Connect with us

Žmonės

Kaune Europos mokytojai mokėsi spręsti patyčias

Avatar

Paskelbta

Pedagogai iš Turkijos, Švedijos, Italijos ir Ispanijos lankėsi Lietuvoje. Projekto partneriai iš arti stebėjo Kauno Panemunės pradinės mokyklos veiklą, kaip per praktines veiklas spręsti emocines ir patyčių problemas. Dalyvavo per 20 mokytojų ir viso planuojami 5 susitikimai.

Kauno Panemunės pradinės mokyklos bendruomenė kartu su partneriais iš Turkijos, Švedijos, Italijos ir Ispanijos dalyvauja tarptautiniame „Erasmus+“ K2 projekte „Konstruktyvistiniai metodai, ugdantys esmines pradinių klasių mokinių kompetencijas“ (angl. Constructivist Methods in Developing Key Skills of Primary School Students)“. Mokyklų bendradarbiavimą finansuoja Europos Sąjunga. Projekto sumanytojai, pagrindiniai koordinatoriai ir veiklų kuratoriai – partneriai iš Turkijos Cumhuriyet Ilkokulu pradinės mokyklos.

Projekto tikslas apsaugoti mokinius nuo patyčių ir spręsti emocines problemas

Projekto tikslas – išmokti tokių metodų, kuriuos taikydami mokytojai per sporto ir meno veiklas, teatro užsiėmimus, grupinius žaidimus padėtų mokiniams išspręsti emocines problemas ir užkirsti kelią patyčioms.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu numatyti 5 susitikimai partnerių mokyklose. Per kiekvieną susitikimą mokytojai gilins žinias apie mokinių emocijų valdymą, susipažins su netradicinėmis esminių socialinių įgūdžių ugdymosi galimybėmis.

Pirmajame partnerių susitikime Kauno Panemunės pradinėje mokykloje dalyvavo 20 mokytojų. Savaitės veiklas vienijo tema „Emocijų atpažinimas pasitelkiant dramos metodą“. Svarbiausiu akcentu tapo žinomos aktorės, medicinos psichologijos magistrės, sertifikuotos psichodramos terapeutės Daivos Rudokaitės seminaras apie dramos terapijos instrumentų taikymą stiprinant mokinių socialinius įgūdžius, emocinį atsparumą. Mokyklos dailės mokytoja Daina Nemčinskaitė drauge su meninės raiškos studijos „Nuojauta“ vaikais parodė metodus, stiprinančius pasitikėjimą savimi, gebėjimą pozityviai bendrauti, ugdytis kūrybiškumą.

Po mokymų planuotos ateinančio pusmečio veiklos, kuriose turės būti pritaikytos įgytos žinios.

Svečiai iš užsienio iš arti stebėjo mokyklos veiklą

Kauno Panemunės pradinės mokyklos nuotr.

Svečiai džiaugėsi galimybėmis ne tik įgyti teorinių žinių, bet ir praktiškai stebėti mokyklos veiklas. Jie susitiko ir bendravo su mokytojais, mokiniais, tėveliais, stebėjo pamokas ir neformaliojo švietimo veiklas. Dalyvaudami mokyklos bendruomenės „Ryto rate“ partneriai papasakojo apie savo ugdymo įstaigas, kalbėjo ir dainavo gimtąja kalba, pristatė per projektą su jais keliausiančius talismanus, kurie, sugrįžus į mokyklas, pasakos, ką nauja mokytojai matė, išmoko, sužinojo. Kauno Panemunės pradinės mokyklos talismanas Lapė iš pasakos apie Mažąjį Princą išdidžiai pūpsojo šalia kitų talismanų. Mokyklos bibliotekai svečiai padovanojo knygų jų gimtąja kalba.

Daug gražių nustebimo ir susižavėjimo žodžių svečiai išsakė apie mokykloje sukurtas unikalias mokymosi aplinkas, modernią mokymosi bazę, nuoširdų bendravimą.

Aplankyti žymiausi Kauno objektai

Projekto partneriai turėjo galimybę išvysti Kauno panoramą nuo Napoleono kalno ir Aleksote esančios apžvalgos aikštelės, pasigėrėjo Kauno senamiesčiu, Vytauto ir šv. Jurgio bažnyčiomis, Kauno pilimi, gražiąja Rotuše, Pažaislio vienuolynu, džiaugėsi apsilankymu „Žalgirio arenoje“, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje, edukacinėje programoje, kurioje buvo pristatyti tradiciniai amatai – lino kelias nuo augalo iki audeklo. Didelį įspūdį paliko susitikimas Kauno miesto savivaldybėje. Su svečiais bendravo Kauno miesto vicemeras Mantas Jurgutis, tarybos narys Saulius Vilius Bartaška, savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė Dileta Tindžiulienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas. Susitikimą su jais svečiai užfiksavo nuotraukose.

Paskutinę viešnagės dieną užsienio šalių mokyklų atstovai vyko į Trakus ir Vilnių. Ilgam į atmintį įsirėš ne tik matyti įspūdingi istoriniai ir architektūros objektai, bet ir stebėta iškilminga 1863 m. sukilėlių palaikų laidojimo ceremonija, kariuomenės žygiavimas, patriotinis žmonių nusiteikimas.

Visi projekto partneriai išvyko kupini įspūdžių, pasisėmę idėjų ir pasiruošę įgyvendinti projekte numatytas veiklas.

Kauno Panemunės pradinės mokyklos informacija

Žmonės

Brolis Juozapas Marija Žukauskas OFM: prasmingai išgyventi adventą padeda planavimas

Avatar

Paskelbta

Po truputį prekybos centrų lentynos pildosi Kalėdinėmis dekoracijomis. Vis dažniau galima išgirsti ir skambančią Kalėdinę muziką. Ar ne per anksti imame ruoštis šv. Kalėdoms?  Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas brolis Juozapas Marija Žukauskas OFM sako, kad prasminga pasiruošimą pradėti iš anksto. Ypatingai šiais metais, kai nežinia, ar bus galimybė išrinkti norimą dovaną, ar paštu išsiųsta dovana pasieks gavėją laiku. Brolis pranciškonas sutiko pasidalinti savo mintimis apie pasiruošimą adventui ir išleistą išlankstomą knygelę su stalo žaidimu-labirintu vaikams „Trijų Karalių kelionė“.

 

Dėl pandemijos advento laikotarpis šįkart bus visiškai kitoks. Kaip manote, kuo neįprastas jis bus šiais metais?

Karantino laikotarpiu jau turėjome labai nuostabią Gavėnią. Galėjome ramiai ruoštis Velykoms. Man ši patartis buvo labai ypatinga, tai buvo tylos laikas, kada galėjai tiesiog pats asmeniškai skaityti, ruoštis, apmąstyti. Tai buvo didžiulė dovana. Manau, kad adventas bus panašus. Galima sakyti, tai bus labai geras laikas pasiruošti Kalėdoms.

Kokiais konkrečiais patarimais, leidžiančiais prasmingai išgyventi advento laiką, galėtumėte pasidalinti?

Labai padeda planavimas. Prieš porą metų buvome išleidę knygelę vaikams, kurioje buvo numatyta po nedidelę užduotėlę kiekvienai advento dienai. Pavyzdžiui, paskambinti močiutei ar padėti mamai susitvarkyti. Manau, kad kiekvienas tokį kalendorių galėtų susidaryti iš anksto.

Dar būtų gerai susirasti kokią nors dvasinę knygą skaitymui advento laikotarpiu. Mes daug įvairiausių dalykų skaitinėjam, o krūva knygų, kaip aš pats pastebiu, įsigytų atlaiduose, stovi lentynoje. Atrodo, rankos neprieina. Iš jų ir galima vieną ar kelias pasiskirti: tai bus mano advento literatūra.

Visai neseniai išleidote knygelę pavadinimu „Trijų Karalių kelionė“ (išleido „Magnificat vaikams“). Ar ją taip pat galėtume vadinti priemone pasiruošti adventui?

Knygelėje „Trijų Karalių kelionė“ taip pat yra advento kalendorius vaikams, tik truputį kitoks. Ten kiekvieną dieną vaikas įklijuos po lipduką. Taip po truputį keisis didžiulis pieštas kaimo vaizdas. Taip pat ten bus galima rasti Kūčių stalo maldą, stalo žaidimą. Vietoje to, kad žiūrėtų televizorių, šeima galės smagiai praleisti laiką kartu – žaidžiant ir bendraujant. Taip pat šioje išlankstomoje knygutėje yra labai graži pasaka. Ją reikėtų perskaityti dar prieš žaidžiant žaidimą.

Nesunku pastebėti, kad išleidžiate nebe pirmą vaikams leidinį. Kas jus paskatino rašyti jauniesiems skaitytojams? Ar sutinkate, kad vaikų auditorija yra išrankiausia?

Viskas prasidėjo nuo Eželio istorijų. Pirmoji tokia istorija gimė per Žolinių šventę. Kadangi buvo vaikų šv. Mišios, reikėjo jiems kažkaip papasakoti apie Žolinių šventę. Tam labai pagelbėjo personažas Eželis – tiesiog taip gavosi!

Iš tiesų nelengva rašyti vaikams, bet aš tikiu, kad istorijos pamoko ir suaugusius. Bandome ne tik pateikti įdomią, bet ir pamokančią istoriją. Galima perskaityti istoriją apie tai, kad reikia paukšteliams pastatyti lesyklėles. Arba istoriją apie išpažintį ir atlaidus, ji ne tik besiruošiantiems pirmajai komunijai vaikams, bet ir suaugusiems gali būti įdomi.

Skaityti toliau

Žmonės

Kristinos Vasiljevaitės sugrįžimą į savo kūrybos namus

Avatar

Paskelbta

Gerbiami mados ir meno atstovai, su jaudinančiu įkvėpimu norime pasidalinti išskirtine medžiaga ir naujiena apie „Gėda Pelėda“ kūrėjos Kristinos Vasiljevaitės sugrįžimą į savo kūrybos namus.

Naujai, įkvėpiančiai, giliomis vertybėmis ir subrandintais jausmais Kristina dalinasi savo laiške. Jis skirtas tiek Kristinai, tiek gerbėjams, kurie yra neatsiejama jos kūrybos dalis.

Bendraujant su Kristina ji užsiminė: „sėdėdama miesto kavinėje, pamačiusi moterį su „Pelėda“, stebiu ją, kitaip… Tam tikra prasme įsikūniju į ją, pajaučiu moterį kaip gamtos būtybę iki sielos gelmių. Pajuntu jos prigimtį, kuri mane įkvepia. Ir tada vėl kuriu!”

Nedidelė dalis menininkų drįsta sugrįžti prie to, ką jau sukūrė. Bet ji išdrįso. Ji sugrįžo, nes kuria toliau, daugiau, plačiau. „Gėda Pelėda“ kūryba pasipildo tapybos, brandžios moters, mamos, kūryba vyrams stipriomis natomis.

Atveriame Jums duris bendrauti ir kurti kartu.

Dėl interviu, nuotraukų ir daugiau informacijos kreipkitės nurodytais kontaktais.

Viena tinkamiausių vietų susitikimui ar interviu – tai naujai įrengtos dirbtuvės Kauno senamiestyje. Jose telpa visas naujas „Gėda Pelėda“ etapas – rankinių pristatymo erdvė, gamybos, tapybos procesai ir, žinoma, mažosios Junos žaidimų laukas.

Jeigu Pelėda bus išskridus, mielai į skambučius atsakys jos mentorė Asta.

Mielai lauksime Jūsų,

Skaityti toliau

Žmonės

Neuromokslininkų nuomone, vaikai nuo trijų iki šešerių metų ypač imlūs naujai patirčiai

Avatar

Paskelbta

XXI amžiuje gyvenimo kontekstai ir aplinkos taip pasikeitė, kad daug pamatinių asmenybės vystymuisi svarbių gebėjimų vaikai įgyja iki šešerių metų. Neuromokslininkų nuomone, vaikai nuo trijų iki šešerių metų ypač imlūs naujai patirčiai, todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu sudaryti tinkamas, palankias vaikų ugdymuisi sąlygas. Jeigu to neužtikriname, vėliau tai padaryti gerokai sunkiau, nes vaikas jau gali būti išsiugdęs netinkamų gebėjimų, kuriuos perugdyti ir pakeisti gali būti labai sudėtinga.

Dabartinis šešiametis yra akylesnis, mobilesnis, intelektinės veiklos aplinkiniame pasaulyje sutinkantis gerokai daugiau nei panašaus amžiaus vaikas prie trisdešimt ar penkiasdešimt metų. Dėl šios priežasties daugelis šešerių metų vaikų tokius gebėjimus kaip laisvas judėjimas, kalbėjimas, pasirūpinimas švara, socializacija, kūrybiškumas jau yra išsiugdę. Tokio amžiaus vaikas labiau kontroliuoja savo emocijas, gali jas lengviau išreikšti; gali pats užsiimti, veikti arba žaisti žaidimą apie trisdešimt minučių; savarankiškai atlikti tam tikras užduotis, kurias gerai žino; kopijuoja žodžius, domisi rašymu; atpažįsta žinomas raides knygose, aplinkoje, ant pakuočių, bando skaityti; taria daugumą garsų, žino 3000–5000 žodžių. Vaikas geriau supranta žodinius praeities ar ateities įvykių paaiškinimus; geba perteikti patirtį sudėtingesniais sakiniais, laikydamasis įvykių sekos; palygina skirtingo dydžio objektus. Išskiria dienos laiką (rytas, popietė, vakaras). Tiksliau lanksto, kerpa, pjausto (su peiliu, kurio galas apvalus), klijuoja. Spontaniškai išsamiai papasakoja dienos įvykius, įvardija savo nuotaiką, jausmus. Kai šeimoje reiškia savo nuomonę, tai lengviau daro ir grupėje bendraamžių. Geriau supranta, ką jau moka atlikti, ir ką dar reikia išmokti. Mokosi palaikyti draugystę, ieškodamas kompromisų. Atsižvelgdamos į tokius vaikų gebėjimus, daugelio Europos Sąjungos šalių švietimo sistemos yra priėmusios privalomą pirmos klasės lankymą mokykloje nuo šešerių metų amžiaus.

Tokio amžiaus vaikai, jeigu ugdymosi aplinka yra saugi, jiems pritaikyta, atitinkanti jų poreikius, gali gerai jaustis ir statytis vertybinį ir kultūrinį pamatą, suprasti pastangų prasmę bei užduoties atlikimo skonį. O visa tai ir sudaro mokymosi prasmę bei gerą savijautą ugdymo įstaigoje. Šešiamečiai gali užmegzti socialinius ryšius, prisiimti atsakomybę, yra geranoriški ir atviri ugdymo patirčiai. Visos šios savybės ir sudaro galimybę pasinerti į atviras ugdomąsias veiklas. Svarbu parinkti tinkamus, į vaiką orientuotus ugdymo būdus ar strategijas, suteikti jiems tinkamą ir savalaikę pagalbą. Žinoma, paankstinus ugdymą vieneriais metais, reikėtų pritaikyti ir ugdymo aplinkas, erdves jaunesniems vaikams, pavyzdžiui, atsisakyti keturiasdešimt penkių minučių pamokų, nes laikas, skirtas ugdymui(si), turėtų būti lankstesnis. Be to, pabrėžiama ir meninio ugdymo reikšmė, skatinamos veiklos gimtąja ir užsienio kalba; labiau individualizuotas ugdymas, pabrėžiamas mokymasis savo tempu (turėtų būti palankus jaunesnio amžiaus vaikams), kai daugiau laiko ir dėmesio skiriama turiniui suprasti, išanalizuoti iš įvairių perspektyvų.

Apibendrindama norėčiau atkreipti dėmesį, kad dalis mokslininkų diskutuoja dėl vaikų ugdymo(si) teisės ir poreikio nuo dvejų metų amžiaus, o mes Lietuvoje jau labai ilgą laiką vis dar kalbame, ar ne per anksti būti pirmos klasės mokiniu nuo šešerių metų. Dauguma vakarų Europos valstybių – paankstintas ugdymas gyvuoja dešimtmečiais. Vaikų ugdymą paankstino ir Lietuvos kaimyninės valstybės, tokios kaip Latvija ir Lenkija. Tyrimais įrodyta, jog kuo anksčiau vaikas pradeda ugdytis tinkamoje, palankioje aplinkoje, tuo rečiau paauglystėje mažiau patiria mokymosi nesėkmių, susijusių su skaitymo ir rašymo gebėjimais. Ugdymo ankstinimo klausimas aktualus ir dėl sudėtingėjančio turinio, pavyzdžiui, jau pradinėje mokykloje rekomenduojama mokytis dviejų užsienio kalbų (šiuo metu taip mokosi vaikai Suomijoje, Airijoje, Ispanijoje), todėl tam tikrai reikėtų ruoštis ir Lietuvoje. Reikėtų neužmiršti, kad vaiko įsisavinti ir įsisąmoninti mokymosi procesai būtų ilgalaikiai ir tvarūs, reikia nemažai laiko, net ir tuo atveju, kai ugdymo aplinka yra palanki, todėl buvimas ugdymo įstaigose nuo jaunesnio amžiaus yra tinkama priemonė visa tai išsiugdyti.

Daiva Jakavonytė-Staškuvienė

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė, Europos Komisijos Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt