Connect with us

Mokslas

KTU mokslininkai apie automatinį emocijų atpažinimą: galimybės ir pavojai

Avatar

Paskelbta

Psichologai teigia – teisingai emocijas įvardijame mažiau nei 50 proc. atvejų. Maža to, vyrai emocijas atpažįsta prasčiau nei moterys, o daugiausiai klaidų daro identifikuodami neigiamas emocijas – liūdesį ar suirzimą. Tuo tarpu, dirbtiniu intelektu paremtos sistemos vis tobulinamos, mokant jas tiksliai atpažinti emocijas ir tuo remiantis priimti sprendimus. Ar gali būti, kad programinė įranga ims emocijas atpažinti geriau nei žmonės? Kokie to pavojai, o, galbūt, privalumai?

Dirbtinio intelekto (DI) suteikiamos galimybės beribės – per pastarąjį dešimtmetį veido atpažinimo programinė įranga tapo viena iš galingiausių biometrinių technologijų, galinčių „nuskaityti“ asmens emocijas pagal skaitmeninį vaizdą. Praėjusiais metais pasaulinė emocijų aptikimo ir atpažinimo rinka buvo įvertinta daugiau ne 12 milijardo JAV dolerių ir prognozuojama, kad iki 2024 metų šis rodiklis viršys 90 milijardų.

Tokią įrangą pasaulyje jau plačiai naudoja kompanijos, norėdamos įvertinti vartotojų požiūrį į produktą ar prekės ženklą, nuspręsti ar potencialus darbuotojas tinkamas konkrečiai pozicijai.

„Automatinis emocijų atpažinimas yra labai vertingas reklamos, produktų, viešųjų ryšių tyrimuose. Jis leidžia įvertinti žmonių emocinį atsaką į reklamą, įvairias filmų, žaidimų scenas, minios reakciją į politiko kalbą. Čia tam tikri atpažinimo netikslumai nėra labai svarbūs, nes svarbiau yra statistika, bendras vaizdas. Taip pat atsiranda taikymai kuriant personalizuotas vartotojo sąsajas, su žmogum bendraujančias sistemas. Čia aukštas atpažinimo tikslumas tampa svarbesniu“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto mokslininkas Mantas Lukoševičius.

Žmonės teisingai identifikuoja tik 48 proc. emocijų

Nors dažnai tokia įranga kuriama didžiausių IT kompanijų, tokių kaip „IBM“, „Amazon“, „Microsoft“, vis dėlto ryšys tarp veido išraiškos ir emocijų nėra vienareikšmis. Psichologinių mokslų asociacijos suburtos mokslininkų grupės tyrimas rodo, kad nėra lengva nuspręsti, kaip žmonės jaučiasi pagal jų veido išraišką. Peržiūrėję daugiau nei 1 000 tyrimų, penki tyrėjai padarė išvadą, kad santykis tarp veido išraiškos ir emocijų yra miglotas, sudėtingas ir toli gražu ne universalus.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Rosita Lekavičienė pabrėžia, kad kuriamų technologijų tikslas – pasiekti kuo didesnį tikslumą nuskaitant veidus. Atlikti tyrimai rodo, jog 48 proc. žmonių geba ganėtinai tiksliai identifikuoti kitų asmenų emocijas iš kūno kalbos, balso tono, veido išraiškų. Vis dėlto, atmetus lengviausiai atpažįstamas emocijas – džiaugsmą ir nuostabą – likusias emocijas atpažinti geba tik 35 proc. žmonių.

Nemažai žmonių, pasak psichologės, sunkiai įvardina, kokia konkreti emocija atsispindi kito žmogaus veide. Dažnai yra tiesiog nurodoma, kad kitas asmuo išgyvena teigiamas ar neigiamas emocijas.

Rosita Lekavičienė. ktu.edu nuotrauka

„Vyrų ir moterų gebėjimas atpažinti emocijas žmonių veiduose ar nuotraukose skiriasi. Moterims atpažinti emocijas sekasi geriau. Vyrai daugiausiai klaidų daro identifikuodami būtent neigiamas emocijas, t.y., jiems sunku konkrečiai įvardinti stebimą neigiamą emociją, pavyzdžiui, liūdesį ar suirzimą”, – pasakoja R. Lekavičienė.

Dirbtinis intelektas geba mokytis

Emocijų atpažinimo įrangai, kaip ir dauguma pastarojo meto DI išradimų, pasak M. Lukoševičiaus, yra taikomos mašininio mokymosi technologijos. Algoritmai, atpažįstantys emocijas nėra suprogramuojami tiesiogiai – suprogramuojamos tik tam tikros struktūros, kurias galima išmokyti atpažinti emocijas.

„Šios struktūros dažniausiai yra gilieji konvoliuciniai dirbtiniai neuroniniai tinklai – tai jau tapo standartine technologija vaizdų atpažinime. Tačiau šiems tinklams apmokyti taip pat reikia daugybės anotuotų duomenų: veidų pavyzdžių su teisingai įvardintomis emocijomis“, – aiškina mokslininkas.

R. Lekavičienė pasakoja, kad veide atspindinčias emocijas yra lengviau atpažinti tuomet, kai emocijos neslepiamos ir ilgiau trunkančios. Tai – makroišraiškos, kurių trukmė ne mažesnė nei 0,5 sekundės. Vis dėlto, pasak pašnekovės, sunkiausia yra atpažinti emocijas, kai jos trunka ypač trumpai. Tai – mikroišraiškos. Jos atsiranda ir pradingsta veide per sekundės dalį, kartais net greičiau, todėl galima jų ir visiškai nepastebėti.

„Mikroišraiškos dažniausiai yra užslėpti emocijų ženklai; dauguma žmonių realiu laiku negali jų pamatyti ar atpažinti. Tik stebint sulėtintą filmuotą medžiagą buvo patvirtintas mikroišraiškų egzistavimas. Taigi emocijų atpažinimas nuotraukose yra tikslesnis, nei stebint emocijas gyvai, – sako psichologė. – Vertinimas visada bus tikslesnis, jei bus kompleksiškas – kartu bus nuskaityta kūno kalba, kokios yra balso charakteristikos ir panašūs rodikliai.“

M. Lukoševičius prideda, kad jeigu apmokymo duomenų aibėje nėra pakankamai tam tikros rasės, lyties ar amžiaus žmonių, atpažinimas su jais veiks prastai.

„Jeigu duomenų aibė yra nesubalansuota – tam tikrose grupėse vyrauja anotuotos tam tikros emocijos, šis išankstinis nusistatymas bus perduotas ir algoritmui – šios emocijos dažniau bus priskiriamos tos grupės nariams“, – paaiškina pašnekovas.

Teoriškai, mūsų įrenginių kameros gali būti naudojamos be mūsų žinios

Emocijų atpažinimo įranga gali būti panaudota ir geriems, ir blogiems tikslams. Visgi, pasak M. Lukoševičiaus, nerimą kelia masiškas technologijų naudojimas.

„Labai daug informacijos apie žmones galima surinkti turint prieigą prie interneto srautų, socialinių, mobiliojo ryšio tinklų. Tačiau šiandien vis paprasčiau sekti ir žmones, kurie šiais kanalais neatskleidžia daug informacijos apie save, arba neturint prieigos prie jų“, – sako M. Lukoševičius.

Dar 2012 m. viešose vietose JAV buvo įdiegta daugiau nei 30 milijonų stebėjimo kamerų, o 2016 m. šis skaičius jau viršijo 60 milijonų. Kiekvienos šalies miestuose vis daugėjant vaizdo kamerų, automatinės tapatybės nustatymas iš veido leidžia sekti beveik kiekvieną žmogaus žingsnį. Pasak mokslininko, prie to pridedant automatinį emocijų atpažinimą, galima bandyti sekti ne tik ką žmogus daro ar sako, bet ir ką jaučia, kaip reaguoja į tam tikrus dalykus.

Mantas Lukoševičius. ktu.edu nuotrauka

„Kameras turi ir mūsų asmeniniai įrenginiai, teoriškai jos gali būti panaudotos ir be mūsų žinios. Visos šios informacijos turėjimas kompanijoms, organizacijoms ar valstybėms suteikia labai didelę galią. Žinant ką žmogus mąsto ir jaučia, galima ne tik jam padėti, pasiūlyti geresnes paslaugas, bet ir juo efektyviau manipuliuoti pateikiant specifinį turinį. Naujos technologijos leidžia tokį individualizavimą daryti automatiškai ir masiškai. Žmonės, įtikinti pirkti tai ko jiems nereikia, dar nėra baisiausia kas gali nutikti, – sako M. Lukoševičius. – Privatumo trūkumas gali sugriauti demokratiją, arba neleisti jai formuotis.“

Pastarieji įvykiai pasaulyje, tokie kaip „Cambridge Analytica“ atvejis, tik iliustruoja pavojus, su kuriais visuomenė susiduria dėl didžiulės technologijų įtakos. Jungtinėje Karalystėje registruota kompanija, gavusi ir išanalizavusi „Facebook“ vartotojų asmeninius duomenis, juos naudojo ne tik paveikti prezidento rinkimų kampaniją JAV, bet ir balsuojant dėl „Brexit“.

„Be blogų intencijų, pavojų kelia ir galimas neteisingas technologijų panaudojimas, klaidos. Pavyzdžiui, pervertinant emocijų atpažinimo galimybes, priklausomai nuo taikymo srities, galima ne tik nesuprasti vartotojo, bet ir diskriminuoti, ar net imti persekioti to nenusipelniusius žmones“, ­– teigia M. Lukoševičius.

ktu.edu informacija

Miestas

VU Saulėtekyje baigia formuoti didžiausią Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolį

Avatar

Paskelbta

Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino naujai dviejų Vilniaus universiteto (VU) padalinių infrastruktūrai sukurti skirtas lėšas. Saulėtekyje greta jau veikiančių stipriausių šalies mokslo centrų per trejus metus, planuojama, įsikurs modernūs Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Šių mokslo sričių potencialo stiprinimas ir sutelkimas šalia Saulėtekio slėnyje jau įsikūrusios tarpdisciplininės mokslo bendruomenės ir verslo inkubavimui reikalingos infrastruktūros prisidės prie Lietuvos ekonomikos pažangos didinimo, siekiant, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas.
Projektai skatins šalies ekonomikos pažangą
Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko teigimu, tai į visos valstybės ateitį nukreipti VU projektai, kurių tikslas – sukurti mokslo ir studijų sąlygas svarbiose mokslo kryptyse, toliau koncentruoti mokslo potencialą Saulėtekio miestelyje, gerinti mokslo ir verslo sinergiją. Mokslo ir studijų infrastruktūros koncentravimas atveria visiškai naujas galimybes tarpkryptinėms studijoms, orientuotoms į aukštąsias technologijas.
„Esame įsitikinę ir didele socialine-ekonomine projektų nauda bei būsima šių investicijų grąža, nes projektai tiesiogiai susiję su šalies ūkiui jau dabar ir potencialiai ateityje reikšmingomis sritimis – biochemija, biotechnologija, finansų technologijomis, dirbtinio intelekto plėtojimu“, – pabrėžia VU rektorius.
Kaip sako vyriausiasis VU rektoriaus patarėjas profesorius Juozas Rimantas Lazutka, Saulėtekyje formuojamas didžiausias Lietuvoje gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys, kuriame bus telkiami šių mokslo sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP), plėtojamos mokslo ir verslo partnerysčių kuriamos vertės augimo prielaidos.
„Aukšto lygio mokslo ir inovacijų paramos paslaugų centrų sutelktumas, svarbių mokslo sričių potencialo stiprinimas turės įtakos ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos ekonominei pažangai, konkurencingumui tarptautinėje erdvėje“, – įsitikinęs rektoriaus patarėjas infrastruktūros plėtros klausimais.
Chemijos pramonė yra svarbi modernios ekonomikos šaka. Europos Žaliojo kurso (angl. European Green Deal) iniciatyvoje daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios būtų kreipiamos į klimatui neutralių, atliekų nekuriančių, nulinę emisiją užtikrinančių sprendimų paieškas.
Todėl, pasak prof. J. R. Lazutkos, gyvybės mokslų, švarios chemijos pramonė plėtojama siekiant, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę. Perspektyvių pramonės sektorių inovacijoms kurti ir skatinti reikalingi tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai ir aukštos kvalifikacijos specialistai.
Naujuose Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetuose įsikurs modernios mokslinių tyrimų laboratorijos, kuriose vykdomi biochemijos, chemijos inžinerijos, medžiagų inžinerijos, dirbtinio intelekto, prognozavimo metodų, kibernetinio saugumo, didelių duomenų analitikos tyrimai skatins aktyvią inovatyvių sprendimų plėtrą ir intensyvesnę partnerystę su biotechnologijos, bioinformatikos, finansinių paslaugų, informacinių technologijų, medicinos ir sveikatos mokslų bei inžinerinio profilio įmonėmis ar akademiniais partneriais.
Bus stiprinamas šalies mokslo potencialas
Nauja moderni mokslo ir studijų infrastruktūra ne tik prisidės prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi, bet ir stiprins šalies mokslo potencialą, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, skatins naujų aukštųjų technologijų įmonių steigimąsi, prisidės prie gamtos mokslų ir technologijų srities studijų kokybės gerinimo bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimo.
„Šie du VU kompleksiniai projektai apima ir šalies švietimo institucijų bendrą veiklą didinant STEAM (angl. Science, Technologies, Engineering, Mathematics) studentų skaičių Lietuvoje ir skatinant studentus savo žiniomis ir inovacijomis stiprinti šaliai reikšmingas mokslo sritis. Juos įgyvendinus taip pat atsiras palankesnės sąlygos sujungti įvairių specializacijų mokslininkų pastangas tiek formuluojant fundamentinius uždavinius, tiek juos sprendžiant ar jų pagrindu kuriant naujas technologijas MTEP“, – įsitikinęs prof. J. R. Lazutka.
Modernizavus šių fakultetų MTEP infrastruktūrą, sudarius sąlygas vykdyti atitinkamas mokslines veiklas bei tarpdisciplininius tyrimus ir čia sukūrus aukšto lygio laboratorijas, planuojama, reikšmingai augs MTEP paslaugų spektras ir apimtis, didės tiek Chemijos bei Matematikos ir informatikos fakultetų individualiai, tiek bendrai su verslu ar kitais VU padaliniais registruojamų patentų skaičius.
Tarpdisci­plininių mokslininkų grupių iniciatyva atliekami moksliniai tyrimai ir darbai sudarys prielaidas kurti mokslo produktus, kuriuos būtų galima komercializuoti.
Projektų vertė – daugiau kaip pusė šimto milijonų eurų
Šie infrastruktūros projektai padės sutelkti turimą mokslo potencialą vienoje vietoje.
Šiuo metu jau parengtas VU Chemijos fakulteto statybos techninis projektas, gautas statybos leidimas, rengiamas MIF architektūrinės idėjos konkursas. Projektus planuojama baigti 2023 m. pabaigoje.
Bendra naujų fakultetų statybų projektų vertė siekia 60 mln. eurų. Didžiąją dalį jų sudarys Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Laboratorinei įrangai įsigyti skirtas išlaidas padengs VU, pardavęs dabar naudojamus fakultetų pastatus.
Skaityti toliau

Mokslas

Pamatykite, kaip moderniai atnaujintas Vilniaus licėjus

Avatar

Paskelbta

Užbaigta Vilniaus licėjaus rekonstrukcija – nuo šiandien į moderniai atnaujintas klases jau sugrįžo mokiniai. Pastatas rekonstruotas iš esmės – nuo stogo – iki kondicionierių klasėse ir terasos lauke. Licėjus sostinėje veikia nuo 1990-ųjų, ir iki šiol jis nebuvo nė karto remontuotas.

„Įveikėme didelius iššūkius rekonstruodami Licėjų. Pagaliau itin gabūs jaunieji vilniečiai galės siekti įspūdingų rezultatų bei garsinti tiek Vilniaus, tiek Lietuvos vardą šiuolaikiškam ugdymui pritaikytose patalpose. Ištisus dešimtmečius neremontuota mokykla visiškai atgimė tiek iš vidaus, tiek ir išorės“, – sakė sostinės mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

[youtube v=”zyPy7Y6uals”]

Visoje mokykloje pakeista grindų danga, durys, sumontuotos pakabinamos lubos, įrengti šviestuvai, perdažytos sienos, performuotos laiptų pakopos, pakeisti turėklai, pakeista elektros instaliacija, vamzdynai, radiatoriai, įrengtas liftas, performuotos durų angos, dėl saugumo įrengta įeigos kontrolė. Nuo šiol pastatas pritaikytas žmonėms su negalia. Suprojektuotas specialus keltuvas saugiai ir patogiai patekti į sporto salę, įrengtas specialus langas stebėti kas vyksta salėje.

„Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio išvakarėse Vilniaus licėjus pradėjo ugdymo procesą iš esmės atnaujintose patalpose. Šis licėjaus bendruomenei įsimintinas įvykis sutampa ir su licėjaus 30-mečio jubiliejumi. Esame tikrai laimingi, kad vasarą, pradėtas renovacijos procesas, baigėsi ypač sėkmingai ir galėsime šiuos mokslo metus užbaigti kokybiškai atnaujintame licėjuje. Taip pat smagu, kad Vilniaus miestas pasipuošė išskirtinai sutvarkyta mokykla. Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei už nuoširdų rūpestį, mokinių tėveliams už palaikymą, mokytojų kolektyvui ir mokiniams už supratimą bei susitelkimą. Tik bendromis pastangomis buvo galima pasiekti tokį puikų rezultatą, kuriuo visi kartu galime didžiuotis“, – kalbėjo Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Mokykloje dirbti ir mokytis bus jaukiau ir šilčiau: atlikti fasado, cokolio, stogo šiltinimo darbai, pakeisti visi langai. Visose klasėse sumontuoti kondicionieriai, įrengtas mechaninis vėdinimas, projektoriai, mokytojai juos galės valdyti iš savo darbo vietos, padidintas rozečių skaičius, taip pat suremontuotos tualetų patalpos. Fizikos ir chemijos kabinetai buvo sutvarkyti pagal mokyklos pageidavimą, bus pritaikyti laboratoriniams bandymams, interaktyviosioms lentoms.

Atnaujinta ir sporto erdvė: suremontuota salė, pakeista grindų danga, perdažytos sienos, lubos, sumontuotas naujas apšvietimas, įrengtas mechaninis vėdinimas. Suremontuota ir aktų salė: pakeista grindų danga, perdažytos sienos, lubos, sumontuotas naujas apšvietimas, įrengtas mechaninis vėdinimas, naujai įrengta scena. Visiškai atnaujinta ir Licėjaus virtuvė.

Sutvarkyta ir įstaigos aplinka lauke – pakeistas ir suformuotas naujas šaligatvis, vidiniame kieme įrengta terasa, performuota veja, įrengta nuovaža neįgaliesiems, naujai įrengti suoliukai, atsiras ir dviračių stovai, apšvietimas.

Su būtinais papildomais darbais sostinės savivaldybei ši rekonstrukcija kainavo daugiau kaip 5 mln. eurų.

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Nepriklausomybės minėjimas kitaip: Vilniaus restoranuose atsiskleis laisvės skonis

Avatar

Paskelbta

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį Vilniaus restoranai švęs skaniai: svečiams pasiūlys specialius patiekalus, kurie jiems atspindi laisvę. Penkiolika patiekalų, unikalus kokteilis ir net specialus meniu sostinės restoranuose lankytojų lauks nuo dabar iki liepos 6 d.

„Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejus sostinėje bus iškili šventė visiems: ir vilniečiams, ir miesto svečiams. Per tris pastaruosius dešimtmečius Vilnius tapo virtuvių įvairove, vakarietiškais kulinariniais standartais ir profesionalių šefų gausa pasigirti galinčiu miestu. Tad jų sukurti laisvės skonį pajusti leisiantys lietuviški patiekalai padės visiems įsijausti į šventinę nuotaiką“, – teigė Vilniaus miesto turizmo ir verslo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Vilniečius ir miesto svečius su išskirtiniais desertais pasitikti valstybės nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio kvies restoranai „Amandus“, „Meat“, „Sugamour“ ir „Europa Classic“, specialų kokteilį minėjimui siūlys „Skybar“, o restoranas „Riverside“ sukūrė atskirą trijų patiekalų meniu. Akcijoje taip pat dalyvauja „Ertlio namas“, „Žuvinė“, „Grey“, „12 istorijų“, „Šekspyras“, „Paupio 12“, „Gastronomika“, „Balzac“ ir „Rise“. Restoranas „Time“ savo patiekale naudos tradicinį kepimą ant anglių, o ėriukų šonkaulių laužas, kurio paragauti bus galima „Mykolo 4” buvo įkvėptas nepriklausomybės laužų vaizdinių.

vilnius.lt nuotr.

„Lietuviška virtuvė nėra molekulinė. Tai yra senų tradicijų prikėlimas į šiuolaikinę virtuvę, iš praeities išlikusios receptūros pritaikymas restoranui. Šiam minėjimui mūsų ruošiamas patiekalas bus kaip tik toks. Tai bus žvejo žmonos patiekalo receptas, paruoštas iš ekologiškų daržovių, pagautos, o ne specialiai augintos žuvies ir su naujovių prieskoniu“, – sakė restorano „Žuvinė“ vadovas Vitalijus Dobromilskis.

Visi „Go Vilnius“ kvietimą priėmę šefai ieškojo savitų būdų atskleisti lietuviškumą ir turtingą mūsų šalies istoriją. Valgiaraščiuose specialiai išskirti patiekalai vienur atspindės šalies trispalvę, kitur apie lietuvybę pasakos mūsų kraštams būdingais skoniais ir kvapais, dėmesį trauks netikėtu pateikimu ir estetika.

„Mūsų restorano koncepcija – pateikti istorinę Lietuvos virtuvę moderniu kampu. Šis renginys yra galimybė parodyti savo tradicijas ir nustebinti. Išgirdus renginio temą labai greitai gimė ir patiekalo mintis. Tai bus senas receptas, kurį, kaip pridera, prikelsime šiuolaikiška šventine forma“, – tikino restorano „Ertlio namas“ įkūrėjas ir virtuvės šefas Tomas Rimydis.

Šefas Tomas Rimydis. vilnius.lt nuotr.

 

Išskirtinių patiekalų paragauti bus galima keturis mėnesius. Paskutinė akcijos diena taip pat simboliškai bus nacionalinė šventė – liepos 6-oji, Karaliaus Mindaugo karūnavimo arba Valstybės diena.

„Lietuviška virtuvė per pastaruosius laisvės dešimtmečius pasikeitė itin ženkliai. Išaugo nauja kulinarų karta, kuri mokėsi ir sėmėsi patirties Lietuvai vėl sugrįžus į nepriklausomų valstybių gretas. Tradicinis lietuviškas maistas atgimė naujomis spalvomis, o Vilnius tapo svarbiu tašku maisto mylėtojų žemėlapiuose. Aukštas kokybės standartas ir šviežia vietinė produkcija leidžia sostinės šefams nuolat stebinti naujais autoriniais darbais. Šių meistrų ir restoranų dėka, istorinis Lietuvos maisto palikimas toliau gyvuoja moderniomis formomis ir atranda vietą XXI-jame amžiuje“, – teigė I. Romanovskienė.

Daugiau informacijos apie akciją – Vilniaus turizmo informacijos svetainėje.

Ši idėja – jau ne pirmas „Go Vilnius“ žingsnis garsinant miesto siūlomas kulinarines patirtis. Pernai dešimt sostinės restoranų prisijungė prie itin daug dėmesio tarptautinėje žiniasklaidoje sulaukusios agentūros idėjos pakviesti kartu Vilniuje pavakarieniauti du pasaulinio garso futbolininkus – C. Ronaldo ir L. Messi. Įspūdingus žvaigždžių portretus iš lietuviškai virtuvei būdingų produktų tuomet kūrė menininkė Jolita Vaitkutė. Be to, sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūra nuolat rengia ir atnaujina turistams skirtus gidus ir leidinius apie Vilniaus siūlomas kulinarines patirtis – geriausius restoranus, tradicinius lietuviškus patiekalus ir kt.

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt