanrų muzikos koncertams (salės akustinę kokybę numatyta pritaikyti panaudojant projektuojamas kintamos natūralios akustikos priemones). Mažąją, kitaip – daugiafunkcę, profesionalaus scenos meno, 500 vietų salę, planuojama naudoti pačių įvairiausių meno žanrų pristatymui. Trečioji, „Tautos namų“ salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

 

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus biudžetas 2021: papildomi 50 mln. eurų ir nemokamas transportas švietimo darbuotojams

Avatar

Paskelbta

 

Vilniaus miesto savivaldybė šiandien pasitvirtino 2021 m. sostinės biudžetą: po svarstymų Taryboje, jis padidėjo ir buvo papildytas naujais projektais. Iš viso šiems metams suplanuota 842,5 mln. eurų – 52,5 mln. eurų daugiau nei pernai.

Biudžete numatyta, kad savivaldybės pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti sieks 467,9 mln. eurų – beveik 3 proc. daugiau nei pernai. Valstybės biudžeto dotacijos sudarys 234,5 mln. eurų. Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšos šiemet sostinės biudžete sudarys 38,3 mln. eurų.

Komitetuose apsvarstytas biudžetas buvo padidintas, į jį įtraukta papildomų projektų. Vienas iš naujų sprendimų – savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų darbuotojams rugsėjį padovanoti po metinį viešojo transporto bilietą.

„Šiuo bandomuoju projektu tikimės pagerinti dvi Vilniui itin svarbias sritis – švietimą ir sklandaus bei tvaraus judėjimo mieste galimybių didinimą. Visų pirma, kompensuodami viešąjį transportą siekiame atsidėkoti švietimo įstaigų darbuotojams už jų itin reikšmingą darbą visuomenei ir juos papildomai motyvuoti. Taip pat siekiame realiais veiksmais paskatinti keliones atsinaujinusiu viešuoju miesto transportu“, – sako Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras.

Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios 117 mokyklų, 125 darželiai, 32 neformalaus ugdymo įstaigos, jose dirba 19 tūkst. darbuotojų. Visiems jiems bus dovanojami ilgalaikiai bilietai. Tam savivaldybė 2021–2022 m. planuoja skirti apie 4,15 mln. eurų.

Iš viso švietimo sričiai tenka 416,7 mln. eurų – beveik pusė viso sostinės biudžeto. Be ugdymo sistemos finansavimo, planuojama šiais metais toliau rekonstruoti ir plėsti mokyklas, steigti naujus darželius.

Antra didžiausia pagal finansavimą sritis – aplinka ir miesto plėtra. Jai skirta 102,3 mln. eurų. Iš šio biudžeto bus puoselėjami želdynai ir žaliosios erdvės Vilniuje, įrengiamos naujos viešosios erdvės Amatų, Vingrių, Giedraičių gatvėse ir kitose miesto erdvėse.

Patogesniems ir tvaresniems miestiečių judėjimo sprendimams šiemet teko 75,0 mln. eurų. Pirmą kartą daugiau biudžeto skirta dviračių takams bei pėsčiųjų infrastruktūrai, nei automobilių judėjimui.  Planuojama plėsti dviračių takus Naujamiestyje, Naujininkuose, palei Nerį. Numatyta pradėti įrenginėti Užvingio salos tiltą pėstiesiems ir dviratininkams bei pėsčiųjų tunelį po geležinkeliu, Iešmininkų gatvėje. Taip pat ketinama plėsti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą, rekonstruoti judrias sankryžas, Kernavės gatvę, Nemenčinės plentą.

Dėmesys sveikatai ir žaliosioms erdvėms

Labiausiai biudžetas auga sveikatos ir sveikatingumo srityje – jis šiemet yra 18,0 proc. didesnis ir siekia 45,1 mln. eurų. Numatyta plėsti ir rekonstruoti gydymo įstaigas Antakalnyje, Pilaitėje, Naujojoje Vilnioje, Naujamiestyje bei Salininkuose. Bus tęsiamas sporto aikštynų prie mokyklų įrengimas, planuojama užbaigti Žemynos progimnazijos sporto salių kompleksą. Daug dėmesio bus skiriama programoms, skirtoms psichikos sveikatos stiprinimui.

2021 m. Vilniaus miesto biudžeto plane socialinei apsaugai skirta 78,8 mln. eurų. Ketinama plėsti socialinio būsto prieinamumą, užbaigti nakvynės namų A. Kojelavičiaus gatvėje įrengimą.
Kultūros srityje planuojama tęsti palaikymą kultūros įstaigoms COVID-19 pandemijos metu, organizuojant kultūros rėmimo konkursus, plečiant ir kuriant kultūros įstaigas. Iš viso kultūros finansavimui paskirta 13,3 mln. eurų.

Miesto saugumo reikmėms – 6,6 mln. eurų. Tęsiamas stebėjimo kamerų įrengimas, taip pat numatyta mieste įdiegti ir daugiau kamerų, nuskaitančių automobilių numerius. Miesto administravimo reikmėms ketinama skirti 96,5 mln. eurų. Iš šios sumos 2 mln. eurų – kovos su COVID-19 pandemija reikmėms.

Skaičiuojama, kad šiemet Vilniaus skolintos lėšos sudarys 43,0 mln. eurų. Jos bus skirtos investicijų projektams finansuoti ir paskoloms grąžinti.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt