Connect with us

Mokslas

Pasakojimas apie Lietuvai didžiausią įtaką turėjusią kometą

Avatar

Paskelbta

Paieškos sistema Google pagal raktinį žodį „archeologija“ išmeta visą eilę išraustos žemės paveikslėlių. Matyt daugelis mano, kad senus daiktus galima rasti tik žemėje. Tuo tarpu, ne visos senienos pasiduoda Žemės gravitacijai. O tai reiškia, kad kai ką galima „iškasti“ ne tik žemėje, bet ir danguje. Sakykime kometą, apie kurią visi seniai jau pamiršo.

Apie vieną iš tokių kometų, žinynuose užvadintą pavadinimu C/1315 U1, kėlusių siaubą visai Europai šiandien ir pašnekėsime. Rašytiniai duomenys apie šią kometą aptinkami Europoje ir Kinijoje.

Kiniečių tekstuose Yuan shih (1370) ir Hsu Thung Chien Kang Mu (1476) sakoma, kad 1315 metų spalio 29 dieną buvo pirmą kartą pastebėta „žvaigždė svečias“ T‘ai-wei Darže [Berenikės Garbanos, Liūto ir Mergelės žvaigždynai]. Pagal datą ir atradimo vietą galime daryti išvadą, kad žvaigždę atrado paryčiais. Po to, lapkričio 28-tą ši „žvaigždė svečias“ virto „žvaigžde šluota“ ir peržengė Tzu-Wei Daržą [Drakono, Mažųjų Grįžulo Ratų, Cefėjo ir Žirafos žvaigždynai].

Europoje irgi išliko keletas, šiek tiek tikslesnių šios kometos nubėgto kelio aprašymų. Tiesa, kometa buvo pastebėta šiek tiek vėliau, tarp trejų žvaigždžių Jaučiaganio žvaigždyno delne, po to tarp dvejų žvaigždžių Drakono uodegoje, po to prabėgo tarp Mažosios Meškos (Mažųjų Grįžulo Ratų) ir Drakono papilvės, šiek tiek žemiau Šiaurinės žvaigždės. Per Kalėdas nuo Žemės sukimosi ašies kometa buvo nukrypusi 18°37‘53“, o 1316-tų sausio 15-tą dieną nuokrypis nuo ašies buvo vos 9°48‘39“. Europiečiai kometą stebėjo iki vasario mėnesio, o vėliau nustojo stebėję, nes „buvo patenkinti rezultatu“.

Kinų metraštyje nurodoma, kad paskutinį kartą kometą matė 1316-tų metų kovo 11-tą dieną.

Paveikslėlyje pateiktas tik apytikris kometos nubėgtas kelias (žr. 1 pav.).

Pastabesnis skaitytojas matyt jau uždavė sau klausimus, – „Kodėl europiečiai nutraukė kometos stebėjimą anksčiau nei kiniečiai? Ar tikrai retas dangaus reiškinys buvo toks neįdomus?“

Tokį elgesį greičiausiai sąlygojo ne abejingumas savo darbui, o dėmesio sutelkimas į daug svarbesnius – išgyvenimo reikalus.

Nuo XIV a. pradžios šiaurės Europoje ne visuomet pasitaikydavo šiltos vasaros. 1304, 1305 ir 1310-tieji metai Prancūzijoje pažymėti kaip bado metai. Laikoma, kad iki XIX amžiaus užsitęsusio taip vadinamo Mažojo Ledynmečio pradžia yra 1315-tieji metai, nes tų metų pavasarį beveik visoje Europoje prasidėjusi liūtis tęsėsi visą vasarą ir laikėsi neįprastai tam metų laikui žema temperatūra. Liūtys tęsėsi ir 1316-tais, ir 1317-tais metais. Dėl liūčių ir neįprastai atšiaurių žiemų 1315 – 1317-tieji metai vadinami didžiojo bado metais. Esant prastoms oro sąlygoms negalėjo sunokti grūdai. Žmonės negalėjo paruošti nei šiaudų nei šieno, todėl trūko pašaro gyvuliams. Esant drėgnam orui niekas nedžiūvo, todėl druska, tuo metu išgaunama džiovinimo būdu ir galinti užkonservuoti mėsą, pabrango. Duona tapo paprastiems žmonėms sunkiai prieinama prekė. Dokumentuose pažymima, kad Edvardas II-asis, Anglijos karalius, 1315-tų metų rugpjūčio 10-tą, apsistojęs nuo neatmenamų laikų turgaviete laikytame St Albans mieste, sunkiai rado duonos savo stalui. Tik 1317 metų gale oro sąlygos grįžo į įprastinį ritmą.

Bado sukeltos pasekmės buvo siaubingos. Nuostolių mastą sunku įsivaizduoti. Manoma, kad daugelyje miestų žuvo iki ketvirtadalio gyventojų. Maistui buvo panaudotos ir ateinančių derlių sėklos, todėl sąlyginai atsargos pasiekė buvusį įprastą lygį tik 1325-tais metais. O žmonių populiacija tam tikrose vietose atsistatė tik XIX amžiuje. Paprasti žmonės, matydami ligų proveržį, gyvulių kritimą ir iš paskos sekantį kainų kilimą, įžvelgė Dievo bausmę, kuris siekė atpildo už padarytas nuodėmes, neapykantą, paviršutinį tikėjimą ir neištikimybę. Visoje Europoje žmonės laukė didelių nelaimių, maro, ar net pasaulio pabaigos. Panašios mintys užrašytos ne viename dokumente.

Ir štai gudų 1315-tų metų rudenį danguje kaip Dievo ženklas pasirodo ryški kometa. Kometos pasirodymą lydėjo ir kiti dangiški ženklai. Švedai danguje matė skaisčiai raudonas šviesas primenančias kraujo liūtį. Jie manė, kad tai maro šauklys. Anglai šias šviesas (jei tai tos pačios šviesos) matė kaip kruvino rubino kryžių, kaip mirčių būsimame mūšyje ženklą. Ne vienas metraštininkas, pavyzdžiui Loudevikas Van Velzemas (Lodewijk Van Velthem), užtikrintai siejo matytus ženklus su Danieliaus knygoje aprašytais pasaulio pabaigos vaizdiniais. Deja, pranašystė neišsipildė. Todėl vėliau žmonės šią kometą susiejo su Liudviko X-tojo mirtimi ir badu.

Mūsų krašte šis laikas yra ne taip gausiai dokumentuotas ir manoma, kad badas palietė tik vakarines šalies dalis.

Lietuviai, taip pat kaip ir prancūzai, tuo metu neteko valdovo. Dabar sunku pasakyti ar karalius Vytenis žuvo prieš ar po kometos pasirodymo. Galime tiktai spėti. O ką daryti, jei žinomi įvykiai ir išlikusios tautosakos nuotrupos pačios prašosi į legendą? Ar verta į tai numoti lengva ranka? Griežtas mokslininkas pasakys „taip“ ir toliau analizuos sudužusio indo skeveldras, taip ir neišdrįsdamas jų suklijuoti į vieną indą. Mes gi būkime šiek tiek drąsesni. Pabandykime sulipdyti kelias skeveldras. Gal pavyks bent įsivaizduoti, kas tai buvo per indas.

Taigi, kai kurios tautosakos dalys nedrąsiai gali būti siejamos su įvykių eiga kuomet Vytenis yra žaibo nutrenkiamas prieš kometos pasirodymą. Tai jokiu būdu nerodytų tikros įvykių eigos, bet žinomus įvykius sudėjus tam tikra tvarka gautume gražią sakmę, kuri šiek tiek išplėstų Vilniaus įkūrimo legendą, tuo labiau, kad būtent taip įvykiai ir galėjo klostytis.

Pagal senus papročius žaibo nutrenktas žmogus iš karto tapdavo šventuoju, Dievo pažymėtuoju. Anksčiau tokių žmonių laidotuvės buvo išskirtinės ir trukdavo keletą mėnesių. Nežinia ar taip buvo elgiamasi su Vyteniu. Bet galime neabejoti, kad galiausiai karalių Vytenį pasodino su šarvais ant žirgo ir, vadovaudamiesi senu papročiu, Šventaragio slėnyje vėlų rudenį sudegino.

Ir štai, besisklaidant Vytenį sudeginusio laužo dūmams, perlais ir deimantais sublizga naktinis dangus. Žyniai pagal paskutiniuosius dūmus spėja ateitį. Galiausiai, kai nuovargis palaužia net ištvermingiausiuosius, lieka tik Lizdeika. Metraščiai užsimena, kad jis buvo žvaigždininkas. Stebėti dangų buvo jo darbas, todėl jo žvilgsnis nukrypsta į rytus, kur ir pasirodo nauja žvaigždė. Žvaigždė su uodega atsirado dangaus srityje susijusioje su paukščiais, kurie rodo sieloms kelią į Dausas. Kaip nesusieti naujai pasirodžiusios žvaigždės su ką tik mirusiu karaliumi Vyteniu?

Lizdeika turėjo žinoti seną indoeuropietišką vaizdinį kuomet siela žirgo pagalba keliauja į dangų.

Antai garsioje ištraukoje iš 1249 m. vasario 7 d. „Vokiečių ordino taikos sutarties su atkritusiais Pamedės, Varmės ir Notangos prūsais“ sakoma, jog prūsų žyniai (Tulissones vel Ligaschones) per laidotuves „tvirtina matą čia pat esantį velionį, skriejantį ant žirgo per vidurį dangaus, pasipuošusį žvilgančiais ginklais, nešantį rankoje vanagą ir su dideliu būriu palydos vykstantį į kitą pasaulį“.

Pasirodžius kometai C/1315 U1, Lizdeika kaip niekada aiškiai galėjo „rodyti pirštu“ į mitinio pasaulio prasiveržimą danguje ir aiškiai nubrėžti ateitį.

O ateitis neatrodė paprasta. Vytenio siela ant žvaigždėto žirgo visą žiemą skrodė Drakono žvaigždyną ir pačiu gūdžiausiu metų laiku pasiekė Šiaurinę žvaigždę. Žvaigždę, kuri stovi danguje. Stovi, kai visos kitos juda. Tai galėjo reikšti tik vieną – mirtiną kovą. Tik kas žus? Ar Drakono išskrodimas reiškia Lietuvos pergalę ar ne?

Į šiuos klausimus atsakymą turėjo rasti naujasis Lietuvos valdovas Gediminas. Gediminas suvokė, kad pasiekti valdžios viršūnę – yra viena, o valdyti tautą ir nugalėti jai mestus iššukius yra visiškai kas kita. Didelė valdžia reiškė ir didelę atsakomybę. O ir Lizdeikos spėjimais negalima aklai pasitikėti. Ką daryti?

Lizdeika pasiūlo pačiam Gediminui pasitarti su protėviais pernakvojant Šventaragio slėnyje, kad per patį Gediminą dievai ir protėviai pareikštų savo valią.

Išlikusioje Gedimino legendoje apie dangišką žirgą duomenų nėra, tačiau netiesioginių nuorodų galima aptikti.

Per ateinantį šimtmetį Lietuva išaugo iki milžiniškos imperijos ir apie tai pranašavusius ženklus buvo pasakojama vaikams bei provaikaičiams. Gal dėl to Gedimino sūnus Narimantas savo herbu pasirinko Vytį – šviesos raitelį, tiek vidinės, tiek išorinės valdžios ženklą, vėliau tapusį ir visos Lietuvos herbu.

Gintaras Beresnevičius, suvokdamas visų padavimų ir legendų mokomąją jėgą, suprato, kad legendoje minimi nutikimai nebūtinai turi nepriekaištingai atitikti tikrus įvykius ir jų seką. Štai, baigdamas straipsnį apie Gedimino sapno legendą jis rašo:

Negalime teigti, kad aukščiau paminėti iš religinių legendų prasmių išsirutulioję įvykiai „objektyviai“ atsitiko. Tačiau visiškai pagrįstai galime tvirtinti, kad tai iš tikrųjų atsitiko legendoje: o ar „atsitiko“ legenda, negalime klausti. Ji paprasčiausiai yra.

technologijos.lt informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Pamatykite, kaip moderniai atnaujintas Vilniaus licėjus

Avatar

Paskelbta

Užbaigta Vilniaus licėjaus rekonstrukcija – nuo šiandien į moderniai atnaujintas klases jau sugrįžo mokiniai. Pastatas rekonstruotas iš esmės – nuo stogo – iki kondicionierių klasėse ir terasos lauke. Licėjus sostinėje veikia nuo 1990-ųjų, ir iki šiol jis nebuvo nė karto remontuotas.

„Įveikėme didelius iššūkius rekonstruodami Licėjų. Pagaliau itin gabūs jaunieji vilniečiai galės siekti įspūdingų rezultatų bei garsinti tiek Vilniaus, tiek Lietuvos vardą šiuolaikiškam ugdymui pritaikytose patalpose. Ištisus dešimtmečius neremontuota mokykla visiškai atgimė tiek iš vidaus, tiek ir išorės“, – sakė sostinės mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

[youtube v=”zyPy7Y6uals”]

Visoje mokykloje pakeista grindų danga, durys, sumontuotos pakabinamos lubos, įrengti šviestuvai, perdažytos sienos, performuotos laiptų pakopos, pakeisti turėklai, pakeista elektros instaliacija, vamzdynai, radiatoriai, įrengtas liftas, performuotos durų angos, dėl saugumo įrengta įeigos kontrolė. Nuo šiol pastatas pritaikytas žmonėms su negalia. Suprojektuotas specialus keltuvas saugiai ir patogiai patekti į sporto salę, įrengtas specialus langas stebėti kas vyksta salėje.

„Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio išvakarėse Vilniaus licėjus pradėjo ugdymo procesą iš esmės atnaujintose patalpose. Šis licėjaus bendruomenei įsimintinas įvykis sutampa ir su licėjaus 30-mečio jubiliejumi. Esame tikrai laimingi, kad vasarą, pradėtas renovacijos procesas, baigėsi ypač sėkmingai ir galėsime šiuos mokslo metus užbaigti kokybiškai atnaujintame licėjuje. Taip pat smagu, kad Vilniaus miestas pasipuošė išskirtinai sutvarkyta mokykla. Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei už nuoširdų rūpestį, mokinių tėveliams už palaikymą, mokytojų kolektyvui ir mokiniams už supratimą bei susitelkimą. Tik bendromis pastangomis buvo galima pasiekti tokį puikų rezultatą, kuriuo visi kartu galime didžiuotis“, – kalbėjo Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Mokykloje dirbti ir mokytis bus jaukiau ir šilčiau: atlikti fasado, cokolio, stogo šiltinimo darbai, pakeisti visi langai. Visose klasėse sumontuoti kondicionieriai, įrengtas mechaninis vėdinimas, projektoriai, mokytojai juos galės valdyti iš savo darbo vietos, padidintas rozečių skaičius, taip pat suremontuotos tualetų patalpos. Fizikos ir chemijos kabinetai buvo sutvarkyti pagal mokyklos pageidavimą, bus pritaikyti laboratoriniams bandymams, interaktyviosioms lentoms.

Atnaujinta ir sporto erdvė: suremontuota salė, pakeista grindų danga, perdažytos sienos, lubos, sumontuotas naujas apšvietimas, įrengtas mechaninis vėdinimas. Suremontuota ir aktų salė: pakeista grindų danga, perdažytos sienos, lubos, sumontuotas naujas apšvietimas, įrengtas mechaninis vėdinimas, naujai įrengta scena. Visiškai atnaujinta ir Licėjaus virtuvė.

Sutvarkyta ir įstaigos aplinka lauke – pakeistas ir suformuotas naujas šaligatvis, vidiniame kieme įrengta terasa, performuota veja, įrengta nuovaža neįgaliesiems, naujai įrengti suoliukai, atsiras ir dviračių stovai, apšvietimas.

Su būtinais papildomais darbais sostinės savivaldybei ši rekonstrukcija kainavo daugiau kaip 5 mln. eurų.

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Nepriklausomybės minėjimas kitaip: Vilniaus restoranuose atsiskleis laisvės skonis

Avatar

Paskelbta

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį Vilniaus restoranai švęs skaniai: svečiams pasiūlys specialius patiekalus, kurie jiems atspindi laisvę. Penkiolika patiekalų, unikalus kokteilis ir net specialus meniu sostinės restoranuose lankytojų lauks nuo dabar iki liepos 6 d.

„Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejus sostinėje bus iškili šventė visiems: ir vilniečiams, ir miesto svečiams. Per tris pastaruosius dešimtmečius Vilnius tapo virtuvių įvairove, vakarietiškais kulinariniais standartais ir profesionalių šefų gausa pasigirti galinčiu miestu. Tad jų sukurti laisvės skonį pajusti leisiantys lietuviški patiekalai padės visiems įsijausti į šventinę nuotaiką“, – teigė Vilniaus miesto turizmo ir verslo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Vilniečius ir miesto svečius su išskirtiniais desertais pasitikti valstybės nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio kvies restoranai „Amandus“, „Meat“, „Sugamour“ ir „Europa Classic“, specialų kokteilį minėjimui siūlys „Skybar“, o restoranas „Riverside“ sukūrė atskirą trijų patiekalų meniu. Akcijoje taip pat dalyvauja „Ertlio namas“, „Žuvinė“, „Grey“, „12 istorijų“, „Šekspyras“, „Paupio 12“, „Gastronomika“, „Balzac“ ir „Rise“. Restoranas „Time“ savo patiekale naudos tradicinį kepimą ant anglių, o ėriukų šonkaulių laužas, kurio paragauti bus galima „Mykolo 4” buvo įkvėptas nepriklausomybės laužų vaizdinių.

vilnius.lt nuotr.

„Lietuviška virtuvė nėra molekulinė. Tai yra senų tradicijų prikėlimas į šiuolaikinę virtuvę, iš praeities išlikusios receptūros pritaikymas restoranui. Šiam minėjimui mūsų ruošiamas patiekalas bus kaip tik toks. Tai bus žvejo žmonos patiekalo receptas, paruoštas iš ekologiškų daržovių, pagautos, o ne specialiai augintos žuvies ir su naujovių prieskoniu“, – sakė restorano „Žuvinė“ vadovas Vitalijus Dobromilskis.

Visi „Go Vilnius“ kvietimą priėmę šefai ieškojo savitų būdų atskleisti lietuviškumą ir turtingą mūsų šalies istoriją. Valgiaraščiuose specialiai išskirti patiekalai vienur atspindės šalies trispalvę, kitur apie lietuvybę pasakos mūsų kraštams būdingais skoniais ir kvapais, dėmesį trauks netikėtu pateikimu ir estetika.

„Mūsų restorano koncepcija – pateikti istorinę Lietuvos virtuvę moderniu kampu. Šis renginys yra galimybė parodyti savo tradicijas ir nustebinti. Išgirdus renginio temą labai greitai gimė ir patiekalo mintis. Tai bus senas receptas, kurį, kaip pridera, prikelsime šiuolaikiška šventine forma“, – tikino restorano „Ertlio namas“ įkūrėjas ir virtuvės šefas Tomas Rimydis.

Šefas Tomas Rimydis. vilnius.lt nuotr.

 

Išskirtinių patiekalų paragauti bus galima keturis mėnesius. Paskutinė akcijos diena taip pat simboliškai bus nacionalinė šventė – liepos 6-oji, Karaliaus Mindaugo karūnavimo arba Valstybės diena.

„Lietuviška virtuvė per pastaruosius laisvės dešimtmečius pasikeitė itin ženkliai. Išaugo nauja kulinarų karta, kuri mokėsi ir sėmėsi patirties Lietuvai vėl sugrįžus į nepriklausomų valstybių gretas. Tradicinis lietuviškas maistas atgimė naujomis spalvomis, o Vilnius tapo svarbiu tašku maisto mylėtojų žemėlapiuose. Aukštas kokybės standartas ir šviežia vietinė produkcija leidžia sostinės šefams nuolat stebinti naujais autoriniais darbais. Šių meistrų ir restoranų dėka, istorinis Lietuvos maisto palikimas toliau gyvuoja moderniomis formomis ir atranda vietą XXI-jame amžiuje“, – teigė I. Romanovskienė.

Daugiau informacijos apie akciją – Vilniaus turizmo informacijos svetainėje.

Ši idėja – jau ne pirmas „Go Vilnius“ žingsnis garsinant miesto siūlomas kulinarines patirtis. Pernai dešimt sostinės restoranų prisijungė prie itin daug dėmesio tarptautinėje žiniasklaidoje sulaukusios agentūros idėjos pakviesti kartu Vilniuje pavakarieniauti du pasaulinio garso futbolininkus – C. Ronaldo ir L. Messi. Įspūdingus žvaigždžių portretus iš lietuviškai virtuvei būdingų produktų tuomet kūrė menininkė Jolita Vaitkutė. Be to, sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūra nuolat rengia ir atnaujina turistams skirtus gidus ir leidinius apie Vilniaus siūlomas kulinarines patirtis – geriausius restoranus, tradicinius lietuviškus patiekalus ir kt.

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Miestas

VU geologų tyrimai itin naudingi ir medicinos srityje

Avatar

Paskelbta

Vilniaus universiteto (VU) ir Viktorijos (Britų Kolumbija, Kanada) universiteto studento ir mokslininkų komanda paskelbė straipsnį „Judant link geresnio iteracinės evoliucijos supratimo: Baltijos Baseino vėlyvojo silūro Monograptidų (Graptolithina) pavyzdys“ („Moving Towards a Better Understanding of Iterative Evolution: an example from the late Silurian Monograptidae (Graptolithina) of the Baltic Basin“) viename įtakingiausių šios mokslo srities periodinių leidinių pasaulyje – britų paleontologijos asociacijos leidžiamame žurnale „Palaeontology“.

 

Tarptautinės magistrantūros rezultatas 

Straipsnio pirmasis autorius Misha Whittinghamas – VU geologijos alumnas, šiuo metu Karltono universiteto Otavoje (Kanada) doktorantas. Prieš trejus metus jis atkeliavo į Lietuvą, išgirdęs apie čia vykdomus inovatyvius paleozojaus eros gyvybės tyrimus. Norėdamas įgyti unikalių žinių, kurios praverstų tolesnėje mokslinėje karjeroje, vadovaujamas prof. Sigito Radzevičiaus ir konsultuojamas doc. Andrejaus Spiridonovo, nusprendė ištirti taksonomiškai ir evoliuciškai ypač sudėtingą atvejį – monograptidinių graptolitų iteracinę (atsikartojančios sandaros) evoliuciją.

Filogenetinė sistematika – algoritminis būdas rūšių tarpusavio sąryšiams nustatyti. Tai puikus metodas norint suprasti evoliucijos eigą, jei pats evoliucijos procesas dideliais laiko tarpais veikia gana tolygiai ir naujos nepriklausomai atsirandančios rūšys gana smarkiai skiriasi. Tačiau šios tolygumo ir sandaros unikalumo prielaidos dažniausiai nėra teisingos ir tuomet filogenetiniai metodai rodo klaidinančius rezultatus.

Pasitaiko atvejų, kai veikiant evoliucijai viena su kita nesusijusios rūšių grupės, patekusios į evoliuciškai panašias sąlygas, įgyja labai panašią (net molekuliniu lygiu) sandarą (konverguoja). Jei tokios sąlygos epizodiškai pasikartoja, paleontologai dažnai stebi faktiškai identiškų rūšių „spiečius“, kurie vieni su kitais filogenetiškai nesusiję. Jei tokie atskirų evoliucinių radiacijų atstovai įtraukiami į įprastinę filogenetinę analizę, gaunami visiškai neteisingi rezultatai. Dėl šios priežasties nemaža dalis paleontologų nenoriai naudojasi klasikinės filogenetinės analizės metodais.

Iliustracijoje – graptolitų iteracinė evoliucija.

Evoliucijai pažinti – specialūs metodai

Norėdamas išspręsti šią evoliucijos proceso pažinimo problemą, M. Whittinghamas pasinaudojo „stratokladistikos“ metodika, kuri papildo organizmų požymius laiko paplitimo požymiais – parodo, kokiose epochose gyveno viena ar kita rūšis. Teoriniais tyrimais nustatyta, kad ši metodika turėtų atkurti filogenijas daug tiksliau nei bet kurie kiti, laiko požymio neįtraukiantys metodai.

Vis dėlto „stratokladistikos“ metodika taip pat turi didelį trūkumą – joje naudojamas laiko požymis teoriškai gali būti skaidomas iki begalybės, taip nusveriant bet kokią organizmų lygmens panašumo informaciją. Laimei, tyrėjai surado būdą, kaip galima objektyviai šią problemą išspręsti. Naudodamiesi patikimumo teorijos matematiniais ir skaitiniais modeliais, jie įvertino graptolitų paleontologinio metraščio pilnumo laipsnį ir nustatė, kokio dydžio spragos tarp protėvių ir palikuonių yra tikėtinos ir kokios – neįmanomos. Šis metodas leidžia objektyviai sulyginti laikinio paplitimo ir morfologinės sandaros informaciją suminėje filogenetinėje optimizacijoje – protėvių, palikuonių ir seserinių kladų paieškoje.

Tyrimų rezultatai naudingi ir evoliucinės medicinos specialistams

Autorių nustatyti dėsningumai parodė, kad dauguma tirtų graptolitų išties išnyko Muldės masinio išmirimo metu prieš daugiau nei 428 milijonus metų, o iš vienos išlikusios rūšies iš naujo atsiradusios rūšys ne tik užpildė anksčiau buvusių rūšių vakansijas, bet ir smarkiai išplėtė šios grupės morfologinės sandaros ir ekologinio dominavimo ribas vos per kelis šimtus tūkstančių metų.

Tyrėjų pateiktos metodologinės inovacijos turėtų dominti ne tik makroevoliucija besidominčius paleontologus ir evoliucinės biologijos specialistus, bet ir epidemiologus ir evoliucinės medicinos specialistus. Kadangi mikroorganizmų (pvz., virusų) evoliucija dėl greitos organizmų kartų kaitos vyksta labai greitai, mokslininkai, tirdami pacientus, užkonservuoja ir ištiria virusų (ar bakterijų) mėginius iš skirtingų laikotarpių.

Ši tyrimų situacija tampa labai panaši į paleontologijos praktiką – atskiri bandiniai yra paimami dideliais intervalais, tarp jų yra nemaži laikotarpiai, o kaip šiais laikotarpiais iš tiesų vyko evoliucija, nežinoma. Todėl analogiškus „stratokladistikos“ ir panašius metodus vis dažniau naudoja evoliucinės medicinos ir epidemiologijos specialistai savo praktikoje nuspėdami žalingų mikroorganizmų, pavyzdžiui – vėžinių ląstelių, evoliucinių adaptacijų kelius.

Tyrimas buvo finansuotas Lietuvos mokslo tarybos projekto S-MIP-19-15 „Silūro periodo ekosistemų sąranga ir griūtis – bioįvairovės išlikimas ekstremalaus klimato sąlygomis“ lėšomis.

vu.lt informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt