Connect with us

Miestas

Mokyklų valgyklose diegia atsiskaitymą negrynaisiais

Avatar

Paskelbta

Vis daugiau Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų, kartu su maitinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, palaiko iniciatyvą ugdyti vaikų finansinį raštingumą ir ieško galimybių užtikrinant atsiskaitymą negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose – šiuo metu iš 111 sostinės mokyklų 39 jau yra įsidiegusios atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, o 17 mokyklų planuoja įsidiegti artimiausiu metu. Sostinės savivaldybė skatina likusias mokyklas suteikti galimybes mokiniams valgyklose atsiskaityti ne tik grynaisiais, bet ir negrynaisiais pinigais.

„Vaikų finansinio raštingumo ugdymas visiems mums turėtų būti prioritetu – taip vaikai dar mokykloje turėtų galimybę formuoti savo supratimą, kad pinigai kortelėje irgi yra riboti, taip pat tai puiki proga mokinti vaiką taupyti ir nuo mažens formuoti jo įpročius. Taip pat tai gera proga mokytojams užsiimti edukacinėmis priemonėmis, pravesti pamoką apie saugų naudojimąsi banko kortele, pakalbėti apie negrynųjų ir grynųjų pinigų skirtumus. Negalime pamiršti ir vaikų saugumo, kurį šis būdas padeda geriau užtikrinti. Kuo greičiau Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigos pereis prie atsiskaitymo mokyklos valgyklose negrynaisiais pinigais, tuo sparčiau formuosis vaikų finansinio raštingumo įgūdžiai, kurie yra būtini ugdant mąstančią, savarankišką, atsakingą asmenybę. Tikimės visų sostinės mokyklų palaikymo įsidiegiant galimybę vaikams valgyklose atsiskaityti negrynaisiais pinigais“, – kalbėjo sostinės mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Įdiegus galimybę atsiskaityti mokyklos valgykloje ir negrynaisiais pinigais yra didinamas vaikų saugumas, nes mažėja tikimybė, kad vaikai pames pietums skirtus pinigus. Taip pat atsiskaityti negrynaisiais yra patogiau, nes tėvams nebereikia rūpintis kas rytą turėti smulkių grynųjų pinigų, be to jie gali stebėti vaiko valgymo įpročius: ką, kur ir už kiek vaikas perka ir po tai su vaiku aptarti. Kiti, bet ne mažiau svarbūs atsiskaitymo negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose privalumai – prisidėjimas prie šešėlinės ekonomikos mažinimo, mokesčių vengimo ir didinamo skaidrumo bei didesnis higienos užtikrinimas, nes sumažinama rizika valgyklos darbuotojams skaičiuoti grynuosius pinigus išduodant grąžą ir po to tomis pačiomis rankomis dedant maisto patiekalus.

Viena iš pirmųjų sostinės bendrojo ugdymo įstaigų, kuri įsidiegė atsiskaitymą negrynais pinigais – Vilniaus Antakalnio gimnazija.

„Sėkmingai gimnazijos valgykloje jau daug metų banko kortelėmis naudojasi mokytojai ir mokiniai. Kai pradėjome šią iniciatyvą prieš beveik dešimtmetį tai buvo tikrai inovacija, o dabar tai įprasta kasdienybė. Nors statistikos, kiek mokinių atsiskaito banko kortele neturime, tačiau valgyklos darbuotojos teigia, kad dažnas mokinys atsiskaito banko kortele, o mokytojai tik banko kortele. Tai tikrai patogu. Mokinių tėvai gali kontroliuoti vaikui skirtas lėšas maistui. Maitinančiai įmonei mažesni kaštai už grynųjų pinigų valdymą, valgyklos aptarnaujančiam personalui paprasčiau užtikrinti maisto išdavimo higieną. Tokia sistema yra puiki galimybė efektyviau organizuoti valgyklos darbą mokykloje ir dar viena galimybė ugdyti mokinių finansinį raštingumą ir socialinius įgūdžius“, – pasakojo gimnazijos direktorė Vita Kirkilienė.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Mokykloms įsidiegti šią sistemą visiškai nieko nekainuoja, nes sistemas įdiegia maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. Tai nebūtinai turi būti banko kortelė, kai kurios įstaigos turi laikrodukus, apyrankes ir kitas priemones į kurias būna integruotas toks funkcionalumas.

Pastebima, kad pradinių klasių mokinių tėvai už maitinimą dažniausiai moka bankiniu pavedimu, bet kai kurie tėvai jau ir pradinukams išima bankines korteles, kurių išėmimas daugumoje bankų taip pat nekainuoja. Tarp vyresnių klasių mokinių atsiskaitymai banko kortelėmis taip pat po truputį populiarėja, bet dažniausiai mokyklose išlieka abu atsiskaitymo būdai. Atsižvelgus į tai, sostinės savivaldybė kviečia visas sostinės bendrojo ugdymo įstaigas užtikrinti, kad mokiniai valgyklose galėtų atsiskaityti tiek grynais, tiek negrynais pinigais. Taip pat tai gera proga mokytojams užsiimti edukacinėmis priemonėmis, vesti pamokas apie saugų naudojimąsi banko kortele, pakalbėti apie negrynųjų ir grynųjų pinigų skirtumus.

Iš visų Vilniuje veikiančių 111 bendrojo lavinimo įstaigų, 15 mokyklų pačios organizuoja mokinių maitinimą – turi savo valgyklas, o likusios 96 mokyklos paslaugas perka rinkoje. Iš 96 mokyklų 39 jau yra įsidiegusios atsiskaitymus negrynais pinigais, o 17 mokyklų planuoja įsidiegti artimiausiu metu.


Vilniaus miesto savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus informacija

Miestas

Naujas bandymas – architektai pristato pakoreguotą daugiabučio Užupyje projektą

Avatar

Paskelbta

Visuomenės ir specialistų vertinimui bus antrąkart pristatomi daugiabučių komplekso Užupyje, Kreivajame skersgatvyje 7, projektiniai pasiūlymai. Prieš kelerius metus Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyriui nusprendus nepritarti pirmam jų variantui, projekto užsakovas,  bendrovė MRS, pasirinko kitą architektų komandą (studija „Architektūros linija“, projekto vadovas Gintaras Čaikauskas).

Pasak vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, pirmajame projekte ydingai neatsižvelgta į jautrią urbanistinę plėtojamo NT projekto situaciją. Teritorija yra Kultūros vertybių apsaugos zonoje, Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinėje vietovėje, turinti išraiškingą reljefą ir vertingą kraštovaizdį – visas sklypas lyg kalva aukštėja į centrą, ir čia visiškai netiko jį „užspaudęs“ vienalytis daugiabutis.

„Tąkart pateiktiems projektiniams pasiūlymams nepritarėme, pasiūlėme planuotą stambų tūrį suskaidyti į atskirus pastatus, harmoningai integruojant į Senamiesčio aplinką bei mažinant pastato aukštį, formuoti organiško mastelio ir proporcijų su aplinka santykį“, –  komentavo M. Pakalnis. Iš esmės pakoreguotą projektą Vyriausiojo miesto architekto skyrius vertins po viešo pristatymo.

Sklypas neturi detaliojo plano, todėl projektiniai pasiūlymai parengti remiantis Bendrojo plano, Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano sprendinių koncepcijos reglamentais ir rekomendacijomis. maksimalus čia leidžiamas statinių aukštis – iki 12 metrų, atskirose vietose iki 21 metro, įvertinant aplinkinį užstatymą bei žemės paviršiaus absoliutinę altitudę. Šįkart pristatomas trijų aukštų, 24 butų gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo aikštele (18 vietų) projektas, pastato antžeminis plotas – 1839 kv. m, požeminis – 1087 kv. m.

Pastatą projektavusių architektų teigimu, projektuojamą pastatą stengtasi darniai įlieti į bendrą vietos kontekstą. Aplinkoje vyrauja taškinis užstatymas, todėl, siekiant atitikties masteliui, kompleksas suskaidytas į tris tūrius su šlaitiniais stogais. Derinantis prie reljefo, kiekvienas tūris statomas skirtingame lygyje, o pastatų stogai kartoja kalvos siluetą. Vizualiai smulkinant objekto mastelį, taikomos skirtingų spalvų pastatų apdailos medžiagos, kiekvienas tūris individualiai segmentuojamas.

Projekto 3D modelį rasite čia – https://arcg.is/z5DnS0

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia 

Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrius kviečia vilniečius pareikšti nuomones apie šį projektą viešame susirinkime, kuris vyks nuotoliniu būdu 2020 m. lapkričio 27 d., 17 val., transliacijos nuoroda:

https://zoom.us/j/93227240286?pwd=SktJUkhxeFlMbTY5emdGb0o3cE9ydz09 (Passcode: linija)

Studijos „Architektūros linija“ vizual.

 

Skaityti toliau

Miestas

COVID-19 iššūkiai Vilniuje: savivaldybė parengė didžiausią koronaviruso gydymui skirtų lovų skaičių

Avatar

Paskelbta

 

Ekspertams ir toliau prognozuojant sergančiųjų koronavirusu skaičiaus augimą, fiksuojant daugiau nei anksčiau hospitalizuojamų ligonių ir mirčių, Vilnius visus resursus skiria didinti šių ligonių gydymui skirtų vietų kiekį. Taip pat svarstomi alternatyvūs laikinosios ligoninės sukūrimo variantai.

Didesnis lovų rezervas VMKL ligoninėje 

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (Antakalnio g. 124) šią savaitę gydomų sergančiųjų skaičius nuolat gerokai viršija 100. Pacientus į atraminę ligoninę siunčia pagrindinis regiono centras –  Santaros klinikos. Šiandien VMKL gydomi 155 pacientai. Deguonies tiekimu aprūpintų ligoninės lovų skaičių padidinus iki 192 – ir tai yra didžiausias COVID-19 gydymui skirtų lovų skaičius vienoje įstaigoje. Laisvų vietų kol kas yra daugiau nei 30, tačiau ši situacija gali greitai pasikeisti.

COVID-19 ligonių gydymui šiuo metu pritaikomi VMKL ligoninės skyriai Antakalnio g. 57.

Planuojama, kad jau savaitgalį priimti pacientus bus parengtas specialiai pertvarkytas dienos chirurgijos skyrius, kuriame yra 20 lovų. Saugant nuo viruso pasklidimo kitus pacientus, ligoninėje rūpinamasi įsigyti tunelį infekuotųjų pervežimui.

Antakalnio g. 124 ir Antakalnio g. 57 (viename iš dviejų Antakalnio g. 57 esančių pastatų) koronavirusu sergantiems ligoniams nuo rytojaus bus skirtos iš viso 212 lovų, o atsiradus poreikiui šiuose kompleksuose numatyta galimybė įrengta iš viso 472 lovas. Įrengti COVID-19 vietų neplanuojama tik viename pastatų esančiuose Vaikų ligų ir Akušerijos bei ginekologijos skyriuose – jie tęs savo darbą.

Į VMKL Vilniaus miesto savivaldybė šiandien pristatė pacientams reikalingų asmens higienos priemonių – dauguma ligonių čia patenka be asmeninių daiktų: puodelių, dantų šepetėlių ar pastos.

Personalo trūkumas

Viena didžiausių besitęsiančių problemų – pakankamo personalo skaičiaus užtikrinimas. Ši problema auga dėl trumpesnių medikų darbo pamainų ir itin išaugusio nedarbingumo pažymas turinčių medikų kiekio – per praėjusią parą VMKL tokių padaugėjo net pusšimčiu, iki 145, vadovybei informavus dėl numatomo darbuotojų perkėlimo į COVID-19 gydymui skirtus skyrius. Tik 20 gydytojų ir slaugytojų negali dirbti dėl būklės, susijusios su koronavirusu.

Problema sprendžiama Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva sutarus ieškoti pagalbos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 51 įvairaus lygio – nuo gydytojų iki slaugytojų padėjėjų – darbuotojų prie VMKL komandos prisijungs iš poliklinikų, Vilniaus kolegijos ir Vilniaus universiteto.

COVID-19 slaugos ligoninės

M. Marcinkevičiaus ligoninėje šiuo metu deguonies terapiją galėtų gauti 70 pacientų. Radus maksimaliai tinkamą vietą papildomoms skysto deguonies talpykloms ligoninės kieme įrengti, pradedami darbai, ir po mėnesio ligoninėje jį bus galima tiekti 120-čiai pacientų.

Šiuo metu palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančios įstaigose jaučiamas personalo trūkumas, viena iš priežasčių, kurios jį lemia, yra išskirtinis, 20 dienų, izoliacijos terminas COVID-19 susirgusiems įstaigos darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į LR sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama sutrumpinti darbuotojų, sirgusių lengva COVID-19 forma, izoliacijos terminą.

Laikinoji ligoninė

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo svarstyti alternatyvų variantą laikinosios ligoninės sukūrimui, vietoje „Litexpo“ įrengiant laikiną ligoninę VMKL teritorijoje. Tokie svarstymai atsirado dėl „Litexpo“ pasiūlytos mėnesinės nuomos kainos, kuri savivaldybei yra per didelė.

Problemos dėl COVID-19 atvejų švietimo sistemoje

Lopšelius ir darželius Vilniuje lanko šiek tiek daugiau nei 17 tūkst. vaikų. Šiuo metu izoliacijoje yra 69 grupės 37 skirtinguose lopšeliuose-darželiuose.

Vilniaus miesto švietimo įstaigose (bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo) saviizoliacijoje šiuo metu 354 moksleiviai ir 202 serga COVID-19. Saviizoliacijoje taip pat yra 473 šių įstaigų darbuotojai, dar 186 darbuotojai serga COVID-19.

COVID-19 testavimas

Kaip ir ankstesnę savaitę, mobiliame punkte eilių nėra. Per dieną gali čia gali būti ištirti 1100 žmonių, prireikus šis skaičius galėtų būti nedelsiant dviem šimtais padidintas.

Mobiliame punkte (V. Gerulaičio g. 1) šią savaitę tiriami ir savaitgalį vyksiančio Europos krepšinio čempionato atrankos turnyro dalyviai (Čekijos, Danijos, Belgijos, Lietuvos rinktinės).

Mobilaus punkto veiklą V. Gerulaičio g. 1 koordinuojantis Vilniaus visuomenės sveikatos biuras atkreipia dėmesį neturintis jokios informacijos apie šią savaitę parlamentarams tirti prie Seimo įrengtą punktą.

Jau daugiau nei 2 savaites dalis Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojų savanoriauja Karštojoje linijoje 1808. Nuo šios savaitės prisijungė ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Klientų aptarnavimo padalinio kolegos. Tenka ne tik registruoti tyrimui dėl koronaviruso, bet ir klausytis nusiskundimų, kad sunku prisiskambinti šeimos gydytojui, kad darbdaviai reikalauja „atnešti“ neigiamą COVID testo rezultatą (kitaip neleidžia grįžti prie darbo),  dėl galimybės sutrumpinti saviizoliaciją, kas ir kaip turi patvirtinti pasveikimo faktą, kas išduoda tyrimo pažymas anglų kalba išvykstantiems į užsienį ir t.t.

Pagalba senjorams

Sudėtingu karantino metu sostinė vėl teikia pagalbą senjorams – bendradarbiaujant su „Maisto banku“, pasitelkus savanorius, tiesiai į namus senoliams pristatomi maisto paketai. Šiandien šios paramos gavėjų sąraše yra 87 vilniečiai. Iki pat Kalėdų sunkiai išgyvenantys, vieniši ir be pagalbos likę senjorai Vilniuje gali kreiptis dėl pagalbos tel. 1664. Savanoriai atgabens po maisto paketą kas dvi savaites.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Skaityti toliau

Miestas

Rekonstruojama sostinės Didlaukio gatvė bus estetiškesnė ir patogesnė pėstiesiems       

Avatar

Paskelbta

Gerokai per plati dviejų eismo juostų Didlaukio gatvė Vilniuje įgaus naują, humaniškesnį ir patogesnį pėstiesiems vaizdą. Pagal savivaldybės parengtą gatvės humanizavimo schemą jau vyksta Didlaukio g. nuo Baltupio g. iki Kalvarijų g. rekonstrukcijos darbai, o po remonto gatve patogiau judės pėstieji, eismas taps saugesnis, surasti tvarkingesnio automobilių statymo sprendiniai, o pati gatvė įgaus estetiškesnį vaizdą. Didlaukio gatvės atnaujinimo darbams savivaldybė skyrė daugiau kaip 250 tūkst. eurų. 

Užbaigti remontą planuojama jau gruodžio pabaigoje. Bus sutvarkyti pėsčiųjų takai, pertvarkomi įvažiavimai į teritorijas užtikrinant pėsčiųjų prioritetą, o pavasarį čia bus pasodinti nauji želdiniai, kurie suteiks daugiau jaukumo.  

Miestiečių judėjimo įpročiai keičiasi, tad turi keistis ir miesto infrastruktūra, atsižvelgiant į visų poreikius bei juos subalansuojant. Todėl vykdydami gatvių remontus siekiame išnaudoti galimybę jas paversti patogesnes ir saugesnes mieste visiems. Pagal tą patį principą planuojame šiemet sutvarkyti dar dvi gatves – Šaltkalvių gatvę ir jungiamąją gatvę tarp J. Baltrušaičio gatvės ir Laisvės prospekto. Ateityje sostinėje turėtų atsirasti dar daugiau tokių draugiškų gatvių miestiečiams“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjas Raivydas Rakauskas.   

Tvarkoma Didlaukio gatvės važiuojamosios dalies atkarpa susiaurės nežymiai: eismo organizavimas liks toks pat – po vieną juostą kiekviena kryptimi, taip pat paliekama pakankamai vietos viešajam transportui. Tikimasi, kad  siauresnės transporto eismo juostos sąlygos ir saugesnį greitį. Bus paklota nauja asfalto danga, kelio bortai, šaligatvio plytelės, pertvarkytos pėsčiųjų perėjos, paženklintos parkavimo vietos, pavasarį – pasodinti nauji želdiniai.   

Kad eismo dalyviai pajustų kuo mažiau nepatogumų, Didlaukio gatvės atnaujinimo darbų metu įrengti laikini įspėjamieji kelio ženklai, nukreipiamosios gairės bei įrengti informaciniai stendai.   

Šiemet miesto infrastruktūros gerinimui ir miesto tvarkymui skirta dar daugiau pastangų ir apie 37 mln. eurų biudžeto ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų: išasfaltuota apie 25 km gatvių, nutiesta ir suremontuota 34 km šaligatvių, išasfaltuota apie 15 km žvyrkelių įvairiose seniūnijose.  

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt  

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt