Connect with us

Naujienos

Kada man gali padėti masažas?

Avatar

Paskelbta

Kaip pasirinkti masažų kiekį, kokias vietas masažuoti ir kam masažas gali labiausiai padėti, pasakoja RS holistinio masažo meistrė Jolita Puidokienė. 

Masažų kiekis priklauso nuo kūno vietos

Derinant masažą su mankšta ar sportu raumenų kraujotaka kur kas aktyvesnė ir masažo nauda yra ženkliai stipresnė. RS holistinius masažus atliekanti Jolita Puidokienė pasakoja, kad masažo nauda pasijaučia jau po pirmo karto. Pasak moters, ypatingai tai pajaučia tie, kurie ateina, pavyzdžiui, su juosmens skausmais. Tai itin dažnai pasitaikantis negalavimas. Jei pas masažuotoją atvykote dėl įsisenėjusių skausmų, tokiais atvejais nepakanka vieno seanso, kad problema atsitrauktų ilgam. Kitaip tariant, tas kas „užtarnauta“ per daugelį metų, negali būti pašalinama per valandą.

Dažniausiai problemoms spręsti paskiriami keturi susitikimai, kurie suplanuojami kas antrą dieną. Masažuojamas visas kūnas, tačiau daugiausia dėmesio skiriama probleminei vietai. Po tokio kurso rekomenduojami palaikomieji masažai, kurie atliekami maždaug kas keturias savaites. 

Kita dažna problema – skausmai kaklo, menčių srityje. Šiuo atveju kursas labai panašus. Keturi intensyvūs masažai, po kurių seka palaikomieji. Tik masažo metu daugiau dėmesio skiriama viršutinei nugaros daliai. Tokie skausmai dažnai vargina sėdimą darbą dirbančius žmones. Norint išvengti komplikacijų, pas masažuotoją kreiptis rekomenduojama kol skausmas nėra įsisenėjęs. 

Dailesnis kūnas be bado dietos

Tarp moterų populiariausi – figūros modeliavimo masažai. Jų metu šlaunų, sėdmenų apimtis galima sumažinti 3-7 centimetrais. Tokį rezultatą galima pasiekti atlikus 4-5 masažus. Liekninančių masažų dažnumas yra toks pats kaip ir turint nugaros ar kitų problemų. Palaikomųjų masažų kursas tokiais atvejais priklauso nuo to, kaip moteris linkusi pilnėti, ar organizmas kaupia skysčius, koks yra bendras fizinis aktyvumas. Tačiau periodiškumas vidutiniškai yra kas 3-5 savaitės. 

Patarimas darboholikams

Masažai labai aktualūs naktinį darbą  turintiems žmonėms, pavyzdžiui, medikams. Taip pat pas masažuotojus dažnai užsuka ir sporto treneriai.  Dirbant naktinį arba fiziškai intensyvų darbą įprastai atsiranda nusiskundimų dėl pervargimo, išsekimo. Masažo metu atsatomos jėgos, darbingumas. Grįžta energija, lengviau susikaupti, žmonės jaučiasi žvalesni. 

Kada masažas netinka? 

Nerekomenduojama pas masažistą kreiptis dėl ūmios būklės. Tarkim, staigus skausmas ir uždegimas susuko nugarą, sunku judėti, judesiai skausmingi. Tai rodo, kad į masažą jau pavėlavote, nes jums reikalinga skubi pagalba ir tokiu atveju geriausia kreiptis į medikus, kurie įprastai skiria vaistų nuo uždegimo. Nurimus ūmiam uždegimui galima kreiptis į masažuotoją, kuris padės užkirsti kelią ūmios būklės pasikartojimui ir padės pasveikti.  

RS holistinis masažas gydo skausmo priežastis

Pagrindinė šio masažo idėja – kūnas yra nedalomas, darniai veikiantis mechanizmas. Todėl gydymas atliekamas ne tik tose vietose, kur žmogui skauda ar jaučiama įtampa, bet sujudinami ir reikiami taškai, paveikiant visas organizmo sistemas. 

Kuomet jaučiamas skausmas juosmens ar kaklo srityje, tai problema nėra tik toje vietoje. Dažniausiai, skausmas yra tik pasekmė ir jis jaučiamas nebūtinai ten, kur yra pažeidimas. Pavyzdžiui, jei skauda juosmenį, reiškia stipriai įsitempę yra kojų raumenys (nugaros pusėje) ir nusilpęs pilvo presas. Dėl šių pakitimų juosmuo pertempiamas, negali išsilaikyti natūralioje pozicijoje ir ilgainiui pradedame jausti skausmą. Jei skauda kaklą, tai jį  tempia per daug įveržtos mentys. Todėl holistinis masažas paliečia visą kūną. Nors skausmas yra kaklo srityje, bet masažas prasideda nuo pirštų galiukų. Nes visi kūno raumenys susiję tarpusavyje, todėl geriausias rezultatas pasiekiamas atpalaiduojant visus kūno raumenis. Ne tik problemines vietas. 

Masažuotoja Jolita pasakoja, kad vardan norimo rezultato (pavyzdžiui, sveika nugara ar kaklas, lengvos kojos) žmogų siekiama paveikti per 7 minties ir rankos prisilietimus, per visus jo pojūčius: uoslę, regą, skonį, garsą, lytėjimą (kitaip tariant atitinkamą masažo metodiką), intuiciją ir savęs priėmimą. 

Tokiu būdu efektyviai stimuliuojama jo psichosomatika, kraujotaka, limfotaka, fascijos (jungiamojo audinio plėvelės), raiščiai, sausgyslės, sąnariai bei raumenys. Žmogus yra vientisas kūrinys. Masažas atliekamas su tam tikrais akcentais reikalingai kūno vietai bei sujungiant visą kūną į vieną vientisą harmoningą visumą.

Kam tinka masažai? 

Tokios paslaugos, pasak Jolitos, tinka tiek suaugusiems, tiek paaugliams. Per savo praktiką ji tikina išmasažavusi per 700 žmonių: „Kiekvienas ateina su individualiomis, specifinėmis problemomis, visi esame labai skirtingi. Net ir tas pats žmogus kitą kartą atsineša visai kitas įtampas. Tad kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių“ – šmaikštavo Jolita. Baigusi magistrantūros studijas verslo sektoriuje, ji įstojo į Karaliaus Mindaugo profesinę mokyklą masažuotojo kvalifikacijai įgyti. Po dviejų metų mokslų Jolita baigė ISPADO SPA specialisto programą, o dabar yra RS Holistinės masažo mokyklos mokinė bei būsima meistrė.

Norėdami užsirašyti į RS holistinį masažą ar sužinoti daugiau apie procedūras, kreipkitės telefonu +370 698 74535 arba Facebook puslapyje Jolitos masažo terapija.

Naujienos

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą (patikslinta)

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt