Sveikatos apsaugos ministerijai praplėtus profilaktinio periodinio testavimo grupes, jau nuo šiandien Vilniuje daugiau visuomenės grupių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu, ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami tyrimus mobiliajame punkte.

Iki šiol teisę į profilaktinius periodinius tyrimus turėjo tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu.

Nuo šiol reguliariai testuotis dėl koronaviruso galės: visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai; visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais; vaistinių darbuotojai; muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai; profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai; valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse; audinių ūkių darbuotojai; vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.; institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.

Profilaktinio testavimo, atliekant PGR tyrimą (imamas tepinėlis iš nosiaryklės) tikslas – nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantį žmogų, net jeigu jis nejaučia jokių simptomų, taip užkertant kelią protrūkių atsiradimui. PGR testavimas sutinkantiems darbuotojams vykdomas periodiškai, t.y. ne dažniau, nei kas 7 dienas ir ne rečiau, nei kas 10 dienų. Įstaigų vadovai koordinuoja darbuotojų periodinių profilaktinių tyrimų procesą, kad būtų užtikrintas tinkamas tyrimų periodiškumas.

Serologinis antikūnų testas (imamas kraujo mėginys) atliekamas, siekiant sužinoti, ar asmuo persirgo COVID-19 liga. Profilaktiniai tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų; turi COVID-19 ligos serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų; paskiepyti COVID-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Profilaktiniame testavime dalyvaujantys darbuotojai registruojasi per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą telefonu arba elektroniniu būdu pildant elektroninę registracijos formą adresu https://selfreg.myhybridlab.com ir pasirenka registracijos tipą PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms.

Registruojantis internetu, būtina turėti galimybę prisijungti prie savo el. bankininkystės paslaugų, kad sistema galėtų saugiai patvirtinti asmens tapatybę. Taip pat registruojantis prašoma nurodyti savo darbovietės juridinio asmens kodą, o jei dirbama pagal individualią veiklą, tuomet kodas neprivalomas. Užsiregistravę asmenys gaus SMS žinutę su individualiu kodu, kurioje bus tiksliai nurodyta, kada ir kur atvykti. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai tyrimus atliks mobiliajame punkte, esančiame automobilių stovėjimo aikštelėje „Statyk ir važiuok“ V. Gerulaičio g. 1 priešais verslo centrą „Technopolis“.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina įstaigų vadovus motyvuoti savo darbuotojus tirtis profilaktiškai – mūsų tikslas yra bendruomenės narių saugumas ir pandemijos suvaldymas.

Visuomenės pastaboms bus teikiamas daugiabučių kvartalo, planuojamo greta Vilniaus Vakarinio aplinkkelio, projektiniai pasiūlymai. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Rewo“ užsakymu, suprojektuotas 5–6 aukštų daugiabučių kvartalas „Talinas“, iš viso – 7 namai. Vilniaus savivaldybė projektą vertins jau po viešojo pristatymo.

Teritorija iš vakarų pusės ribojasi su Vakariniu aplinkkeliu, iš rytinės pusės – su Justiniškių daugiabučiais namais ir mokyklos sporto stadionu. Šiuo metu didžioji sklypo dalis – neeksploatuojama. Projektuojant vadovautasi būsimuoju Vilniaus bendruoju planu:  pastatų aukštis numatomas iki 20 m, intensyvumas – numatomas iki 1.1 (leistinas – 1.2) ir tankumas – iki 35 proc. (leistinas 40 proc.).

Septynis daugiabučius namus planuojama pastatyti trimis etapais. Projekto autoriai, studija „CLOUD architektai“, teigia, kad planuodami sklypo užstatymą rūpinosi naujo kvartalo integracija į seniai apgyvendintą mikrorajoną per rytinėje kvartalo pusėje esančias gyventojų pamėgtas žaliąsias zonas, pasivaikščiojimų, dviračių takus, želdynus. Rytinėje pusėje, link Justiniškių, projektuotojai suplanavo kvartalo poilsio vietas, vaikų žaidimų aikšteles, priešingoje – parkavimo vietas, gatves.

„Planuojama labai didelė mums rūpinti teritorija, kurios kaimynams gyvenimas turi ne pablogėti, o pagerėti. Tai reiškia, kad turi būti sprendžiami susisiekimo infrastruktūros klausimai, pasirūpinta papildoma rekreacine infrastruktūra. Vertindami šiuos aspektus, kartu įsiklausysime ir į vietos bendruomenės per viešąjį pristatymą suformuluotas pastabas“, – sako vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia 

Nuotolinio viešojo pristatymo (su galimybe žodžiu teikti pasiūlymus, klausimus, gauti atsakymus), kovo 16 d., 17 val., nuoroda https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_YjEwMDAyMGQtZGI1MC00ZGE0LWJkZWItM2U3OTI0N2U4MGQ3%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2233a96c0d-2fee-4667-8293-00e4f53772f9%22%2c%22Oid%22%3a%22c354ecf1-053f-43ce-ab1f-16c325174226%22%7d

Lietuviškų augalų įvairovę reprezentuojantys želdynai ir lankytojams patogi infrastruktūra – tokios permainos planuojamos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi grupė kraštovaizdžio dizainerių, biologų ir želdynų specialistų. Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepusi į idėjos autorių prašymą pasiūlyti vietą, kuri tiktų parodomajai želdinimo iniciatyvai – sukurti biologine įvairove pasižyminčią oazę urbanizuotoje teritorijoje, projekto realizavimui skirs ir lėšų. Pasisekus šiam pilotiniam projektui sostinėje galėtų atsirasti daugiau tokių iniciatyvų keliu sukurtų želdynų.

„Džiaugiamės šia iniciatyva taip pat, kaip verslo prisidėjimu prie miesto apželdinimo projektų ar bet kurio gyventojo noru pasodinti medį. Savivaldybė žaliesiems projektams kasmet skiria tikrai reikšmingas sumas, bet dar svarbiau, kad kuo daugiau vilniečių įsitrauktų ir patys prisidėtų prie šių projektų kūrimo, – sakė Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis. – Šiuo atveju Vilnius gaus galimybę stebėti eksperimentinio parko kūrimą pačiame miesto centre, o žalieji sprendimai, kurie pasiteisins šiame eksperimentiniame parke, galėtų būti panaudoti kitose miesto erdvėse.“

Jono Jablonskio atminimo lentele pažymėtas skveras iki šiol tarnavo daugiausia kaip pėsčiųjų jungtis tarp biurų ir viešojo transporto stotelių ties Kalvarijų gatvės ir Konstitucijos pr. sankryža. Kraštovaizdžio specialistai ieškos sprendimų, kaip jį padaryti patrauklia aplinkinių administracinių pastatų, tarp kurių ir savivaldybė, darbuotojų atokvėpio ar pietavimo vieta, kaip sukurti čia laisvalaikio erdvę, gyventojų vertinamą ne tik kaip vietą pavedžioti šunims.

Greta brandžių skvero medžių – jie visi išliks, – susiformavusių sedulų guotų, turėtų atsirasti, anot projekto kūrėjų, kol kas ne itin populiariems lietuviškiems augalams „advokataujanti“ želdynų mozaika – pavėsį toleruojantys daugiamečiai žolynai ir gėlės, saulės atokaitoje esančiuose vejos plotuose tarptų šilumą mėgstantys augalai. Šios erdvės turėtų būti ne tik patogiai apžvelgiamos, bet ir jaukios leisti laiką – bent iš dalies sugeriančios gatvės triukšmą ir taršą.

„Transformuodami vieną iš miesto erdvių turime galimybę edukuoti visuomenę apie biologinės įvairovės svarbą ir vietinių augalų naudą gamtos ir žmogaus gerovei, – sakė projekto iniciatorė, įvaizdžio dizainerė Joana Stanionytė. – Ir tai labai dera ne tik prie Vilniaus žaliojo kurso, bet ir pagerbti lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio veiklai – pasirenkant lietuviškus augalus, kuriant vietinę ekosistemą, biologinę įvairovę, puoselėjant lietuviškas floros ir faunos buveines.“

Skvero apželdinimo projektas dar tik pradėtas kurti, bet idėjos autoriai tikisi, kad jau šių metų rudenį vilniečiai pamatys naują skvero įvaizdį, kurio visas grožis atsiskleis per kelerius metus – augant ir bręstant augalams.