Connect with us

Naujienos

Subalansuokite švenčių stalą ir denkite jį kartu su vaikais

Avatar

Paskelbta

Šventės turėtų asocijuotis su jaukumu, o ne rūpesčiais. Mintis su vaikais padengti švenčių stalą super tėčio vardą pelniusiam Simonui Urbonui atrodo kaip dar viena galimybė prasmingai praleisti laiką su šeima. O tam, kad vaišės nesukeltų negalavimų – medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė, sveikesnės mitybos konsultantė Edita Gavelienė pataria, kaip ir kokius patiekalus derinti, kad išlaikytume balansą. 

Socialiniuose tinkluose aktyviai už kūrybišką tėvystę pasisakantis tėtis S. Urbonas savo veikla stengiasi ir kitus įkvėpti, skirti daugiau laiko šeimai, rūpintis ne tik bendru laisvalaikiu, bet ir sveikesne mityba. O tam geriausias pavyzdys – patys tėvai. Todėl kartais maža kūrybiška veikla kartu gali tapti puikia priemone suburti artimuosius.

„Prieššventinis laikotarpis toks intensyvus, kad tą akimirką, kai virtuvėje kunkuliuoja puodai, lėkštės neranda vietos ant stalo – labai norisi stabtelėjimo. Mintis padekoruoti ir paruošti švenčių stalą su vaikais ne tik padeda sumažinti rūpesčių mamai, bet ir drauge leistis į naują nuotykį“, ­­– šypsodamasis sako tėtis S. Urbonas.

zenpr.lt nuotr.

Pasak S. Urbono, vaikai mato dalykus kur kas plačiau, laisviau nei daugelis suaugusiųjų, tad ir švenčių stalas pagal jų įsivaizdavimą gali tapti daug smagesnis, laužant standartus. O nusistovėjusių nuostatų netrūksta ir suaugusių gyvenime: „Nors neretai susilaukiu nuostabos, kad imuosi ne visada tėčiams būdingos veiklos, tuo iš dalies noriu keisti manymą, ką turėtų daryti tėtis, o ką mama.

Vaikas, matydamas, kaip tėtis dengia stalą, kaip tai daro mama, tiesiog suvokia, kad jie abu tai gali, kad jiems abiems tai svarbu. O dar svarbiau – vaikas mato tuos proceso skirtumus ir tai padeda jam suvokti, kad mama su tėčiu dalykus daro skirtingai, bet nesiskirstydami pagal moteriškus ar vyriškus darbus. Pasaulis jau ne kartą įrodė, kad stereotipai griaunami ir įsivaizduojamus moteriškus darbus net geriau gali atlikti vyrai ir atvirkščiai. Todėl net ir stalo padengimas drauge su vaikais – puikus būdas keisti požiūrį.“

Stalo padengimas – lyg edukacija

Didžiąją dalį veiklos skiriantis darbui su vaikais, jaunasis tėtis sutinka, kad ruošiant stalą kartu, vaikai labiau vertina įdėtą laiką, mamos ar tėčio pastangas, nes suruošti švenčių stalą yra tikrai sunkus, komandinis darbas. Anot Simono, kaip ir kiekvienai komandai reikia laiko, kad susižaistų, o susižaidus – tai tampa ne tik pagalba tėvams, bet ir prasminga veikla.

„Šio proceso dovana – kuriamos tradicijos pabūti, nuveikti dalykus drauge. Tikėtina, kad vaikai dengdami stalą šventėms tokią tradiciją nusineš ir į savo šeimas ateityje. Renkantis servetėles ar dėliojant lėkštes ant stalo, vaikai gali išmokti jaukių, šeimyniškų įgūdžių. Suprasti, kad prie stalo sės drauge su savo broliu, sese. Mamai ar tėčiui padėta lėkštė gali reikšti tiek pat, kiek apsikabinimas. Juk intencija labai panaši – tai dėkingumo, dalinimosi, vertinimo tai, kas aplink išraiška, kuri moko galvoti apie kažką daugiau nei tik gražias ir saldžias dovanėles“, – svarsto S. Urbonas.

Šventinio stalo balansas 

zenpr.lt nuotr.

Sveikesnė vaikų mityba Simonui ypač aktuali ne tik kasdien, bet ir šventiniu laikotarpiu, kai saldžių pagundų aplink tiek daug. Pasak medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės, sveikesnės mitybos konsultantės E. Gavelienės, galvoti apie maisto balansą per šventes – sudėtinga. Todėl gydytoja dalinasi patarimais, kurie padės lengviau suderinti maistą tarpusavyje ir neapsunkti.

„Pirmiausia reikėtų apgalvoti patiekalus, kuriuos valgysite. Šventiniam stalui, prie kurio sėsis vaikai, nors jau ir ragaujantys maistą „nuo tėvų stalo“, rinksis jiems pažįstamą maistą, maistą, kuris „gražiai“, „linksmai“ atrodo. O tėvai jiems siūlydami maistą rūpinsis, kad jis būtų kuo maistingesnis, kuo saugesnis. Todėl šiuo atveju jaunai penkių asmenų šeimai su iki mokyklinio amžiaus vaikais rekomenduoju pagal jų kiekius subalansuotus patiekalus“, – patarimais dalinasi med. m. dr. E. Gavelienė.

Prieš desertą – išeiti pasivaikščioti

Pasak med. m. dr. Editos, šiam stalui netiks patiekalai su gausiais padažais, išreikštais aitraus skonio, mažo maistingumo (virti riebaluose, antros rūšies miltų, su gausiu cukraus kiekiu), nepatogiai (vaikams) paimami ar galimai nesaugūs (pvz. žuvis su kaulais).

„Todėl šaltiems patiekalams rekomenduoju rinktis žuvies pašteto, sūdytos lašišos burokėlių pataluose, žuvies vyniotinio su brokoliais, krevečių ir avokadų užpiltinės patiekalus. Karštam patiekalui puikiai tiks kiaulienos šoninės suktinis „Porchetta“ bei viščiukas su obuoliais. Ant stalo taip pat turėtų būti kambario temperatūros vandens. Vaikučiai ir suaugusieji valgydami gali saikingai gurkšnoti vandenį“, – šventinio stalo meniu pasiūlymą pateikė gydytoja dietologė.

Tačiau, kaip sako med. m. dr. E. Gavelienė, reiktų atkreipti dėmesį, ką su vandeniu daro vaikai. Nors nedidelis kiekis vandens virškinimui tik į naudą, bet gausiai išgėrus vandens ir valgant įvairaus maisto, vaikas gali pasijausti apsunkęs, jį gali supykinti.

„Šventinė vakarienė turi turėti pertraukas. Maždaug kas 1-2 val. reiktų atsistoti nuo stalo, pajudėti, pažaisti. O prieš desertą – išeiti pasivaikščioti. Desertui galima rinktis spanguolių kisielių ir lengvesnius skanėstus kaip pistacijų tortą. Tik saldžiais patiekalais svarbu mėgautis saikingai. O Kalėdiniai sausainiai puikiai tiks kaip dovana kaimynams“, – patarimais dalinasi medicinos mokslų daktarė.

zenpr.lt informacija

Naujienos

Paveiktų šalių sąraše lieka Lichtenšteinas ir Šveicarija, galios tie patys atvykimo reikalavimai

Avatar

Paskelbta

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.

Skaityti toliau

Naujienos

Į prioritetinį vakcinuojamų asmenų sąrašą įtraukti aukšto meistriškumo sportininkai

Avatar

Paskelbta

2021 01 15

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.  

 

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vidaus reikalų ministerija ir Dingusių žmonių paramos centras tęsia bendradarbiavimą

Avatar

Paskelbta

2021 01 15

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.  

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt