Connect with us

Miestas

Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicijoje – Mato Römerio paveikslas „Pavasaris Vilniuje“

Avatar

Paskelbta

Sausio 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) rengiamas kultūros vakaras „Römeriai ir Vilnius“, kuriame bus pristatytas 1893 m. Vilniuje nutapytas ir prieš metus kolekcininko Andriaus Jankausko iš užsienio į Lietuvą sugrąžintas Edvardo Mato Römerio paveikslas „Pavasaris Vilniuje“, vaizduojantis Römerių namą Vilniuje, Bokšto gatvėje.
Vakare dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, paveikslo savininkas kolekcininkas Andrius Jankauskas, menotyrininkės – habil. dr. Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas) ir dr. Jolanta Širkaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), istorikai – prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas) ir dr. Žygintas Bučys (Lietuvos nacionalinis muziejus).
Kūrinio autorius Edvardas Matas Römeris (1848–1900) buvo vienas talentingiausių dailininkų Römerių dinastijos atstovų. Gimęs Vologdoje (Rusija), kur buvo ištremtas jo tėvas, 1852 m. būsimasis dailininkas su tėvais sugrįžo į Lietuvą, gyveno daugiausia Vilniuje, Römerių name Bokšto gatvėje. Pirmąsias dailės žinias jis gavo iš tėvo Edvardo Jono Römerio, dailę studijavusio Vilniaus univeritete pas Joną Rustemą, ir vilniečių dailininkų – Kanuto Rusecko bei Jono Zenkevičiaus. 1867–1868 m. dailės studijas E. M. Römeris tęsė Dresdeno dailės akademijoje, o 1869–1874 m. – Miuncheno dailės akademijoje, vėliau keliavo po Europą. Po studijų užsienyje apie 1877 m. sugrįžęs į Lietuvą, dailininkas apsigyveno Vilniuje, iš tėvo paveldėtame name Bokšto gatvėje, vasaras leisdavo Antanašės dvare arba žmonos Juzefos Čachovskytės Lunos dvarelyje Gardino apskrityje. Jame, sunkiai sirgdamas, praleido paskutiniuosius trejus gyvenimo metus.
E. M. Römerio kūrybiniam braižui didžiausios įtakos turėjo Miuncheno dailės mokykla. Jo talentas ryškiausiai atsiskleidė buitinio žanro paveiksluose su arkliais ir peizažuose. Dailininko darbai buvo eksponuojami dailės parodose Vilniuje, Varšuvoje, Krokuvoje, Lvove, Miunchene, Paryžiuje, Berlyne, Vienoje, visur sulaukdavo palankių įvertinimų ir apdovanojimų („Mano namas“ 1892 m. Miuncheno dailės parodoje gavo specialųjį prizą, o tą patį namą vaizduojanti drobė „Pūga“ 1893 m. Lvovo dailės parodoje buvo apdovanota sidabro medaliu).
Deja, iki mūsų dienų E. M. Römerio darbų išliko nedaug, todėl kiekvienas dailininko kūrybos panoramą papildantis ir į Lietuvos dailės kontekstą įvedamas kūrinys yra itin vertingas. Tuo labiau toks kūrinys kaip „Pavasaris Vilniuje“, kurį tiek dėl atlikimo kokybės, tiek dėl istorinės ir ikonografinės vertės drąsiai galime pristirti prie svarbiausių išlikusių E. M. Römerio darbų.
Paveikslas vaizduoja Römerių namo kiemą ir šoninius korpusus ankstyvą 1893 m. pavasarį. Tolimesniame paveikslo plane matyti Römerių posesiją nuo gatvės skirianti mūro siena ir pro vartus atsiverianti Savičiaus gatvės perspektyva. Namo fasadai užlieti jau kiek vakarėjančios saulės – meistriškai perteikta šviesa ir nuo tuopų ant pastatų sienų bei grindinio krentantys ilgi mirgantys šešėliai, kurie drobei suteikia gyvumo ir kuria šviesą, giedrą nuotaiką.
Žvelgdamas į kūrinį nejučia prisimeni Gabrielės Giunterytės-Puzinienės atsiminimuose (1823) apie šį namą, tuomet priklaususį E. M. Römerio seneliui, Vilniaus bajorų maršalkai Mykolui Juozapui Römeriui, užrašytus žodžius: „Maršalkos Mykolo Römerio namuose jungėsi dvi stichijos – saloninė ir universitetinė, bet pats pastatas priminė kaimo namą. Jis stovėjo toli nuo pagrindinių gatvių, erdvaus kiemo gilumoje, su sodu, besileidžiančiu Vilnelės link. <…> Vos įėjęs į kiemą pajusdavai, kad čia gyvena šeima. Tik įėjęs pro vartus, žiemą svečias pamatydavo sniego įtvirtinimus ir apkasus, kuriuose grumdavosi studentai, vasarą – žaidžiant futbolą, gaudynes, žodžiu, kieme visada būdavo linksma ir triukšminga.“

Mykolas Juozapas Römeris savo name buvo išnuomavęs patalpas masonams. Jose įrengtoje salėje nuo 1816 m. iki pat ložių uždarymo 1821 m. rinkosi visų Vilniaus masonų ložių nariai. Römerių namas, su kuriuo, pasak Helenos Romer-Ochenkovskos, „visas bajoriškas Vilniaus ir provincijos pasaulis buvo susijęs giminystės ar kitokiais ryšiais“, išliko svarbus visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo židinys ir šią giminės valdą perėmus E. M Römerio tėvui, dailininkų Römerių dinastijos pradininkui Edvardui Jonui Römeriui. 1850 m. sudarius sutartį su K. Rusecku, Römerių namo kieme iškilo tapybos dirbtuvė – pirmoji Vilniuje, pastatyta specialiai tam tikslui. Maždaug nuo 1856 m. porą metų Römerių name veikė vadinamoji „tapybos akademija“ – dailės dirbtuvės, kuriose bendram darbui rinkdavosi dailininkai – Alfredas Römeris, Antanas Zaleskis, Jonas Zenkevičius, Konstantinas Brochockis ir kt. Kurį laiką (po 1852) čia dirbtuvę buvo įsirengęs ir dailininkas Adomas Šemešys. 1856–1859 m. Römerių name gyveno ir ateljė turėjo vienas pirmųjų Vilniuje dirbusių fotografų – vokietis Otto Neuschafferis.

Iki 2020 m. gegužės 31 d. Römerių namą Vilniuje vaizduojantis Edvardo Mato Römerio paveikslas „Pavasaris Vilniuje“ bus eksponuojamas Vilniaus paveikslų galerijos XXVI salėje greta kitų šio dailininko kūrinių.

ldm.lt informacija
Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Kuriant žalesnį Vilnių: finišuoja rudeniniai medžių sodinimo darbai

Avatar

Paskelbta

Rudeninis sodinimas buvo skirtas ir per laiką išretėjusioms alėjoms atnaujinti, ir naujus žaliuosius akcentus mieste kurti. Taip, pavyzdžiui, Gedimino prospekto liepų alėjoje naujais sodinukais pakeista 17-a nudžiūvusių medžių, čia augusių apie 15 metų, per 80 naujų medžių pasodinta Savanorių prospekte, o J. Rutkausko gatvėje Viršuliškėse, netoli skulptūros „Suomis“, bendradarbiaujant su Suomijos ambasada ir bene dešimčia šiaurės šalių įmonių, pasodinta 18-os berželių alėja.

Renkant sodinimo vietas palei gatves šiemet sugrąžinta ir ne viena jau plytelėmis ar asfaltu uždengta nunykusio medžio vieta, o naujai sodinamiems medžiais atlaisvinamas nemažas plotas atviro grunto, kad esamų ir naujai sodinamų medžių šaknys turėtų daugiau oro ir drėgmės.

Paskutinėmis lapkričio dienomis vėl bus užpildyta nudžiūvusio beržo Katedros aikštėje vieta. Gyventojai balsuodami šiai vietai išrinko naują medelį – čia bus pasodintas raudonasis ąžuolas (lot. Quercus rubra). Jis iš Nyderlandų atkeliavo jau apie 15 metų amžiaus, pasiekęs 20–25 cm kamieno apimtį. Raudonieji ąžuolai, anot specialistų, yra gana pakantūs skurdesniam gruntui, todėl tikimasi ir jo gero prigijimo, ir žaliavimo ilgus metus.

„Šiemet bene didžiausia naujiena – mūsų sprendimas sugrąžinti į Vilnių pušis, – sakė G. Čeponytė. –Vilniui būdingas priesmėlio gruntas tinkamas spygliuočiams. Pavienių pušų, galbūt „atkeliavusių“ iš Vingio parko, galima pamatyti Žvėryne, Savanorių prospekto ar Vilkpėdės kiemuose, o mes sodinimui pasirinkome Geležinio Vilko gatvės žaliąją juostą, skiriančią dvi kelio puses.“

Į viešąsias erdves bandoma sugrąžinti ir vijoklius. Kai kuriais atvejais taip tikimasi ne tik sukurti spalvingą apželdintą fasadą ar vertikalią plokštumą, bet ir užkirsti kelią nelegalių grafičių atsiradimui. Kaip tik dėl to šiemet vijokliais apsodintos atraminės betoninės sienelės prie T. Narbuto gatvės pėsčiųjų tilto. Kitąmet vijoklių efektas čia bus jau akivaizdus. Pavasarį planuojama vijokliais apželdinti ir ažūrinę S. Batoro gatvės vidurinėje juostoje esantį atitvarą. Tokio apželdinimo numatyta ir daugiau, savo erdves, fasadus gali siūlyti ir vilniečiai.

Pasak G. Čeponytės, gal ir ne be reikalo bijoma, kad vijokliai gali pakenkti pastatų fasadų apdailai, kaip tik todėl tam nesirenkami kultūros paveldo objektai, o siūloma želdinti atramines sienutes, ažūrines pertvaras, silikatines sienas. Kita vertus, ta „ardytojiška veikla“ nėra tokia reikšminga ir juolab – greita, o žalias efektas – įspūdingas.

Iš viso šiemet Vilniuje buvo pasodinta 2185 medžių, kurie ne mažesni nei dviejų metrų dydžio, ir daugiau nei 8000 krūmų.

Video apie rudeninį medžių sodinimą rasite čia

Skaityti toliau

Miestas

Konkursas: kultūros ir meno projektus Vilniaus savivaldybė parems beveik 0,5 mln. Eur

Avatar

Paskelbta

Tradicinis sostinės savivaldybės organizuojamas Kultūros rėmimo programų projektų konkursas šiemet ir vėl kviečia skirtingų kultūros ir meno sričių organizacijas dalyvauti konkurse ir gauti iki 5 tūkst. eurų finansavimą planuojamiems projektams įgyvendinti. Iš viso 2021 m. projektų konkursui numatoma skirti apie 435 tūkst. eurų. Paraiškų laukiama iki 2021 m. sausio 4 dienos.

„Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją dėl pasaulyje vyraujančios COVID-19 viruso pandemijos, 2020 metai kultūros sričiai yra ypač jautrūs. Daugelis kultūros organizacijų susidūrė su finansiniais sunkumais ir nežinomybe dėl projektų ir kitų veiklų įgyvendinimo. Tradiciniu Kultūros rėmimo programų projektų konkursu siekiama skatinti kultūros srities atsigavimą, suteikti motyvacijos organizacijoms prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių bei veiklos organizavimo principų. Konkursas suteikia puikią galimybę gauti papildomą finansavimą projektų įgyvendinimui, tad kviečiu kultūros organizacijas pasitelkti kūrybingumą ir 2021 metus pripildyti prasmingomis iniciatyvomis“, – Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Itin populiarus ir kasmet daug paraiškų gaunantis savivaldybės organizuojamas konkursas kasmet prisideda prie tokių renginių kaip „Vilnius Mama Jazz“, „Nepatogus kinas“, „Open House Vilnius“, Vilniaus galerijų savaitgalis, „In Latino“, „What’s Next in Music?“ ir kt.

Šiais metais buvo atnaujinti konkurso nuostatai, atsirado papildomų finansavimo programų. Iki šiol buvo 9 programos, o šiais metais jų jau 14. Viena iš naujovių šiemet: pirmą kartą programos suskirstytos į bendrines ir specialiąsias programas, kurios skirtos tęstiniams ir naujiems projektams, kultūrinėms ar meninėms iniciatyvoms.

Į bendrinės programos rėmus patenka vizualieji, scenos menai, muzika, kinas, literatūra ir leidyba, kultūros ir kūrybinės industrijos, etninė kultūra ir mėgėjų menas bei tautinės bendrijos. Specialiosios programos: Vilniaus 700 metų jubiliejaus iniciatyvos, kultūros ar meno festivalių organizavimas, kultūros sklaida užsienyje, erdvių nuoma, kultūros edukacija ir skaitmeninis menas.


Šis kultūros rėmimo programų projektų konkursas skatina Vilniaus miestui reikšmingus kultūros ir meno projektus. Konkursu keleri metai iš eilės skiriamas tikslinis finansavimas naujiems ir tęstiniams kultūros projektams, stiprinamas Vilniaus atminties kultūros puoselėjimas, etninės kultūros ir mėgėjų meno iniciatyvos, tautinių bendrijų veikla, šiuolaikinės, intelektualiosios kultūrinės aplinkos kūrimas. Stiprinami kultūriniai mainai tarp Vilniaus ir užsienio miestų, skatinama naujai sukurtų kultūros vertybių sklaida ir prieinamumas platesnei visuomenei, vilniečiams. Konkursu taip pat skatinamos kultūros ir meno inovacijos, socialinės atskirties mažinimas.

Konkurso sąlygos

Konkurse gali dalyvauti juridiniai asmenys, registruoti Vilniaus miesto savivaldybėje, vykdantys kultūrinę veiklą, išskyrus pelno siekiančias įmones, biudžetines įstaigas ir kitas įstaigas, kurios yra išlaikomos arba dotuojamos iš Savivaldybės ar Valstybės biudžeto.

Paraiškos konkursui teikiamos tik internetu, naudojantis Savivaldybės elektronine paslaugų valdymo sistema, svetainėje paslaugos.vilnius.lt. Tame pačiame tinklapyje, būtina užpildyti paraiškas naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Konkurso rengėjai prašo paraiškas teikti kuo anksčiau ir nelaukti paskutinės paraiškų pateikimo dienos.

Kontaktas pasiteirauti: Kultūros skyriaus vyr. specialistė Justina Tamošiūnienė (tel. (8 5) 211 2366, mob. +3706 8752 301, el. p. justina.tamosiuniene@vilnius.lt).

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Regėjimo negalią turintiems viešojo transporto keleiviams – atnaujinta programėlė „Transporto balsas“

Avatar

Paskelbta

 

Neregiams ir silpnaregiams po miestą judėti viešuoju transportu bus patogiau ir paprasčiau – atnaujinta nemokama mobilioji programėlė „Transporto balsas“. Sostinėje veikianti programėlė papildyta naujais funkcionalumais, o tai reiškia, kad nuo šiol Vilniuje, Kaune, Šiauliuose veikia vieninga „Transporto balso“ versija, artimiausiu metu ją planuojama pristatyti ir Klaipėdoje. Pakeitimai atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su pačiais regėjimo negalią turinčiais keleiviais, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.

„Džiaugiamės, kad galime pristatyti patobulintą „Transporto balso“ programėlę regėjimo negalią turintiems sostinės keleiviams. Programėlę Vilniuje pristatėme jau pernai, tačiau tuo metu ji neturėjo dalies funkcionalumų, kurie veikia dabar – pavyzdžiui, balsu anonsuojamas realiai į stotelę atvykstantis viešasis transportas. Dėkojame regėjimo negalią turintiems keleiviams, kad aktyviai įsitraukė į atnaujintos programėlės testavimą, teikė komentarus.

Gerai ir tai, kad Vilniuje bei kituose miestuose nuo šiol veikia vienoda programėlės versija, taip ja naudotis dar paprasčiau ir judant tarp miestų. Norime, jog viešasis transportas būtų draugiškas visiems keleiviams, todėl siekiame užtikrinti kuo sklandesnį programėlės prieinamumą regėjimo negalią turintiems, taip pat pasirūpinti visa kelionės kokybe“, – teigia Modesta Gusarovienė, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė.

Be to, Vilniuje viešojo transporto priemonėse papildomai sumontuotos su programėle integruotos aktyvios žymos – iki šiol jos buvo įrengtos tik stotelėse. Būtent viešajame transporte atsiradusios žymos užtikrina tikslų neregių informavimą apie fiziškai į stotelę atvykusį konkretų troleibusą ar autobusą.

Vilniuje šiuo metu yra 580 viešojo transporto stotelių, kuriose veikia „Transporto balsas“. Visų stotelių žemėlapį galima rasti čia: http://bit.ly/TransportoBalsas_Vilnius. Turint pastebėjimų ar kilus klausimų dėl programėlės veikimo jos naudotojai Vilniuje gali kreiptis: balsas-info@judu.lt

Atnaujinta versija Vilniuje – po testavimo su regėjimo negalią turinčiais keleiviais

„Transporto balsu“ besinaudojantys keleiviai savo išmaniajame telefone girdi balsu sakomą informaciją apie viešojo transporto judėjimą. Užfiksavusi konkrečią stotelę pagal galiojančius viešojo transporto tvarkaraščius programėlė skelbia transporto priemonių atvykimo laikus.

„Transporto balsas“ būtent Vilniuje, suvienodinant su kituose miestuose veikiančia versija, papildytas funkcionalumu, kurį labiausiai akcentavo ir patys sostinės regėjimo negalią turintys keleiviai. Nuo šiol balsu anonsuojamas realiai (fiziškai) į stotelę atvykstantis viešasis transportas. Autobusui ar troleibusui atvykus į stotelę pirmiausia pasakomas maršruto numeris ir jo kryptis – pavyzdžiui, „devynioliktas troleibusas į Pašilaičius“.

„Dalyvavau programėlės testavime ir galiu pasakyti, kad atnaujinta versija yra gerokai informatyvesnė. Padeda tai, jog realiai į stotelę atvykęs viešasis transportas dabar „pasisako“ savo numerį ir kryptį, kur link jie važiuoja. Pasitaiko, kad vienas kitas autobusas, troleibusas ar stotelė dar tyli, bet, tikėkimės, kuo toliau tuo bus geriau. Esu neregė, todėl aplinką matau tiek, kiek ji skleidžia garsų. Dabar mieste matau gerokai daugiau, nes einant su įjungta programėle gatve man „prisistato“ pravažiuojantys autobusai, troleibusai, „kalba“ sutiktos stotelės“, – pastebi programėlę po atnaujinimų Vilniuje išbandžiusi Eglė Jarmolavičiūtė.

Dar vienas programėlės atnaujinimas – automatinis miestų pasirinkimas. Jis naudingas visiems keliaujantiems tuose miestuose, kuriuose veikia programėlė. Atvykus į miestą, kuriame veikia „Transporto balsas“, programėlė aptiks pirmąją žymą ir automatiškai parinks veikimą būtent tame mieste.

Į atnaujintos programėlės testavimą aktyviai įsitraukė patys regėjimo negalią turintys keleiviai. Vilniuje suorganizuota uždara Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovų, programėlės diegėjų, įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovų grupė, kuri visą spalio mėnesį bandė programėlę ir teikė komentarus.

„Viešuoju transportu keliaujantys aklieji ir silpnaregiai programėlę „Transporto balsas“ išbandė ir aktyviai teikė savo pastebėjimus, pasiūlymus. Džiugu, kad į nemažą dalį mūsų siūlymų jau atsižvelgta atliekant pataisymus ir patobulinimus. „Transporto balsas“ yra labai reikalinga pagalba savarankiškai transportu besinaudojantiems regos negalią turintiems keleiviams. Programėlė, manau, pravers ir gerai matantiems: prie telefono prisijungus ausinę. Taip galima, pavyzdžiui, akims „duoti“ knygą, naujienas, o atvykusį troleibusą ar autobusą „pamatys“ ausys“, – sako Vytautas Gendvilas, Informacinės aplinkos specialistas iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos.

Švieslentė telefone – naudotis gali ir kiti keleiviai

Šią programėlę taip pat galima vadinti vaizdine ir garsine viešojo transporto švieslente, kurią savo telefone gali turėti kiekvienas keleivis. Įsijungus programėlę garsu įvardijama artimiausia stotelė, esanti maždaug 50 metrų atstumu, taip pat atvažiuojančių maršrutų numeriai, stotelių kryptys ir trukmė minutėmis iki transporto priemonės atvykimo.

Programėlė yra pritaikyta telefonams su „Android“ operacine sistema, ją atsisiųsti galima čia: https://ply.gl/com.kvt.voice.app. Veikimui reikalingas interneto ryšys, prieš naudojimąsi savo telefone keleiviai turi aktyvuoti „Bluetooth“ funkciją. Taip pat būtina aktyvuoti geografinės vietos (vietovės bendrinimo) nustatymo funkciją telefone arba tiesiog leisti tai padaryti telefono „Android“ programinei įrangai.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt