Connect with us

Kultūra

Vilniaus knygų mugėje – ir „Oskaro“ laureatė, ir skaudžių biografijų autoriai

Avatar

Paskelbta

Šiemet pasaulio piliečio Jono Meko žodžiais „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“ pasitiksianti Vilniaus knygų mugė plačiai atvers duris ir populiariems užsienio autoriams, iliustruotojams, visuomenininkams. Mugėje jų laukiama daugiau nei penkiasdešimt, tad norintys susitikti su mylimiausiais rašytojais, gali pradėti ruoštis jau dabar.

Dauguma Vilniaus knygų mugėje dalyvaujančių leidyklų kviečia perkamiausių knygų autorius žadėdamos, kad jų viešnagė virs džiaugsmingais atradimais visoms pusėms. Ir lankytojams, kurie kantriai stovi eilėse norėdami gauti autografą bei gaudo kiekvieną žodį susitikimuose, ir patiems kūrėjams, kurie beveik visada iš Vilniaus knygų mugės išvyksta sužavėti joje tvyrančios atmosferos, didžiulio susidomėjimo jų kūryba.

Vilnių į savo kelionių planus šiemet įtraukė autoriai iš JAV, Kanados, Argentinos, Australijos, Izraelio, Kinijos bei įvairių Europos šalių. Kone visi – išskirtinės, charizmatiškos asmenybės, be to, ne vieno knygų mugės svečio biografija ne mažiau įdomi nei jo rašomos knygos.

Skandinavų literatūros burtininku vadinamas Kimas Leine, kurio romaną „Amžinybės fjordo pranašai“ lietuviškai išleido leidykla „Kitos knygos“, kuria ir daniškai, ir norvegiškai. Kritikai jį sutartinai pripažįsta įspūdingiausiai apie Grenlandijos ir Danijos istoriją rašančiu autoriumi. Minėtame romane veiksmas vyksta XVIII a. – krikščionių pastorius Mortenas Falkas išvyksta į misiją apkrikštyti danų kolonizuotos „žaliosios salos“. Autorių įkvėpė tikri įvykiai valdant Danijos ir Norvegijos karaliui Kristijonui VII. Ne mažiau nei romano siužetas pribloškia ir paties Kimo biografija: gimęs Jehovos liudytojų šeimoje, jis užaugo nuo pasaulio izoliuotoje komunoje, o būdamas 16 pabėgo į Kopenhagą, kur po skyrybų sukūręs homoseksualią partnerystę jį ėmė seksualiai išnaudoti tėvas. Būsimasis rašytojas vėl pabėgo, susituokė, susilaukė vaikų, o nusprendęs pakeisti aplinką galiausiai išvyko į tada visiškai nepažįstamą Grenlandiją. „Išgyvenau didelę asmeninę krizę, tapau narkomanu, susirgau depresija, praradau darbą. Ir grįžau į Daniją. O tada atsisėdau ir parašiau autobiografiją. Pasąmonėje atsirado būtinybė rašyti, tiesiog negalėjau to nedaryti. Štai ko man reikėjo, kad tapčiau rašytoju – parašyti autobiografiją“, – sako K. Leine. Šiandien jis jau yra išleidęs šešias knygas, pelnęs Šiaurės ministrų tarybos apdovanojimą ir skaitytojų pripažinimą ne tik Skandinavijoje.

Rašytoja, žurnalistė Lijia Zhang (jos romaną „Lotosas“ išleido leidykla „Tyto alba“) save vadina tarpininke tarp Kinijos ir pasaulio. „Norėjau rašyti grožinę literatūrą ir kartu papasakoti vakariečiams apie tai, kas dedasi Kinijoje, – apie savo kūrybą sako ji. – Daugybė žmonių už Kinijos sienų yra girdėję apie Kinijos iškilimą ir ekonomikos stebuklą, bet nedaugelis supranta, kokią kainą mūsų žmonės už tai sumokėjo“. Romane „Lotosas“ ji pasakoja apie jauną merginą, kilusią iš mažo kaimelio, kuri priversta pardavinėti savo kūną, kad išgyventų. Imtis šios istorijos autorę paskatino skaudi jos močiutės istorija. L. Zhang bendradarbiauja su svarbiausiomis Vakarų žiniasklaidos priemonėmis, publikuoja savo tekstus. Jaunystėje ji dešimtmetį dirbo raketų gamykloje Nankine, kol suprato, kad vienintelis išsigelbėjimas – anglų kalba, kuri ir pakeitė jos gyvenimą. Besimokydama kalbos, L. Zhang ėmė domėtis rašymu, paliko gamyklą ir pradėjo žurnalistės karjerą.

Dar viena leidyklos „Tyto alba“ pakviesta viešnia – viena garsiausių Suomijos jaunimo autorių Siiri Enoranta. Vilniuje pristatysianti romaną „Graudaragio užkalbėjimas“. Jį rašydama autorė išgyveno santykius, kurie ėjo į pabaigą. „Buvo sunku tai priimti, tačiau privalėjau tvarkytis ir suvokti liūdesį kaip jausmą, – yra sakiusi ji. – Patiriant skausmingus išgyvenimus, sunku galvoti apie tai, kad liūdesys yra toks pat geras, pamokantis jausmas kaip ir kiti jausmai, kad tai – ne tik kaži kas negatyvaus, ko reikia žūtbūt atsikratyti. Stengiuosi išmokti taip galvoti. Nors mokytis, ko gero, teks visą gyvenimą“. Visą Suomiją sužavėjusi jos sukurta magiška istorija pasakoja apie atokią salą, kurioje gyvena liūdesio žmonės, Aušros princesę Sadėją, kuriai niekas iš aplinkinių nedrįsta prieštarauti, ir kitoje vandenyno pusėje esančią Graudaragio tautą.

Detektyvinio žanro gerbėjus Vilniaus knygų mugėje turėtų nudžiuginti Švedijos kūrėjo Stefano Ahnhemo vizitas – leidyklos „Baltos lankos“ kvietimu jis atvyksta pristatyti į lietuvių kalbą išverstų knygų „9 kapas“ ir „Beveidės aukos“. Šis rašytojas laikomas vienu stipriausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų, nordic noir stiliaus atstovų. Jau penkias knygas apie detektyvą Fabianą Riską išleidęs S. Ahnhemas teigia niekada nesvajojęs tapti rašytoju – jo žvilgsnis visada krypo į kino industriją. Būtent dėl to daugiau nei du dešimtmečius rašė scenarijus, išbandė įvairius žanrus, tarp jų ir komedijas. O scenaristo patirtis, pasak jo, leidžia geriausiai suprasti, kas yra intriguojanti istorija ir kaip ją papasakoti.

Į mugę taip pat atvyks populiariausiu Skandinavijos rašytoju tituluojamas Thomas Eriksonas, kurio knygos „Aplink mane – vien tik idiotai“, „Aplink mane – vien tik psichopatai“ (lietuviškai išleido leidykla„Obuolys“) Norvegijoje pagal pardavimus aplenkė net populiariuosius Jo Nesbo detektyvus, nors pats Thomas yra švedas. Sensacija, ko gero, taps ir buvusio narkobarono Pablo Escobaro našlės Victorios Eugenios Henao vizitas – ši moteris, keliaudama po pasaulį pasakoja apie savo meilę šiam žiauriam vyrui ir gyvenimą su juo.

Iš JAV atskrenda ir debiutine knyga „Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys“ (lietuviškai išleido „Alma littera“) pasaulyje išgarsėjusi Juliet Grames, gimusi ir subrendusi gausioje italų šeimoje Konektikuto valstijoje. Nuo vaikystės augusi apsupta knygų savo pirmajame, skaitytojų iškart pamėgtame romane, Juliet įpynė daug savo pačios biografijos detalių, sutampančių su romano siužetu, kuriame vaizdingai perteikė neįtikėtiną močiutės gyvenimo istoriją. „Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys“ – tai vienos šeimos saga, kuri aprėpia varginančią, bet spalvingą pietų italų kasdienybę, emigraciją nuo Kalabrijos iki Konektikuto, amerikietiškąją svajonę, bėdas, paslaptis ir sudėtingus šeimos narių tarpusavio ryšius. O visų šių likimų verpetų centre – nuolatinė vienos moters kova su mirtimi paženklinta lemtimi.

Kūrybinė studija „Knygų šalis“ į Vilniaus knygų mugę pakvietė „Oskaro“ apdovanojimo laureatę, norvegų kilmės kanadietę Torill Kove – režisierę bei animatorę, 2007-aisiais šią statulėlę gavusią už trumpo metro animacinį filmą „The Danish Poet“ („Danų poetas“). Beje, ji irgi savo pašaukimą atrado ne iš karto, jau baigusi miestų planavimo studijas, kai perkopė savo 30-metį ir pajuto aiškų vidinį poreikį kurti, nors iki tol animacijos net nežiūrėdavo. Savo paauglystę Torill praleido Afrikoje su tėvais, kurie buvo atsakingi už tarptautines pagalbos misijas šiame žemyne, vėliau šeima persikėlė į Montrealį. Jau pirmasis T. Kove animacinis solo projektas „Mano močiutė lygino karaliaus marškinius“, įkvėptas jos senelės pasakojimų apie antrąjį pasaulinį karą, buvo nominuotas „Oskarui“, pelnė nemažai kitų svarbių prizų. T. Kove ne tik animatorė, ji kuria bei iliustruoja knygas vaikams.

Tad šiemet Vilniaus knygų mugė bus turtinga pačių įvairiausių žanrų bei formų leidiniais. Į ją atvykstantys užsienio svečiai, užkariavę pasaulį savo kūryba, Vilniuje pristatys ne tik knygas – skaitytojai turės puikią progą prisiliesti prie rašytojų asmeninių istorijų, kurios kartais būna ne mažiau spalvingos nei grožinė literatūra.

elta.lt informacija

Kultūra

Miesto kultūra, mokslas ir miestiečių laimės indeksas – po ROCK skėčiu

Avatar

Paskelbta

Miesto kultūra, mokslas ir miestiečių laimės indeksas – po ROCK skėčiu

Dvi dienas Vilnius tampa ROCK projekto gerosios praktikos centru – vasario 25-26 dienomis sostinėje lankosi projekto dalyviai iš 9 Europos miestų. Per dvi dienas bus aptarti visų dalyvių bei didžiausi Vilniaus ROCK komandos pasiekimai, integracija į strateginę kryptį Vilnius 2IN, aplankyti geriausi kultūros paveldo įveiklinimo pavyzdžiai.

vilnius.lt nuotr.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje startuoja vienas svarbiausių ROCK projekto dalyvių suvažiavimas – į sostinę atvyko visų dalyvių, universitetų ir verslo atstovai. Vilniaus ROCK komanda –  savivaldybės bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai ir mokslininkai – pristatys svarbiausius laimėjimus, aptars, ko pasiekė kiti miestai, ko pasiekė Vilnius ir kokios patirties galima iš to pasisemti.

„Priežastis, dėl ko mes šiandien susirinkome yra svarbi ne tik mums, projekto įgyvendintojams, Vilniui, bet ir visiems miestams, kuriems rūpi, kaip optimizuoti paveldą, tradicijas ir kultūrą, kaip kurti aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi laimingesni, o miesto planuotojų sprendimai atlieptų visų poreikius“, – sakė projekto vadovė Dalia Bardauskienė.

 

Vilniaus ROCK projekto metu vykdytas eksperimentas išaugo į atskirus projektus bei prisidėjo prie reikšmingų Vilniaus strateginių krypčių – tapo Vilnius 2IN dalimi, kuriama nauja „Laimingo Vilniaus“ kryptis. Šio projekto metu matuojamos vilniečių emocijos senamiestyje, centriniame sostinės paslaugų centre, miesto paplūdimiuose sezono metu, siekiama išsiaiškinti, kiek miesto paslaugų kokybė įtakoja emocijas.

„Vieta, kur atsidūrėme su ROCK projektu šiandien, mums, VGTU mokslininkams, yra didelis pasiekimas. Per kelerius metus surinkta per 350 milijonus duomenų, kurie bus naudojami ne tik šio projekto rėmuose, bet ir kitur. Darbai bus tęsiami, nes mokslinis tyrimas su projekto pabaiga nesibaigs, o susidomėjimas gaunamais duomenimis tik auga. Džiugu, kad čia, mieste, kuriame viskas prasidėjo, strategai įvertino ir įsitraukė, jog kuriamos programos tarnautų žmogaus poreikiams“, – savo indeliu džiaugėsi VGTU dalies projekto vadovas prof. Artūras Kaklauskas.

Anot projekto įgyvendintojų, labai svarbu ne tik kokie moksliniai laimėjimai, bet ir kaip juos pritaikai, ar pakankamai lankstus komandos požiūris, santykis su kitomis organizacijomis, miesto planuotojais ir gyventojais, kurie yra svarbi projekto dalis.

vilnius.lt nuotr.

Šiuo metu jau kuriama skaitmeninė programa, skirta vilniečių laimės rodikliui suskaičiuoti. Pirmieji bandymai  pavyko –  realiu laiku kas tris sekundes skaičiuojama vidutinė 6 miesto vietų laimės išraiška. Taip pat artimiausiu metu bus galima pamatyti ir paskutinių metų, mėnesių, dienų bei valandų (pagal dienos cirkadinį ciklą) vidutinę, 6 miesto vietų žiemos metus ir 8 vietų vasaros laikotarpiu, laimės išraišką.

ES finansuojamame Horizon 2020 projekte Rock dalyvauja 9-ios savivaldybės, 5 universitetai, verslo asociacijos, įmonės, ekspertai. Vadovaujantys partneriai – Bolonijos miesto savivaldybė ir Bolonijos universitetas. Dalyvaujantys miestai suskirstyti į perteikiančius savo patirtį (Role models) ir perimančius patirtį (Replicators). Vilnius pasirinktas kaip vienas iš pavyzdinių miestų, galintis perteikti savo patirtį kitiems miestams. Tai  Vilniaus senamiesčio – UNESCO pasaulio paveldo vietovės atnaujinimas, paveldo vertės pristatymas ir  propagavimas, bendruomenės paveldosauginio sąmoningumo ugdymas, įtraukimas į atnaujinimo procesą.

Šis projektas finansuojamas „Horizon 2020“ – didžiausios ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos.

 

Vilniaus miesto savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Užgavėnes švęskite Vilniuje!

Avatar

Paskelbta

Kviečiame Užgavėnes švęsti Vilniuje – devyniose sostinės seniūnijose rengiamos tradicinės žiemos išvarymo šventės!

 

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Dešimtmetį mininčiame Tibeto skvere bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai

Avatar

Paskelbta

Prieš dešimt metų Užupyje atidarytame Tibeto skvere ir šiais metais bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai. Nors pačiame Tibete šios šventės džiugesį temdo ne tik daugiau nei šešis dešimtmečius besitęsianti Kinijos vykdoma krašto okupacija bei nutautinimo politika, tačiau ir siautėjantis korona virusas, tačiau šios šventės minėjimas Vilniuje jau tapo gražia solidarumo su Tibeto tauta tradicija.
Vasario 23 d (sekmadienį) šventė Tibeto skvere prasidės 16 val. Pagal tibetiečių kalendorių prasideda 2147-ieji, Geležinės Žiurkės, metai. Šventės metu bus kabinamos naujos maldos vėliavėlės, kūrenamas laužas bei vaišinamasi arbata.
Tradiciškai ledo skulptūrą čia kurs Vilniuje gyvenantis skulptorius iš Balio I Made Sutama arba tiesiog Oka.

Šią šventę rengia Tibeto rėmimo grupė.

Tibeto skveras. Vilnius Go nuotr.

Losaras – tai svarbiausia ir didžiausia tibetiečių šventė tiek pačioje Sniegynų šalyje, tiek ir tremtyje. Tibetiečių Naujųjų metų šventė sutinkama pagal Mėnulio kalendorių – pirmąją jauno mėnulio dieną ir švenčiama laikantis visų seniausių amžių dvelksmą išlaikiusių tradicijų. Šios šventės tradicija artima mūsų Kūčioms. Tai šviesos pergalės prieš tamsą, gėrio – prieš blogį, vilties ir naujo gyvenimo pradžios šventė. Jos metu tarsi persikeičia pasaulis, ir viskas sugrįžta į pirmapradį laiką, į vieną, vientisą erdvę.

Pagal tibetiečių tradiciją, visą savaitę prieš Losarą atliekamos įvairios apsivalymo apeigos. Ugniai ir vandeniui čia skiriama ypatinga reikšmė. Ugnis sunaikina apdulkėjusius šventyklų altorius puošusius baltus šilko šalikus, išblukusias popierines gėles, sudėvėtus vienuolių drabužius, sudūlėjusius ritualinius tekstus, nublukusias maldų vėliavas, nes tikima, kad Naujųjų metų dieną viskas bus atkurta iš naujo…

Tibeto skvero iniciatyvinės grupės bei Užupio bendruomenės pastangomis 2010 m. bevardžiam Užupio skverui Vilniaus savivaldybė suteikė Tibeto vardą. Iškarto ši, anksčiau apleista erdvė, tapo vienu iš Senamiesčio kultūros centrų, kur reguliariai įgyvendinamos įvairios meninės bei pilietinės iniciatyvos.
Tibeto skvero išskirtinumą dar labiau papildė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2006) laureato skulptoriaus Rimanto Sakalausko skulptūrinė kompozicija „Mandala“. O Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto idėją, patvirtino 2013 m. ir 2018 m. skvere apsilankęs Jo Šventenybė Dalai Lama XIV.
Vilniaus m. savivaldybės pritarimu 2017 m. skvere atidengta jo pavadinimo lentelė dviem – lietuvių ir tibetiečių – kalbomis. Lentelę atidengė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Nuo pat Tibeto skvero įkūrimo čia švenčiami ir tibetiečių Naujieji metai – Losaras. Tai ne tik solidarumo su tibetiečiais išraiška, bet ir unikalios jų kultūros priminimas. Kartu tai šventė, į kurią gausiai susirenka tiek Užupio bendruomenė, tiek ir sostinės gyventojai, neabejingi tūkstantmetės Tibeto civilizacijai palikimui.
Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt