Connect with us

Kultūra

Kas įkvepia pradedančiuosius mados kūrėjus: nuo grėsmės planetai, skrydžio lėktuvu iki ligoninės drabužių

Avatar

Paskelbta

Jaunieji Lietuvos dizaineriai – neabejingi ekologijai. Tokia populiariausia tendencija išryškėjo prieš keletą dienų Kaune vykusiame mados šou „Dizaino Dienos 2019“, kuriame 16 kolekcijų pristatė jaunieji kūrėjai iš Lietuvos ir Latvijos. Pradedančiųjų kūryboje nestigo ir šiandienos madai būdingų motyvų, tarp kurių – naujai atgimę raukiniai, išplatinti siluetai, žėrintys audiniai ir moderni senųjų kostiumų interpretacija.

„Mados pramonė yra viena labiausiai teršiančių planetą. Tai mane įkvėpė sukurti drabužių kolekciją, kuri yra rankų darbo ir paremta perdirbimo principu“, – taip buvo pristatyta viena iš kolekcijų.

Lapkričio 29 dieną į KTU sporto angarą renginio stebėti pakviesti žiūrovai panašias idėjas galėjo atpažinti bene kiekviename pasirodyme. Jaunoji kūrėjų karta, susirūpinusi planetos ateitimi, kūrybai nevengė panaudoti antrinių žaliavų, jausmingai provokuoti diskusiją apie planetos taršą ir intensyviai ieškoti individualumo.

Kitais metais – ketvirtis amžiaus

Mados renginį „Dizaino dienos 2019“ šiemet į netikėtą KTU sporto angaro erdvę perkėlė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) studentų atstovybė, palaikanti gyvybingą tradiciją kasmet rengti mados pasirodymus. Studentai šią tradiciją puoselėja jau 24 metus iš eilės.

Kad mados šou būtų ne tik smagi pramoga, tačiau ir konkursas, rūpinosi kompetentinga mados ir estetikos žinovų komisija. Kolekcijas vertino ir balus skyrė socialinių mokslų daktaras, knygų išvaizdos, mados ir interjero temomis autorius Eugenijus Skerstonas, mados leidinio „L’Officiel“ pagrindinė stilistė Irina Cybina, neseniai „Audimui“ kolekciją sukūrusi dizainerė Ieva Daugirdaitė ir KTU MIDF profesorė Virginija Daukantienė.

Komisijos sprendimu, pirmoji vieta skirta Jūratei Vaškienei iš Kauno kolegijos, antrąją vietą gavo viešnios iš Rygos techninio universiteto Marta Cimdina ir Nadina Poga, trečioji vieta atiteko Šarūnei Vaidelinskaitei iš KTU.

Suteikia galimybę būti išgirstiems

Pasak organizatorių, kiekvienais metais „Dizaino Dienos“ yra vis kitokios, skleidžiančios vis skirtingą idėją, tačiau išlaikančios pagrindinį tikslą – suteikti galimybę dizainerio mintims būti išgirstoms.

Renginio iniciatyva skatina jaunuosius kūrėjus drąsiai rodyti savitą požiūrį ir dalintis originalia kūryba, neleidžiant jokioms aplinkybėms užslopinti kūrybinių impulsų. Jūsų dėmesiui pateikiamos pagrindinės tendencijos, kurios išryškėjo renginio metu.

Į neaprėpiamas erdves dairėsi ir tarsi iš paukščio skrydžio į žemę žvelgė visa eilė jaunųjų kūrėjų: minėta Šarūnė Vaidelinskaitė („Žemė 1“ kolekcija), Benita Klimbytė (kolekcija „Memphita“), Marija Petraitytė (kolekcija „Sugrįžimas“), Odeta Stačkūnaitė (kolekcija „Child of the earth“).

Vienur naujomis variacijomis atgijo klasikiniai marškiniai, prie kurių dera plazdančios, lengvos klostės, transformuojančios klasikinį drabužį į suknelę ar tuniką, kitur drabužiai marginti griežtais grafiniais elementais.

Čia taip pat podiumu žygiavo senąją Holivudo fantastiką menantys retrokostiumai. Jų išbaigtumo įspūdį sustiprino futuristiniai galvos apdangalai.

Dizainerės nevengė žaisti žaidimo „nauja-sena“, o to ėmėsi Jūratė Vaškienė („Doplerio (d)efektas“), Marta Cimdina ir Nadina Poga („Collision“), Adelė Žilinskaitė („Stop making sense“). Jos hiperbolizavo gerai pažįstamus siluetus, dursto džinso skiautinius, konstravo estetiškas ir monumentalias formas, primenančias baroką.

Drabužiai suskambo naujomis prasmėmis, kurios dažnai gimsta iš kadaise gyvos tradicijos, istorijos puslapio, naujam gyvenimui prikelto seno rūbo elementų ar netgi plastikinių maišelių.

Klostės ir kimono

Klostėti nevengė ir dosniai audinį eiliavo Rugilė Ivanauskaitė (kolekcija „Independante“), Simona Jusevičienė („Remake/SS.19“), Agnė Bružaitė („Reflection“), Lina Perlibaitė („Gender Identity“), Evelina Kliknaitė („The Fifth Element“).

Vienose kolekcijose klostelės, primenančios drugio sparnus, pakimba ant viršutinių drabužių pakraščių, eiliuojasi ant rankovių, apgula juosmenį. Gabrielės Česynaitės ir Samantos Vaišnoraitės kolekcijoje „All different but the same“ jos įgauna grėsmingesnį pavidalą, nes geometriškai išsirango ant nugaros, taip primindamos drakono skiauterę.

Jaunieji kūrėjai ribą tarp apatinio ir viršutinio drabužio trina drąsiai, nė kiek nesivaržydami, tačiau subtilumo neprarado (Kristinos Sabaliauskaitės kolekcija „Light Night“). Žvilgančio satino juodi kimono, suknelės ar pižamos tinka ir įsliuogti į patalus, ir nukeliauti į vakarėlį.

Paslaptimi ir skaidrumu dvelkė Gintarės Glečinskaitės „Transparent“ kolekcija, kurioje naujai atgijo formuojančių apatinių, šortų ir kitos garderobo dalys, nuspalvintos perregimais pasteliniais tonais.

Žėrinčiomis detalėmis spindėjo ligoninės aprangą primenanti Sigitos Venčkaitytės kolekcija „Beautiful trauma“ – joje lengvi apatiniai subtilia suskamba subtilia alyvine spalva.

ktu.edu informacija

Kultūra

Miesto kultūra, mokslas ir miestiečių laimės indeksas – po ROCK skėčiu

Avatar

Paskelbta

Miesto kultūra, mokslas ir miestiečių laimės indeksas – po ROCK skėčiu

Dvi dienas Vilnius tampa ROCK projekto gerosios praktikos centru – vasario 25-26 dienomis sostinėje lankosi projekto dalyviai iš 9 Europos miestų. Per dvi dienas bus aptarti visų dalyvių bei didžiausi Vilniaus ROCK komandos pasiekimai, integracija į strateginę kryptį Vilnius 2IN, aplankyti geriausi kultūros paveldo įveiklinimo pavyzdžiai.

vilnius.lt nuotr.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje startuoja vienas svarbiausių ROCK projekto dalyvių suvažiavimas – į sostinę atvyko visų dalyvių, universitetų ir verslo atstovai. Vilniaus ROCK komanda –  savivaldybės bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai ir mokslininkai – pristatys svarbiausius laimėjimus, aptars, ko pasiekė kiti miestai, ko pasiekė Vilnius ir kokios patirties galima iš to pasisemti.

„Priežastis, dėl ko mes šiandien susirinkome yra svarbi ne tik mums, projekto įgyvendintojams, Vilniui, bet ir visiems miestams, kuriems rūpi, kaip optimizuoti paveldą, tradicijas ir kultūrą, kaip kurti aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi laimingesni, o miesto planuotojų sprendimai atlieptų visų poreikius“, – sakė projekto vadovė Dalia Bardauskienė.

 

Vilniaus ROCK projekto metu vykdytas eksperimentas išaugo į atskirus projektus bei prisidėjo prie reikšmingų Vilniaus strateginių krypčių – tapo Vilnius 2IN dalimi, kuriama nauja „Laimingo Vilniaus“ kryptis. Šio projekto metu matuojamos vilniečių emocijos senamiestyje, centriniame sostinės paslaugų centre, miesto paplūdimiuose sezono metu, siekiama išsiaiškinti, kiek miesto paslaugų kokybė įtakoja emocijas.

„Vieta, kur atsidūrėme su ROCK projektu šiandien, mums, VGTU mokslininkams, yra didelis pasiekimas. Per kelerius metus surinkta per 350 milijonus duomenų, kurie bus naudojami ne tik šio projekto rėmuose, bet ir kitur. Darbai bus tęsiami, nes mokslinis tyrimas su projekto pabaiga nesibaigs, o susidomėjimas gaunamais duomenimis tik auga. Džiugu, kad čia, mieste, kuriame viskas prasidėjo, strategai įvertino ir įsitraukė, jog kuriamos programos tarnautų žmogaus poreikiams“, – savo indeliu džiaugėsi VGTU dalies projekto vadovas prof. Artūras Kaklauskas.

Anot projekto įgyvendintojų, labai svarbu ne tik kokie moksliniai laimėjimai, bet ir kaip juos pritaikai, ar pakankamai lankstus komandos požiūris, santykis su kitomis organizacijomis, miesto planuotojais ir gyventojais, kurie yra svarbi projekto dalis.

vilnius.lt nuotr.

Šiuo metu jau kuriama skaitmeninė programa, skirta vilniečių laimės rodikliui suskaičiuoti. Pirmieji bandymai  pavyko –  realiu laiku kas tris sekundes skaičiuojama vidutinė 6 miesto vietų laimės išraiška. Taip pat artimiausiu metu bus galima pamatyti ir paskutinių metų, mėnesių, dienų bei valandų (pagal dienos cirkadinį ciklą) vidutinę, 6 miesto vietų žiemos metus ir 8 vietų vasaros laikotarpiu, laimės išraišką.

ES finansuojamame Horizon 2020 projekte Rock dalyvauja 9-ios savivaldybės, 5 universitetai, verslo asociacijos, įmonės, ekspertai. Vadovaujantys partneriai – Bolonijos miesto savivaldybė ir Bolonijos universitetas. Dalyvaujantys miestai suskirstyti į perteikiančius savo patirtį (Role models) ir perimančius patirtį (Replicators). Vilnius pasirinktas kaip vienas iš pavyzdinių miestų, galintis perteikti savo patirtį kitiems miestams. Tai  Vilniaus senamiesčio – UNESCO pasaulio paveldo vietovės atnaujinimas, paveldo vertės pristatymas ir  propagavimas, bendruomenės paveldosauginio sąmoningumo ugdymas, įtraukimas į atnaujinimo procesą.

Šis projektas finansuojamas „Horizon 2020“ – didžiausios ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos.

 

Vilniaus miesto savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Užgavėnes švęskite Vilniuje!

Avatar

Paskelbta

Kviečiame Užgavėnes švęsti Vilniuje – devyniose sostinės seniūnijose rengiamos tradicinės žiemos išvarymo šventės!

 

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Dešimtmetį mininčiame Tibeto skvere bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai

Avatar

Paskelbta

Prieš dešimt metų Užupyje atidarytame Tibeto skvere ir šiais metais bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai. Nors pačiame Tibete šios šventės džiugesį temdo ne tik daugiau nei šešis dešimtmečius besitęsianti Kinijos vykdoma krašto okupacija bei nutautinimo politika, tačiau ir siautėjantis korona virusas, tačiau šios šventės minėjimas Vilniuje jau tapo gražia solidarumo su Tibeto tauta tradicija.
Vasario 23 d (sekmadienį) šventė Tibeto skvere prasidės 16 val. Pagal tibetiečių kalendorių prasideda 2147-ieji, Geležinės Žiurkės, metai. Šventės metu bus kabinamos naujos maldos vėliavėlės, kūrenamas laužas bei vaišinamasi arbata.
Tradiciškai ledo skulptūrą čia kurs Vilniuje gyvenantis skulptorius iš Balio I Made Sutama arba tiesiog Oka.

Šią šventę rengia Tibeto rėmimo grupė.

Tibeto skveras. Vilnius Go nuotr.

Losaras – tai svarbiausia ir didžiausia tibetiečių šventė tiek pačioje Sniegynų šalyje, tiek ir tremtyje. Tibetiečių Naujųjų metų šventė sutinkama pagal Mėnulio kalendorių – pirmąją jauno mėnulio dieną ir švenčiama laikantis visų seniausių amžių dvelksmą išlaikiusių tradicijų. Šios šventės tradicija artima mūsų Kūčioms. Tai šviesos pergalės prieš tamsą, gėrio – prieš blogį, vilties ir naujo gyvenimo pradžios šventė. Jos metu tarsi persikeičia pasaulis, ir viskas sugrįžta į pirmapradį laiką, į vieną, vientisą erdvę.

Pagal tibetiečių tradiciją, visą savaitę prieš Losarą atliekamos įvairios apsivalymo apeigos. Ugniai ir vandeniui čia skiriama ypatinga reikšmė. Ugnis sunaikina apdulkėjusius šventyklų altorius puošusius baltus šilko šalikus, išblukusias popierines gėles, sudėvėtus vienuolių drabužius, sudūlėjusius ritualinius tekstus, nublukusias maldų vėliavas, nes tikima, kad Naujųjų metų dieną viskas bus atkurta iš naujo…

Tibeto skvero iniciatyvinės grupės bei Užupio bendruomenės pastangomis 2010 m. bevardžiam Užupio skverui Vilniaus savivaldybė suteikė Tibeto vardą. Iškarto ši, anksčiau apleista erdvė, tapo vienu iš Senamiesčio kultūros centrų, kur reguliariai įgyvendinamos įvairios meninės bei pilietinės iniciatyvos.
Tibeto skvero išskirtinumą dar labiau papildė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2006) laureato skulptoriaus Rimanto Sakalausko skulptūrinė kompozicija „Mandala“. O Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto idėją, patvirtino 2013 m. ir 2018 m. skvere apsilankęs Jo Šventenybė Dalai Lama XIV.
Vilniaus m. savivaldybės pritarimu 2017 m. skvere atidengta jo pavadinimo lentelė dviem – lietuvių ir tibetiečių – kalbomis. Lentelę atidengė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Nuo pat Tibeto skvero įkūrimo čia švenčiami ir tibetiečių Naujieji metai – Losaras. Tai ne tik solidarumo su tibetiečiais išraiška, bet ir unikalios jų kultūros priminimas. Kartu tai šventė, į kurią gausiai susirenka tiek Užupio bendruomenė, tiek ir sostinės gyventojai, neabejingi tūkstantmetės Tibeto civilizacijai palikimui.
Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt