Connect with us

Miestas

Vilniuje pernai vidutiniškai parduota daugiau nei po 16 butų kasdien

Avatar

Paskelbta

2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės. Vilniuje, preliminariais „Citus“ duomenimis, per 12 praėjusių metų mėnesių parduoti 5 932 butai ir kotedžai – vidutiniškai, po 494 per mėn. arba po 16 kasdien. Per visus 2018 m. sostinėje parduotas 4 281 būstas (vid. po 357). Vilniaus naujos statybos būsto rinka augo 39%. Kaune, atitinkamai, 2019 m. parduoti 1 062 būstai (vid. po 88,5 per mėn.), 2018 m. – 752 (vid. po 63 per mėn.), o rinka augo – 41%.
Populiariausi rajonai Vilniuje pernai – Pilaitė (2019 m. čia parduoti 838 būstai), Šnipiškės (803), Pašilaičiai (716), Naujamiestis (472), Žirmūnai (440), Lazdynėliai (246). Šiuos rajonus pernai pasirinko daugiau nei pusė – 59% – naujų būstų pirkėjų.
Kaune daugiausia naujų būstų, taip pat 59%, nupirkta Dainavoje (210), Vilijampolėje (162), Romainiuose (128) ir Aleksote (125).
Abiejuose didžiuosiuose miestuose šie mikrorajonai populiariausiųjų pozicijų neužleidžia jau ne vienerius metus. Tiesa, Kaune Vilijampolė dar neseniai ėmė kratytis nepatrauklaus rajono statuso ir tapo vienu iš prestižinių, o Vilniuje savo eilės laukia Pietinė miesto dalis – Stoties rajonas, Burbiškės, Naujininkai. Čia savivaldybė, transporto įmonės, verslininkai planuoja didžiulius pokyčius ir investicijas.
Šiuo metu ieškantys naujos statybos būsto Vilniuje gali pasirinkti iš kiek didesnio nei 5 500 sandėlio, Kaune – iš daugiau nei 1 100. Sostinėje per metus pasiūla sumažėjo 9,5%, o Kaune ūgtelėjo 3%.
Paklausą šokdino gerėjantys demografiniai ir ekonominiai rodikliai
Vilniuje ir Kaune auga investicijos, kuriasi darbo vietos, o jauni specialistai, gaunantys pastovias pajamas, ieško būsto. Augant nuomos kainoms, nuosavo būsto įsigijimas tampa vis patrauklesnis, be to, sparčiai didėja ir darbo užmokestis: Vilniuje per metus, lyginant 2019 m. lapkritį su 2018 m. lapkričiu – net 15,5%, Kaune – 15,0% (SODROS duomenys).
SODROS duomenimis, dirbančiųjų skaičius Vilniuje per metus, lyginant 2019 m. spalio mėn. duomenis su 2018 m. to paties mėn. duomenimis, išaugo 7 200, o Kaune – 2 200. Tai ne šiaip gyventojų skaičiaus augimas, o žmonių, uždirbančių pajamas. Jei bent trečdalis jų planuoja įsigyti būstą, tai – beveik pusė pernykščių pardavimų.
Iš esmės, gyvenimo kokybės skirtumai tarp Vilniaus, Kauno ir Vakarų Europos miestų tampa vis mažesni, todėl ir imigracija ne tik iš kitų Lietuvos regionų, bet ir iš užsienio, kur prieš daugybę metų išvyko daugybė mūsų tautiečių, pastebimai auga.
Kainos turėtų augti ir kitąmet
Nors 2019 m. naujų butų pasiūla Vilniuje buvo itin didelė, tačiau paklausa – dar didesnė ir tai buvo viena priežasčių, kodėl kainos pirminėje rinkoje augo apie 7%. Bendras pirminės ir antrinės rinkų būsto kainų lygis Vilniuje, remiantis Registrų centro skaičiavimais, išaugo santūriau – apie 5,3%.
Vienas ryškesnių pokyčių 2019 m. Vilniaus būsto rinkoje buvo naujos klasės – liukso – atsiradimas. „Citus“ ekspertų teigimu, paskutinius kelis metus Vilniuje vis daugėja aukštesnės nei prestižinės klasės būstų. Dėl gerokai aukštesnės vidutinės kvadrato ir bendros suminės kainos, šie būstai vis labiau iškreipė prestižinės klasės būsto statistiką, todėl tapo tikslinga juos išskirti į atskirą – liukso – klasę. „Citus“ analitikai šiuo metu Vilniuje priskaičiuoja 166 plėtojamus būsto projektus, o liukso klasei priskiria apie 20.
Taip pat ėmė trauktis santykinė ekonominės klasės būsto dalis bendrame pardavimų skaičiuje. Kaune šie pokyčiai nėra tokie ryškūs, nors taip pat pastebimai didėja vidutinės klasės būsto paklausa, stiprėja prestižinė klasė.
„Citus“ analitikų vertinimu, šiemet būsto kainos turėtų stabilizuotis ir gali augti iki 4%. Augantys pirkėjų lūkesčiai projektų koncepcijai, aplinkai bei griežtėjantys techniniai ir energiniai reikalavimai toliau ryškins skirtingus segmentus, kuriuose kainų pokyčiai bus nevienodi. Kainos didės dėl kelių esminių priežasčių. Pirmiausia tai – auganti savikaina: auga darbo užmokestis, didėja techniniai reikalavimai (energinei klasei, infrastruktūrai) bei pirkėjų lūkesčiai, brangsta medžiagos.
Ieško vis mažesnio būsto. Populiariausi – dviejų kambarių butai
Didėjant būsto keitimo dažnumui, natūraliai mažėja jo plotas. Per pastarąjį dešimtmetį, kaip rodo Registrų centro duomenys, perkamų butų (bet kokio kambarių skaičiaus) vidutinis plotas sumažėjo 11,5% – nuo 58,6 m2 iki 51,9 m2. „Citus“ atlikta rinkos duomenų analizė rodo, kad per paskutinius dvejus metus NT vystytojai naujos statybos būsto projektuose Vilniuje dažniausiai siūlo 42-49 m2 ploto 2 kambarių butus.
Dviejų kambarių butai sudaro beveik pusę būsto rinkos pasiūlos ir paklausos. „Citus“ analitikų turimi išankstiniai duomenys rodo, kad iš visų 2019 m. sausio–gruodžio mėnesiais Vilniuje nupirktų butų vieno kambario butai sudarė 15,8%, dviejų – 49,6%, trijų – 27,2%, didesni – 7,4%. Panaši situacija pastebima ir vertinant būstų pasiūlą: tarp visų rinkoje siūlomų butų vieno kambario butai sudaro 16,1%, dviejų – 45,1%, trijų – 27,9%, didesni – 10,9%.
Iš kitos pusės, žmonėms vis dažniau renkantis būstą mieste, o ne priemiestyje, šeimos ramesniuose miegamuosiuose rajonuose, pvz., Pilaitėje, Lazdynėliuose, Pašilaičiuose, ieško didesnių butų. Kadangi 4 kambarių butą didesnei šeimai pasiūloje rasti sunku, vis labiau populiarėja galimybė sujungti du mažesnius butus, o vystytojai tai numato jau projektuodami pastatus.
Rezervuotų būstų skaičių „Citus“ išaugino beveik 30 procentų
Išskirtinių būstų ir lanksčių NT sprendimų verslui įmonė „Citus“ valdomuose projektuose per 2019 metus rezervuoti 426 butai ir kotedžai: 318 Vilniuje ir 108 Kaune. Tai yra 29% daugiau nei per 2018 m., kai buvo rezervuoti 330 būstų – atitinkamai, 195 Vilniuje ir 135 Kaune.
Vilniuje rezervuotų būstų „Citus“ valdomuose projektuose skaičiaus augimas 2019 m. sudarė 63%. Čia populiariausias buvo „Karaliaučiaus slėnis“ Pilaitėje, kuriame liko vos keli būstai (169 rezervuoti butai ir kotedžai), taip pat „Miško ardai“ Burbiškėse (105) bei vos spalį pristatyti į sportuojančius ir aktyviai gyventi mėgstančius vilniečius orientuoti „Būk čia“ namai Lazdynėliuose (43).
Kaune 2019 metais net 90 iš 108 rezervuotų butų teko „Klevų namams“. Likę parduoti „Jonučių namuose“, „Kauno senamiesčio apartamentuose“, „Telegrafe“. Šiuose trijuose projektuose nebeliko laisvų butų. 2020 m. laikinojoje sostinėje „Citus“ planuoja 2020 m. pristatyti naują daugiafunkcinį konversijos projektą centrinėje miesto dalyje.
Skaičiai ir faktai
·      Parduotų (rezervuotų) būstų skaičius „Citus“ valdomuose projektuose: 2019 m. – 426 (Vilniuje – 318, Kaune – 108), 2018 m. – 330 (Vilniuje – 195, Kaune – 135), 2017 m. – 369 (Vilniuje – 236, Kaune – 133), 2016 m. – 266 butai ir kotedžai (Vilniuje – 233, Kaune – 33);
·      Pirminės rinkos būsto pardavimai Vilniuje (butai ir kotedžai, išankstiniai duomenys): 2019 m. – 5 932 (5 420 butų, 512 kotedžų), 2018 m. – 4 281 (3 842 butai, 439 kotedžai), „Citus“ duom.;
·      Pirminės rinkos būsto pardavimai Kaune (butai ir kotedžai, išankstiniai duomenys): 2019 m. 1 062 (869 butai, 193 kotedžai), 2018 m. – 752 (674 butai, 78 kotedžai), „Citus“ duom.;
·      Pirminės būsto rinkos sandėlis Vilniuje (butai ir kotedžai, išankstiniai duomenys): 2019 m. – 5 528, 2018 m. – 6 105, „Citus“ duom.;
·      Pirminės būsto rinkos sandėlis Kaune (butai ir kotedžai, išankstiniai duomenys): 2019 m. – 1 129, 2018 m. – 1 096, „Citus“ duom.;
·      Apdraustųjų asmenų skaičius Vilniaus m. savivaldybėje: 2019 m. lapkričio mėn. – 274,4 tūkst., 2018 m. lapkričio mėn. – 267,2 tūkst., SODROS duom.;
·      Apdraustųjų asmenų skaičius Kauno m. savivaldybėje: 2019 m. lapkričio mėn. – 133,2 tūkst., 2018 m. lapkričio mėn. – 131 tūkst., SODROS duom.;
·      Vidutinės pajamos Vilniaus m. savivaldybėje (atskaičius mokesčius): 2019 m. lapkričio mėn. – 962,9 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. – 833,5 Eur, SODROS ir www.tax.lt duom.;
·      Vidutinės pajamos Kauno m. savivaldybėje (atskaičius mokesčius): 2019 m. lapkričio mėn. – 822,9 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. – 715,7 Eur, SODROS ir www.tax.lt duom.
elta.lt informacija

Miestas

Vilniaus „Grinda“ lietaus nuotekoms tvarkyti pasitelkė tvarios vandentvarkos principus

Avatar

Paskelbta

 

Baigusi judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ imasi dar didesnio projekto. 500 ha teritorijoje, apimančioje sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosius rajonus, lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tvarios vandentvarkos principus.

Pastaraisiais metais intensyvėjančios vandeningos liūtys miesto planuotojams ir inžinerinę infrastruktūrą prižiūrinčioms įmonėms sukelia nemažą galvos skausmą. Urbanizuotoje šiaurinėje sostinės dalyje lietaus nuotekos surenkamos ir 2 x 1,8 m Geležinio Vilko gatvės magistraliniu kolektoriumi nevalytos nuteka į Neries upę. Augant kietųjų dangų plotui, šio kolektoriaus apkrovos vis didėja – jau dabar staigių vasaros liūčių metu juo teka iki 30 kub. m/s vandens srautas, surenkamas Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose. Ateityje prie šio kolektoriaus bus prijungta šiuo metu projektuojama Šiaurinė gatvė, tad tampa akivaizdu, kad kolektoriaus pajėgumų jau netrukus nepakaks.

Pasirinko pažangią alternatyvą

Šią problemą galima išspręsti keliais būdais, kiekvienas jų turi savo privalumų. Pavyzdžiui, galima padidinti esamo kolektoriaus pralaidumą šalia nutiesiant papildomą vamzdyno liniją. Tačiau šis būdas itin brangus ir neefektyvus: didelio pajėgumo infrastruktūros įrengimo kaštai aukšti, o pilna apimtimi ji būtų naudojama tik 3–4 kartus per metus – vasaros liūčių metu. Alternatyva – lietaus nuotekas galima kaupti infiltracinėse talpose bei kaupyklose ir leisti susigerti į gruntą ar reguliuojamu srautu išleisti į esamą kolektorių.

„Grinda“ pasirinko pažangų ir tvarų lietaus nuotekų tvarkymo būdą – dalį srauto nukreipti į akumuliacinį tvenkinį. Į jį patektų jau išvalytas vanduo, o pats tvenkinys ir jo prieigos būtų pritaikytas gyventojų poilsiui. Toks būdas atitinka tvaraus urbanizmo (angl. Sustainable Urbanism) kryptį ir teikia daugialypę naudą.

Vizualizacija

Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinius vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis (vietos ekosistemos stabilumo rodiklis), teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo. Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos, o sutvarkytos lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka ne tik prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo, bet ir tampa erdve, kurioje žmonės gali poilsiauti.

Tvarios vandentvarkos privalumai

  • Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinio vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis.
  • Urbanizuotos miesto teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo.
  • Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos tampa rekreacijai pritaikyta erdve.

Vamzdynai tiesiami ir požeminiu būdu

Ukmergės ir Šiaurinės gatvių sankryžoje numatoma įrengti paskirstymo kamerą, iš kurios apie 9 m3/s paviršinių nuotekų srautas nauju vamzdynu bus nukreiptas į formuojamą kaupyklą tarp Ozo ir Miglos g. Toks sprendimas padės sureguliuoti vandens srautus, beveik trečdaliu sumažindamas Geležinio Vilko g. kolektoriui tenkančias maksimalias apkrovas. Iš kaupyklos tvenkinio vanduo nedideliu debitu nauja jungtimi bus išleidžiamas į šiuo metu jau rekonstruotą T. Narbuto g. kolektorių – taip įgyvendinant Šeškinės–Geležinio Vilko lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją elegantiškai susisies šiedu itin svarbūs Vilniaus miesto inžinerinės infrastruktūros projektai.

Statybos darbai apims:

  • Apie 1,8 km DN 2250 mm paviršinių nuotekų tinklų įrengimą nuo Šiaurinės ir Ukmergės g. sankryžos iki valyklos Ozo g
  • Apie 3 kub. m/s našumo paviršinių nuotekų valyklos statybą.
  • Apie 20.000 kub. m talpos kaupyklos, pritaikytos rekreacijai, statybą.
  • Apie 1,3 km DN 1000 mm paviršinių nuotekų tinklo įrengimą Žvėryne ir prijungimą prie 2020 m. rekonstruoto T. Narbuto g. kolektoriaus.
  • Bendras projekto metu įrengiamų įvairaus skersmens vamzdynų ilgis – 3.162 m.

Šeškinės–Geležinio Vilko baseino paviršinių nuotekų rekonstrukcijos projektas kuriamas pasitelkiant skaitmeninės statybos (BIM) priemones. Numatoma darbų vertė – 16,7 mln. Eur.

Nuo paskirstymo kameros Ukmergės g. projektuojamas armuoto stiklo pluošto vamzdynas iki Ozo g., o nuo Ozo g. – iki valyklos bei kaupyklos. Siekiant kuo mažiau pažeisti esamas dangas ir kuo mažiau apriboti eismą intensyviose Ukmergės ir Ozo g., tinklai bus klojami uždaru mikrotuneliavimo, t. y. požeminio kasimo, būdu. Žaliosiose šių gatvių zonose būtų įrengiamos iki 18 m gylio darbo ir priėmimo duobės.

„Patirtis, įgyta atliekant T. Narbuto–Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų rekonstrukciją, suteikė postūmį įgyvendinti kitus svarbius miesto infrastruktūros tvarkymo darbus“, – sako Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

Atitinka šiuolaikiškus reikalavimus

„Džiaugiamės „Grinda“, kurie mato platesnį vaizdą įrengiant naujas miestui gyvybiškai svarbias komunikacijas. Tokiu būdu atsiranda ne tik vandens nuotekų tinklai, pritaikyti prie dabartinio miesto poreikių ir leidžiantys geriau išgyventi vasaros liūtis, bet ir ežeriukas, viešoji erdvė, skirta pasivaikščiojimui ir rekreacijai“, – teigia Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti Šeškinės seniūnijoje tarp Ozo ir Miglos g. Pagrindinė statomos talpyklos funkcija yra sukaupti lietaus vandenį ir pamažu jį išleisti. Kaupykla bus suformuota iš esamo grunto, ji talpins 20.000 m3 vandens. Smarkios liūties ir didžiausio debito (9 m3/s) atveju tvenkinys prisipildys per 37 min., o perteklinis vanduo ištekės per 5 val. 30 min. 1 m3/s debitu. Kaupyklos priekrantėje vandens augalai skaidys likutinius naftos produktų ir kitus teršalus, jie kartu su šlaituose kuriamomis žolių ir krūmų bendrijomis formuos vandens telkinio ekosistemą.

„Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti derinant jos pagrindinę funkciją su estetika. Čia planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų. Siekiame, kad naujojoje erdvėje būtų malonu laiką leisti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunoms šeimoms su vaikais, todėl tvenkinio prieigos suprojektuotos pagal aplinkos, patogios visiems, principus“, – sako K. Vaicekiūtis.

Pažangiausių pasaulio miestų patirtis

Tvenkinio prieigos ilgą laiką nebuvo tvarkomos, todėl apaugo menkaverčiais želdiniais ir piktžolėmis. Iki teritorijos sudėtinga prieiti, tad dalis vilniečių apie ją net nežino. Vykdant projektą sklypas bus sutvarkytas ir pritaikytas rekreacijai. Bus suremontuotas esamas pėsčiųjų ir dviratininkų takas nuo Ozo iki Miglos g., į naują vietą bus perkelta ir atnaujinta vaikų žaidimo aikštelė. Saugumui užtikrinti numatoma tvenkinį aptverti, įrengti specialią apžvalgos aikštelę.

Tokios paviršinio vandens kaupyklos pradėtos statyti daugelyje pažangių pasaulio miestų, supratus, kad nenaudinga skubėti nutekinti lietaus ar sniego tirpsmo vandens į didesnius vandens telkinius: Miestuose mažėja vandens, reikalingo augalijai ir kraštovaizdžiui, bet itin daugėja nelaidžių paviršių, nuo kurių vanduo greitai nuteka vamzdynais, kolektoriais ir kanalais. Didėjant momentiniam kritulių kiekiui, kolektorių pralaidumas tampa nepakankamas, užliejamos užstatytos miestų teritorijos.

Nors kai kuriose užsienio šalyse tokios kaupyklos yra gana paplitusi su lietaus vandentvarka susijusi praktika, pamažu ji skinasi kelią ir Lietuvoje. Vilniuje tai puikiai iliustruoja Ozo parko (V. Gerulaičio, J. Ralio, K. Ulvydo g.) tvenkiniai, į kuriuos subėga kritulių nuotekos nuo aplinkinių pastatų stogų. Be to, ši teritorija yra pritaikyta ir poilsiui.

Kitas pavyzdys – būsimasis Vilniaus japoniškasis sodas Geležinio Vilko–Linkmenų g. prieigose, kur į tvenkinį subėga kritulių nuotekos. Artimiausiu metu Vilniaus miesto administracija numato šią aplinką sutvarkyti sukurdama jaukią ir funkcionalią erdvę.

Kvietimas dalyvauti konkurse

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ skelbia naują tarptautinį konkursą: ieškomas aukštos kompetencijos rangovas, su kuriuo suvienijus jėgas Vilniaus mieste bus įgyvendintas reikšmingas paviršinių nuotekų tinklų projektas. Rangovai, ketinantys dalyvauti konkurse, kviečiami sekti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVPIS).

„Projekto kokybė turi būti užtikrinama ir valdoma jau projekto inicijavimo etape, nes tai paveiks projekto užbaigimo kokybę, t. y. projekto sukuriamus rezultatus, jų naudojimą, projekto tvarumą ir poveikį. Ieškome patikimo partnerio ir tikime, kad tokį rasime“, – sako „Grindos“ direktorius.

Šeškinės–Geležinio Vilko g. lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

 

 

Skaityti toliau

Miestas

„SALVE, VILNIUS, kitaip“

Avatar

Paskelbta

 

Tapytojai bei skulptoriai dalyvauja tęstinėje parodoje, šįkart kiek pakeistu pavadinimu – „SALVE, VILNIUS, kitaip“. Parodos idėją įkvėpė neįprasta šių dienų situacija pasaulyje ir Lietuvoje, kai esame priversti žvelgti į pasaulį ir kurti, klusniai užsidarę savuose „burbuluose“: namuose, studijose. Tad šįkart parodos dalyviams keliama sąlyga – pateikti apvalių, aptakių formų kūrinius – įgyja naują, kone simbolinę prasmę.

Tęstinė paroda „Salve, Vilnius“ yra skirta Vilniaus miesto įkūrimo 700-ajam jubiliejui, skaičiuojant nuo 1323 metų sausio 25 dienos, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas lotynų kalba parašė laiškus į Europos valstybes, kviesdamas pirklius ir amatininkus atvykti į Vilnių. Šis kreipimasis laikomas pirmuoju sostinės vardo paminėjimu ir įkūrimo data.

Parodos pavadinimą įkvėpė Vilniaus mieste ant kai kurių senųjų gyvenamųjų pastatų įėjimo slenksčių dar išlikęs lotyniškas užrašas „SALVE“ (iš lot. k. „Sveiki“). Tai pagarbus kreipinys į namo šeimininką – gyventoją ar atėjusį svečią. Šie keliaspalviai smulkinto marmuro užrašai, atsiradę XX amžiaus pradžioje, Vilniaus architekto Adamo Antono Filipowicziaus-Dubowiko inicijuotas įženklinimas.

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar tęstinės parodos „Salve, Vilnius“ autoriams iškelta kiek neįprasta sąlyga: paveikslai turi būti ne stačiakampiai, o apvalių formų: tondas, ovalas, elipsinė sfera arba arkinis. Svarbu, kad bent viena paveikslo kraštinė būtų lenkta. Skulptūra atitinkamai – aptakių formų. Šis iš renesanso laikų kilęs apvalių formų dekoratyvumas pasirinktas neatsitiktinai. Tai užuomina į vingiuotas senamiesčio gatveles, į apvalias Vilniaus senosios architektūros detales. Grakštūs gotikiniai, barokiniai bažnyčių skliautai, kupolai, bokštai; klasicistiniai, ampyro stiliaus didikų rūmai, dvarai, namai su arkiniais langais ir šiuolaikinės architektūros pastatai kartais darniai jungiasi (o kartais ir nesijungia) į harmoningą miesto panoramą. O sostinei būdingas daugiatautiškumas ir skirtingų kultūrų sambūvis formuoja ne tik unikalų miesto veidą, bet ir jo kismą, virsmą istorijos vingiuose. Maža to, gyvenantieji svetur taip pat jaučia Vilniui gilius sentimentus. Taigi nenuostabu, kad senasis Vilnius įvairiais metų laikais ne vienai kūrėjų kartai buvo, yra ir išliks įkvėpimo šaltinis.

Jau yra įvykusios trys šio ciklo parodos, o 2021 m. sausio mėn. ketvirtoji ciklo paroda kviečia ne tik pažvelgti į sostinės istoriją, tačiau ir pasižiūrėti į šių dienų ištuštėjusį Vilnių, atskleisti, kaip jį regi menininkai, stebėdami pro savo dirbtuvių, namų langus, klaidžiodami akimis po nurimusį miestą iš po apsauginių kaukių…

„Keistas laikotarpis keičia miesto ir jo gyventojų veidus. Ištuštėjęs Vilnius dar labiau atverė senamiesčio vinguriuojančių gatvių plastišką grožį, įkūnydamas ilgus šimtmečius čia vyravusią architektūros tradiciją bei miesto dvasią. Ribojama vieša veikla, gyvename lyg burbule, klusniai užsidarę savo aplinkoje: namuose, dirbtuvėje, sodyboje. Užsisklendus kasdienybėje,  ieškoma prasmingos saviraiškos, nors nuo seno menas kuriamas saviizoliacijoje. Apsibrėžus magišką kreidos ratą aplink save, kūrybiškai atsigręžiama į Vilnių. Indetifikuojama vilnietiška tapatybė, įsivaizduojami ir naujai atrandami asmeniški  ryšiai su miestu. Pradėdami kitaip atrasti miestą žvelgiant per langą ar individualiai išgyvendami savyje psichologinę pandeminę būseną, kantriai pasineriame į apskritos formos idėjos paieškas. Ką miestas kiekvienam iš mūsų šiuo metu reiškia? Kokią kūrybinę patirtį išgyvename, būdami paveikti visuotinės negandos? Užsimaskavę veidus kaukėmis, tampame miesto maskaradinio vyksmo fatalistais. Kaip, koks Vilnius mums atrodo dabar?“ – susimąstyti ir pažvelgti į sostinę kitaip kviečia parodos kuratorius Ričardas Zdanavičius.

 

Skaityti toliau

Miestas

Priėmimas į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas

Avatar

Paskelbta

Informuojame, kad prašymus dėl Priėmimo į Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklas bus galima pateikti nuo 2021 m. kovo 1 d. iki gegužės 31 d.

Šiuo metu vyksta e. sistemos testavimas. Artimiausiu metu bus paskelbtas atnaujintas Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas bei ugdymo įstaigų aptarnavimo teritorijų žemėlapiai.

Daugiau informacijos apie mokyklų aptarnavimo teritorijas, priėmimo tvarką 2021/2022 mokslo metams bus pateikta š. m. vasario mėnesį interneto svetainėje https://svietimas.vilnius.lt.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt