Connect with us

Miestas

Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl nesaugios PC „Europa“ automobilių aikštelės

Avatar

Paskelbta

Prokuratūra atlieka tyrimą dėl PC „Europa“ automobilių aikštelės saugumo. Balandį iš aikštelės 5 aukšto iškritus automobiliui, nukentėjusi vairuotoja atsidūrė reanimacijoje dėl sunkių sveikatos sužalojimų.
Tyrimas, kaip rašoma išplatintame pranešime, pradėtas pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Baudžiamojo kodekso 137 straipsnyje „Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo“.

PC panorama. Prekybos centro Facebook puslapio nuotrauka

„Prokuratūros rašte nurodoma, kad bus apklausiami liudininkai, išsireikalauta ir įvertinta medžiaga, susijusi su PC „Europa“ daugiaaukštės automobilių aikštelės statybomis bei atitikimu nustatytiems techniniams reikalavimams“, – sakė pranešime cituojamas nukentėjusiosios atstovas, kontoros „Averus“ advokatas, Marius Barisevičius.

Pasak jo, toks Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros sprendimas sveikintinas, nes po nelaimės aikštelėje nebuvo imtasi jokių priemonių įrengti pastato projekte numatytus apsauginius atitvarus. Vairuotojus nuo iškritimo skiria tik dekoratyvinė aliuminio apdaila.

Neįrengta beveik 1 km apsauginių atitvarų

Leidimas statyti aikštelę išduotas pagal projektą, kuriame apsauginiai atitvarai numatyti per visą išorinės sienos perimetrą – pastatą eksploatuojant jau per 15 metų, jie iki šiol nėra įrengti; trūksta beveik 1 kilometro apsauginių atitvarų, rašoma pranešime.

2019 balandžio 25 d., priparkuotam automobiliui dėl nenustatytos priežasties pajudėjus iš vietos, automobilis su vairuotoja iškrito iš 5 „Europa“ automobilių aikštelės aukšto, sunkios būklės ji buvo atvežta į reanimaciją, nebuvo aišku, ar moteris išgyvens.

Automobilių aikštelės savininkai pagal NT registrų centro duomenis yra „Hanner“ teisių perėmėja (AB „Prime location property fund“) ir UAB „BH Europa“.

statybunaujienos.lt informacija

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Vilnius ruošiasi lauko kavinių sezonui

Avatar

Paskelbta

 

Praėjusių metų pavasarį Vilnius tapo viena didžiule lauko kavine – vos miestui pakvietus, sulaukta net 425 restoranų, kavinių ir barų prašymų įsikurti po atviru dangumi, šiuo sėkmingu pavyzdžiu sekė ir populiarūs užsienio šalių miestai. Šiuo metu lauko kavinių sezonas dar neprasidėjęs ir kol kas negalimas, tačiau Vilniaus savivaldybė jau pasiruošė būsimam sezonui ir įvedė keletą naujovių – nebereiks rengti projektų lauko kavinės teritorijai, bus pasiūlytos 128 naujos erdvės, atnaujinti estetiniai reikalavimai.

Šiemet kavines, laikantis nustatytų estetinių reikalavimų, bus galima įkurti trijose zonose: istoriniame centre Senamiestyje (1 zona), Naujamiestyje, dalyje Šnipiškių ir Žirmūnų (2 zona), likusiame Vilniuje (3 zona). Būsimai lauko kavinei taikomus reikalavimus, mokestinę zoną, galimybę pasirinkti vietas viešosiose erdvės, pernykščių kavinių teritorijas galima rasti Lauko kavinių žemėlapyje.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Prašymus elektroniniu būdu pateikti paprasta ir patogu – https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Leidimo-prekiauti-(teikti-paslaugas)-lauko-kavineje-isdavimas

Kavinių, barų ar restoranų savininkai kviečiami nuotoliniu būdu kreiptis nuo  kovo 3 d 9.00 val. iki kovo 22 d. 9.00 val. dėl konkrečių savivaldybės nurodytų kavinių vietų. Savivaldybė primena – prašymus dėl lauko kavinių plotų prie jų patalpų verslininkai gali teikti nuolat.

Dar viena patogi šių metų naujovė – naujų lauko kavinių steigėjai gaus savivaldybės parengtą kavinės teritorijos schemą kartu su leidimu teikti paslaugas lauko kavinėje. Jei kavinių savininkai turėjo anksčiau parengtus ir dar tebegaliojančius lauko kavinių projektus, šiais metais jie galės kreiptis tik dėl leidimo išdavimo pagal galiojantį projektą.

Gavus kelis prašymus į tą pačią nustatytą vietą, savivaldybė atrinks laimėtoją, atsižvelgusi į konkurso kriterijus: atstumą nuo stacionarių maitinimų įstaigų (kuo arčiau, tuo daugiau balų), turimą laiko kavinės plotą prie stacionarių maitinimų patalpų ir (ar) kitoje vietoje (kuo mažiau ploto turi, tuo daugiau balų) bei stacionarių maitinimo patalpų plotą (kuo didesnis, tuo daugiau balų). Svarbu pabrėžti, kad lauko kavinių teritorijų dydį ir išdėstymą 1A, 1C ir 2A zonose (aikštėse, skveruose, parkuose ne prie stacionarių maitinimo patalpų, gatvėse, kuriose bus uždaromas automobilių eismas) pasiūlo savivaldybė, įvertinusi visų viešosios erdvės naudotojų poreikius. Atlikus paraiškų vertinimą, daugiausia balų surinkusiam pretendentui bus parengta lauko kavinės teritorijos schema ir suteiktas leidimas prekiauti lauko kavinėje.

Savivaldybė kviečia įsirengti patrauklias, stilingas ir šiuolaikiškas lauko kavines – įkvėpti gyvybės po karantino atsigaunančiam Vilniui. Šiuo metu išduodami leidimai teikti paslaugas lauko kavinėse galės pradėti veikti tik tuomet, kai tai leis sušvelninto karantino sąlygos.

Su detaliais reikalavimais galima susipažinti čia: Reikalavimai_lauko_kavinėms_Vilniuje

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

 

Skaityti toliau

Miestas

Tyrimas: dauguma Lietuvos gyventojų nesuvokia savo veiksmų įtakos šalies vandens telkiniams

Avatar

Paskelbta

 

Didžioji dalis žmonių Lietuvoje nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, o žinių, kaip atsakingai elgtis, trūkumas ypač pastebimas jaunų žmonių grupėje, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

„Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami“, – sako M. Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Kviečia išskelti nulinės tolerancijos tikslus

Siekdami didinti žmonių socialinį atsakingumą „Vilniaus vandenys“ nuo šių metų priėmė naują socialinės atsakomybės įsipareigojimą „Nulis pasiteisinimų“. Juo bendrovė išsikėlė 15-a vadinamųjų nulinės tolerancijos tikslų, kuriais sieks didesnės naudos visuomenei ir gamtai.

„Vilniaus vandenys“ išvalo daugiausia nuotekų Lietuvoje. Tiek kaip vandentvarkos įmonės vadovas, tiek ir asmeniškai kaip gamta besirūpinantis pilietis, jaučiu didelę atsakomybę, kad nuotekos į gamtą būtų išleidžiamos maksimaliai švarios. Todėl vienas iš pagrindinių mūsų įsipareigojimų – pasiekti, kad iki 2030 m. nulis į gamtą išleidžiamų nuotekų neatitiktų gamtosaugininkų keliamų reikalavimų. Vienintelis būdas mums pasiekti šį tikslą – ne tik tobulinti savo valymo įrenginius, bet ir šviesti visuomenę siekiant jos atsakingesnio elgesio“, – sako M. Švaikauskas.

„Vilniaus vandenys“ specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ siūlo visuomenei išsikelti savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo.  Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių. Visuomenės įtraukimui ir švietimui taršos klausimais „Vilniaus vandenys“ yra sukūrę ir specialų „Facebook“ puslapį „Neterštukas“.

Tarp kitų „Vilniaus vandenų“ socialinės atsakomybės tikslų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt