Connect with us

Miestas

Vilniaus gimtadienio proga – antrasis šviesų festivalis!

Avatar

Paskelbta

Jau kitos savaitės pabaigoje sostinę nušvies Vilniaus šviesų festivalis – šaltuoju ir tamsiuoju sezonu miestui įkvėps gyvybės ir šilumos, išryškins miesto architektūrą, nušvies gražiausius Senamiesčio kiemus, atvilios minias vilniečių ir miesto svečių švęsti Vilnių.

Antrus metus kuriama nauja tradicija festivalį surengti per miesto gimtadienį – sausio 25-ąją Vilnius švęs jau 697-ąjį. Miesto centre ir Senamiestyje sukurtomis instaliacijomis vilniečiai ir miesto svečiai galės mėgautis tris vakarus iš eilės, nuo sausio 24 iki 26 dienos vakaro.

„Vilniaus gimtadienį kasmet švenčiame vis šviesiau ir ryškiau, kai savo gyvavimą pradėjo Vilniaus šviesų festivalis. Šviesų instaliacijos Senamiestyje, jo gatvelėse ir skveruose įkvėps gyvybės miestui, sušildys šaltą viduržiemį ir ištrauks visus iš namų į gatves” – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

26 šviesos instaliacijas ir apšviestus objektus šįmet kurs šviesų menininkai iš Lietuvos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Latvijos ir kt. Nušviesti skverai, kiemai ir skulptūros tarsi žais su šviesa, o kartu ir su žiūrovais. Daug kur muzika kartu su moderniomis šviesos technologijomis pasakos šiuolaikinio Vilniaus istorijas.

Šiemet festivalio maršrutas drieksis ne tik per centrą, kvies užsukti ir į naujai apšviestus istorinius kiemus: Valdovų rūmų, Vilniaus universiteto ir observatorijos, „Pacų“ viešbučio, Prezidentūros, Lietuvos dailės muziejaus, Mokytojų namų ir kitus kiemus. Maršrute bus 16 instaliacijų kiemuose, kurie nustebins netikėtomis transformacijomis, išryškinta architektūra.

Kiekvienas apšviestas kiemas turi ypatingą savo istoriją, kurią savitai atspindės instaliacijos, muzika, reginiai.

Valdovų rūmų kieme bus galima išvysti komandos iš Prancūzijos instaliaciją „Įtempimas” (TENSEGRITY), kuri papasakos neoninės šviesos istoriją. Fluorescenciniai vamzdeliai plūduriuos ore įtemptoje pusiausvyroje. Manoma, kad prieš kelis šimtus metų rūmų Didysis kiemas buvo viena svarbiausių vietų, kurioje vykdavo įvairios pramogos. Viena populiariausių – žvėrių pjudymas. Tai buvo įprastas reginys, savotiškas tų laikų „kino seansas“, kurį karalius Vladislovas Vaza rūmuose rengdavo daugmaž reguliariai, kas kelis mėnesius ar pusmetį, pramaišiui su kitais renginiais.

Kai kurių tyrinėtojų nuomone, tie kiti renginiai neabejotinai buvo spektakliai ir operos. Jų metu parteryje sėdėdavo vyrai, o ložėse – moterys. Tačiau yra ir kitokių nuomonių, mat visos operos čia pastatytos ne itin šiltu metų laiku – rugsėjį, kovą ir balandį. Didysis rūmų kiemas esą galėjo būti naudojamas tik anglų „komediantų“ trupių atliekamoms dramoms, nesudėtingiems komedijų spektakliams ir baletams, taip pat – riterių turnyrams.

VU Didžiajame kieme bus galima patekti į iš pirmo žvilgsnio neįveikiamą tunelį METAWALK. Prireiks ryžto įveikti barjerus, atverti visas užkardas. Menininkas Pavelas Volginas pasitelkia šviesos choreografiją ir kompiuterinės regos technologijas tuneliui su galybe šviesos barjerų. XVI amžiuje šis kiemas vadintas Akademijos kiemu. Čia vykdavo ir tebevyksta daug iškilmingų švenčių, koncertų, festivalių.

Užsukus į Alumnato kiemą, bus galima pamatyti Vėjo Aliuko MAZGĄ, kuris neturi nei pradžios nei pabaigos, tobulai uždaros formos veidrodinio pripučiamo objekto formos šviesos instaliacija kvies susimąstyti, ar mes tikrai objektyviai suvokiame tikrovę.

Lietuvos dailės muziejaus kieme „išaugs“ daugiau kaip 4 metrų aukščio švytinčios smilgos (Andriaus Karklio instaliacija SMILGOS), nes bene geriausia terpė šiems augalams augti yra tamsūs Vilnius miesto kiemai, o geriausias laikas – Vilniaus miesto gimtadienis. Šis Vilniaus miesto muziejus buvo įkurtas dar 1941 m., Lietuvai atgavus Vilnių. Kurį laiką jam vadovavo profesorius Levas Karsavinas.

Mokytojų namų kiemelis pavirs LABIRINTU (Jurgos Marcinauskaitės su komanda sukurta interaktyvi šviesos instaliacija), kuris kvies paklysti, atrasti ir patirti. Šviesa, šešėliai, klaidinantys keliai bus smagus potyris, skatins vaizduotę, erdvinį ir strateginį mąstymą, kūrybiškumą, bendravimą.

Vakarinėje Vilniaus mokytojų namų dalyje iš kiemo pusės galima išvysti atidengtą gynybinės miesto sienos fragmentą. Dabar Mokytojų namai skaičiuoja jau 408 posesijos istoriją.

Vilniaus dailės akademijos kiemas pasakos akademijos kūrimosi istoriją, „Procesą“. Sudarys įspūdį, tarsi kiekvienas užėjęs dalyvauja kūrybos procese. Tam bus naudojama vaizdo medžiaga, projekcijos. Istoriją padės pažinti tai, kad vaizdo medžiaga bus išdėstyta katedrų susikūrimo tvarka (Gabrielės Dirmontaitės instaliacija PROCESAS).

Ir tai tik 6 iš 16 instaliacijų kiemeliuose. Vilniaus šviesų festivalis taip pat kvies užsukti į MABRE ir PACŲ viešbučių kiemus, VU istorijos fakulteto, Prezidentūros, VDA senųjų rūmų kiemus ir t.t. Netrukus bus paskelbta daugiau informacijos apie šviesų festivalio instaliacijų vietas ir maršrutą.

Instaliacijų sąrašą rasite čia

Kviečiame į ekskursijas

Įsimylėkite Vilnių, nesvarbu, ar iš pirmo žvilgsnio, ar iš naujo – tai didžiausia dovana miestui gimtadienio proga. Šia ypatinga proga vykstančio Vilniaus šviesų festivalio metu susipažinkite ne tik su ypatingomis šviesų instaliacijomis, bet atraskite ir patį miestą. Dalyvaukite nemokamoje ekskursijoje su gidu ir leiskitės į neilgą kelionę po svarbiausius istorinius objektus, bylojančius apie Vilniaus įkūrimą ir didingumą. Per kelias valandas sužinokite ne tik senąsias legendas ir įspūdingiausius pasakojimus, bet ir išgirskite apie kasdienį žmonių gyvenimą. Pakeliui aplankysite ir ypatingus Vilniaus kiemelius, kur jūsų lauks Vilniaus šviesų festivalio instaliacijos ir gido pasakojimai.

Į ekskursiją registruotis iš anksto nereikia. Ateikite prie Turizmo informacijos centro (Pilies g. 2) ir leiskitės į vakaro nuotykį.

Ekskursijų laikas:

Sausio 24 d. 18:00 ir 19:00

Sausio 25 d. 18:00 ir 19:00

Sausio 26 d. 18:00

Ekskursijos trukmė – 1,5-2 val.

 

vilnius-tourism.lt

Miestas

Tyrimas: dauguma Lietuvos gyventojų nesuvokia savo veiksmų įtakos šalies vandens telkiniams

Avatar

Paskelbta

 

Didžioji dalis žmonių Lietuvoje nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, o žinių, kaip atsakingai elgtis, trūkumas ypač pastebimas jaunų žmonių grupėje, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

„Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami“, – sako M. Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Kviečia išskelti nulinės tolerancijos tikslus

Siekdami didinti žmonių socialinį atsakingumą „Vilniaus vandenys“ nuo šių metų priėmė naują socialinės atsakomybės įsipareigojimą „Nulis pasiteisinimų“. Juo bendrovė išsikėlė 15-a vadinamųjų nulinės tolerancijos tikslų, kuriais sieks didesnės naudos visuomenei ir gamtai.

„Vilniaus vandenys“ išvalo daugiausia nuotekų Lietuvoje. Tiek kaip vandentvarkos įmonės vadovas, tiek ir asmeniškai kaip gamta besirūpinantis pilietis, jaučiu didelę atsakomybę, kad nuotekos į gamtą būtų išleidžiamos maksimaliai švarios. Todėl vienas iš pagrindinių mūsų įsipareigojimų – pasiekti, kad iki 2030 m. nulis į gamtą išleidžiamų nuotekų neatitiktų gamtosaugininkų keliamų reikalavimų. Vienintelis būdas mums pasiekti šį tikslą – ne tik tobulinti savo valymo įrenginius, bet ir šviesti visuomenę siekiant jos atsakingesnio elgesio“, – sako M. Švaikauskas.

„Vilniaus vandenys“ specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ siūlo visuomenei išsikelti savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo.  Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių. Visuomenės įtraukimui ir švietimui taršos klausimais „Vilniaus vandenys“ yra sukūrę ir specialų „Facebook“ puslapį „Neterštukas“.

Tarp kitų „Vilniaus vandenų“ socialinės atsakomybės tikslų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės gatvėse tvarkomos peržiem atsivėrusios duobės

Avatar

Paskelbta

 

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad didžiausi darbai dar laukia – įmonė planuoja per kovo mėn. sutvarkyti apie 3 tūkstančius gatvių dangos pažaidų.

„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą vidury judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per 3 dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per 3 dienas, o per 3–4 valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt