Connect with us

Naujienos

Tyrimas: lietuviai įvardino juos tenkinančios pensijos dydį

Avatar

Paskelbta

Maždaug 3 iš 4 šalies gyventojų mano, kad jų poreikius visiškai patenkinti galinti pensija šiandien turėtų sudaryti 600 eurų ir daugiau. Tuo metu vidutinė pensija, kuri šiuo metu siekia apie 365 eurus, priimtina atrodo tik 1 proc. respondentų. Be to, didžioji dalis lietuvių įsitikinę, kad valstybė turėtų užtikrinti mažiausiai 75 proc. jų būsimosios pensijos dydžio. Tokią šalies gyventojų nuomonę atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

 „Apklausos rezultatai rodo, kad daugumos lietuvių lūkesčiai dėl pensijos bent 2–3 kartus prasilenkia su realia situacija ir valstybės galimybėmis. Gera žinia yra tai, kad dirbantieji gali šią situaciją pakeisti, papildomai kaupdami II ir III pakopos pensijų fonduose arba pasirinkdami kitą būdą taupyti savo senatvei. Papildomas individualus kaupimas senatvei šiandien gali geriausiai užtikrinti, kad po kelių dešimtmečių išėjus į pensiją mūsų pajamos labiau atitiks iki tol gautą darbo užmokestį“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Kaip rodo apklausa, gyventojai kelia aukštus lūkesčius valstybės indėliui į jų senatvės pensiją − 40 proc. apklaustųjų tikisi, kad valstybė 100 proc. patenkins jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje. 43 proc. apklausos respondentų teigia, kad valstybė turėtų užtikrinti apie 75 proc., o 13 proc. – apie 50 proc. juos tenkinančios pensijos sumos.

Lūkesčiai pensijai – nuo 600 iki 1 tūkst. eur

Didžioji dalis šalies gyventojų nurodo, kad jų lūkesčius atitinkanti pensija turėtų siekti mažiausiai 600 eurų, tačiau nuomonės dėl konkretaus pensijos dydžio skiriasi. Remiantis apklausos duomenimis, 21 proc. mano, kad ori pensija turėtų sudaryti 601–700 eurų, kone kita tiek (20 proc.) tenkintųsi 701–800 eurų siekiančia pensija, 23 proc. norėtų gauti nuo 801 iki 1 tūkst. eurų siekiančią pensiją. Daugiau kaip 1 tūkst. eurų siekiančią pensiją nurodo norintys gauti 9 proc. šalies gyventojų. Tuo metu 501–600 eurų pensija pasitenkintų 17 proc. šalies gyventojų, o mažesne kaip 500 eurų – 7 proc. gyventojų. Pasak T. Gudaičio, lūkesčius pageidaujamam pensijos dydžiui dažnai apibrėžia dabartinės pajamos – kuo jos didesnės, tuo būsimos pensijos lubos aukštesnės. Vis dėlto bent 1 iš 3 šalies gyventojų, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, nurodo palyginti aukštą norimos pensijos ribą, tai yra, mažiausiai 800 eurų.

„Panašu, kad jų poreikius atitinkančią pensiją gyventojai vertina atsižvelgdami į dabartines savo pajamas, o nemaža dalis ją susieja su vidutiniu atlyginimu šalyje. Akivaizdu, kad valstybė neturi galimybės mokėti tokio dydžio pensijų, tad visi dirbantieji šalies gyventojai, reguliariai kaupdami senatvei, gali gauti reikšmingą priedą prie būsimos „Sodros“ pensijos ir taip užsitikrinti poreikius patenkinančias pajamas senatvėje“, – pastebi vyras.

Pensijos dydžiui įtakos turi ir gyvenamoji vieta, ir amžius

Remiantis apklausos rezultatais, norimos pensijos dydžiui įtakos turi gyvenamoji vieta. Pavyzdžiui, didmiesčių gyventojai jų poreikius atitinkančiomis dažniausiai linkę vadinti 801–1000 eurų siekiančias pensijas. Tuo metu rajonų centrų, miestelių ir kaimo vietovių gyventojų lūkesčiai ne tokie aukšti – jie įvardija 501–600 eurų siekiančias pensijas.

Pasak T. Gudaičio, skirtingų amžiaus grupių gyventojų lūkesčiai pensijos dydžiui taip pat skiriasi.

„Beveik pusė jauniausios 18–25 m. grupės respondentų mano, kad ori pensija turėtų sudaryti daugiau kaip 800 eurų. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad tokio amžiaus jaunuoliai dar tik įsilieja į darbo rinką ir pradeda savo karjeras, tad pensinio amžiaus riba jiems dar tikrai labai toli. Be to, jaunimo optimizmas gauti didesnę pensiją tampa tikrai realus, jei nuo pat karjeros pradžios pensijai imama kaupti papildomai“, − komentuoja „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Natūralu, kad kuo vyresnė gyventojų amžiaus grupė, tuo lūkesčiai dėl orios pensijos tampa mažesni. Pavyzdžiui, didesnioji dalis 36–45m. amžiaus respondentų mano, kad ori pensija turėtų sudaryti 701-800 eurų, tuo metu tarp 56 m. ir vyresnių šalies gyventojų vyrauja lūkestis dėl 601-700 eurų siekiančios orios pensijos.

elta.lt informacija

Rajonas

Dėl karantino pratęsiamas traktorių techninės apžiūros galiojimo laikas

Avatar

Paskelbta

Primename, kad šalyje paskelbus karantiną, traktoriams, kuriems techninė apžiūra pasibaigė po 2020 m. lapkričio 4 d. ir traktoriams, kuriems techninė apžiūra pasibaigs iki kol šalyje bus atšauktas karantino režimas, techninės apžiūros galiojimo laikas pratęsiamas laikotarpiui, iki Lietuvoje galios karantino režimas ir 2 mėn. po jo.
Traktorių techninės apžiūros tvarka buvo papildyta 2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.
Galiojanti Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos suvestinė čia.
Raginame traktorių savininkus būti atsakingiems ir nevažinėti su netvarkingomis transporto priemonėmis.
Asociatyvi nuotr. pixabay.com

Skaityti toliau

Rajonas

Mieszkańcy Mickun, podnosząc flagę gminy przy swoim domu, zachęcają całą społeczność do naśladowania ich przykładu

Avatar

Paskelbta

Mieszkańcy miasteczka Mickuny rejonu wileńskiego cieszą się, mogąc przedstawić społeczeństwu zainicjowany przez siebie pomysł – podniesienie flagi gminy Mickuny w swoim miejscu zamieszkania, która po raz pierwszy została uroczyście wzniesiona 20 stycznia na ulicy Vilniaus w miasteczku Mickuny.
Według pomysłodawców, chęć przyczynienia się do stworzenia pozytywnego wizerunku gminy Mickuny pobudziła do wywieszenia flagi gminy na ulicy w miasteczku zamieszkania. „Jesteśmy dumni, że mieszkamy w tej pięknej miejscowości, chcielibyśmy, aby ludzie mieszkający, odwiedzający lub przejeżdżający przez miasteczko Mickuny, zobaczyli, że mamy naszą flagę, że kochamy nasze miasteczko. Mamy nadzieję, że nasz pomysł zachęci innych mieszkańców gminy do podniesienia flagi gminy na podwórku swego domu, a tym samym do wsparcia i kontynuacji tej pięknej inicjatywy” – są przekonani mieszkańcy gminy Mickuny z ulicy Vilniaus.
„Cieszę się i w imieniu wszystkich pracowników i mieszkańców gminy Mickuny jeszcze raz serdecznie dziękuję inicjatorom pomysłu. To wspaniały przykład jedności i wspólnoty” – cieszy się z aktywności mieszkańców gminy starosta Mickun Renata Mickiewicz.
Flaga gminy przedstawia herb Mickun, stworzony przez artystę Arvydasa Každailisa w 2013 roku. Herb Mickun został zatwierdzony przez Litewską Komisję Heraldyki 20 czerwca 2013 roku. Tworząc motywy herbu, zwrócono uwagę na dwie osobliwości tego terenu – piękną przyrodę, przepływającą przez Mickuny krętą Wilenkę oraz trzech znanych słuchaczy Uniwersytetu Wileńskiego (Augusta Ludwika Bécu, Juliusza Słowackiego i Stanisława Morawskiego), ówczesnych ludzi oświeconych, zasłużonych dla medycyny, edukacji i literatury. Przyroda tego terenu i wijąca się przez Mickuny Wilenka na herbie są przedstawione za pomocą głęboko falującego srebrnego (kolor wody) paska, który częściowo przedstawia pierwszą literę nazwy Mickun. Trzech luminarzy tego kraju symbolizują trzy złote, siedmiokątne gwiazdy. A błękit – to nie tylko kolor powietrza i nieba (czysta, piękna przyroda), ale także kolor mądrości.
Więcej o herbie miasteczka Mickuny: https://www.facebook.com/notes/144960940500262/

Foto Gmina Mickuny

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus „Grinda“ lietaus nuotekoms tvarkyti pasitelkė tvarios vandentvarkos principus

Avatar

Paskelbta

 

Baigusi judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ imasi dar didesnio projekto. 500 ha teritorijoje, apimančioje sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosius rajonus, lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tvarios vandentvarkos principus.

Pastaraisiais metais intensyvėjančios vandeningos liūtys miesto planuotojams ir inžinerinę infrastruktūrą prižiūrinčioms įmonėms sukelia nemažą galvos skausmą. Urbanizuotoje šiaurinėje sostinės dalyje lietaus nuotekos surenkamos ir 2 x 1,8 m Geležinio Vilko gatvės magistraliniu kolektoriumi nevalytos nuteka į Neries upę. Augant kietųjų dangų plotui, šio kolektoriaus apkrovos vis didėja – jau dabar staigių vasaros liūčių metu juo teka iki 30 kub. m/s vandens srautas, surenkamas Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose. Ateityje prie šio kolektoriaus bus prijungta šiuo metu projektuojama Šiaurinė gatvė, tad tampa akivaizdu, kad kolektoriaus pajėgumų jau netrukus nepakaks.

Pasirinko pažangią alternatyvą

Šią problemą galima išspręsti keliais būdais, kiekvienas jų turi savo privalumų. Pavyzdžiui, galima padidinti esamo kolektoriaus pralaidumą šalia nutiesiant papildomą vamzdyno liniją. Tačiau šis būdas itin brangus ir neefektyvus: didelio pajėgumo infrastruktūros įrengimo kaštai aukšti, o pilna apimtimi ji būtų naudojama tik 3–4 kartus per metus – vasaros liūčių metu. Alternatyva – lietaus nuotekas galima kaupti infiltracinėse talpose bei kaupyklose ir leisti susigerti į gruntą ar reguliuojamu srautu išleisti į esamą kolektorių.

„Grinda“ pasirinko pažangų ir tvarų lietaus nuotekų tvarkymo būdą – dalį srauto nukreipti į akumuliacinį tvenkinį. Į jį patektų jau išvalytas vanduo, o pats tvenkinys ir jo prieigos būtų pritaikytas gyventojų poilsiui. Toks būdas atitinka tvaraus urbanizmo (angl. Sustainable Urbanism) kryptį ir teikia daugialypę naudą.

Vizualizacija

Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinius vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis (vietos ekosistemos stabilumo rodiklis), teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo. Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos, o sutvarkytos lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka ne tik prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo, bet ir tampa erdve, kurioje žmonės gali poilsiauti.

Tvarios vandentvarkos privalumai

  • Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinio vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis.
  • Urbanizuotos miesto teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo.
  • Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos tampa rekreacijai pritaikyta erdve.

Vamzdynai tiesiami ir požeminiu būdu

Ukmergės ir Šiaurinės gatvių sankryžoje numatoma įrengti paskirstymo kamerą, iš kurios apie 9 m3/s paviršinių nuotekų srautas nauju vamzdynu bus nukreiptas į formuojamą kaupyklą tarp Ozo ir Miglos g. Toks sprendimas padės sureguliuoti vandens srautus, beveik trečdaliu sumažindamas Geležinio Vilko g. kolektoriui tenkančias maksimalias apkrovas. Iš kaupyklos tvenkinio vanduo nedideliu debitu nauja jungtimi bus išleidžiamas į šiuo metu jau rekonstruotą T. Narbuto g. kolektorių – taip įgyvendinant Šeškinės–Geležinio Vilko lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją elegantiškai susisies šiedu itin svarbūs Vilniaus miesto inžinerinės infrastruktūros projektai.

Statybos darbai apims:

  • Apie 1,8 km DN 2250 mm paviršinių nuotekų tinklų įrengimą nuo Šiaurinės ir Ukmergės g. sankryžos iki valyklos Ozo g
  • Apie 3 kub. m/s našumo paviršinių nuotekų valyklos statybą.
  • Apie 20.000 kub. m talpos kaupyklos, pritaikytos rekreacijai, statybą.
  • Apie 1,3 km DN 1000 mm paviršinių nuotekų tinklo įrengimą Žvėryne ir prijungimą prie 2020 m. rekonstruoto T. Narbuto g. kolektoriaus.
  • Bendras projekto metu įrengiamų įvairaus skersmens vamzdynų ilgis – 3.162 m.

Šeškinės–Geležinio Vilko baseino paviršinių nuotekų rekonstrukcijos projektas kuriamas pasitelkiant skaitmeninės statybos (BIM) priemones. Numatoma darbų vertė – 16,7 mln. Eur.

Nuo paskirstymo kameros Ukmergės g. projektuojamas armuoto stiklo pluošto vamzdynas iki Ozo g., o nuo Ozo g. – iki valyklos bei kaupyklos. Siekiant kuo mažiau pažeisti esamas dangas ir kuo mažiau apriboti eismą intensyviose Ukmergės ir Ozo g., tinklai bus klojami uždaru mikrotuneliavimo, t. y. požeminio kasimo, būdu. Žaliosiose šių gatvių zonose būtų įrengiamos iki 18 m gylio darbo ir priėmimo duobės.

„Patirtis, įgyta atliekant T. Narbuto–Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų rekonstrukciją, suteikė postūmį įgyvendinti kitus svarbius miesto infrastruktūros tvarkymo darbus“, – sako Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

Atitinka šiuolaikiškus reikalavimus

„Džiaugiamės „Grinda“, kurie mato platesnį vaizdą įrengiant naujas miestui gyvybiškai svarbias komunikacijas. Tokiu būdu atsiranda ne tik vandens nuotekų tinklai, pritaikyti prie dabartinio miesto poreikių ir leidžiantys geriau išgyventi vasaros liūtis, bet ir ežeriukas, viešoji erdvė, skirta pasivaikščiojimui ir rekreacijai“, – teigia Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti Šeškinės seniūnijoje tarp Ozo ir Miglos g. Pagrindinė statomos talpyklos funkcija yra sukaupti lietaus vandenį ir pamažu jį išleisti. Kaupykla bus suformuota iš esamo grunto, ji talpins 20.000 m3 vandens. Smarkios liūties ir didžiausio debito (9 m3/s) atveju tvenkinys prisipildys per 37 min., o perteklinis vanduo ištekės per 5 val. 30 min. 1 m3/s debitu. Kaupyklos priekrantėje vandens augalai skaidys likutinius naftos produktų ir kitus teršalus, jie kartu su šlaituose kuriamomis žolių ir krūmų bendrijomis formuos vandens telkinio ekosistemą.

„Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti derinant jos pagrindinę funkciją su estetika. Čia planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų. Siekiame, kad naujojoje erdvėje būtų malonu laiką leisti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunoms šeimoms su vaikais, todėl tvenkinio prieigos suprojektuotos pagal aplinkos, patogios visiems, principus“, – sako K. Vaicekiūtis.

Pažangiausių pasaulio miestų patirtis

Tvenkinio prieigos ilgą laiką nebuvo tvarkomos, todėl apaugo menkaverčiais želdiniais ir piktžolėmis. Iki teritorijos sudėtinga prieiti, tad dalis vilniečių apie ją net nežino. Vykdant projektą sklypas bus sutvarkytas ir pritaikytas rekreacijai. Bus suremontuotas esamas pėsčiųjų ir dviratininkų takas nuo Ozo iki Miglos g., į naują vietą bus perkelta ir atnaujinta vaikų žaidimo aikštelė. Saugumui užtikrinti numatoma tvenkinį aptverti, įrengti specialią apžvalgos aikštelę.

Tokios paviršinio vandens kaupyklos pradėtos statyti daugelyje pažangių pasaulio miestų, supratus, kad nenaudinga skubėti nutekinti lietaus ar sniego tirpsmo vandens į didesnius vandens telkinius: Miestuose mažėja vandens, reikalingo augalijai ir kraštovaizdžiui, bet itin daugėja nelaidžių paviršių, nuo kurių vanduo greitai nuteka vamzdynais, kolektoriais ir kanalais. Didėjant momentiniam kritulių kiekiui, kolektorių pralaidumas tampa nepakankamas, užliejamos užstatytos miestų teritorijos.

Nors kai kuriose užsienio šalyse tokios kaupyklos yra gana paplitusi su lietaus vandentvarka susijusi praktika, pamažu ji skinasi kelią ir Lietuvoje. Vilniuje tai puikiai iliustruoja Ozo parko (V. Gerulaičio, J. Ralio, K. Ulvydo g.) tvenkiniai, į kuriuos subėga kritulių nuotekos nuo aplinkinių pastatų stogų. Be to, ši teritorija yra pritaikyta ir poilsiui.

Kitas pavyzdys – būsimasis Vilniaus japoniškasis sodas Geležinio Vilko–Linkmenų g. prieigose, kur į tvenkinį subėga kritulių nuotekos. Artimiausiu metu Vilniaus miesto administracija numato šią aplinką sutvarkyti sukurdama jaukią ir funkcionalią erdvę.

Kvietimas dalyvauti konkurse

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ skelbia naują tarptautinį konkursą: ieškomas aukštos kompetencijos rangovas, su kuriuo suvienijus jėgas Vilniaus mieste bus įgyvendintas reikšmingas paviršinių nuotekų tinklų projektas. Rangovai, ketinantys dalyvauti konkurse, kviečiami sekti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVPIS).

„Projekto kokybė turi būti užtikrinama ir valdoma jau projekto inicijavimo etape, nes tai paveiks projekto užbaigimo kokybę, t. y. projekto sukuriamus rezultatus, jų naudojimą, projekto tvarumą ir poveikį. Ieškome patikimo partnerio ir tikime, kad tokį rasime“, – sako „Grindos“ direktorius.

Šeškinės–Geležinio Vilko g. lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt