Connect with us

Miestas

Mokyklų valgyklose diegia atsiskaitymą negrynaisiais

Avatar

Paskelbta

Vis daugiau Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų, kartu su maitinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, palaiko iniciatyvą ugdyti vaikų finansinį raštingumą ir ieško galimybių užtikrinant atsiskaitymą negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose – šiuo metu iš 111 sostinės mokyklų 39 jau yra įsidiegusios atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, o 17 mokyklų planuoja įsidiegti artimiausiu metu. Sostinės savivaldybė skatina likusias mokyklas suteikti galimybes mokiniams valgyklose atsiskaityti ne tik grynaisiais, bet ir negrynaisiais pinigais.

„Vaikų finansinio raštingumo ugdymas visiems mums turėtų būti prioritetu – taip vaikai dar mokykloje turėtų galimybę formuoti savo supratimą, kad pinigai kortelėje irgi yra riboti, taip pat tai puiki proga mokinti vaiką taupyti ir nuo mažens formuoti jo įpročius. Taip pat tai gera proga mokytojams užsiimti edukacinėmis priemonėmis, pravesti pamoką apie saugų naudojimąsi banko kortele, pakalbėti apie negrynųjų ir grynųjų pinigų skirtumus. Negalime pamiršti ir vaikų saugumo, kurį šis būdas padeda geriau užtikrinti. Kuo greičiau Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigos pereis prie atsiskaitymo mokyklos valgyklose negrynaisiais pinigais, tuo sparčiau formuosis vaikų finansinio raštingumo įgūdžiai, kurie yra būtini ugdant mąstančią, savarankišką, atsakingą asmenybę. Tikimės visų sostinės mokyklų palaikymo įsidiegiant galimybę vaikams valgyklose atsiskaityti negrynaisiais pinigais“, – kalbėjo sostinės mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Įdiegus galimybę atsiskaityti mokyklos valgykloje ir negrynaisiais pinigais yra didinamas vaikų saugumas, nes mažėja tikimybė, kad vaikai pames pietums skirtus pinigus. Taip pat atsiskaityti negrynaisiais yra patogiau, nes tėvams nebereikia rūpintis kas rytą turėti smulkių grynųjų pinigų, be to jie gali stebėti vaiko valgymo įpročius: ką, kur ir už kiek vaikas perka ir po tai su vaiku aptarti. Kiti, bet ne mažiau svarbūs atsiskaitymo negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose privalumai – prisidėjimas prie šešėlinės ekonomikos mažinimo, mokesčių vengimo ir didinamo skaidrumo bei didesnis higienos užtikrinimas, nes sumažinama rizika valgyklos darbuotojams skaičiuoti grynuosius pinigus išduodant grąžą ir po to tomis pačiomis rankomis dedant maisto patiekalus.

Viena iš pirmųjų sostinės bendrojo ugdymo įstaigų, kuri įsidiegė atsiskaitymą negrynais pinigais – Vilniaus Antakalnio gimnazija.

„Sėkmingai gimnazijos valgykloje jau daug metų banko kortelėmis naudojasi mokytojai ir mokiniai. Kai pradėjome šią iniciatyvą prieš beveik dešimtmetį tai buvo tikrai inovacija, o dabar tai įprasta kasdienybė. Nors statistikos, kiek mokinių atsiskaito banko kortele neturime, tačiau valgyklos darbuotojos teigia, kad dažnas mokinys atsiskaito banko kortele, o mokytojai tik banko kortele. Tai tikrai patogu. Mokinių tėvai gali kontroliuoti vaikui skirtas lėšas maistui. Maitinančiai įmonei mažesni kaštai už grynųjų pinigų valdymą, valgyklos aptarnaujančiam personalui paprasčiau užtikrinti maisto išdavimo higieną. Tokia sistema yra puiki galimybė efektyviau organizuoti valgyklos darbą mokykloje ir dar viena galimybė ugdyti mokinių finansinį raštingumą ir socialinius įgūdžius“, – pasakojo gimnazijos direktorė Vita Kirkilienė.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Mokykloms įsidiegti šią sistemą visiškai nieko nekainuoja, nes sistemas įdiegia maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. Tai nebūtinai turi būti banko kortelė, kai kurios įstaigos turi laikrodukus, apyrankes ir kitas priemones į kurias būna integruotas toks funkcionalumas.

Pastebima, kad pradinių klasių mokinių tėvai už maitinimą dažniausiai moka bankiniu pavedimu, bet kai kurie tėvai jau ir pradinukams išima bankines korteles, kurių išėmimas daugumoje bankų taip pat nekainuoja. Tarp vyresnių klasių mokinių atsiskaitymai banko kortelėmis taip pat po truputį populiarėja, bet dažniausiai mokyklose išlieka abu atsiskaitymo būdai. Atsižvelgus į tai, sostinės savivaldybė kviečia visas sostinės bendrojo ugdymo įstaigas užtikrinti, kad mokiniai valgyklose galėtų atsiskaityti tiek grynais, tiek negrynais pinigais. Taip pat tai gera proga mokytojams užsiimti edukacinėmis priemonėmis, vesti pamokas apie saugų naudojimąsi banko kortele, pakalbėti apie negrynųjų ir grynųjų pinigų skirtumus.

Iš visų Vilniuje veikiančių 111 bendrojo lavinimo įstaigų, 15 mokyklų pačios organizuoja mokinių maitinimą – turi savo valgyklas, o likusios 96 mokyklos paslaugas perka rinkoje. Iš 96 mokyklų 39 jau yra įsidiegusios atsiskaitymus negrynais pinigais, o 17 mokyklų planuoja įsidiegti artimiausiu metu.


Vilniaus miesto savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus informacija

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės gatvėse tvarkomos peržiem atsivėrusios duobės

Avatar

Paskelbta

 

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad didžiausi darbai dar laukia – įmonė planuoja per kovo mėn. sutvarkyti apie 3 tūkstančius gatvių dangos pažaidų.

„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą vidury judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per 3 dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per 3 dienas, o per 3–4 valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Skaityti toliau

Miestas

Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai

Avatar

Paskelbta

Kasmet paskutinę vasario mėnesio dieną, šįkart vasario 28-ą dieną, sekmadienį, visame pasaulyje yra minima Pasaulinė retų ligų diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą ir problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės retų ligų dienos minėjimo proga, sekmadienio vakarą Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno (Seimo) tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Šią akciją kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja Seimo narės Monikos Ošmianskienės pirmininkaujamas Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komitetas ir Lietuvos retų ligų aljansas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žmonių, sergančių retomis ligomis, yra daugiau, nei galima numanyti. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000). Nors ligos yra vadinamos retomis, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, kuri rodo, kad apie 6 proc. populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje su jomis galėtų susidurti apie 180 tūkstančių gyventojų. Net apie 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės. Retų ligų dienos proga Seime organizuojama konferencija „Genetikos revoliucija – ar esame pasiruošę būti vieni iš lyderių“.

Pasak organizatorių, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje įvyko nemažai genetikos ir biotechnologijų mokslų atradimų, kurie revoliucionuoja šias sritis ir visą mokslo pasaulį. Tiesą sakant atradimai yra fundamentaliai svarbūs ir keis žmonijos ateitį pradedant sveikatos sistema ar grožio industrija ir baigiant ekonomika. Atradimų panaudojimas medicinoje, tame tarpe ir retų ligų gydyme, turi didelį potencialą. Artėjanti Pasaulinė retų ligų diena yra puiki galimybė tokiomis temomis kalbėti. Plačiau apie konferenciją ČIA. Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ bei portale www.lrt.lt.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt