Connect with us

Žmonės

Žymios moterys pataria: 4 įvaizdžiai stilingam šventiniam vakarėliui

Avatar

Paskelbta

Kalendorinė žiema – jau čia, o tai reiškia, kad visai ne už kalnų ir didžiosios metų šventės bei Kalėdinių vakarėlių šurmulys. Kartu su jais užklumpa didžiulės dilemos – ką dovanoti artimiesiems ir, svarbiausia, ką apsirengti? Savo patarimais ir šventiniais stiliaus pasirinkimais dalijasi dvi žymios šalies moterys: tinklaraštininkė ir stilistė Viktorija Šaulytė bei drabužių kūrėja Simona Nainė.  

Šeimos vakarienės namuose ar neoficialios šventės su draugais dažniausiai nesukelia didelio galvos skausmo – net ir megztinis su elniu gali tapti išeitimi. Tačiau oficialūs susitikimai, biuro vakarėliai ar šventinės vakarienės – visai kas kita. Kaip išlikti solidžia, tačiau stilinga, ir neperžengti ribos? Kaip neapsiriboti oficialiu pieštuko sijonu ir aulinukais – atrasti naujas spalvas ir prisijaukinti šaltojo sezono tendencijas? V. Šaulytė ir S. Nainė sukūrė po du skirtingus šventinius įvaizdžius, tinkamus kiekvienai – tiek žaismingai romantikei, tiek oficialiai biuro divai.

Romantikei, mėgstančiai maištauti

Anot rūbų kūrėjos S. Nainės, šį šventinį sezoną bus madinga derinti kardinaliai skirtingus stilius, o vienas geriausių to pavyzdžių – karalienės Viktorijos laikų romantiško stiliaus detalės ir pankiška ir maištautojų kultūra.

„Jeigu praėjusius sezonus visi buvo pamišę dėl vinilo ar aksomo, tai šiemet šią tendenciją keičia oda ir jos imitacija. Ji populiarėja kartu su grubiais „kerzų“ stiliaus batais ir auliniais, dekoruotais sagtimis ir suvarstymais. Atrodytų, ką bendro gali turėti grubūs baikerių batai ir šventinis darbo vakarėlis? Tačiau derinant juos su romantiškais akcentais ir subtiliomis detalėmis, galima sukurti labai įdomų šventinį įvaizdį. Baikerio batai ir blizgios sagtys nebūtinai tinka tik prie plėšytų džinsų ir patrintos odos švarko. Tokie batai gali puikiai atrodyti ir prie kombinezono ar net lengvų šilkinių marškinių. Tokį derinį rinkčiausi ir į oficialų vakarėlį, kada nesinori atrodyti nuobodžiai, tačiau išlikti santūriai“, – sako S. Nainė.

Nepamirštant, kad oficialiai šventei reikia atsvaros, S. Nainė siūlo rinktis dabar itin madingus karalienės Viktorijos laikus menančius stiliaus akcentus: lengvus audinius, romantiškas spalvas, nėrinukus ir pūstas rankoves.

Klasikos ir nostalgijos mėgėjai

Iš laukinių vakarų atkeliavusi kaubojiškų batų tendencija, primenanti Clint‘o Eastwood‘o filmus, kol kas „prilipo“ ne visoms, tačiau prisiekusios mados gerbėjos jau nuo šių metų pavasario eina dėl jų iš proto. Tačiau kaip gi derinti šiuos itin išraiškingus batus šventiniuose įvaizdžiuose?

„Aš siūlau kaubojiškus batus derinti su subtilia ar net klasikine apranga – taip išvengsite amerikietiško vesterno kostiumo įvaizdžio. Siauri džinsai, ilgesnis aukšto liemens sijonas, romantiška suknelė, smėlio spalvos lietpaltis ar paprasčiausi balti marškiniai, derinami su kaubojiškais batais, sukurs solidų, bet akį užkabinantį įvaizdį. Beje, kaubojiški batai puikiai tinka su dabar populiariais 70-ųjų stiliaus akcentais: „oversized“ švarkais, kostiumais, liemenėmis, megztiniais aukštu kaklu, šiltomis žemiškomis spalvomis. Būtent tokį įvaizdį pasirinkau savo šventiniam vakarėliui“, – tikina V. Šaulytė.

Pasipuošti reikalaujančiai progai rinkitės mažiau išraiškingas ir subtilesnes kaubojiško stiliaus avalynės poras – kiek smailintu priekiu, dekoruotas gyvūnų odos motyvais.

Vertinančiai moteriškumą ir seksualumą 

Anot S. Nainės, net jeigu ir suprantame, kad patogumas – svarbiausia, daugelis moterų be aukštakulnių neįsivaizduoja puošnaus šventinio įvaizdžio. Tačiau aukštakulniai išgyvena tikrą evoliuciją – jų aukštis žemėja, o siluetai keičiasi. Tad ką rinktis šį šventinį sezoną?

„Jeigu šių metų šventiniame vakarėlyje norite pasipuošti ir prisiminti senųjų laikų eleganciją – rinkitės retro stiliaus avalynę. Mažesnis ar net „kitten“ kulniukas, siaura arba griežtai kvadratinė noselė – tai akcentai, į kuriuos reikėtų žvalgytis. Aš pati visada jaučiu silpnybę raudoniems bateliams, jie – nemirštanti klasika, kaip ir raudonas lūpdažis ar maža juoda suknelė. Tik šventiniu laikotarpiu siūlyčiau atkreipti dėmesį į lakuotą avalynę. Man norėjosi papildomo akcento, todėl pasirinkau batelius su užsegimu per kulkšnį – tokia detalė atkreipia dėmesį į kojas“, – teigia S. Nainė.

Rūbų kūrėja taip pat atkreipia dėmesį, jog aukštakulniai su užsegimu per kulkšnį puikiai tinka ne tik prie suknelių ar sijonų, bet ir prie šiek tiek tiesaus kirpimo klasikinių kelnių ar net kuločių.

„Nebijokite eksperimentuoti su kelnėmis – juk darbo vakarėlis neįpareigoja spraustis tik į sijonus ar sukneles, nebijokite kuločių, siaurėjančių klasikinių ar net itin plačių kelnių, kurios puikiai tiks prie ryškių lakuotų batų. Beje, jeigu renkatės modelį su užsegimu ties kulkšnimi, nebijokite didesnių ir blizgesnių sagčių. Jos pagyvins įvaizdį bei atkreips dėmesį į liekniausia jūsų kojos dalį, taip vizualiai jas prailginant“, – pataria S. Nainė.

Žaismingai ir valiūkiškai vakarėlio sielai

Madingi, patogūs, puošnūs ir universalūs – tai savybės, kurios geriausiai apibūdina karščiausią šio sezono avalynės tendenciją – plačius ilgaaulius iki kelio. Kitaip nei „over-the-knee“ batai, kurie madoje dar tik keletą metų, ilgaauliai iki kelio – tai nemirštanti klasika. Tačiau neapsigaukite, šiais metais jie sugrįžta pasikeitę: šiandien madinga rinktis kiek laisvesnes ir platesnes šio batų modelio versijas. O pasirinkus aukštesnį ir storą kulną, pataikysite tiesiai į dešimtuką, arba tiksliau – į madingiausių šventinio vakarėlių dalyvių gretas.

„Aulinukai iki kelio gali geriausiai atrodo derinyje su trumpesne suknele arba aptemptais džinsais ir kelnėmis. Būtent šie du rūbų deriniai sukuria kontrastą tarp plačių ir ilgų aulinukų bei ganėtinai prigludusių kelnių ar suknelės silueto. Bet svarbiausia tai, kad ganėtinai klasikinis ir oficialus avalynės modelis suteikia laisvę derinti valiūkiškus ir žaismingus viršutinius rūbus. Aš savo įvaizdžiui pasirinkau iš mados nesitraukiančių gyvūnų raštų suknelę, kurios ryški tekstūra puikiai kontrastuoja su juodais aulinukais“, – teigia V. Šaulytė.

Jeigu aukštakulniai niekada nebuvo jūsų draugai, stilistė pataria rinktis kvadratinį „block“ kulną, kuris kilstels jus, suteiks elegancijos, tačiau tuo pat metu leis jaustis patogiai bet kokiame vakarėlyje.

headline.lt informacija

Kultūra

Vertėjo krėslo premija- vilnietei Laurai Laurušaitei

Avatar

Paskelbta

Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos įsteigta Vertėjo krėslo premija šiemet paskirta Laurai Laurušaitei už meistriškai įveiktus įvairiapusius originalo teksto iššūkius verčiant Noros Ikstenos knygą „Motinos pienas“ („Tyto alba“, 2019).

 

lrkm.lrv.lt nuotr.

L. Laurušaitė – vertėja iš latvių ir anglų kalbų, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos pirmininkė. Baigė kalbinės (bakalauro) ir literatūrinės (magistro) baltistikos studijas Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrinės komparatyvistikos doktorantūrą. Dvejus metus stažavo Latvijoje. Iš latvių kalbos išvertė daug šiuolaikinių autorių apsakymų antologijoms, žurnalams, Mario Putninio romaną „Laukiniai pyragai“ („Nieko rimto“, 2014) ir Gunčio Bojaro „Šilko gyvatė“ („Alma littera“, 2011), pjesių Lietuvos teatrams. 2005–2009 m. buvo kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ korespondentė Latvijoje, rengė rubriką „Avižų kioskas“, kurioje supažindino su Latvijos literatūros aktualijomis.

2016 m. L. Laurušaitė apdovanota Pasaulio laisvųjų latvių bendrijos Kultūros fondo garbės raštu už latvių literatūros ir kultūros sklaidą Lietuvoje.

Vertėja šiuo metu dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, tiria lietuvių ir latvių literatūras, yra dviejų monografiijų autorė: „Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ (2015) ir „Literatūra, mobilumas, imago: lietuvių ir latvių XXI a. (e)migracijos patirtys“ (2019).

Vertėjo krėslo premija L. Laurušaitei bus įteikta vasario 18 d. 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4).

 

Kultūros ministerijos informacija

Skaityti toliau

Video

Aliaską apkeliavęs kaunietis: „Žinojau, kad arba mirsiu, arba mano gyvenime įvyks labai pozityvus lūžis“

Avatar

Paskelbta

Danielius Narauskas – kūrėjas, ieškotojas, keliautojas. Tokiais žodžiais galima apibūdinti 25-erių metų vaikiną. „Žinojau, kad arba mirsiu, arba mano gyvenime įvyks labai pozityvus lūžis,“ –pasakoja Danielius, per 46 dienas Aliaskoje nubėgęs 1500 km. 

Šiuo metu Danielius laiką leidžia Kaune ir kaip pats teigia, gyvena kiek ramiau, pagrindinį savo dėmesį sutelkdamas į naują verslą ekologiškus drabužius. Naujus produktus visuomenei kūrėjas žada pristatyti dar iki naujų metų. Idėja, kurti drabužius, kilo po peržiūrėto dokumentinio filmo:

„Aš pradėjau piešti ant rūbų su dažais, paskui pradėjau galvoti, kokius dizainus galima dėti ant jų: piešinius ar geometrines formas. Šis reikalas taip ir būtų numiręs, jei nebūčiau pamatęs dokumentinio filmo „The true cost“, apie mados industriją. Po to sekė dar kita dokumentika, apie prabangius ženklus ir įmones, kiek juose iš tikrųjų yra tos prabangos. Nežinau, kiek tuose filmuose tiesos, bet iš to ką mačiau man nepatiko tokia situacija, ji mane suvirpino, privertė susimąstyti. Pagalvojau, kad noriu prie to prisidėti, kad to nebūtų. Ta prasme, aš suprantu, kad skatinti žmones mažiau vartoti yra pats blogiausias būdas pateikti naują produktą, bet kartu aš suprantu, kad žmonės vis tiek vartos, tačiau tai galima pateikti sąmoningiau,“ sako Danielius.

76 dienos Aliaskoje, 46 iš jų – bėgant

Dar visai neseniai Danielius laiką leido kiek kitaip keliaudamas vienas po Aliaską. Iš viso vaikinas Aliaskoje praleido 76 dienas, 46 iš jų bėgo. O tokios kelionės mintis kilo visiškai netikėtai:

„Viskas prasidėjo nuo paprastos minties. Kai ji man atėjo į galvą, aš drebėti pradėjau, išsigandau ir supratau, kad reikia perlipti per tą baimę. Aš pradėjau šalčio praktikas atlikinėti ir kvėpavimo pratimus ir atėjo mintis apie Aliaską. Net nežinau kodėl. Ir tada žiūriu, kad aš po truputį pradedu domėtis, kas ten yra: vieną dieną domiuosi, kokios ten aprangos reikia, paskui ar ten pavojinga, nepavojinga.“

Kelionei pasiruošti reikėjo tiek psichologiškai, tiek finansiškai

Pasiruošti tokiai kelionei nebuvo lengva. Kol kas Europoje niekas nėra to darę. Tad Danielius teigia, kad reikėjo susirinkti daug informacijos bei finansinių išteklių:

„Reikėjo daug asmeninių lūžių pereiti. Ką kiti pagalvos? Ypatingai, kai reikėjo rinkti lėšas, nes supratau, kad aš tiek lėšų šiuo metu neturiu. O reikėjo apie 5000 eurų. Aš supratau, kad man reikia palaikymo finansinio ir galvojau, kad jei padarysiu platformą, kur bus vaizdo įrašas, aprašytas projektas, pasiūlysiu žmonėms mane paremti, tai jie padės. Tačiau iš karto atėjo ir kita mintis, kad ką žmonės pagalvos, kad aš čia kažkaip prašau jų pinigų. Ar tau smagu, kai pas tave ateina žmogus ir prašo, tarkim, duok dvidešimt eurų. Nesmagu, aš galvoju kaip aš pats jausčiausi. Ir man atrodė, kad tai neadekvatu. Bet paskui pagalvojau, ar aš galvoju taip kaip ir visi? Greičiausiai, kad ne. Tada ir nusprendžiau, kad arba dabar darom, arba niekada.“

Reikia galvoti, kad nėra plano B

Tam, kad iki kelionės surinktų reikiamą sumą, Danielius daug dirbo, dalinosi savo idėja su kitais žmonėmis ir neleido sau galvoti, kad jo planas gali nepasisekti:

„Reikia galvoti, kad nėra plano b, kad esi šimtu procentų tame. Na, nepavyks tai nepavyks, nebus didelio skirtumo, bet bus labai didelis skirtumas jei pavyks. Tai aš tiesiog šimtu procentu dėjau į tai pastangas, o visos kitos veiklos atkrito natūraliai. Ir atrodo, kad kiekvieną dieną gaudavau ženklą iš aukščiau, kad einu teisinga linkme: vis parašydavo, kokie brand’ai, kad nori sponsoriuoti mane, tai žurnalistai parašydavo. Ir atsirado daugiau pasitikėjimo savimi ir atsakomybės. Nes žmonės pradėjo klausinėti manęs, tai kaip ten viskas bus? Kaip ten klimatas? Ir galvojau, aš žinau tiek pat, kiek jūs. Aš juk irgi ten nebuvau.“ 

Buvo pasiruošęs net mirti

Prieš kelionę Danielius sulaukė įvairios žmonių reakcijos, vieni jį skatino vykti, kiti atvirkščiai – rekomendavo to nedaryti. O vietiniai gyventojai, pamatę jo įrašus Facebook grupėse, rašydavo jam įspėjančias žinutes ir tikino, kad jis gali netgi žūti. Tačiau tai Danieliaus neišgąsdino:

„Reikėjo susitvarkyti ir su baime laukinių gyvūnų, ir su baime mirti. Tai reikėjo labai stipraus psichologinio pasiruošimo, nes per dieną gaudavau nuo 1 iki 3 žinučių, iš vietinių žmonių, kurie sakė: prašau, nedaryk to, nes žmonės išeina į kalnus ir nebegrįžta. Žmonės net sakydavo, kad nenorim jog už mūsų mokėtojų pinigus tavo palaikus grąžintų į Lietuvą. O aš galvojau, kad arba aš tai padarysiu ir tai bus didelis, pozityvūs lūžis mano gyvenime, arba aš mirsiu, bet aš pasiruošęs abiems.“ 

Išgyventi padėjo vidinė ramybė

,,Aš pajausdavau, kada ateina baimė ir tada pradėdavau arba muzikos klausyti, arba dainuoti. Ir save įvesdavau į gerą pojūtį, kad man viskas gerai. Paimdavo tokia vidinė ramybė. Ir pajausdavau, kad vis geriau įvaldau save: tiek savo kūną, tiek savo protą. O kai protas gerai veikia, tai ir fiziškai gerai jautiesi. Nors turėjau bėdų su koja: trynė batai, paskui pakirsdavo sausgysles, kad aš net eiti kartais normaliai negalėdavau, bet sutikti žmonės man vaistų duodavo ir viskas paskui gerai praėjo.“

Visą pokalbį, apie kūrybą, kelionės patirtis, sveikatą ir sąmoningumą su Danieliumi galite išgirsti podcast’e su Pauliumi Paulausku.
[youtube v=”TAxEDEf6yvc”]

 

Skaityti toliau

Vilniečiams redakcija

Influencerės populiarumo kaina – žeminančios žinutės kiekvieną dieną

Avatar

Paskelbta

Ne viena jauna mergina svajoja tapti influencere, tačiau šis statusas turi savivertės kainą. „Šokoladas sielai“ kūrėja Rūta Banionytė pasakoja, kiek neapykantos žinučių jai tenka sulaukti po kiekvieno viešo pranešimo. Ir dalinasi patarimais, kaip savo blogas emocijas keisti geromis ir pradžiuginti bet kokį sutiktą žmogų. 

Kiekvieną dieną tenka kovoti su moterų neapykanta

Socialiniuose tinkluose aš labai aktyviai bendrauju su moterimis. Vien Instagram paskyroje atsakau į apie 100 žinučių per dieną, o jose būna tikrai visko… Moterys kartais bando įkąsti, ieško skaudžių vietų, dažnai mėgina įžeisti išvaizdą, siūlo pasidaryti operacijų, tada kritikuoja elgesį. Siūlo elgtis pagal amžių ir nepraleidžia progos pasakyti, ką apie mane galvoja jų pažįstami. Jos beveik visada mane informuoja apie tai, jei kas nors iš manęs šaiposi interneto portaluose, atsiųsdamos „screenshot’us“.  

Kartais aš jų klausiu, kodėl jos taip daro, bet tiesa yra tokia, kad kai kurioms moterims kitos moters pažeminimas padeda pasijausti geriau. Pvz., visai neseniai sporto klube mane paslapčia filmavo mergina. Ji bandė prigauti mane keistose pozose ir filmuotą medžiagą su įžeidžiančiais komentarais kėlė į savo instagramo istorijas. Jaučiausi labai prastai ir mudvi susikirtome

Kaip reaguoti, kai sulauki nemalonaus ir įžeidžiančio komentaro?

Aš stengiuosi nereaguoti ir gana greitai juos pamirštu. Per 4 metus baigiu užsigrūdinti. Vis dėlto, turiu pripažinti, kad būna labai skaudžių komentarų. Ir man tenka ieškoti būdų, kaip išsigydyti žaizdas. Kai kurie komentarai pataiko į patį savivertės centrą, tad dingsta noras kurti, bet tada praeina kelios dienos, ir jėgos sugrįžta.

Neapykanta net iš sekėjų 

Taip, žinoma. Jūs įsivaizduokite, aš kiekvieną dieną dalijuosi savo gyvenimu, mane seka netoli 30 000 moterų. Kai įsidedu nuotrauką su kavos puodeliu iš degalinės, visada ateina bent 10 žinučių iš moterų „Pagalvok, ką darai, kvaiša, durne, besarmate, žiurke“, „Kur tavo daugkartinis puodelis?“, „Kokia tu influencerė, jei taip elgiesi?“ 

Įsidėjus nuotrauką ar story su kailiniais (nesvarbu, tikrais ar ne), ateina žinutės apie tai, kad kažkam šlykštu į mane žiūrėti. Kažkam gražu, kažkam šlykštu ir visi, kas netingi, gali reikšti savo nuomonę. Pačių bjauriausių žinučių rašytojas aš blokuoju. Bet kas savaitę į mano profilį ateina bent pora šimtų naujų žmonių, todėl to išvengti neįmanoma.

Moterys į tą patį turinį reaguoja skirtingai, pvz., įsidėjus story, kaip aš leidžiu laiką su vaiku lauke, galiu sulaukti ir pagyrimų, ir kitų merginų, kurios kaip tik dabar yra su savo vaikais, nuotraukų, ir vienos kitos žinutės apie tai, kad esu šlykšti boba, kuri skatina žmones eiti į lauką, nors prieš kelias dienas per žinias buvo kalbėta, jog aplink mus pilna kietųjų dalelių. Taigi, manau, dabar galite geriau įsivaizduoti, kas vyksta nematomoje Instagram pusėje.

Konstruktyvi kritika ar paprasčiausios patyčios? 

Atskirti tikrai labai lengva, nes 99 proc. yra tiesiog patyčios arba įžeidinėjimai. Prie šių procentų aš priskiriu ir tų gudruolių žinutes, kurie mano, kad įžeidinėdami „intelektualesniais“ žodžiais pateikia konstruktyvią kritiką. Matote, laimingi ir iš tiesų sėkmės lydimi žmonės neturi nei noro, nei laiko kritikuoti. Pas juos reikia nueiti, paprašyti nuomonės ir tik tada yra šansas, kad jie skirs laiko patyrinėti, kaip tu galėtum geriau reikštis savo srityje. 

O kasdieniai įžeidinėtojai mėgina pasislėpti po konstruktyvios kritikos pavadinimu, bet jeigu perskaičius jų sakinuką žmogui ima sukti pilvą, jis jaučiasi pažemintas, tai nieko konstruktyvaus ar vertingo čia jau nėra.

Vidinės stiprybė veda pirmyn

Kuo stipresne moterimi aš tampu, tuo mažiau mane veikia išorinės bangos. Man padeda meditacija, aš nuolatos pildau mūsų sukurtą „100 dienų savęs pažinimo žurnalą“, kuris man padeda įsivardyti savo tikslus ir nepamesti savęs nuomonių labirintuose. Kai moteris žino, kur eina ir ko siekia, ji tampa nesustabdoma.

Kiekvienai moteriai – būtinas palaikymas

Mes gyvename tarp žmonių, ir jų nuomonė bei palaikymas visada yra ir buvo svarbūs. Mūsų „Šokoladas sielai“ labai išaugo tik mane palaikančių merginų ir moterų dėka. Jų dėka šis projektas atlaikė audras ir užaugo. Myliu jas visas – ypač tas, kurios man neleido parkristi sunkiais etapais. Ir savo gražiomis žinutėmis bei laiškais man siuntė šilumą bei energiją.

Kalbant apie palaikymą, turiu paminėti savo mylimą vyrą, kuris kasdien mane palaiko ir stiprina. Jis savo stipriomis rankomis ištraukia mane iš emocinių duobių. Kai aš sėdžiu apsiverkusi ir per ašaras kartoju, kad niekas neturi prasmės.

Nemokamos kasdienės dovanos

Moteris moteriai gali labai daug padovanoti. Komplimentai yra puiku, bet dar gražesnis dalykas yra nuoširdumas ir meilė. Jeigu mes galėtume viena kitą iš visos širdies apkabinti,  retkarčiais pasakyti, jog tikime, kad viskas bus gerai. Pasidalytume savo nuoširdžia istorija, kaip pačios įveikėme panašią problemą, tai būtų neįtikėtina parama.

Nuoširdaus komplimento paslaptis

Dažnai žmonės sako daug įvairių dalykų, bet dauguma jų neturi svorio. Kai aš žiūriu į žmogų, visada ieškau dalykų, kurie mane žavi jame. Dažniausiai randu, pasižaviu ir tik tada pasakau. Žmonės jaučia, kas yra tikra, ir tai jiems suteikia jėgų.

Išbandykite patys. Sutikę žmogų žiūrėkite į jį ir suraskite, kas jums labiausiai jame patinka.

Ilgai laukti neteks – žmogus pajaus jūsų mintis ir nusišypsos. O tada jau visai nesvarbu, ką jūs sakysite. 

Jeigu ir jūs norite pasidalinti savo istorijomis, patirtimi ar išgyvenimais,  rašykite info@kaunieciams.lt .

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt