Connect with us

Naujienos

Subalansuokite švenčių stalą ir denkite jį kartu su vaikais

Avatar

Paskelbta

Šventės turėtų asocijuotis su jaukumu, o ne rūpesčiais. Mintis su vaikais padengti švenčių stalą super tėčio vardą pelniusiam Simonui Urbonui atrodo kaip dar viena galimybė prasmingai praleisti laiką su šeima. O tam, kad vaišės nesukeltų negalavimų – medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė, sveikesnės mitybos konsultantė Edita Gavelienė pataria, kaip ir kokius patiekalus derinti, kad išlaikytume balansą. 

Socialiniuose tinkluose aktyviai už kūrybišką tėvystę pasisakantis tėtis S. Urbonas savo veikla stengiasi ir kitus įkvėpti, skirti daugiau laiko šeimai, rūpintis ne tik bendru laisvalaikiu, bet ir sveikesne mityba. O tam geriausias pavyzdys – patys tėvai. Todėl kartais maža kūrybiška veikla kartu gali tapti puikia priemone suburti artimuosius.

„Prieššventinis laikotarpis toks intensyvus, kad tą akimirką, kai virtuvėje kunkuliuoja puodai, lėkštės neranda vietos ant stalo – labai norisi stabtelėjimo. Mintis padekoruoti ir paruošti švenčių stalą su vaikais ne tik padeda sumažinti rūpesčių mamai, bet ir drauge leistis į naują nuotykį“, ­­– šypsodamasis sako tėtis S. Urbonas.

zenpr.lt nuotr.

Pasak S. Urbono, vaikai mato dalykus kur kas plačiau, laisviau nei daugelis suaugusiųjų, tad ir švenčių stalas pagal jų įsivaizdavimą gali tapti daug smagesnis, laužant standartus. O nusistovėjusių nuostatų netrūksta ir suaugusių gyvenime: „Nors neretai susilaukiu nuostabos, kad imuosi ne visada tėčiams būdingos veiklos, tuo iš dalies noriu keisti manymą, ką turėtų daryti tėtis, o ką mama.

Vaikas, matydamas, kaip tėtis dengia stalą, kaip tai daro mama, tiesiog suvokia, kad jie abu tai gali, kad jiems abiems tai svarbu. O dar svarbiau – vaikas mato tuos proceso skirtumus ir tai padeda jam suvokti, kad mama su tėčiu dalykus daro skirtingai, bet nesiskirstydami pagal moteriškus ar vyriškus darbus. Pasaulis jau ne kartą įrodė, kad stereotipai griaunami ir įsivaizduojamus moteriškus darbus net geriau gali atlikti vyrai ir atvirkščiai. Todėl net ir stalo padengimas drauge su vaikais – puikus būdas keisti požiūrį.“

Stalo padengimas – lyg edukacija

Didžiąją dalį veiklos skiriantis darbui su vaikais, jaunasis tėtis sutinka, kad ruošiant stalą kartu, vaikai labiau vertina įdėtą laiką, mamos ar tėčio pastangas, nes suruošti švenčių stalą yra tikrai sunkus, komandinis darbas. Anot Simono, kaip ir kiekvienai komandai reikia laiko, kad susižaistų, o susižaidus – tai tampa ne tik pagalba tėvams, bet ir prasminga veikla.

„Šio proceso dovana – kuriamos tradicijos pabūti, nuveikti dalykus drauge. Tikėtina, kad vaikai dengdami stalą šventėms tokią tradiciją nusineš ir į savo šeimas ateityje. Renkantis servetėles ar dėliojant lėkštes ant stalo, vaikai gali išmokti jaukių, šeimyniškų įgūdžių. Suprasti, kad prie stalo sės drauge su savo broliu, sese. Mamai ar tėčiui padėta lėkštė gali reikšti tiek pat, kiek apsikabinimas. Juk intencija labai panaši – tai dėkingumo, dalinimosi, vertinimo tai, kas aplink išraiška, kuri moko galvoti apie kažką daugiau nei tik gražias ir saldžias dovanėles“, – svarsto S. Urbonas.

Šventinio stalo balansas 

zenpr.lt nuotr.

Sveikesnė vaikų mityba Simonui ypač aktuali ne tik kasdien, bet ir šventiniu laikotarpiu, kai saldžių pagundų aplink tiek daug. Pasak medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės, sveikesnės mitybos konsultantės E. Gavelienės, galvoti apie maisto balansą per šventes – sudėtinga. Todėl gydytoja dalinasi patarimais, kurie padės lengviau suderinti maistą tarpusavyje ir neapsunkti.

„Pirmiausia reikėtų apgalvoti patiekalus, kuriuos valgysite. Šventiniam stalui, prie kurio sėsis vaikai, nors jau ir ragaujantys maistą „nuo tėvų stalo“, rinksis jiems pažįstamą maistą, maistą, kuris „gražiai“, „linksmai“ atrodo. O tėvai jiems siūlydami maistą rūpinsis, kad jis būtų kuo maistingesnis, kuo saugesnis. Todėl šiuo atveju jaunai penkių asmenų šeimai su iki mokyklinio amžiaus vaikais rekomenduoju pagal jų kiekius subalansuotus patiekalus“, – patarimais dalinasi med. m. dr. E. Gavelienė.

Prieš desertą – išeiti pasivaikščioti

Pasak med. m. dr. Editos, šiam stalui netiks patiekalai su gausiais padažais, išreikštais aitraus skonio, mažo maistingumo (virti riebaluose, antros rūšies miltų, su gausiu cukraus kiekiu), nepatogiai (vaikams) paimami ar galimai nesaugūs (pvz. žuvis su kaulais).

„Todėl šaltiems patiekalams rekomenduoju rinktis žuvies pašteto, sūdytos lašišos burokėlių pataluose, žuvies vyniotinio su brokoliais, krevečių ir avokadų užpiltinės patiekalus. Karštam patiekalui puikiai tiks kiaulienos šoninės suktinis „Porchetta“ bei viščiukas su obuoliais. Ant stalo taip pat turėtų būti kambario temperatūros vandens. Vaikučiai ir suaugusieji valgydami gali saikingai gurkšnoti vandenį“, – šventinio stalo meniu pasiūlymą pateikė gydytoja dietologė.

Tačiau, kaip sako med. m. dr. E. Gavelienė, reiktų atkreipti dėmesį, ką su vandeniu daro vaikai. Nors nedidelis kiekis vandens virškinimui tik į naudą, bet gausiai išgėrus vandens ir valgant įvairaus maisto, vaikas gali pasijausti apsunkęs, jį gali supykinti.

„Šventinė vakarienė turi turėti pertraukas. Maždaug kas 1-2 val. reiktų atsistoti nuo stalo, pajudėti, pažaisti. O prieš desertą – išeiti pasivaikščioti. Desertui galima rinktis spanguolių kisielių ir lengvesnius skanėstus kaip pistacijų tortą. Tik saldžiais patiekalais svarbu mėgautis saikingai. O Kalėdiniai sausainiai puikiai tiks kaip dovana kaimynams“, – patarimais dalinasi medicinos mokslų daktarė.

zenpr.lt informacija

Rajonas

Nuotolinės psichologų konsultacijos karantino metu

Avatar

Paskelbta

Informuojame, kad karantino metu (2020 m. spalio 28 d. – 2020 m. lapkričio 11 d.) projekto „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono šeimoms“ psichologės bei mediatorius konsultuoja ir nuotoliniu būdu. 
Asmenys, kurie jau yra pildę projekto dalyvio anketą, konsultacijas gali gauti be apribojimų. Pasibaigus kosultacijai prašome iš savo el. pašto atsiųsti patvirtinimą, kad paslauga atitinkamu laiku buvo suteikta.
Asmenys, kurie nėra dalyvavę projekto veiklose (nėra pildę projekto dalyvio anketos), turi užpildyti Projekto dalyvio anketą ir atsiųsti el. paštu bsnkoordinatore@gmail.com.
Pasibaigus kosultacijai prašome iš savo el. pašto patvirtinti, kad paslauga atitinkamu laiku buvo suteikta, arba, pasibaigus karantino laikotarpiui, atvykti pas psichologę (ar mediatorių) ir pasirašyti už visas šiuo laikotarpiu suteiktas paslaugas.
Informuojame, kad siekiant išvengti žmonių būriavimosi, karantino laikotarpiu pozityvios tėvystės mokymai nevyks.
Daugiau informacijos bei registracija į konsultacijas telefonu +37068685697 bei el. paštu bsnkoordinatore@gmail.com.
Asociatyvi nuotr. pixabay.com

Skaityti toliau

Miestas

Covid antros bangos fone pristatyta socialinė platforma – sportuoti kvietė ir meras, ir žinomi žmonės

Avatar

Paskelbta

 

Visam pasauliui kovojant su Covid pandemija, žmonėms didžiausia vertybe išlieka socialinis ryšys. Tai įrodo ir antradienį ant Baltojo tilto įvykęs ir smalsių vilniečių dėmesį atkreipęs unikalios socialinės platformos ,,Happer” pristatymas. Startuolio idėja sulaukė ir Vilniaus mero, ir verslininko Iljos Laurso palaikymo.

Pandemija socialiai ir fiziškai aktyviems žmonėms tapo tikru iššūkiu. Esant padidėjusiai rizikai sporto klubuose, viena iš platformos pritaikymo sričių yra sporto ir grupinių treniruočių perkėlimas į lauką – parkus, pakrantes, ir pan. Šiandien ,,Happer” atstovai startavo su pirmuoju renginiu, o ateityje šią paslaugą žada pasiūlyti ir kitų Lietuvos miestų gyventojams.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Startuolio įkūrėjas Adam Malewski pasakojo, kad pagaliau realizuoti ilgai brandintą naujo socialinių renginių startuolio idėją paskatino būtent pirmoji pandemijos banga. ,,Prieš trejus metus persikrausčius į naują butą buvo smalsu žinoti, kas ir kur vyksta, tad kilo mintis sukurti programėlę, kurioje galėčiau lengvai rasti man reikiamą informaciją apie renginius. Karantinas buvo unikali proga pagaliau ryžtis įgyvendinti šią idėją. Būtent šiuo, mums visiems sunkiu periodu, norisi skatinti aktyvias veiklas lauke, ieškoti bendraminčių. O tai padeda padaryti būtent išmanioji programėlė vos vienu paspaudimu. Pavyzdžiui, jei norite pasivažinėti dviračiu, programėlėje tereikia sukurti veiklą, pasižymėti konkrečią vietą ir laiką. Kiti žmonės tai mato ir gali prisijungti”, komentavo idėjos autorius.

Startuolio idėja yra paprasta, bet unikali – sukurti socialinę platformą aktyviems žmonėms, kuri suteiktų galimybę vienu mygtuko paspaudimu bet kam organizuoti renginius nuo gimtadienio iki grupinių treniruočių. Vartotojai ne tik galės lengvai organizuoti renginius, bet ir greitai peržvelgti žemėlapyje, kokie renginiai vyksta aplink. Pasak A. Malewski ateityje išmaniojoje programėlėje atsiras dar daugiau veiklų, o vartotojai gaus pranešimus, kuriuose bus visa informacija, prie kokios veiklos jie galėtų prisijungti.

Pradėti ir skatinti lauko sporto renginių Vilniuje kultūrą labai palaiko Vilniaus meras, kuris nusprendė visapusiškai palaikyti šią idėją. „Vilnius net ir sunkiausiu metu rodo savo kūrybiškumą, inovatyvumą, ieško naujų sprendimų. Gebėjimas iššūkius paversti galimybėmis yra mūsų stiprybė, o tokių galimybių sukūrimas vilniečių tiek fizinės, tiek psichologinės savijautos stiprinimui kartu užtikrinant ir saugumą – yra labai svarbus šiuo laikotarpiu. Kviečiu vilniečius būti sveikais, judėti ir sportuoti moderniai ir saugiai gryname ore“, kviečia sostinės meras R. Šimašius

Startuolio idėja labai greitai sulaukė rizikos kapitalo fondo ,,Nextury Ventures’’ palaikymo ir investicijos. Verslininko, investuotojo I. Laurso nuomone, „Happer’’ yra puikus pavyzdys, kad motyvuoti startuolių įkūrėjai net sunkmečiu atranda įkvėpimo ir galimybių veikti. ,,Man labai patiko startuolio koncepcija. Ne paslaptis, kad masiniai, reguliarūs sportiniai lauko renginiai jau yra labai populiarūs daugelyje pasaulio miestų. Žinoma, visų pirma, investuoti kyla noras dėl paties Adamo atsidavimo šiai idėjai”, komentavo Ilja Laursas.

Visą lapkričio mėnesį 3 kartus per savaitę ,,Happer” Vilniaus miestui dovanoja sporto renginius, kuriuos ves profesionalūs treneriai. Dalyvavimas renginiuose vilniečiams ir miesto svečiams yra nemokamas. Dėl pandemijos apribojimų dalyvių skaičius bus ribojamas griežtai laikantis visų karantino saugumo reikalavimų ir užtikrinant tam reikalingas priemones.

 

Skaityti toliau

Naujienos

Kitam gaisrų sezonui miškininkai pradėjo ruoštis jau dabar

Avatar

Paskelbta

Būta netgi ekspertų balsų, raginusių COVID-19 ne suvaldyti, o visiškai išnaikinti šią naujojo koronaviruso sukeliamą ligą.

Naujajai Zelandijai tai beveik pavyko, bet, po 100 dienų be naujų ligos atvejų, vėl užfiksuotos infekcijos, atkeliavusios iš tarptautinių kelionių ir kitų nežinomų šaltinių.

Ir jeigu visų šių griežtų priemonių taikymas gali padėti pakreipti infekcijos plitimo kreivę žemyn, visiškas COVID-19 išnaikinimas yra nepalyginamai sunkiau pasiekiamas tikslas.

Kai kurioms izoliuotoms salų valstybėms – tokioms kaip Naujoji Zelandija, kuri tai įrodė savo pavyzdžiui – tai gali būti įmanoma. Tik vėliau reikia saugotis, kad užsikrėtusieji neatvyktų iš užsienio valstybių. O tai veikiausiai reikštų, kad turėtų būti taikomi griežtesni, ilgesni tarptautinių kelionių ribojimai ir visų tarptautinių keleivių testavimas prieš kelionę ir po jos.

Žinant, kad ilgalaikis sienų uždarymas šalies gyventojams yra sunkiai priimtinas dalykas, o vien vidinėmis viruso ribojimo priemonėmis pakankamo efekto pasiekti neįmanoma, pasiekti nulinį užsikrėtimų lygį yra neįmanoma. Bet, jei taikytume kitokius metodus, ateityje tai galėtų tapti pasiekiamu tikslu.

Geriausia strategija – imunitetas

Efektyviausias būdas suvaldyti COVID-19 yra pasitelkti natūralius gynybinius žmogaus organizmo mechanizmus – imuninę sistemą.

Sveikimas po virusinės infekcijos dažniausiai yra siejamas su specifinio imuniteto išsivystymu. Kol kas nėra aiškiai žinoma, ar persirgimas SARS-CoV-2 suteikia imuninę apsaugą nuo pakartotinio užsikrėtimo, bet atvejų, kai žmonės ta pačia liga užsikrečia antrą kartą, yra labai nedaug.

Daugumos užsikrėtusiųjų organizmuose išsivysto specifiniai antikūnai prieš virusą. Ir nors persirgus besimptome ligos versija antikūnų susidarymas nėra garantuotas, ta infekcija vis dar gali aktyvuoti imuninės sistemos T ląsteles, kurios yra kita imuninės sistemos gynybinė linija. Taigi, panašu, kad vienaip ar kitaip persirgimas COVID-19 daugumai žmonių sudaro imunitetą šiai ligai, bent jau trumpam laikotarpiui.

Tą žinodami kai kurie mokslininkai teikė siūlymą leisti virusui plisti visuomenėje, bet saugant tą populiacijos dalį, kuri vadinama rizikos grupe – vyresnio amžiaus asmenis ar asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis. Tos idėjos galutinis tikslas – vadinamojo „bandos imuniteto“ išsivystymas.

Toks imunitetas susidaro tada, kai visuomenėje atsiranda pakankamai didelis kiekis žmonių, kad liga negalėtų plisti laisvai. Kai kurioms labai lengvai plintančioms ligoms, tokioms kaip tymai, „bandos imuniteto“ riba yra ganėtinai aukšta – kad ši liga negalėtų plisti visuomenėje, reikia, kad jai atsparūs būtų 90-95 procentai tos visuomenės. Kai kurie ekspertai yra kėlę hipotezę, kad SARS-CoV-2 atveju ši riba turėtų būti gerokai žemesnė, apie 50 procentų, bet dauguma mokslininkų sutaria, kad ji yra kiek aukščiau – ties 60-70 procentų.

Bet dabar persirgusių SARS-CoV-2 sukeliama liga ir pasveikusių yra labai smarkiai mažiau. Pavyzdžiui, atlikus antikūnų tyrimą Dublino mieste Airijoje darytina išvada, kad atsparumą turi tik 3 procentai visuomenės.

Niujorko mieste, JAV, šis skaičius yra gerokai aukštesnis – 23 procentai. Tačiau tai, kad Niujorke yra tiek daug antikūnus nuo COVID-19 turinčių žmonių, reiškia, kad tame mieste mirė gerokai daugiau žmonių – net ir vertinant tai, kad tame mieste ir šiaip gyventojų yra kur kas daugiau nei Dubline.

O Švedijoje, kur buvo taikomos labai liberalios pandemijos valdymo priemonės, užsikrėtusiųjų kiekis buvo gerokai didesnis. Mirusiųjų nuo COVID-19 šioje šalyje buvo net 10 kartų daugiau nei kaimyninėse Suomijoje ir Norvegijoje, skaičiuojant santykinai, milijonui gyventojų.

Natūraliai galime tikėtis, kad antrosios koronaviruso bangos poveikis tokioms „sunkiai persirgusioms“ valstybėms bus mažesnis, nei likusioms. Bet jeigu tas „bandos imuniteto“ slenkstis nebus pasiektas, visuomenė vis dar nebus apsaugota ir virusas plis.

Bet neišvengiama tokio siekio natūraliai pasiekti „bandos imuniteto“ ribą pasekmė bus mirtys. Mirs gerokai daugiau žmonių priklausančių rizikos grupei: senjorai, didesnio svorio piliečiai, sergantieji lėtinėmis ligomis.

Be to, kai kuriems persirgusiems šia liga išsivystys ilgalaikiai sveikatos sutrikimai – kartais net ir tiems pacientams, kurių liga šiaip jau nebuvo labai sunki.

Taigi, natūralaus „bandos imuniteto“ kūrimo kelias yra visiškai nepriimtina strategija siekiant apriboti viruso plitimą, jau nekalbant apie visišką jo eliminavimą.

Vakcinos į pagalbą?

Teoriškai sunkiai pasiekiamą visiško COVID-19 išnaikinimo tikslą gali priartinti imuniteto įgijimas vakcinavimo keliu.

Pavyzdžiui, daugelyje pasaulio valstybių vakcinos padėjo beveik iki nulio sumažinti tokių ligų, kaip difterija, stabligė, tymai, raudoniukė, kiaulytė ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijų plitimą.

Šiuo metu įvairiose pasaulio laboratorijose yra kuriama daugiau nei 200 įvairių vakcinų nuo SARS-CoV-2. Bet net ir tai nereiškia, kad visiškas COVID-19 bus lengvai pasiekiamas tikslas. Tam būtina, kad vakcina labai efektyviai apsaugotų nuo užsikrėtimo virusu ir neleistų tam virusui plisti iš pasiskiepijusio žmogaus kitiems asmenims.

O to pasakyti apie šiuo metu toliausiai pažengusias vakcinas negalima. Šiuo metu arčiausiai sertifikavimo esančių vakcinų tikslas yra bent 50 proc. efektyvumo – riba, kurios peržengimas yra būtinas norint JAV Maisto ir vaistų administracijos palaiminimą.

Žinoma, tikėtis, kad iš pirmo karto pavyks sukurti fantastiškai efektyvią vakciną, yra labai jau optimistiška. Be to, reikia, kad ta vakcina vienodai gerai veiktų visas amžiaus grupes, būtų saugi vartoti visai populiacijai. Saugumo klausimas yra labai svarbus – bet kokios abejonės dėl saugumo sumažins pasitikėjimą vakcina ir skiepijimosi lygį visose amžiaus grupėse.

Be to, skiepų turės būti prigamintas milžiniškas kiekis. Juk reikės paskiepyti daugiau nei 7 milijardus žmonių, o ir tai užtruks.

Pavyzdžiui, įmonė „AstraZeneca“, paleidusi gamybos linijas vienai iš šiuo metu geriausių ištirtų vakcinų, yra sudariusi sutartis pagaminti 2 mlrd. dozių iki 2021 metų pabaigos. Prigaminti tų vakcinų visam pasauliui prireiks dar daugiau laiko.

Ir efektas nebūtų juntamas akimirksniu. Pavyzdžiui, paskutinis raupų atvejis medikų buvo registruotas 1977 metais – praėjus dešimtmečiui po to, kai Pasaulio sveikatos organizacija pradėjo vykdyti pasaulinę šios ligos išnaikinimo programą ir praėjus beveik 200 metų po to, kai buvo sukurti pirmieji skiepai nuo tos ligos.

Tam, kad beveik visame pasaulyje – deja, išskyrus Pakistaną ir Afganistaną – būtų išnaikintas poliomielitas, prireikė daugiau nei 30 metų.

Taigi, nors aukšto efektyvumo lygio vakcina ir pateiktų mums geriausią galimybę pasiekti nulinį sergamumo COVID-19 lygį, lūkesčius ir galimybes turėtume vertinti realistiškai. Viruso išnaikinimas visame pasaulyje, nors ir pasiekiamas, truks tikrai ne vienerius metus.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-85258/straipsnis/Ar-kada-nors-sugebesime-isnaikinti-COVID-19-Paaiskina-imunologijos-profesorius?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt