Connect with us

Video

Aliaską apkeliavęs kaunietis: „Žinojau, kad arba mirsiu, arba mano gyvenime įvyks labai pozityvus lūžis“

Avatar

Paskelbta

Danielius Narauskas – kūrėjas, ieškotojas, keliautojas. Tokiais žodžiais galima apibūdinti 25-erių metų vaikiną. „Žinojau, kad arba mirsiu, arba mano gyvenime įvyks labai pozityvus lūžis,“ –pasakoja Danielius, per 46 dienas Aliaskoje nubėgęs 1500 km. 

Šiuo metu Danielius laiką leidžia Kaune ir kaip pats teigia, gyvena kiek ramiau, pagrindinį savo dėmesį sutelkdamas į naują verslą ekologiškus drabužius. Naujus produktus visuomenei kūrėjas žada pristatyti dar iki naujų metų. Idėja, kurti drabužius, kilo po peržiūrėto dokumentinio filmo:

„Aš pradėjau piešti ant rūbų su dažais, paskui pradėjau galvoti, kokius dizainus galima dėti ant jų: piešinius ar geometrines formas. Šis reikalas taip ir būtų numiręs, jei nebūčiau pamatęs dokumentinio filmo „The true cost“, apie mados industriją. Po to sekė dar kita dokumentika, apie prabangius ženklus ir įmones, kiek juose iš tikrųjų yra tos prabangos. Nežinau, kiek tuose filmuose tiesos, bet iš to ką mačiau man nepatiko tokia situacija, ji mane suvirpino, privertė susimąstyti. Pagalvojau, kad noriu prie to prisidėti, kad to nebūtų. Ta prasme, aš suprantu, kad skatinti žmones mažiau vartoti yra pats blogiausias būdas pateikti naują produktą, bet kartu aš suprantu, kad žmonės vis tiek vartos, tačiau tai galima pateikti sąmoningiau,“ sako Danielius.

76 dienos Aliaskoje, 46 iš jų – bėgant

Dar visai neseniai Danielius laiką leido kiek kitaip keliaudamas vienas po Aliaską. Iš viso vaikinas Aliaskoje praleido 76 dienas, 46 iš jų bėgo. O tokios kelionės mintis kilo visiškai netikėtai:

„Viskas prasidėjo nuo paprastos minties. Kai ji man atėjo į galvą, aš drebėti pradėjau, išsigandau ir supratau, kad reikia perlipti per tą baimę. Aš pradėjau šalčio praktikas atlikinėti ir kvėpavimo pratimus ir atėjo mintis apie Aliaską. Net nežinau kodėl. Ir tada žiūriu, kad aš po truputį pradedu domėtis, kas ten yra: vieną dieną domiuosi, kokios ten aprangos reikia, paskui ar ten pavojinga, nepavojinga.“

Kelionei pasiruošti reikėjo tiek psichologiškai, tiek finansiškai

Pasiruošti tokiai kelionei nebuvo lengva. Kol kas Europoje niekas nėra to darę. Tad Danielius teigia, kad reikėjo susirinkti daug informacijos bei finansinių išteklių:

„Reikėjo daug asmeninių lūžių pereiti. Ką kiti pagalvos? Ypatingai, kai reikėjo rinkti lėšas, nes supratau, kad aš tiek lėšų šiuo metu neturiu. O reikėjo apie 5000 eurų. Aš supratau, kad man reikia palaikymo finansinio ir galvojau, kad jei padarysiu platformą, kur bus vaizdo įrašas, aprašytas projektas, pasiūlysiu žmonėms mane paremti, tai jie padės. Tačiau iš karto atėjo ir kita mintis, kad ką žmonės pagalvos, kad aš čia kažkaip prašau jų pinigų. Ar tau smagu, kai pas tave ateina žmogus ir prašo, tarkim, duok dvidešimt eurų. Nesmagu, aš galvoju kaip aš pats jausčiausi. Ir man atrodė, kad tai neadekvatu. Bet paskui pagalvojau, ar aš galvoju taip kaip ir visi? Greičiausiai, kad ne. Tada ir nusprendžiau, kad arba dabar darom, arba niekada.“

Reikia galvoti, kad nėra plano B

Tam, kad iki kelionės surinktų reikiamą sumą, Danielius daug dirbo, dalinosi savo idėja su kitais žmonėmis ir neleido sau galvoti, kad jo planas gali nepasisekti:

„Reikia galvoti, kad nėra plano b, kad esi šimtu procentų tame. Na, nepavyks tai nepavyks, nebus didelio skirtumo, bet bus labai didelis skirtumas jei pavyks. Tai aš tiesiog šimtu procentu dėjau į tai pastangas, o visos kitos veiklos atkrito natūraliai. Ir atrodo, kad kiekvieną dieną gaudavau ženklą iš aukščiau, kad einu teisinga linkme: vis parašydavo, kokie brand’ai, kad nori sponsoriuoti mane, tai žurnalistai parašydavo. Ir atsirado daugiau pasitikėjimo savimi ir atsakomybės. Nes žmonės pradėjo klausinėti manęs, tai kaip ten viskas bus? Kaip ten klimatas? Ir galvojau, aš žinau tiek pat, kiek jūs. Aš juk irgi ten nebuvau.“ 

Buvo pasiruošęs net mirti

Prieš kelionę Danielius sulaukė įvairios žmonių reakcijos, vieni jį skatino vykti, kiti atvirkščiai – rekomendavo to nedaryti. O vietiniai gyventojai, pamatę jo įrašus Facebook grupėse, rašydavo jam įspėjančias žinutes ir tikino, kad jis gali netgi žūti. Tačiau tai Danieliaus neišgąsdino:

„Reikėjo susitvarkyti ir su baime laukinių gyvūnų, ir su baime mirti. Tai reikėjo labai stipraus psichologinio pasiruošimo, nes per dieną gaudavau nuo 1 iki 3 žinučių, iš vietinių žmonių, kurie sakė: prašau, nedaryk to, nes žmonės išeina į kalnus ir nebegrįžta. Žmonės net sakydavo, kad nenorim jog už mūsų mokėtojų pinigus tavo palaikus grąžintų į Lietuvą. O aš galvojau, kad arba aš tai padarysiu ir tai bus didelis, pozityvūs lūžis mano gyvenime, arba aš mirsiu, bet aš pasiruošęs abiems.“ 

Išgyventi padėjo vidinė ramybė

,,Aš pajausdavau, kada ateina baimė ir tada pradėdavau arba muzikos klausyti, arba dainuoti. Ir save įvesdavau į gerą pojūtį, kad man viskas gerai. Paimdavo tokia vidinė ramybė. Ir pajausdavau, kad vis geriau įvaldau save: tiek savo kūną, tiek savo protą. O kai protas gerai veikia, tai ir fiziškai gerai jautiesi. Nors turėjau bėdų su koja: trynė batai, paskui pakirsdavo sausgysles, kad aš net eiti kartais normaliai negalėdavau, bet sutikti žmonės man vaistų duodavo ir viskas paskui gerai praėjo.“

Visą pokalbį, apie kūrybą, kelionės patirtis, sveikatą ir sąmoningumą su Danieliumi galite išgirsti podcast’e su Pauliumi Paulausku.
[youtube v=”TAxEDEf6yvc”]

 

Skaityti toliau

Video

Iš Lietuvos į Gibraltarą Sandra vyksta traukiniais: kas nutiko šįkart (video)

Avatar

Paskelbta

Eksperimento tikslas: kaip toli galima nukeliauti traukiniais Europoje. Norint nuvažiuoti iki vieno iš tolimiausių taškų Europoje – Gibraltaro reikia pravažiuoti Prancūziją. Žinoma, šios kelionės metu ne tik peršoku iš vieno traukinio į kitą, bet ir pagal galimybes stengiuosi aplankyti kuo daugiau įdomių vietų. O jomis pasidalinti su skaitytojais. Tačiau visą kelionės nuotaiką komplikavo Prancūzijoje streikuojantys viešojo transporto darbuotojai. Nei vieno iš traukinių negalėjau planuoti anksčiau nei likus 30 min iki išvykimo.

[youtube v=”InJ1fHNU_ng”]

Visoje kelionėje naudoju Interrail traukinių pasą. Tai toks bilietas, kai pasirinktą laiką visoje Europoje galima važinėti traukiniais, kiek tik širdis geidžia. Deja, tai nėra tiesiog laisvas peršokimas iš vieno traukinio į kitą kada tik nori ir kur nori. Tam yra sąlygų. Pavyzdžiui jeigu traukinys važiuoja iš vienos šalies į kitą (tarkime, Berlynas – Paryžius), jeigu traukinys yra naktinis (važiuoja visą naktį ir reikalingos miegamos vietos), ilgų distancijų greitasis traukinys  – privaloma atlikti išankstinę savo sėdimos vietos rezervaciją traukinyje. Tam yra taikomas papildomas mokestis. Tai galima padaryti arba internetu, arba traukinių stotyje, toje šalyje iš kurios pajuda traukinys. 

Tam, kad geriau suprasčiau – palyginau pilnų bilietų ir bilietų su Interrail pasu kainas. 

  • Pilnas bilietas Varšuva – Berlynas kainuoja apie 50 eur. 
  • Su Interrail pasu mokėjau 4 eur sėdimos vietos rezervacijos mokestį. Jis buvo privalomas, nes traukinys važiavo iš vienos šalies į kitą.
  • Bilietas Berlynas – Frankfurtas 118 eur
  • Su Interrail – 4 eur už sėdimos vietos rezervaciją
  • Bilietas Paryžius – Barselona apie 160 eur
  • Su Interrail – 34 eur sėdimos vietos rezervacija.

Jeigu veiksmas vyksta vienoje šalyje – rezervacija nėra privaloma. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tokiu atveju gali tekti sėdėti ir ant žemės.

Mano kelionės situacija sudėtingesnė: rezervacijų internetu visiškai negaliu atlikti, nes maršrutų kažkodėl niekaip kartu su Interrail Olandijoje negalime aktyvuoti mano internetinės rezervacijų sistemos.

Tad iki šiol važiuoju taip: kai tik atvykstu į miestą – iš karto einu į traukinių stoties kasas ir klausiu dėl galimybės rezervuoti vietą sekančiame traukinyje. 

Atvykus į Frankfurtą traukinių stoties kasininkė nuteikė: Prancūzijos reisai neprognozuojami

Į Vokietijoje esantį miestą – Frankfurtą vykau dėl to, kad tai arčiausiai Paryžiaus esantis traukinių linijų miestas. Ten iš Berlyno atvykau apie pietus. Pagalvojau, kad jeigu nuvyksiu kuo arčiau Prancūzijos sienos, galbūt bus lengviau ir į ją patekti. Tačiau pokalbis su kasininke nuteikė neprognozuojamiems nuotykiams.

  • Sveiki, kokios galimybės artimiausiu metu iš čia – Frankfurto nuvažiuoti iki Paryžiaus?- klausiu jos.
  • Yra šiandien po pietų reisas, tačiau vietos traukinyje rezervuoti negaliu. Ką galiu patarti – tai bandyti laimę ir tiesiog lipti tiesiai į traukinį. Galbūt nusišypsos laimė ir atsiras vieta.

Pasirinkimo neturėjau – taip ir padariau. Traukinys buvo sausakimšas, daug žmonių sėdėjo tiesiog ant žemės traukinyje, tame tarpe ir aš. Ir tuo metu kaip tik, kertant sieną iš Vokietijos į Pranzūciją prie manęs prieina kontrolierius:

  • Bonjour.
  • Bonjour, hello.sakau aš.
  • Parodykite savo bilietą ir rezervaciją. – angliškai sako mielas kontrolierius.
  • Va, Interrail pasas, o rezervacijos tai neturiu. 
  • Tai blogai. Teks išlipti.
  • Ką? Jūs kalbate rimtai? Kažkur tiesiog tarp Vokietijos ir Prancūzijos?
  • Cha cha. Ne, žinoma juokauju! Tačiau šis traukinys jungia dvi šalis, tad čia pat, traukinyje teks vistiek susimokėti sėdimos vietos rezervacijos mokestį. Kaip tik ką tik buvusioje stotelėje išlipo keli žmonės ir atsilaisvino vieta. Tad iš jūsų 20 eur.
  • Ooo, jau širdis į kulnus buvo nuriedėjusi. Va, prašome 20 eur. O, sakykite, kiek man kainuotų pilnas bilietas, jeigu neturėčiau traukinių paso?
  • 132 eur

Analogiškai tokia pati situacija buvo ir nuvykus į Paryžių, kai traukinių stotyje nuėjau paklausti apie galimybę vykti toliau link Ispanijos: “Rytoj yra du traukiniai, rezervuoti vietos negalime, tad tiesiog eikite tiesiai link traukinio ir kalbėkite su ten stovinčiu konduktoriumi.”

Taip ir padariau. Bilietų kontrolieriui papasakojau savo situaciją ir jis mielai palydėjo iki traukinio ir surado man laisvą vietą. Už ją susimokėjau pačiame traukinyje. 

Verslininkai vykimą automobiliais seniai iškeitė į traukinius

Vokietijos ir Prancūzijos traukiniuose pastebėjau vieną aiškiai matomą susisiekimo tendenciją verslo žmonių tarpe. Žmonės su kostiumais ir suknelėmis, lagaminais ir kompiuteriais – vyksta iš vienos verslo susitikimo vietos į kitą, vyksta namo ar į darbus. Tą taip pat patvirtino ir prancūzas bei belgas, su kuriais prie vieno stalo pusryčiavau Paryžiaus svečių namuose.

„Prieš maždaug 20 metų Prancūzijoje turėti automobilį – buvo prestižas. Ši transporto priemonė buvo tiesiog dievinama ir laikoma žmogaus socialinio statuso etikete. Tačiau, kai tik buvo išvystyta traukinių susisiekimo sistema Europoje – viskas pasikeitė.

Žmonės pavargo nuo nuolatinio vairavimo, įtempto žiūrėjimo į kelią ir sugaišto laiko už vairo. Verslūs žmonės į susitikimus, darbus ir iš jų vyksta tiesiog traukiniu. Ir nesvarbu, kad esi su smokingu ar verslo kostiumėliu. Tą vykimo laiką išnaudoja darbui, poilsiui ar netgi pačiame traukinyje vyksta verslo susitikimai” – pasakojo belgas.

Mano filmuotuose video galima pamatyti kaip Europoje atrodo traukiniai iš vidaus. Kiekvieną kartą įlipusi į traukinį – padarau jame vaizdo įrašo “ekskursiją”. 

Tiesioginė galimybė sekti kelionę valandos tikslumu 

Ir toliau su jumis dalinsiuosi straipsniais bei video vlogais apie savo kelionę traukiniais į Gibraltarą bei atgal. Už operatyvų video montažą dėkoju video guru – Kęstučiui Petkevičiui. Kuris iš karto kiekvieną dieną gauna mano nufilmuotus video ir juos operatyviai montuoja, kad tik kuo greičiau pasidalintume traukinių naujienomis su jumis!

O jeigu norite bent akies krašteliu kartu keliauti su manimi – visus iš karto online keliamus karštuosius video galima sekti mano Instagram paskyros @sandragald  istorijose. 

O apie savo keliones gyvai ant scenos pasakoju ir akis į akį pasikalbėti yra galimybė Pasaulio kultūrų klube, 9 Vėjai Culture Club, Kauno r.

Skaityti toliau

Naujienos

Pirmoji pergalė ledo ritulininkėms šiek tiek apkarto: sugrotas ne tas himnas

Avatar

Paskelbta

Trečiadienį Sofijoje (Bulgarija) prasidėjo pasaulio moterų ledo ritulio čempionato III-iojo diviziono turnyras. Pirmą kartą istorijoje jame dalyvauja ir Lietuvos rinktinė. Berndo Haake auklėtinės pirmajame ture 4:1 (2:1, 0:0, 2:0) nugalėjo Honkongo rinktinę.

Po istorinės pergalės lietuvės tikėjosi išgirsti savo šalies himną, bet organizatoriai suklydo ir paleido klaidingą įrašą. Lietuvos rinktinės žaidėjos iš karto ėmė protestuoti, kol himnas buvo nutrauktas. Lietuvos himnas taip ir nebuvo paleistas, todėl lietuvės nusprendė pačios be jokios muzikos sugiedoti Tautišką giesmę. Įrašą, kuriame sportininkės be muzikos dainavo Lietuvos himną, galite rasti čia.

sportas.lt informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Kauno rajono ūkininkai kreipiasi tiesiai į prezidentą G. Nausėdą

Avatar

Paskelbta

Šiandien visoje Lietuvoje vykusi taiki ūkininkų protesto akcija nenuėjo veltui. Kauno rajono žmonės nevyniojo į vatą ir rėžė tiesą į akis: “Atvažiuokite į laukus padirbti patys ir tada priiminėkite sprendimus!”. Protestas veltui nenuėjo – seime nepritarta mokesčių kėlimui.

Ūkininkai šiuo protestu norėjo parodyti savo nepritarimą, jų nuomone, skubotiems mokesčių pokyčiams. Primename, jog buvo planuojama panaikinti lengvatą, kuri šiuo metu taikoma šildymui naudojamam gazoliui, dar vadinamam ,,raudonajam kurui‘‘. ,,Raudonasis kuras‘‘ naudojamas ne vien žemės ūkyje, tačiau ir socialinių ir kitų įstaigų šildymui, kur nėra gamtinių dujų. Be to, nuspręsta, kad nebus dvigubinamas akcizas žemės ūkyje naudojamam ,,žaliam dyzelinui“. Taip pat buvo planuojama didinti ir mokesčius, kurie susiję su individualios veiklos ūkyje vykdymu. 

[youtube v=”pbsQyt3_9ok”]

 

Kauno rajone protestavę ūkininkai išsakė nuogąstavimus, kad valdžia tarsi priešina atskiras gyventojų grupes – „Mes nusiteikę taikiai, ir mums nemalonu girdėti, kai valdžia priešina žmones. Sako, kad gali pinigų skirti arba ūkininkams arba pensininkams. O mes raginame valdžią rasti būdų padėti visiems” – nuogąstavimais dalinosi protesto dalyvė. 

Protestavę ūkininkai pripažino, kad nori auginti ir tautiečiams tiekti kokybišką ir ekologišką produkciją, o planuotas mokestinės naštos padidinimas skaudžiai atsilieptų smulkiesiems augintojams, pakenktų eksportui ir sumažintų lietuviškos produkcijos konkurencingumą. 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt