Connect with us

Naujienos

Prezidentas: neįgaliųjų gyvenimo kokybė Lietuvoje turi keistis iš esmės

Avatar

Paskelbta

Kiekvienais metais gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Šią dieną visuomenė supažindinama su neįgaliųjų žmonių problemomis, primenama apie žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą bei būtinybę neįgaliesiems užtikrinti galimybę visapusiškai naudotis šiomis teisėmis ir laisvėmis jų nediskriminuojant. Tarptautinės žmonių su negalia dienos išvakarėse Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su neįgaliųjų bendruomenių atstovais aptarti jiems aktualių klausimų, įvardyti sritis, kuriose, jų nuomone, pokyčiai reikalingiausi.

„Neįgaliųjų įtrauktis ir gera jausena visuomenėje – sudėtinė gerovės valstybės dalis. Lietuvoje neįgaliųjų lygių galimybių įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažinimo srityje reikalingas proveržis, nes nuveikta tikrai per mažai“, – sakė Prezidentas.

Neįgaliųjų bendruomenės atkreipė šalies vadovo dėmesį į globos įstaigų pertvarką, kuri, pasak jų, nukrypo neteisinga linkme, kai didžiulės lėšos ir institucijų pajėgumai skiriami ne savarankišką gyvenimą skatinančių paslaugų prieinamumui, o infrastruktūrai – mažesnėms, bet vis tik institucijoms kurti. Taip pat buvo akcentuota prasta neįgaliųjų užimtumo situacija, ypač atviroje darbo rinkoje. Prezidentas pabrėžė žmonių su negalia užimtumo sistemos pertvarkos būtinybę, siekiant suteikti žmonėms kuo didesnį savarankiškumą ir įgalinti juos įsidarbinti. Neįgaliųjų užimtumo sistema iš esmės turi būti paremta tinkamų sąlygų sudarymo principu, o ne pastangomis kurti segreguotas darbo vietas.

Susirinkusieji pateikė daugybę pavyzdžių dėl nepritaikytos jiems aplinkos. Atkreiptas dėmesys, kad nepritaikyta ji ne tik neįgaliesiems, bet ir platesnei visuomenės daliai: jaunoms šeimoms su vežimėliais, senyvo amžiaus žmonėms, taip pat ir asmenims, laikinai patyrusiems traumų. Neprieinama yra ne tik fizinė, bet ir informacinė aplinka – kurčiųjų atstovas paminėjo, kad negirdintys ir nekalbantys asmenys iki šiol negali paskambinti Bendrosios pagalbos centro telefonu 112, silpnaregiai skundėsi dėl nekorektiško daugelio interneto svetainių pritaikymo.

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja milžiniškas sveikatos, švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų trūkumas neįgaliesiems, ypač regionuose. „Daugybė žmonių su negalia negauna jokių paslaugų, tik pašalpas. Mūsų sistema orientuota į išmokas, o ne į paslaugas, ir tai veda tik į dar didesnę atskirtį ir skurdą“, – teigė Dovilė Juodkaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė. Pasak Prezidento, šių paslaugų prieinamumas turi tapti valstybės ir savivaldybių prioritetu. Todėl šalies vadovas pokalbiuose su merais kels šį klausimą kaip vieną svarbiausių, skatins spręsti problemas savivaldybių lygmeniu, taip pat kvies glaudžiau bendrauti su užimtumo tarnybomis ir taip užtikrinti neįgaliųjų poreikius. Lygiai taip pat svarbu į sprendimo priėmimo procesą įtraukti ir pačius neįgaliuosius – taip galėtume iš segregacijos pasukti į integraciją.

Negalią turinčių žmonių kritikos susilaukė per mažas įtraukiojo ugdymo mastas ir nepakankama esamo kokybė. Geroji praktika ir tyrimai rodo, kad sėkmingiausiai žmonės su negalia įsitvirtina tose šalyse, kur švietimo sistema nuo ankstyviausių grandžių užtikrina tokių žmonių įtraukimą į bendras ugdymo įstaigas. Šią pareigą įtvirtina ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Mūsų šalyje vis dar veikia kelios dešimtys specialiųjų mokyklų, kuriose mokosi apie trečdalis mokyklinio amžiaus neįgalių vaikų. Tai lemia atskirtį tolesniuose jų gyvenimo etapuose. Tačiau dėl nepakankamo švietimo įstaigų pasirengimo, vaikų patiriamų patyčių tėvai dažnai šio ugdymo atsisako. Prezidentas domėjosi, kokias išeitis iš susidariusios situacijos mato vaikus su negalia auginančių šeimų atstovai. Susitikime konstatuota, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai yra vienas efektyviausių būdų integruoti neįgaliuosius į visuomenę.

Šalies vadovas ir jo patarėjai pasidalijo svarbiausiomis veiklos kryptimis socialinės politikos srityje ir aptarė esamas Prezidento iniciatyvas. Viena jų – pateiktas įstatymo projektas, užtikrinantis spartesnį senatvės ir netekto darbingumo pensijų didinimą. Prezidento siūlymu į 2020 m. biudžetą įtrauktas šalpos bazės didinimas ir suplanuotos šalpos pensijų „grindys“. Prezidentas pateikė įstatymo pataisą, užtikrinančią pareigą Vyriausybei ir Seimui vykdyti Socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir poveikio vertinimą bei atitinkamai imtis įstatymo tobulinimo veiksmų. Ateityje įstatymo pokyčiais ketinama stiprinti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus.

„Neįgaliųjų gerovės rodikliai šiandien anaiptol nėra džiuginantys. Asmenų su negalia skurdo rizikos lygis, 2018 m. duomenimis, Lietuvoje siekė 35 proc. ir yra daugiau nei 12 proc. didesnis už bendrą skurdo rizikos lygį Lietuvoje ir net daugiau nei 14 proc. nei Europos Sąjungos šalių vidurkis. Jų užimtumas Lietuvoje 27 proc., Europos Sąjungos šalyse – 40 proc. ir daugiau. Todėl aktualūs ne tik ekonominiai ar paslaugų prieinamumo klausimai, bet ir lygių galimybių sudarymas, žmogaus teisių užtikrinimo ir antidiskriminacinės priemonės visose gyvenimo srityse. Neįgaliųjų bendruomenė didelė – per 240 tūkst. asmenų ir dar jų artimieji. Ne visada šie žmonės yra girdimi tinkamai. Šiandien dėkojame jiems už įžvalgas, kurios tikrai padės mums tikslingiau kreipti savo pastangas, kad visoms visuomenės grupėms gyvenimo kokybė gerėtų tolygiai“, – teigė Prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėja Irena Segalovičienė.

Susitikime su Prezidentu ir jo patarėjais dalyvavo Jonas Ruškus (Lietuvos atstovas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitete) bei neįgaliųjų bendruomenės atstovai.

Prezidentūra džiaugiasi abipusiškai naudingu susitikimu ir neabejoja, kad į dalyvių išsakytą nuomonę bus atsižvelgiama brėžiant kryptis ateities sprendimams. Taip pat Prezidentūra pasižadėjo pokyčius pradėti nuo savęs ir per ateinančius metus pagerinti savo pastato prieinamumą – tiek fizinį, tiek informacinį – neįgaliems visuomenės atstovams.

Prezidento komunikacijos grupės informacija

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Vietoj automobilių detalių – dešimtys tūkstančių litrų alkoholio

Avatar

Paskelbta

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Naujienos

Didžioji dalis socialinės globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų jau paskiepyti nuo COVID-19

Avatar

Paskelbta

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Rajonas

Covid-19 Vilniaus rajone: 5 nauji susirgimai

Avatar

Paskelbta

Sausio 18 d. duomenimis Vilniaus rajone patvirtinti 5 nauji Covid-19 susirgimo atvejai. Pirmą kartą nuo ilgo laiko stebimas Covid-19 susirgimų mažėjimas, kuris prilygsta lapkričio mėn. pabaigos pandemijos situacijai. Pagal atnaujintus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenų bazės duomenis, šiuo metu iš viso Covid-19 serga 1 065 Vilniaus rajono gyventojai.
Izoliacijoje šiuo metu yra 879 asmenys. Sausio 15-18 d. duomenimis, hospitalizuoti 3 asmenys. Savivaldybės duomenimis, nuo Covid-19 pandemijos pradžios fiksuojamos 42 Covid-19 liga sirgusių asmenų mirtys (duomenys gali būti tikslinami).
Covid-19 sergančių pasiskirstymas pagal Vilniaus rajono seniūnijas (sausio 18 d. duomenimis):

SENIŪNIJA

COVID-19 LIGA SERGANČIŲJŲ SKAIČIUS

Nemėžio

94

Pagirių

86

Nemenčinės miesto

83

Avižienių

75

Zujūnų

68

Rudaminos

68

Juodšilių

63

Mickūnų

61

Nemenčinės

58

Riešės

53

Marijampolio

49

Maišiagalos

37

Kalvelių

35

Rukainių

35

Sudervės

29

Šatrininkų

28

Lavoriškių

27

Sužionių

27

Bezdonių

25

Medininkų

18

Paberžės

16

Dūkštų

16

Buivydžių

11

Vilniaus rajono švietimo (Vilniaus rajono savivaldybės ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumo) įstaigose sausio 15-18 d. buvo patvirtinti 7 nauji Covid-19 atvejai, iš jų – 2 mokiniams ir 5 suaugusiems asmenims (mokytojams ir (ar) personalui). Šiuo metu 52 Vilniaus rajono švietimo įstaigose (mokyklose ir darželiuose) yra nustatyta 320 Covid-19 atvejų, iš jų 165 mokiniams ir 155 suaugusiems asmenims (duomenys fiksuojami nuo 2020 m. spalio 22 d., pasveikusiųjų nuo Covid-19 ligos skaičius nefiksuojamas).
Sausio 18 d. duomenimis, Covid-19 tyrimai atlikti 42 Vilniaus rajono socialinės globos įstaigų darbuotojams ir 36 gyventojams, iš jų 41 darbuotojo ir 29 gyventojų tyrimų atsakymai neigiami, 1 darbuotojo ir 7 gyventojų – teigiami (vadovaujantis Vyriausybės sprendimu, socialinės globos įstaigų darbuotojams prevenciniai tyrimai atliekami vienam darbuotojui ne dažniau kaip kartą per dvi savaites, be to tiriama nuo 10 iki 20 proc. konkrečios įstaigos darbuotojų). Nuo sausio 14 d. prasidėjo Vilniaus rajone esančių slaugos ir globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų skiepijimas, todėl prevencinių tyrimų skaičius sumažėjo.

Primename, kad užsikrėtusieji COVID-19 patys gali pateikti epidemiologinę informaciją, nelaukdami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų ar savanorių skambučio. Tam žmogus NVSC interneto svetainėje turi užpildyti nustatytos formos anketą ir pateikti prašomą informaciją, atsakydamas į klausimus. Anketą galima rasti pagal nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/ 
Registracija į mobiliuosius punktus atlikti profilaktinį tyrimą dėl Covid-19 ligos vykdoma Karštosios linijos numeriu 1808 (skambučiai priimami nuo 8 iki 20 val.) arba elektroniniu būdu identifikuojantis per el. parašą arba jungiantis per el. bankininkystę. Elektroninės registracijos formą galima rasti tinklapyje 1808.lt.
Jūsų patogumui informaciją apie šalies mobiliųjų punktų užimtumą galima stebėti internete. Informacija atnaujinama nuolat. Mobiliųjų punktų užimtumas: https://bit.ly/2QOcwDr.

Lietuvos statistikos departamento skelbiama praėjusios paros Covid-19 pandemijos statistika Lietuvoje

Prašome laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių bei susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.
Saugokite save ir savo artimuosius!

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt