Miestas
Naujoje muziejaus ekspozicijoje – viduramžių lobiai, legendos, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus gruodžio 13 d., penktadienį, 17 val. švęsdamas savo 98 metų įkūrimo sukaktį kviečia į naują ekspoziciją centriniuose muziejaus rūmuose. Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis… Tokios temos pasitiks lankytojus naujai atidaromoje ekspozicijoje „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“
Ekspozicijoje pristatoma beveik 600 metų senosios dailės raida, glaustai atspindinti Lietuvos meno ir kultūros tendencijas. Nors čia nėra griežtos chronologijos, išlikę tik fragmentiški istorijos atspindžiai, tačiau ir jie leidžia rekonstruoti bent dalį to tolimo laikotarpio.
I salėje – seniausi eksponatai, unikalūs, vertingi atradimai. Tai – monetų ir papuošalų lobiai, Kauno senamiestyje rasti kokliai ir lėkštės, seniausia skulptūra Lietuvoje „Žygaičių liūtukas“, itin retos knygos, išsaugota Vytauto Didžiojo privilegija, suteikianti Žemaičių vyskupui ir kapitulai žemes ir žmones, įspūdingas gyvenimo tuštybę primenantis tapybos darbas „Memento mori“, kurį papildo itin reta vienuolynuose naudota „Laiko alegorijos“ skulptūra. Lietuva visais amžiais buvo istorinių ir politinių peripetijų sankryžoje, todėl labai didelė dalis paveldo yra prarasta. Tad kiekvienas čia eksponuojamas daiktas įgauna retenybės statusą.
II salėje – seniausios ir vertingiausios gotikinės madonos – tai meno kūriniai, puošę Lietuvos bažnyčias. Gotikinė skulptūra Lietuvoje galėjo pasirodyti tik po oficialaus Lietuvos krikšto 1387 metais. Tuomet ją kūrė kviestiniai Čekijos, Lenkijos, Livonijos, Prūsijos ir Vokietijos meistrai. Vėliau, įkvėpti užsienio menininkų, įsitraukė ir vietiniai skulptoriai.
III salėje – interjerų, aprangos atributai, meno kūriniai, gobelenai, turtinga skulptūrinių, tapytų, raižytų portretų galerija. Beveik visi kūriniai pasakoja neįtikėtinas asmenybių arba eksponatų atsiradimo istorijas. Kaip galėjo P. Smuglevičiaus piešinys nukeliauti į Paryžių? Kodėl du menininkai atsidūrė Sibire? Kam buvo skirtas prabangus 1679 metų veidrodis? Kodėl elnio ragai atsidūrė Zapyškio bažnyčioje? Šios ir daugelis kitų istorijų atsiskleis keliaujant per parodą, kurioje bus galima ne tik perskaityti, išgirsti audiogido pasakojime, tačiau susirinkti labiausiai patikusias į savo ekspozicijos vadovą. Pasigilinti grįžus, patogiai paskaitinėti namuose.
XVI a. Lietuvos-Lenkijos valstybėje pradėjo plisti reprezentaciniai portretai. Juos dovanodavo kaip diplomatines dovanas, jie puošė magnatų rezidencijas, jų funduotas bažnyčias, vyskupai kaupė aukštųjų dvasininkų, vienuolynai – vienuolijų generolų, fundatorių portretus. Žiūrovus pasitiks Pažaislio vienuolyno mecenatų Pacų portretai, reti Oginskių, Zavišų ir kitų didikų giminių portretai. Bus galimybė pamatyti vienintelį išlikusį 1794 m. sukilimo vado Tado Kosciuškos autoportretą, nutapytą ant vėduoklės.
Didikai kvietėsi užsienio meistrus, užsakydavo portretus užsienyje, taip vietiniai menininkai patyrė įvairiausių įtakų, sekėjų paliko ir XVIII a. pab. į Lietuvą atvykdavę dailininkai akademistai.
XVIII a. pab. Vilniaus universitete įsteigtos Architektūros ir dailės katedros, ilgainiui jos imtos vadinti Vilniaus meno mokykla. Salėje eksponuojami Tapybos katedros vadovo Jono Rustemo ir šios mokyklos auklėtinio Karolio Rypinskio tapyti portretai, Rustemo kortų projektai, šios mokyklos atstovo Jono Damelio „Sibiro piešiniai“.
XIX a. vid. ir antros pusės Lietuvos dailės stilistinė raida taip pat nebuvo vienalytė – po 1863 m. sukilimo uždarius Vilniaus universitetą, mokytis dailės buvo vykstama į Peterburgą, Maskvą, Vakarų Europą. Todėl čia rasite ir Peterburgo dailės akademijos auklėtinių, naujojo akademizmo atstovų Tado Goreckio, Jono Chruckio, romantikų Mykolo Elvyro Andriolio, Vincento Dmachausko, Eduardo Mato Romerio darbų.
Prabangios kontušo juostos, Radvilų stiklo dirbiniai, unikalus kūrinys, puošęs Zapyškio bažnyčią ir daugelis kitų nematytų, apipintų istorijomis kūrinių laukia žiūrovų.
Kuratoriai: Daina Kamarauskienė, Osvaldas Daugelis
Architektai: Saulius Valius, Kristijonas Svālbonas, Mantas Palaima
Grafinis dizainas: Juozapas Švelnys, Julija Tolvaišytė-Leonavičienė
Muziejaus adresas: V. Putvinskio g. 55, Kaune
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informacija
Miestas
Kviečiame susipažinti su sostinės istorijų tyrėjų darbais

Vilniaus miesto savivaldybė pernai metais kvietė prisidėti prie sostinės istorinio pažinimo ir sukvietė mokslininkus bei tyrėjus dalyvauti konkurse istorijos tyrėjų stipendijai gauti. Trečius metus iš eilės skiriamos stipendijos mokslininkams skatina ir toliau puoselėti Vilniaus miesto tapatybę, kviečia domėtis Vilniaus miesto istorija, taip kuriant istorinės atminties gyvybingumą.
Pernai konkurso būdu stipendijos paskirtos VšĮ „Nulinis laipsnis“ (tyrėjai dr. Tomas Grunskis, dr. Martynas Mankus ir dr. Liutauras Nekrošius), architektei doc. Giedrei Ingridai Laukaitytei-Malžinskienei bei istorikei, muziejininkei, heraldikos specialistei dr. Gabrielei Jasiūnienei.
Mokslininkai dirbo ties išskirtomis keturios prioritetinės temos: Vilniaus parkų – želdynų raida (tyrimas ir leidyba), Vilniaus didikų rezidencijos, Vilniaus vietovardžiai, Vilniaus gatvės ir aikštės (tyrimai ir aprašai) bei Totalitarizmo ženklų identifikavimas.
Kviečiame susipažinti su mokslininkų darbais.
G. Jasiūnienės tyrimas „Kilmingųjų herbai Vilniaus senamiesčio gatvėse: atraskime, pažinkime, parodykime“:
Doc. G. I. Laukaitytės-Malžinskienės tyrimas apie Vilniaus senojo miesto branduolio su istoriniais priemiesčiais želdynų tipologinės ir urbanistinės raidos charakteringus bruožus:
VšĮ „Nulinis laipsnis“ (tyrėjai dr. T. Grunskis, dr. M. Mankus ir dr. L. Nekrošius) tyrimas orientuotas į savivaldybės patvirtintą temą „Totalitarizmo ženklų identifikavimas“:
Taip pat skaitykite:
Galimi Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymo ir vykdymo nesklandumai
Įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“, šiuo metu aktyviai modernizuojamos esamos Lietuvos Respublikos gyventojų registro funkcijos, civilinės būklės aktų… ❯❯❯
2021-02-24
„Kalba Vilnius“: kaip sutaikyti dvi barikadų puses – automobilininkus ir pėsčiuosius?
2017 m. Vilniuje pusė kelionių buvo atliekamos automobiliais, ketvirtadalis – viešuoju transportu, tiek pat – pėsčiomis, ir tik 1,5 proc. – dviračiais. 2030 m. vizija – dviračiai bus populiaresni penkiskart, viešasis transportas augs iki 30 proc., pėsčiųjų judėjimas – iki 29… ❯❯❯
2021-02-23
Vilniaus stoties teritorijos detalusis planas: atnaujinimas išsaugant vietos išskirtinumą
Kovo mėnesį visuomenei bus pristatytas daugiau kaip 30 ha teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių detalusis planas, kuriuo siekiama modernizuoti ir humanizuoti teritoriją. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su SĮ „Vilniaus planas“ kviečia susipažinti… ❯❯❯
2021-02-22
Vilniaus Kaziuko mugės šurmulys keliasi į internetą
Kaziuko mugė niekur nedingsta – šiemet ji keičia rūbą ir saugiai visus pasitiks internete. Ir truks ne keletą dienų, o ištisus metus. Amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai, norintys atidaryti savo e-parduotuvę virtualioje mugėje, kviečiami registruotis el…. ❯❯❯
2021-02-21
Nuo vasario 22 dienos – laikini eismo pokyčiai sostinės Verkių gatvėje
Pabaigus paviršinių nuotekų rekonstrukcijos darbus Verkių ir Kareivių gatvių sankryžos ribose, darbai persikelia į Verkių gatvę. Rekonstruojant lietaus nuotekų kolektorių, nuo vasario 22 dienos iki kovo 31 dienos įsigalioja laikini eismo ribojimai Verkių gatvės atkarpoje tarp… ❯❯❯
2021-02-20
Vilniuje plečiama senjorų vakcinacija ir profilaktinių COVID-19 tyrimų galimybės
Vilniuje nuo šiandien įsibėgėja senjorų vakcinacija, o Vyriausybei pradėjus laisvinti karantino suvaržymus, sostinė siūlo papildomoms grupėms pasinaudoti nemokamų profilaktinių COVID-19 tyrimų galimybe. Senjorų skiepijimas (visą informaciją apie vakcinaciją Vilniaus… ❯❯❯
2021-02-17
Miestas
Augant vilniečių mobilumui viešasis transportas kursuos dažniau

Nors ryškesnis judumo po miestą šuolis vasario pabaigoje nėra fiksuojamas, palaipsniui švelninat karantino sąlygas vilniečių mobilumas po truputį didėja. Saugumas išlieka prioritetu – dalyje maršrutų stebint išaugusius srautus nuo kovo 1 d. keičiami viešojo transporto tvarkaraščiai, kad keleiviai nesibūriuotų ir autobusais bei troleibusais judėtų patogiau. Viešojo transporto kontrolė stebės srautus, kaukių dėvėjimą ir primins galiojančias taisykles.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Apsaugines veido kaukes viešajame transporte dėvėti ir toliau privaloma. Nors atvirose lauko erdvėse jos nebėra būtinos, kai šalia 2 metrų spindulio atstumu nėra kitų asmenų, tačiau kaukių nepamiršti rekomenduojama ir stotelėse. Jas svarbu dėvėti taip, kad dengtų nosį ir burną. Be to, viešajame transporte būtina dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant, dezinfekcinio skysčio keleiviai ras kiekviename autobuse ir troleibuse. Laikykitės saugaus atstumo, ir toliau leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.
„Pastarąją savaitę stebime, kad dalyje maršrutų keleivių daugėjo, piko metu išlaikyti saugius atstumus tam tikrais atvejais tapo sudėtingiau. Todėl jau nuo pirmadienio tie autobusų ir troleibusų maršrutai, kuriuose keleivių fiksuojame daugiau nei reikalauja galiojančios pandemijos taisyklės, kursuos dažniau, transporto priemonės bus talpesnės.
Keičiant karantino sąlygas ir toliau kasdien atidžiai stebėsime keleivių pasiskirstymą, viešojo transporto judėjimą planuojame pagal realius srautų duomenis. Lyginant su laikotarpiu prieš karantiną šiuo metu viešuoju transportu vis dar atliekama apie 60 proc. mažiau kelionių, vasario pradžioje šis skaičius siekė apie 65 proc.“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Nuo vasario 25 d. leidžiamas judėjimas tarp „žiedinių“ savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, taip pat Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio , Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių. Asmenų judėjimo tarp „nežiedinių“ savivaldybių ribojimas pratęstas iki kovo 15 d.
Nuo kovo 1 d. – nauji tvarkaraščiai
Numatyti šie viešojo transporto organizavimo pokyčiai:
• Keisis 1G, 2G, 3G, 4G, 5, 7, 10, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 75, 76 autobusų maršrutų ir visų troleibusų maršrutų tvarkaraščiai.
• 75 maršruto autobusai ir 18 maršruto troleibusai darbo dienos rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau. 18 maršruto troleibusai dažniau kursuos ir poilsio dienomis.
• 1G, 2G, 3G maršrutų autobusai ir 17 maršruto troleibusai darbo dienomis rytinio ir vakarinio piko metu bei dienos metu kursuos dažniau.
• 5 ir 25 maršrutų autobusai dažniau kursuos darbo dienomis rytinio piko metu.
• 7, 10, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 76 autobusų maršrutų tvarkaraščiai keisis, siekiant užtikrinti viešojo transporto punktualumą, maršrute atsiradus papildomoms stotelėms bei atsižvelgiant į keleivių siūlymus ir pageidavimus.
• Primenama, kad laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršrutų autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai.
Naujausi tvarkaraščiai nuo vasario 26 d. skelbiami www.judu.lt, programėlėse Trafi, m.Ticket, teirautis galima ir telefonu 8 5 210 7050. Pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų.
Be to, nuo kovo 1 d. 32 maršruto autobusai stos naujai įrengtose Garbės viešojo transporto stotelėse, kurią keleiviai ras Zujūnų gatvėje, Vilniaus rajono teritorijoje.
Patogesniam keleivių persėdimui 76 ir 87 maršrutų autobusai papildomai stos Ateities gatvėje esančioje Ateities viešojo transporto stotelėje, Jeruzalės gatvės kryptimi.
Taip pat skaitykite:
„Kalba Vilnius“: kaip sutaikyti dvi barikadų puses – automobilininkus ir pėsčiuosius?
2017 m. Vilniuje pusė kelionių buvo atliekamos automobiliais, ketvirtadalis – viešuoju transportu, tiek pat – pėsčiomis, ir tik 1,5 proc. – dviračiais. 2030 m. vizija – dviračiai bus populiaresni penkiskart, viešasis transportas augs iki 30 proc., pėsčiųjų judėjimas – iki 29… ❯❯❯
2021-02-23
Viešasis transportas vasario 16 d. – šventinės dienos tvarkaraščiai, keleivių srautų stebėjimas
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vilnius kviečia sutikti saugioje namų aplinkoje, o visas keliones po miestą planuotis atsakingai, nesibūriuoti. Vasario 16 d. viešasis transportas sostinėje kursuos pagal sekmadienio ir šventinės dienos tvarkaraščius, keleivių srautus… ❯❯❯
2021-02-12
Mobilumas mieste – kaip keičiasi vilniečių judėjimo tendencijos?
Viešojo transporto keleivių srautai Vilniuje palaipsniui auga, tačiau judėjimo tendencijos viso karantino metu iki šiol išlieka gana stabilios – vilniečiai po miestą keliauja gerokai mažiau nei įprastai. Sausio pabaigoje darbo dienų viešojo transporto kelionių skaičius… ❯❯❯
2021-02-08
Vilniaus stoties teritorijoje – nauji dviračių takai: kuriamas tinklas sujungs keturis sostinės rajonus
Vilniaus dviračių mėgėjai netrukus galės išbandyti naujus maršrutus – įgyvendinant Stoties rajono konversijos projektą jau artimiausiu metu šioje miesto dalyje planuojama pradėti tiesti dviračių ir pėsčiųjų takus. Anton Nikitin, Vilniaus m. savivaldybės vyr. inžinieriaus ir… ❯❯❯
2021-02-03
Viešojo transporto pokyčiai Vilniuje – kursuos dažniau
Antrąją šių metų savaitę keleivių skaičius viešajame transporte kasdien augo – lyginant sausio pradžią su praėjusia savaite kelionių darbo dienomis padaugėjo virš 8 proc. Stebint naujausias vilniečių judumo tendencijas nuo šiandien keičiami aktyviausių maršrutų… ❯❯❯
2021-01-18
Vilnius kviečia žiema džiaugtis atsakingai ir dalinasi idėjomis pramogoms namuose
Artėjant sniegu džiuginančiam savaitgaliui vilniečiams primenama žiemos pramogomis mėgautis atsakingai – laikytis saugių atstumų, nesibūriuoti, pasivaikščiojimui rinktis tas vietas, kuriose žmonių mažiau ir vengti įprastai labiausiai lankomų. Taip pat siūloma išbandyti… ❯❯❯
2021-01-15
Miestas
Sostinės sporto iniciatyvoms savivaldybė skyrė 0,7 mln. eurų finansavimą – aktyviausi pasirodė futbolininkai

Šiandien paskelbti gruodį Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto sporto projektų konkurso rezultatai. Savivaldybė skyrė beveik 0,7 mln. eurų finansavimą daugiau nei 200 sporto iniciatyvų – fizinio aktyvumo projektams, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui bei įvairiems sporto renginiams.
„Sportas ir sveikatingumas yra tokios sritys, kuriose labai svarbi ne tik įvairių viešų įstaigų ir institucijų iniciatyva, bet ir visuomenės, sporto bendruomenės įsitraukimas. Be abejo, savivaldybė siekia užtikrinti sąlygas sportuoti, sukurti patogią infrastruktūrą, tačiau skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą paprasčiausia mažose bendruomenėse, todėl ir įvedėme nedidelių projektų finansavimo tvarką,“ – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Vilniaus miesto savivaldybė iš viso sulaukė 371 paraiškos sporto iniciatyvoms finansuoti, o bendra prašoma suma viršijo 5 mln. eurų. Po ekspertinio vertinimo lėšos skirtos 60 fizinio aktyvumo didinimo iniciatyvų. Finansavimas taip pat numatytas 77 įvairioms įstaigoms, kurioms reikalingas naujas inventorius, bei 64 sporto renginiams. 205 tūkst. eurų savivaldybė skyrė fiziniam aktyvumui didinti, 222 tūkst. įvairiai įrangai atnaujinti, 263 tūkst. – renginiams realizuoti.
Didžioji dalis pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos – įvairūs sporto klubai, asociacijos, sporto šakų federacijos, taip pat privačios įmonės ir viešosios įstaigos, registruotos Vilniaus mieste. 11 pareiškėjų – biudžetinės įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus sporto mokyklos, ir įvairios ugdymo įstaigos.
Nuotr. Sauliaus Žiūros
Aktyviausia konkurse dalyvavo Vilniaus futbolo bendruomenė. Maždaug 40-čiai įvairių futbolo iniciatyvų skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 70 tūkst. eurų numatyta kovinio sporto – kovų menų, imtynių, bokso – projektams. Dar 60 tūkst. skirta įvairioms bėgimo, ėjimo, žygiavimo, orientavimosi sporto iniciatyvoms, krepšinio projektams – 47 tūkst. eurų. Finansavimą taip pat gavo nemažai automobilių sporto, teniso ir badmintono, triatlono, dviračių sporto, žiemos, vandens sporto šakų ir įvairių kitų sporto šakų atstovai bei mišrias sporto iniciatyvas palaikančios organizacijos.
Ypatingai daug dėmesio konkurso metu gavo įvairios socialinės iniciatyvos. Be įprastų vertinimo kriterijų, balai buvo skiriami už aktyviai nesportavusių žmonių įtraukimą į aktyvią veiklą, skirtingų kartų arba šeimų įtrauktį, taip pat bendruomenės telkimą, moksleivių fizinio aktyvumo didinimą bei senjorų, žmonių su negalia ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimą. Tad tarp finansavimą gavusių projektų – žmonių su negalia sporto centrų įrangos atnaujinimas ir renginiai, taip pat moterų savigynos projektai, sveikos gyvensenos projektai senjorams.
„Be abejo, sportas pirmiausia yra susijęs su sveikata, tačiau sporto veiklos atlieka ir socialinę funkciją – didina užimtumą, priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį ir bendrai gerina emocinę žmonių sveikatą, todėl mums buvo svarbu, kad projektai įtrauktų visas visuomenės grupes“, – pažymi V. Benkunskas.
Dėl didelio neapibrėžtumo ateityje papildomas dėmesys skirtas ir priemonėms koronaviruso infekcijos plitimui valdyti. Papildomai įvertinti tų iniciatyvų autoriai, kurie numatė, kaip projektai būtų įgyvendinami karantino sąlygomis, atsižvelgė į saugumo reikalavimų užtikrinimą.
Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt
Taip pat skaitykite:
-
Miestasprieš 1 sav.
Vilnius pirmasis šalyje atveria mokyklą kontaktiniam ugdymui
-
Miestasprieš 1 sav.
Vilnius pradeda vakcinacijos informacinę kampaniją „Pasiraitokime rankoves“
-
Rajonasprieš 1 sav.
49 miejsce Karola Dąbrowskiego na biatlonowych mistrzostwach świata w Słowenii
-
Miestasprieš 1 sav.
Vasario 16-osios proga kviečia rašyti laišką istorijai: savo pašto dėžutę turės ir Jonas Basanavičius
-
Rajonasprieš 2 sav.
„Lietuvą kuriu aš… mano pažadas Lietuvai“
-
Rajonasprieš 2 sav.
Tydzień bezpieczniejszego korzystania z internetu w gimnazjum w Zujunach
-
Rajonasprieš 2 sav.
Pasieniečiai sveikina su Vasario 16-ąja
-
Miestasprieš 1 sav.
Vilniuje plečiama senjorų vakcinacija ir profilaktinių COVID-19 tyrimų galimybės