Laikantis prieš savaitę Vilniaus miesto savivaldybės ir maitinimo įstaigų asociacijų suderėto susitarimo, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio jungtinė savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, policijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro grupė tikrino, ar vakarais bei naktimis veikiantys barai bei kavinės deramai laikosi koronaviruso pandemijos plitimo užkardymui būtinų priemonių. Patikrinus 75 Vilniaus miesto barus, nustatytas tik vienas, kuriam taikytinos sankcijos.

„Po šio savaitgalio esu dar labiau užtikrintas, kad barai ir panašios laisvalaikio vietos gali veikti atsakingai ir saugiai, nepriklausomai nuo darbo valandų. Barai nori tęsti veiklą, jie geranoriškai reagavo į savivaldybės kvietimą bendradarbiauti. Bet Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimas kitoks, barams nuo šiandien teks užsidarinėti 24 valandą, ir mums lieka tikėtis, kad verslas sugebės išsilaikyti“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Savaitgalį buvo tikrinama, ar kavinėse ir baruose klientams tinkamai (plakatais ir kt.) pateikiama informacija apie taikomus saugos reikalavimus (kaukių dėvėjimą, atstumo laikymąsi, rankų dezinfekciją), ar personalas dėvi kaukes, ar klientai dėvi kaukes, ar staliukai sustatyti tinkamais atstumais, ar yra dezinfekcinio skysčio, ar klientai nevaikštinėja gerdami ar valgydami, taigi – be kaukių.

Tai – dalis priemonių, prieš savaitę įformintų Vilniaus miesto savivaldybės susitarimu su Lietuvos barų ir kavinių asociacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, Vilniaus naktiniu aljansu, pavienių barų ir klubų atstovais, taip pat – Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Konstatuota, kad dauguma šių verslų jau nuo karantino pabaigos taiko padvigubintą saugaus klientų priėmimo ir higienos kontrolę. Susitarimas pažymėtas simboline grotažyme #safeVilnius.

Laisvanoriškai susitarimą pasirašyti sutikę maitinimo verslo atstovai įsipareigojo, kad eilėse ir prie barų prekystalių bus laikomasi 1 metro atstumo, kaukės bus dėvimos nuolat patalpose ir kieme, išskyrus, kuomet sėdima prie stalo, prie kurio valgoma ir geriama, ar rūkoma tam skirtose ir specialiai pažymėtose vietose; gėrimai gali būti vartojami tik baro zonoje – iki 2 metrų nuo baro prekystalio spinduliu arba sėdint prie stalų; sėdimos vietos valgymui ir gėrimams vartoti turi būti zonomis atskirtos nuo šokiams skirtos erdvės; būtinas rankų dezinfekavimas prie įėjimo, prie baro ir tualetuose; „One-in-one-out“ (vienas išeinantis – vienas įeinantis) principo taikymas prie įėjimo durų, kai patalpos užpildytos; rekomenduojamas lankytojų kūno temperatūros matavimas prie įėjimo durų ar patalpų viduje (priklausomai nuo renginio pobūdžio), neįleidžiant tų, kurių kūno temperatūra viršija NVSC rekomenduotą normą (ši nuostata gali būti koreguojama dėl jos patikimumo žiemos metu); lankytojų registravimas prie įėjimo ar viduje, jei išsaugant kiekvieno lankytojo mobiliojo telefono numerį 21 dieną, o židinio atsiradimo atveju pateikiant visų tos paros lankytojų mobiliųjų telefonų numerių išklotinę NVSC.

Maitinimo įstaigos sutiko, kad įspėjimai nesilaikantiems šių taisyklių gali būti taikomi tik vieną kartą. Antrą kartą taisykles pažeidę asmenys prašomi palikti patalpą ir tą parą nebeįleidžiami. Paslaugų tiekėjai įsipareigojo pildyti darbuotojų sveikatos žurnalą, užtikrinti savalaikį patalpų valymą, dezinfekavimą bei vėdinimą, o visus darbuotojus PGR testais tirti NVSC rekomenduojamu periodiškumu, atvejais ir tvarka.

Detalias asmenų apsaugos priemones aptariantį susitarimą per savaitę tinklalapyje http://naktis.org
jau pasirašė 67 asmenys, kuriems priklauso 95 barai, taip pat – dviejų asociacijų atstovai (Lietuvos barų ir kavinių asociacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija). Dar beveik pusšimtis įstaigų sutarties kol kas nepasirašė, bet keliais per dieną sąrašas vis dar pildosi. Keli barai ir kavinės pasirašyti susitarimo neplanuoja, nes dirbti dabartinėmis sąlygomis nebeplanuoja.

Savivaldybės koordinuotas patikrinimas buvo atliekamas neatsižvelgiant į tai, ar įstaiga pasirašė susitarimą dėl minėtųjų taisyklių laikymosi. Tikrintos pirmiausia populiariausios įstaigos Senamiestyje ir Naujamiestyje, taip pat reaguota į gautus įspėjančius signalus. Taip nustatytas ir baras Karoliniškėse, kuriame nebuvo laikomasi jokių koronaviruso pandemijos sąlygomis akivaizdžių taisyklių. Šiai įstaigai gresia bauda nuo 1500 iki 6000 eurų. Sprendimą priims visos patikrinime dalyvavusios institucijos, baudą skirtų teismas.

Saugesnės ir gyvesnės gatvės gyvenamųjų namų, įmonių apsuptyje, kur kasdien įvairiai juda daugybė žmonių – Vilniuje pradedamos įrengti ramaus eismo zonos. Pilotiniam projektui pasirinkta Naugarduko gatvė, kur automobiliai jau juda lėčiau, o pati gatvė žingsnis po žingsnio formuojama kaip viešoji erdvė, atveriant ją dviratininkams, pėstiesiems. Pagal šiuos principus neseniai baigta tvarkyti Giedraičių gatvė, ramaus eismo gatvių privalumus mato keliaujantieji Islandijos ir I. Šimulionio gatve, šiuo metu pradėtos tvarkyti Šaltkalvių gatvė jungiamoji gatvė ties Vilniaus rajono poliklinika, jungianti Laisvės prospektą su J. Baltrušaičio gatve.

Planuojama, kad per artimiausius metus visame Vilniuje atsiras bent 10 ramaus eismo zonų, o per dešimtmetį – iki 2030 metų – ramaus eismo principais bus pertvarkytos dauguma privažiavimui prie namų ar įstaigų skirtų gatvių. Šį modelį naudoja dauguma Europos didmiesčių – nuo Amsterdamo iki Vienos.

„Vilnius kaip ir dauguma miestų siekia kurti geresnę gyvenimo kokybę, saugesnę ir malonesnę aplinką, mažinti neigiamą transporto poveikį. Tas gatves, kurios skirtos privažiuoti prie namų ar darbo, o ne pravažiuoti, palaipsniui visame mieste norime paversti ramaus eismo zonomis – gyvybingesnėmis erdvėmis, užtikrinti saugumą judant įvairiai, ypač dviračiais, pėsčiomis. Tokios gatvės skiriasi nuo pagrindinių miesto transporto arterijų – jos pirmiausia reiškia lėtesnį automobilių eismą, dėl to didesnį eismo saugumą, mažesnį triukšmą, taip pat erdvesnius šaligatvius, gausybę želdinių“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

Ramaus eismo zona – tai gatvė, kurioje taikant įvairius infrastruktūrinius, eismo organizavimo ir kitokius sprendimus užtikrinamas lėtesnis transporto judėjimas, aplinka tampa švaresnė, draugiškesnė žmonėms ir mažiau triukšminga. Tai vieni pagrindinių ir Vilniaus darnaus judumo plane numatytų kriterijų aplinkos humanizavimui.

Pavyzdžiui, automobiliai čia juda 20-30 km/val. greičiu, eismo juostos siaurinamos, įrengiama daugiau želdinių ir erdvių pėstiesiems, gatvės saugumą ir matomumą lemia ir atitinkama parkavimo tvarka, dviračiai juda bendrame sraute kartu su automobiliais ar taikomi kitokie sprendimai.

Pirmieji žingsniai lėtinant automobilių eismą ir vis labiau humanizuojant erdvę jau pradėti Naugarduko gatvėje. Šį rudenį čia įrengtos iškiliosios sankryžos, išskirtinai ryškiai sužymėtos perėjos, dviračių takai, pėsčiuosius nuo gatvės eismo saugo daugelyje vietų įrengti papildomi želdiniai, pristatyti stabtelėti kviečiantys „keliaujantys kiemeliai“.

Tai tik pradžia Naujamiestyje – pagal ramaus eismo principus 2021 metais planuojama tvarkyti ir kitas šio rajono gatves, pavyzdžiui, Vytenio, Švitrigailos ir kitas. Šiuo metu architektūros ir urbanistikos ekspertai ruošia šių gatvių pritaikymo analizę, kurios metu atliks ir gyventojų apklausas, įtrauks visuomenę.

Baigus pilotinį projektą ir atradus tinkamiausius sprendimus, ramaus eismo gatvių koncepciją Vilnius taikys daugelyje nepagrindinių miesto gatvių. Pirmiausia – ten, kur įvyksta daugiau eismo įvykių, taip pat tankiau apgyvendintuose miesto rajonuose.

Daugiau saugumo, socialinių ryšių ir aktyvumo

Anksčiau ramaus eismo gatves įrenginėti pradėjusiuose kituose Europos didmiesčiuose pirmiausia galvota apie siekiamybę padidinti visų eismo dalyvių saugumą. Esant mažesniam greičiui vairuotojai spėja apžvelgti platesnį lauką, geriau pastebi kitus eismo dalyvius, trumpėja stabdymo kelias. Pavyzdžiui, važiuojant 30 km/val. greičiu jis yra 14 metrų, o padidinus greitį iki 50 km/val. sustoti pavyks tik nuvažiavus triskart ilgesnį kelią – 42 metrus.

„Natūralu, kad tokie pokyčiai kelia klausimų, nes kol kas Vilniuje siauresnio eismo gatvių nėra daug, jomis reikia išmokti ir įprasti važiuoti lėčiau. Ilgainiui tokios erdvės sukurs ramesnę ir patrauklesnę aplinką, jos bus patogesnės judėti dviračiais ar paspirtukais, jaukesnės pasivaikščiojimams, saugesnės savarankiškoms vaikų kelionėms“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Anton Nikitin.

Ramaus eismo gatvėse dviratininkai ar paspirtukų mėgėjai įprastai juda bendrame sraute su automobiliais, o tai užtikrina platesnį tinklą darniam judumui, nes nereikalingi atskiri takai. Vairuotojų prašoma atidumo – jie tokiuose ruožuose matys vis daugiau dviratininkų ir turės suteikti jiems pirmumą.

„Sąvoka „lėto eismo gatvė“ gali gąsdinti potencialia grėsme ilgiau užtrukti kelyje, bet gerosios užsienio patirtys rodo, kad neretu atveju įvyksta priešingas efektas – nes eismas tampa sklandesnis. O ir įtakos greičiui tai praktiškai neturi pirmiausia dėl to, kad pertvarkomos būna nepagrindinės miesto gatvės, be to, mažesnis greitis leidžia tolygiau judėti. Kai sumažėja poreikis stabdyti ir įsibėgėti, vairuotojai greičiau įvertina kelyje atsiradusią kliūtį, vieni su kitais gali užmegzti akių kontaktą, sklandžiau įsirikiuoti. Kitų miestų praktikoje randame duomenų, kad sumažinus greitį apie 10 proc. sumažėja spūstys ir padidėja eismo pralaidumas. Tuo pačiu tolygesnis važiavimas gali prisidėti ir prie oro taršos, triukšmo mažėjimo, – komentavo A. Nikitin. – Be to, moksliškai nustatyta, kad greitas eismas daro neigiamą poveikį socialiniams ryšiams. Žmonės, gyvenantys šalia triukšmingų ir taršių gatvių, kur judama maksimaliais mieste leidžiamais greičiais, yra mažiau socialiai aktyvūs – tokios gatvės tiesiog nepatrauklios socialiniam gyvenimui. Tad planuojami pertvarkymai gali paskatinti ir naujų ryšių, bendruomenių kūrimąsi.“

Šiemet baigta rekonstruoti viena svarbiausių Šnipiškių seniūnijos susisiekimo arterijų – Giedraičių gatvė – tapo saugesnė ir draugiškesnė judėti visiems.  Atnaujinta gatvė susisiekimo prasme svarbi ne tik Giedraičių ir S. Fino gatvių gyventojams, bet ir šalia esantiems biurų darbuotojams. Skaičiuojama, kad šia gatve per parą kasdien pravažiuoja daugiau kaip 4 tūkst. transporto priemonių.

Tranzitinio automobilių eismo dvipusė ir pėstiesiems nesaugi Giedraičių gatvė nuo šiol yra susiaurinta iki vienos krypties vienos eismo juostos gatvės su atskirtais dviračių ir pėsčiųjų takais. Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ projektuota gatvės rekonstrukcija apėmė beveik 1 km gatvės atkarpą nuo Lvovo iki Žalgirio gatvės ir 200 metrų ilgio S. Fino gatvės atkarpą, nuo Giedraičių iki Kalvarijų gatvės. Šiose atkarpose iki privačių sklypų erdvių buvo pakeistos dangos, sutvarkyti įvažiavimai ir priėjimai prie pastatų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius atkreipia dėmesį, kad Šnipiškės – vienas įdomiausių Vilniaus rajonų – neatpažįstamai keičiasi, atranda savo unikalų veidą, kuriame matyti ir šio rajono praeitis, ir modernus Vilnius.

„Saugome Giedraičių gatvės ir aplinkinės teritorijos paveldą – čia išlieka senieji Šnipiškių namai, savotiškas jų senamiestis, o gatvių tinklą rajone atnaujiname iš esmės – jei anksčiau gatvės čia priminė prastą Lietuvos kaimą, tai dabar jos tampa patogios ir pėstiesiems, ir minantiems dviratį, ir važiuojantiems automobiliu. Viena pagrindinių, Giedraičių, gatvių virto vienkrypte, turinčia ir patogų šaligatvį, ir dviračių taką, ko anksčiau čia niekada nebuvo. Kas sieja visas Šnipiškėse šiuo metu atnaujinamas gatves be to, kad visur bus galima patogiai vaikščioti ir važiuoti dviračiu, kad visos jos kuriamos žalios – su želdiniais greta gatvių: medžių alėjos žaliuos ir Giedraičių, ir Kernavės gatvėse“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Atnaujinus gatvės kelio dangą buvo nutiestas ir naujas dviračių takas bei įrengtas modernus gatvės apšvietimas, atitinkantis šiuolaikinius reikalavimus, atnaujinti inžineriniai tinklai. Nugriovus neleistinai valstybinėje žemėje įrengtas tvoras, išplatinti pėsčiųjų takai, kurie leis netrukdomai keliauti piestiesiems iki miesto centro ar saugiai pasiekti namus. Šalia takų sukurtos nedidelės poilsio aikštelės su suolais ir dviračių stovais, gatvėje taip pat atsirado šiukšliadėžės.

Siekiant išsaugoti Giedraičių gatvėje tvyrančią istorinę Skanseno atmosferą dalis formuojamų erdvių prie gatvės yra atitvertos naujomis tvarkingomis medinėmis tvorelėmis (įsiklausius į gyventojų poreikį taip pat įrengti vartai ir varteliai), kitos laisvos erdvės papildytos Šnipiškių kvartalui būdingais želdiniais.

Vilniaus miesto savivaldybė penktadienį pakvietė vietos gyventojus ir aplinkinių biurų darbuotojus kartu pasidžiaugti naujais pokyčiais Šnipiškėse. Renginio metu svečiai buvo kviečiami pietauti kitaip – pasivaišinus kavos puodeliu ir gardėsiais bei skambant muzikai išbandyti pėsčiųjų ar dviračių takus.

Kelio dangą išbandė ir ekstremalaus sporto žvaigždės. Žymiausias Lietuvos BMX dviratininkas David Budko ir daugkartinis Europos motoakrobatikos čempionas bei Red Bull atletas Aras Gibieža stojo savo ratuotom transporto priemonėm vienas šalia kito ir pravažiavo gatvę ant vieno rato.

Planuojama, kad ateityje ne tik Giedraičių gatvė, bet ir likusi Šnipiškių dalis taps patraukli burtis bendruomenei, o gatvės bus saugios bei patogios darniam judėjimui. Kita atnaujinta – S. Fino – gatve gyventojai galės keliauti jau šių metų pabaigoje. Taip pat statybos darbai prasidėjo vienoje svarbiausių Šnipiškių gatvių – kitų metų rudenį baigiama Kernavės gatvės rekonstrukcija atkarpoje nuo Žalgirio iki Lvovo g.

Atnaujinamos gatvės bus pritaikomos ne tik bendram pėsčiųjų bei automobilių eismui, bet dalis jų įtrauks ir dviračių judėjimą. Naujasis dviračių takas, kurio statybos numatomos kitais metais, atsiras Žalgirio gatvės atkarpoje nuo Tuskulėnų iki Linkmenų g. ir suteiks patogesnį susiekimą Šnipiškių gyventojams su kitais rajonais.

Jau šiandien gyventojai gali mėgautis išskirtiniu kraštovaizdžiu Neries Senvagės slėnyje, kuriame išsaugoti ir sutvarkyti nuo ledynmečio išlikę ežerėliai. Ateityje Šnipiškių gyventojų laukia dar du skverai, suteikiantys galimybę burtis į bendruomenės renginius, aktyviai sportuoti bei ilsėtis medžių apsuptyje. Drakonų pieva vadinamo skvero, esančio Giedraičių-Krokuvos g., statyboms jau yra išduotas leidimas, o greitu metu bus skelbiamas rangos konkursas. Tuo metu Šeškinės aikštės (Giedraičių-Kintų g.) projektas netolimoje ateityje bus perduotas vertinti ekspertams. Tikimasi, kad šiomis erdvėmis gyventojai galės džiaugtis jau po metų.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt