Connect with us

Naujienos

Šaltojo sezono šventės: mažos detalės įspūdingam įvaizdžiui

Avatar

Paskelbta

Ruduo, žiema – įvairių švenčių ir renginių metas, kuomet turime puikią galimybę parodyti tai, kas gražiausia. Vieniems tai yra nepriekaištingi nagai, kitiems – žvilgančios plaukų sruogos. Tačiau tik darni mažų detalių visuma sukuria neišdildomą jūsų įvaizdį. Į kokias detales reikėtų atkreipti dėmesį besiruošiant šventėms pasakoja grožio salono „Mooza“ specialistai.

Plaukai

Nesvarbu, jūsų plaukai trumpi ar ilgi, šviesūs ar ryškiai raudoni, jie vis vien bus pastebėti bet kurioje kompanijoje. Tačiau tam, kad susirinkusieji neimtų dalinti keistų žvilgsnių, verčiau dar prieš šventę pasirūpinkite savo plaukais.

„Žinoma, plaukų stilistas jums tikrai gali sukurti įspūdingą šukuoseną, o su profesionaliomis formavimo priemonėmis net ir pačios prasčiausios būklės plaukai galėtų atrodyti gerai. Bet tai – trumpalaikis sprendimas. Verčiau dar prieš šventę atvykite į grožio saloną sulyginti plaukų spalvą, pakirpti išsišakojusius galiukus ir atstatyti plauko struktūrą su profesionaliomis procedūromis. Taip šventės dienai galėsite rinktis net ir paprastą šukavimą, o sukurtas įvaizdis bus tvarkingas ir traukiantis akį.“ – sako „Mooza“ plaukų stilistas Donatas Potra.

Oda

Nors vėsesniuoju sezonu suknelės atidengia kiek mažiau odos nei šiltaisiais metų laikais, tačiau svarbu pasirūpinti, kad tai, kas matosi atrodytų tvarkingai.

„Depiliacija jau nebėra joks tabu nei moterims, nei vyrams. Todėl net ir orams atvėsus į saloną nenustoja gužėti norintys atrodyti gražiai ir tvarkingai su bet kokia apranga. Ypač jeigu laukia didesnės šventės: vestuvės, krikštynos ar panašiai, tai be švelnių it šilkas kojų, jokia suknelė nepavers jūsų princese. Depiliacija tai ir higiena, ir geras tonas, ir visa keičianti stiliaus detalė.“ – pastebi kūno priežiūros specialistė-kosmetikė Gintarė Butrimavičienė.

Veidas

Net ir brangiausios dekoratyvinės kosmetikos priemonės nepadės jeigu veidas jau seniai praradęs skaistumą, o jo oda – sausa ir suragėjusi. Todėl veido priežiūros specialistai rekomenduoja itin kruopščiai pasirūpinti veido oda prieš šaltojo sezono šventes.

„Tam, kad šaltojo sezono metu būtų galima padaryti ilgiau išsilaikantį makiažą, labai svarbu pasirūpinti oda prieš jo atlikimą. Odos valymas ir drėkinimas – patys svarbiausi gero makiažo akcentai. Ypač svarbu išlaikyti natūralų odos skaistumą. Žinoma, reikia nepamiršti, kad ir priaugintos blakstienos bei antakiai po korekcijos ir dažymo kiek palengvina visažo specialistų darbą bei padeda išlaikyti makiažą šiek tiek natūralesnį ir skaistesnį – neapkrautą makiažo priemonėmis.“ – patirtimi dalinasi groži salono „Mooza“ vizažo meistrė, kosmetologė Sandra Mačiulytė.

Nagai

Sakoma, kad rankos – moters vizitinė kortelė. Čia atsispindi jos meilė spalvoms ar blizgučiams, o gal atvirkščiai – natūralumui. Kad ir ką mėgtumėte jūs, svarbiausia, kad rankos ir nagai būtų švarūs bei tvarkingi.

„Tikrai nereikia prisiauginti nagų tam, kad jie būtų gražūs. Visų pirma, rankų oda turėtų būti pamaitinta ir sudrėkinta, nagų odelės atstumtos, o nagai – nenukramtyti. Net ir paprasčiausias manikiūras, be jokio lakavimo, gali padaryti didelę įtaką bendrai savijautai ir įvaizdžiui. Tokio tipo procedūros rekomenduojamos ne tik moterims, bet ir vyrams. Taip pat svarbu nepamiršti, kad nagus turite ne tik ant rankų. Šaltuoju metų laiku, pirtyje, baseine ar kitoje panašioje vietoje, įsispyrus į šlepetes jūs taip pat apnuoginate ir kojų nagus. Todėl prieš šventes pasirūpinkite, kad visi dvidešimt jūsų nagų atrodytų nepriekaištingai.“ – pataria manikiūro meistrė Dangira Glizickaitė.

Ir nors viskas atskirai turi savito žavesio, tačiau šios nedidelės stiliaus detalės visos kartu įvaizdžiui suteikia prabangos, gracijos ir patrauklumo.

Jeigu ir jūsų gyvenime artėja ypatinga šventė, apsilankykite Kaune, Kęstučio g. 58-7 įsikūrusiame „Mooza“ grožio salone, kur jūsų lauks visuomet padėti pasiruošę savo sričių profesionalai.

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Miestas

Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo/pasirinkimo Traidenio g. 5, Tverečiaus g. 18

Avatar

Paskelbta

Kuriant švarios energijos vartojimo planus – vilniečių elektroninė apklausa

  Stebėdamas padidėjusią klimato kaitą ir senkančius gamtos išteklius, Vilnius kartu su Lietuva ir visa Europos Sąjunga renkasi švarią energiją. 2018 m. paskelbtoje Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijoje įrašytas tikslas ateityje vartoti tik atsinaujinančią… ❯❯❯

Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo/pasirinkimo Didlaukio g. 34

❯❯❯

Kitąmet Vilniuje rinkliavos už atliekų tvarkymą apskaičiavimo modelis nesikeis – ir toliau bus laikomasi principo „teršėjas moka“

Šiandien, lapkričio 18 d., Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų pakeitimo projektą – jais siekiama tiksliau apibrėžti ir sureguliuoti vietinės rinkliavos apskaičiavimą ir mišrių komunalinių… ❯❯❯

„Atliekų kultūra“: nuo informacinio projekto link savarankiško kultūros reiškinio

  Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vykdomas projektas „Atliekų kultūra“ šiemet švenčia dviejų metų gimtadienį. Per tą laiką „Atliekų kultūra“ spėjo tapti aplinkai draugiško gyvenimo būdo dalimi daugeliui Vilniaus regiono gyventojų. Ši iniciatyva… ❯❯❯

„Vilniaus vandenų“ specialistai sunerimę: nuotekose randa pavojingų teršalų – sunkiųjų metalų

Vandentvarkos UAB „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad daugėja nuotekose aptinkamų sunkiųjų metalų. Dalis jų – toksiški, galintys sukelti sunkius susirgimus. Nors šie metalai į aplinką dažniausiai patenka iš pramonės įmonių, jų gausu ir mūsų dažnai naudojamuose daiktuose –… ❯❯❯

Vilniuje įrengtos stebėjimo kameros jau fiksavo pirmuosius atliekų tvarkymo pažeidėjus

Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA), spalio mėnesį įrengusi pirmąsias stebėjimo kameras šalia komunalinių atliekų šalinimo konteinerių, vos per kelias savaites nustatė daugiau kaip 70 atliekų tvarkymo pažeidimų. Dažniausiai… ❯❯❯

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt