Connect with us

Kultūra

Lietuvos nacionalinis muziejus saugo unikalią 1991 metais vaikų nupieštų piešinių kolekciją

Avatar

Paskelbta

Jau pirmadienį minėsime Sausio 13-ąją. Lietuvos nacionalinis muziejus saugo unikalią tų dienų kolekciją – beveik 6000 piešinių, kuriuos vaikai nupiešė 1991 metais, netrukus po tragiškų sausio 13-osios įvykių.

Prieš metus pradėjusi veikti virtuali galerija http://sausio13.lnm.lt/  paskatino lietuvius visame pasaulyje ieškoti savo piešinio. Per šį laiką galerija peržiūrėta daugiau nei 113 tūkstančių kartų, savo piešinius (nupieštus 1991 metais) joje surado šimtai žmonių, kelios dešimtys iš jų laiškuose muziejui pasidalijo savo atsiminimais.

„Buvo tikrai maloni staigmena, kai Google išmetė nuorodą į mano piešinį. Jau buvau pamiršusi, kaip piešėm ir mokytoja aiškino, kad piešiniai bus siunčiami pakabinimui į Vilnių“, – savo laiške muziejui rašo Vaiva, kuri 1991 metais buvo trečiokė.

Tais metais Lietuvoje buvo paskelbtas piešinių konkursas Sausio 13-osios tema. Į kvietimą piešiniuose pavaizduoti taikos ir Lietuvos laisvės siekį atsiliepė visos šalies vaikai. Daugiausia darbų anuomet sulaukta iš Alytaus ir Vilniaus rajono (po 500 vaikų piešinių). Iš viso galerijoje sudėti 5772 vaikų piešiniai.

Virtualios piešinių galerijos statistika rodo, kad, be lankytojų iš Lietuvos, į galeriją užsukama iš tų šalių, kuriose gyvena didžiausios lietuvių bendruomenės – Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Airijos, Danijos. Savo piešinių lietuviai ieškojo ir būdami egzotiškuose kraštuose – Tanzanijoje, Mauricijuje, Komoruose, Omane, Dominikos Respublikoje.

„Mano piešinį rado buvusi klasiokė, – iš Pietryčių Azijos laiške Lietuvos nacionaliniam muziejui rašo Ilona. – Labai įdomu pamatyti savo vaikystės piešinį. Šiuo metu dirbu Jungtinių Tautų būstinėje Bankoke, Tailande. Čia žmonės dažnai nebūna net girdėję apie Lietuvą, todėl dažnai tenka pasakoti mūsų istoriją.“

Tarp piešinių autorių – ir žinomi Lietuvos žmonės: dainininkas Viktoras Diawara, filosofas, rašytojas Kristupas Sabolius, rašytojas, žurnalistas Dailius Dargis, menotyrininkė Ūla Tornau.

„Labai nustebau radęs savo piešinį. Labai graži idėja. Buvau pirmokas, stebėjau įvykius per televiziją. Buvo baisu. Negalvojau, kad po 13 metų tapsiu kariu. Pasirinkau kario kelią. Tarnauju Lietuvos kariuomenės Karo policijoje Kauno įguloje. Prisiekiau saugoti, ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“, – laiške muziejui pasakoja Rimantas Marmantavičius.

Tuo metu Dovilė, kuri 1991-aisiais dar tik ėjo į pradinę klasę Kauno Dainavos mokykloje, buvo itin paveikta Sausio 13-osios įvykių: „Atsimenu tą baisų laikotarpį, tada buvau trečiokė ir per televiziją sekiau visus įvykius. Atsimenu, kaip paskui sapnavau, kad tie baisūs žvėriški kareiviai mus užpuolė, o aš būdama Televizijos bokšte jiems daviau kambarinių gėlių salotų su grietine. Kažkoks absurdiškas sapnas.“ Dabar JAV gyvenanti Dovilė sako, kad jos šeima visada buvo labai patriotiška: „Tais metais, 1991-aisiais, gimė mano brolis. Tėvai jį pavadino Ignu. Tokį vardą jam suteikė pagerbdami Igno Šimulionio, žuvusio sausio 13-ąją, atminimą.“

Deja, kelių šimtų piešinių autoriai vis dar nėra žinomi, jie ant savo darbo nenurodė vardo ir pavardės arba pasirašė nepilnai. Gali būti, kad virtualioje galerijoje http://sausio13.lnm.lt/ yra ir Jūsų piešinys. Kaip jį rasti? Visi galerijoje esantys piešiniai suskirstyti pagal Lietuvos rajonus ir juose tuo metu veikusias mokyklas. Tereikia prisiminti, kuriame rajone ir kokią mokyklą lankėte 1991 metais. Jei atpažinote savo kūrinį ar radote netikslumų, parašykite adresu informacija@lnm.lt ir mes patikslinsime autorystę.

Skaityti toliau
Advertisement

Kultūra

Miesto kultūra, mokslas ir miestiečių laimės indeksas – po ROCK skėčiu

Avatar

Paskelbta

Miesto kultūra, mokslas ir miestiečių laimės indeksas – po ROCK skėčiu

Dvi dienas Vilnius tampa ROCK projekto gerosios praktikos centru – vasario 25-26 dienomis sostinėje lankosi projekto dalyviai iš 9 Europos miestų. Per dvi dienas bus aptarti visų dalyvių bei didžiausi Vilniaus ROCK komandos pasiekimai, integracija į strateginę kryptį Vilnius 2IN, aplankyti geriausi kultūros paveldo įveiklinimo pavyzdžiai.

vilnius.lt nuotr.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje startuoja vienas svarbiausių ROCK projekto dalyvių suvažiavimas – į sostinę atvyko visų dalyvių, universitetų ir verslo atstovai. Vilniaus ROCK komanda –  savivaldybės bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai ir mokslininkai – pristatys svarbiausius laimėjimus, aptars, ko pasiekė kiti miestai, ko pasiekė Vilnius ir kokios patirties galima iš to pasisemti.

„Priežastis, dėl ko mes šiandien susirinkome yra svarbi ne tik mums, projekto įgyvendintojams, Vilniui, bet ir visiems miestams, kuriems rūpi, kaip optimizuoti paveldą, tradicijas ir kultūrą, kaip kurti aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi laimingesni, o miesto planuotojų sprendimai atlieptų visų poreikius“, – sakė projekto vadovė Dalia Bardauskienė.

 

Vilniaus ROCK projekto metu vykdytas eksperimentas išaugo į atskirus projektus bei prisidėjo prie reikšmingų Vilniaus strateginių krypčių – tapo Vilnius 2IN dalimi, kuriama nauja „Laimingo Vilniaus“ kryptis. Šio projekto metu matuojamos vilniečių emocijos senamiestyje, centriniame sostinės paslaugų centre, miesto paplūdimiuose sezono metu, siekiama išsiaiškinti, kiek miesto paslaugų kokybė įtakoja emocijas.

„Vieta, kur atsidūrėme su ROCK projektu šiandien, mums, VGTU mokslininkams, yra didelis pasiekimas. Per kelerius metus surinkta per 350 milijonus duomenų, kurie bus naudojami ne tik šio projekto rėmuose, bet ir kitur. Darbai bus tęsiami, nes mokslinis tyrimas su projekto pabaiga nesibaigs, o susidomėjimas gaunamais duomenimis tik auga. Džiugu, kad čia, mieste, kuriame viskas prasidėjo, strategai įvertino ir įsitraukė, jog kuriamos programos tarnautų žmogaus poreikiams“, – savo indeliu džiaugėsi VGTU dalies projekto vadovas prof. Artūras Kaklauskas.

Anot projekto įgyvendintojų, labai svarbu ne tik kokie moksliniai laimėjimai, bet ir kaip juos pritaikai, ar pakankamai lankstus komandos požiūris, santykis su kitomis organizacijomis, miesto planuotojais ir gyventojais, kurie yra svarbi projekto dalis.

vilnius.lt nuotr.

Šiuo metu jau kuriama skaitmeninė programa, skirta vilniečių laimės rodikliui suskaičiuoti. Pirmieji bandymai  pavyko –  realiu laiku kas tris sekundes skaičiuojama vidutinė 6 miesto vietų laimės išraiška. Taip pat artimiausiu metu bus galima pamatyti ir paskutinių metų, mėnesių, dienų bei valandų (pagal dienos cirkadinį ciklą) vidutinę, 6 miesto vietų žiemos metus ir 8 vietų vasaros laikotarpiu, laimės išraišką.

ES finansuojamame Horizon 2020 projekte Rock dalyvauja 9-ios savivaldybės, 5 universitetai, verslo asociacijos, įmonės, ekspertai. Vadovaujantys partneriai – Bolonijos miesto savivaldybė ir Bolonijos universitetas. Dalyvaujantys miestai suskirstyti į perteikiančius savo patirtį (Role models) ir perimančius patirtį (Replicators). Vilnius pasirinktas kaip vienas iš pavyzdinių miestų, galintis perteikti savo patirtį kitiems miestams. Tai  Vilniaus senamiesčio – UNESCO pasaulio paveldo vietovės atnaujinimas, paveldo vertės pristatymas ir  propagavimas, bendruomenės paveldosauginio sąmoningumo ugdymas, įtraukimas į atnaujinimo procesą.

Šis projektas finansuojamas „Horizon 2020“ – didžiausios ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos.

 

Vilniaus miesto savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Užgavėnes švęskite Vilniuje!

Avatar

Paskelbta

Kviečiame Užgavėnes švęsti Vilniuje – devyniose sostinės seniūnijose rengiamos tradicinės žiemos išvarymo šventės!

 

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Dešimtmetį mininčiame Tibeto skvere bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai

Avatar

Paskelbta

Prieš dešimt metų Užupyje atidarytame Tibeto skvere ir šiais metais bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai. Nors pačiame Tibete šios šventės džiugesį temdo ne tik daugiau nei šešis dešimtmečius besitęsianti Kinijos vykdoma krašto okupacija bei nutautinimo politika, tačiau ir siautėjantis korona virusas, tačiau šios šventės minėjimas Vilniuje jau tapo gražia solidarumo su Tibeto tauta tradicija.
Vasario 23 d (sekmadienį) šventė Tibeto skvere prasidės 16 val. Pagal tibetiečių kalendorių prasideda 2147-ieji, Geležinės Žiurkės, metai. Šventės metu bus kabinamos naujos maldos vėliavėlės, kūrenamas laužas bei vaišinamasi arbata.
Tradiciškai ledo skulptūrą čia kurs Vilniuje gyvenantis skulptorius iš Balio I Made Sutama arba tiesiog Oka.

Šią šventę rengia Tibeto rėmimo grupė.

Tibeto skveras. Vilnius Go nuotr.

Losaras – tai svarbiausia ir didžiausia tibetiečių šventė tiek pačioje Sniegynų šalyje, tiek ir tremtyje. Tibetiečių Naujųjų metų šventė sutinkama pagal Mėnulio kalendorių – pirmąją jauno mėnulio dieną ir švenčiama laikantis visų seniausių amžių dvelksmą išlaikiusių tradicijų. Šios šventės tradicija artima mūsų Kūčioms. Tai šviesos pergalės prieš tamsą, gėrio – prieš blogį, vilties ir naujo gyvenimo pradžios šventė. Jos metu tarsi persikeičia pasaulis, ir viskas sugrįžta į pirmapradį laiką, į vieną, vientisą erdvę.

Pagal tibetiečių tradiciją, visą savaitę prieš Losarą atliekamos įvairios apsivalymo apeigos. Ugniai ir vandeniui čia skiriama ypatinga reikšmė. Ugnis sunaikina apdulkėjusius šventyklų altorius puošusius baltus šilko šalikus, išblukusias popierines gėles, sudėvėtus vienuolių drabužius, sudūlėjusius ritualinius tekstus, nublukusias maldų vėliavas, nes tikima, kad Naujųjų metų dieną viskas bus atkurta iš naujo…

Tibeto skvero iniciatyvinės grupės bei Užupio bendruomenės pastangomis 2010 m. bevardžiam Užupio skverui Vilniaus savivaldybė suteikė Tibeto vardą. Iškarto ši, anksčiau apleista erdvė, tapo vienu iš Senamiesčio kultūros centrų, kur reguliariai įgyvendinamos įvairios meninės bei pilietinės iniciatyvos.
Tibeto skvero išskirtinumą dar labiau papildė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2006) laureato skulptoriaus Rimanto Sakalausko skulptūrinė kompozicija „Mandala“. O Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto idėją, patvirtino 2013 m. ir 2018 m. skvere apsilankęs Jo Šventenybė Dalai Lama XIV.
Vilniaus m. savivaldybės pritarimu 2017 m. skvere atidengta jo pavadinimo lentelė dviem – lietuvių ir tibetiečių – kalbomis. Lentelę atidengė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Nuo pat Tibeto skvero įkūrimo čia švenčiami ir tibetiečių Naujieji metai – Losaras. Tai ne tik solidarumo su tibetiečiais išraiška, bet ir unikalios jų kultūros priminimas. Kartu tai šventė, į kurią gausiai susirenka tiek Užupio bendruomenė, tiek ir sostinės gyventojai, neabejingi tūkstantmetės Tibeto civilizacijai palikimui.
Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt