Connect with us

Miestas

MRU Lyderystės akademijoje – sporto lyderiai

Avatar

Paskelbta

Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto Lyderystės akademija (LA) – vienas sėkmingiausių universiteto projektų, kurio tikslas jaunus žmones supažindinti su lyderyste ir jos svarba šiuolaikiniame pasaulyje, padėti ugdyti asmenines lyderio savybes ir kiekvieną paskatinti gyvenime siekti daugiau.
Lyderystės akademijos nariai – moksleiviai ir studentai – dalyvauja bendruose užsiėmimuose, paskaitose, kartą per mėnesį susirenka atvirų diskusijų susitikimuose su įvairiausių sričių lyderiais. Svečiai dalinasi savo asmenine patirtimi ir iššūkiais karjeros kelyje, įžvalgomis apie pačią lyderystę ir nuomonėmis apie tai, kokias charakterio savybes turi išugdyti geras lyderis.
Susitikimuose su moksleiviais jau dalyvavo tokie žinomi politikos, visuomenės atstovai kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais ir Vilniaus miesto tarybos narys Lukas Savickas, dainininkė, televizijos laidų vedėja ir MRU VVF studentė Karolina Norkevičienė-Liepa, MRU Politikos mokslų instituto Viešosios politikos ir vadybos studijų programos vadovė, politologė Rima Urbonaitė, renginių vedėjas ir organizatorius, buvęs grupės „Pikaso“ narys Tomas Eigertas ir kiti.
Ketvirtasis 2020 – ųjų sausio mėnesio akademijos renginys buvo skirtas sporto lyderiams. Susitikime, kurį moderavo MRU profesorė Vilma Čingienė. Diskusijoje dalyvavo olimpietis, buriuotojas, „Volvo Ocean Race“ jachtų lenktynių aplink pasaulį dalyvis Rokas Milevičius, ADIDAS veidas Lietuvoje, lengvaatletė, „JV“ sporto studijos įkūrėja ir vadovė Jolanta Verseckaitė, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubo rinkodaros direktorius Lukas Grabauskas.
Svečiai kartu su mokiniais ir studentais diskutavo, kas bendro tarp čempiono ir lyderio, ar čempionais tampa tik lyderiai
Jolanta Verseckaitė pritarė minčiai, kad čempioną galima prilyginti lyderiui. „Norint tapti čempionu, reikia pabuvoti visose sporto „pusėse“ ir tai formuoja daugybę lyderio savybių“, – sakė J. Verseckaitė.
Lukas Grabauskas akcentavo, kad lyderio ir čempiono sąvokos Lietuvos ir užsienio kontekstuose – du skirtingi dalykai, todėl norint atsakyti į šiuos klausimus, reikia atsižvelgti ir tai. O Roko Milevičiaus nuomone, čempionas – nebūtinai yra lyderis, nes lyderio savybės aprėpia daug daugiau: reikia sugebėti būti įdomiu, mokėti tinkamai bendrauti, įkvėpti žmones, kad jie tikėtų tavimi ir norėtų sekti tavo pėdomis. Olimpietis citavo lyderystės mokytoją Džoną K. Maksvelą ir jo išskiriamas lyderio kategorijas. Į diskusijos klausimą „Ar sportas vysto lyderio savybes?“ svečiai atsakė vieningą „taip“, tačiau pabrėžė, kad norint tapti lyderiu sportuoti nebūtina. Jolanta svarbiausia lyderio savybe įvardino pasitikėjimą savimi, kurį per kritimus ir pakylimus įgyja kiekvienas sportininkas. Lengvaatletė teigia, kad lyderiai, susidūrę su nesėkme, nepasiduoda, o kyla dar aukščiau. Visai kaip ir sportininkai. „Tai – lyderio ir ne lyderio skiriamasis bruožas“, – sakė J. Verseckaitė.
Lukas patikino, kad sporte susiformuojanti disciplina taip pat labai svarbi lyderio savybė, o Rokas išskyrė, kad individualus sportas lavina asmenines lyderio savybes, komandinis – moko tikslo link vesti žmonių grupes.
Taip pat svečiai prisipažino, kad nors profesionalus sportas ir nėra viso gyvenimo veikla, tačiau tampa neatsiejama sportininko dalimi, nepasitraukia iš gyvenimo ir pabaigus profesionalaus sportininko karjerą. „Maniau, kad baigusi profesionalios sportininkės karjerą imsiuosi kažko kito, tačiau viso sporto žinių ir patirčių bagažo praeityje palikti negalėjau, todėl įkūriau nuosavą sporto studiją ir tapau pasaulinio sporto drabužių ir avalynės ženklo „Adidas“ veidu Lietuvoje“, – sakė Jolanta Verseckaitė.
Roko Milevičiaus gyvenime sportas ir dabar užima svarbią vietą. „Sportas nejučia įpareigoja niekada iš jo nepasitraukti“, – teigė R. Milevičius.
O L. Grabauskas buvo sustabdęs profesionalaus sportininko karjerą dviem metams, tačiau negalėjo priprasti prie gyvenimo be profesionalaus sporto, įprasto 8 val. darbo dienos ritmo, jam trūko pokalbių apie rungtynes ir jis ilgėjosi artimųjų, draugų ir fanų palaikymo prieš rungtynes ir po jų. „Nerandu prasmės kitur, tik sporte.“, sakė L. Grabauskas.
Artimiausia Lyderystės akademijos susitikimas Mykolo Romerio universitete vyks jau vasario mėnesį.
elta.lt informacija

Miestas

Naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai: kokių statybų Vilniuje sulauksime šiemet?

Avatar

Paskelbta

Vilniečiams ypač aktualūs socialinės infrastruktūros plėtros projektai šiais metais įgyja pagreitį. Tarp didžiausių projektų – Tolminkiemio gimnazija, medicinos įstaigos plėtra, sporto kompleksai. Pasak Vilniaus miesto administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, sostinėje šiais metais vyks daug statybų.

Tolminkiemio gimnazija

Ambicingiausias švietimo infrastruktūros projektas, Tolminkiemio gimnazija, šiais metais iš brėžinių persikels į statybų aikštelę. Pilaitėje iškilsiančios mokyklos statybos turėtų prasidėti šiemet, o darbus bus siekiama užbaigti iki kitų metų rugsėjo. Tikimasi, kad ši mokykla inovatyviais sprendimais dešimtmečiais pralenks laiką ir taps pavyzdžiu mokykloms ne tik Lietuvoje, bet ir regione.

Studijos „DO architects“ vizualizacijos

Prie visapusiško projekto išvystymo ypač prisidėjo vietos bendruomenė, teikusi savo pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgus į komentarus, architektūriniais sprendimais bus skatinamas moksleivių judėjimas dviračiais net atšalus orams, 40 proc. teritorijos sudarys želdynai ir poilsio erdvės, taip pat bus įrengta 30 vietų automobiliams.

Antakalnio ligoninės plėtra

Didžiausi darbai medicinos infrastruktūros srityje šiais metais numatomi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL). Čia bus statomas dešimties operacinių, reanimacijos ir hemodializės blokas. Anot P. Poderskio, ši plėtra ligoninei labai reikalinga.

„Tai labai sena Antakalnio ligoninė, užauginusi daugybę medikų, profesorių ir praktikų. Senas operacinių blokas jau 50 metų stovi be rimto remonto, atlikta tik kosmetinių patobulinimų, nors čia nenutrūkstamai vykdomos operacijos – iš viso apie 10 tūkst. per metus“, – sako Vilniaus miesto administracijos direktorius.

VMKL taip pat planuojama atnaujinti esamas patalpas, pertvarkyti administracijos skyrių, plėsti trūkstamų paslaugų teikimą vilniečiams. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius užsimena ir apie planus kurti papildomą infekcinės ligoninės korpusą.

Lazdynų baseinas

Šiais metais taip pat planuojama atgaivinti sustabdytas Lazdynų baseino statybas. Bankrutavus pagrindiniam rangovui ir subrangovams atsisakius tęsti darbus sutartyje numatytomis sąlygomis, Vilniaus miesto savivaldybė nutraukė sutartį ir paskelbė naują viešąjį pirkimą. Naują patikimą rangovą tikimasi rasti iki kovo mėnesio.

„Tai yra pakankamai sudėtingas projektas. Rangovas turės priimti iš dalies pastatytą pastatą, jį užbaigti ir prisiimti už tai visą atsakomybę“, – komentuoja P. Poderskis.

Šiuo metu yra įgyvendinta apie 40 proc. baseino statybos darbų, juos užbaigti tikimasi iki 2022 metų. Planuojama, kad Lazdynų daugiafunkcis sveikatingumo centras turės vienus moderniausių baseinų Baltijos šalyse, treniruočių sales, pirčių zonas bei 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

Tarp būsimų socialinės infrastruktūros projektų yra ir Žirmūnų maniežas, tačiau šio projekto statybos šiais metais neprasidės. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia su projektu susijusius teisinius klausimus, o statybų pradžią numato 2022-aisiais.

 

Skaityti toliau

Miestas

„Vilniaus vandenys“ šiais metais į infrastruktūrą investuos dvigubai daugiau negu pernai

Avatar

Paskelbta

 

Didžiausia vandentvarkos bendrovė Lietuvoje „Vilniaus vandenys“ šiemet į infrastruktūrą planuoja investuoti beveik 33 mln. eurų – arba dvigubai daugiau nei bendrovė investavo praėjusiais metais. Laikantis bendrovės strategijoje numatytos aplinkosaugos ir tvarumo krypties, daugiausiai investicijų numatyta skirti infrastruktūros plėtrai, didžiausiai Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos rekonstrukcijai ir nusidėvėjusių vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimui.

„Investuodami galvojame ne tik apie griežtėjančius šalies reikalavimus vykdomai veiklai, nuotekų išvalymui, bet ir apie Europos diktuojamą Žaliąjį kursą, ateities technologijas. Siekiame, kad vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Vilniaus apskrityje taptų kokybiškesniu, efektyvesniu ir draugiškesniu gamtai. Todėl šių ir artimiausių kelerių metų investicijas nukreipiame ne tik į vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimo bei plėtros darbus, bet ir į tvarius, aplinką tausojančius sprendimus“, – sako Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

2021 metais „Vilniaus vandenys“ suplanavo investicijų už beveik 33 mln. eurų. 7,38 mln. eurų bus skirta naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimui. Tarp didžiausių numatytų darbų – kvartalinių tinklų plėtra Verkių bei Naujosios Vilnios seniūnijose. 2021 m. šiam projektui bendrovė skirs 3,06 mln. eurų. Dar 2 mln. eurų investicijų tinklų plėtrai abiejose seniūnijose suplanuota 2022 m.

Jau esamų vandentiekio bei nuotekų tinklų modernizavimui 2021 m. bendrovė skirs dar kita tiek – 7,33 mln. eurų. Iš jų magistralinio nuotekų šalinimo tinklo tarp Upės ir Latvių gatvių Vilniuje rekonstrukcijai planuojama skirti 1,41 mln. eurų, kiek daugiau nei 0,5 mln. eurų – magistralinio vandentiekio tinklo Eišiškių gatvėje rekonstrukcijai.

Bendrovė šiais metais ketina daugiau lėšų investuoti ir į vandens gerinimo įrenginius, kad vartotojams būtų tiekiamas kokybiškas vanduo. Taip pat – į nuotekų valdymo įrenginius, kad jie atitiktų tarptautinius aplinkosauginius reikalavimus. Į vykdomą vandens ruošimo įrenginių rekonstrukcijos ir statybos projektą Žemuosiuose Paneriuose 2021 m. numatyta investuoti 2,3 mln. eurų. Startavus su Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos projektu, šiais metais bus atliekama darbų už 7,3 mln. eurų, o bendros bendrovės investicijos per trejus metus sieks rekordinę sumą – mažiausiai 44 mln. eurų.

„Vilniaus vandenys“, pasirinkę gamtai draugišką sprendimą dumblo nedeginti, 2021 m. pradės įgyvendinti Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių teritorijoje esančios dumblo kompostavimo aikštelės uždengimo statybos projektą, kurį pilnai užbaigti planuojama 2022 m. Uždengus dumblo kompostavimo aikštelę, bus sumažintas kompostavimo metu išsiskiriančių ir į aplinką patenkančių dujų kiekis, jį apdoros sumontuoti išmetamo oro valymo įrenginiai. Bendra projekto investicijų vertė sieks apie 3,2 mln. eurų.

Šiais metais ant įmonei priklausančių pastatų stogų suplanuota pastatyti pirmuosius saulės kolektorius, į kurių įrengimą bendrovė investuos 0,57 mln. eurų. Iš saulės gautą energiją bendrovė naudotų savo reikmėms – taip sumažintų išlaidas elektros energijai, o ateityje galėtų taikyti mažesnį kainos tarifą ir savo klientams. Saulės elektrinių parką bendrovė planuoja plėsti ir 2022 m., į jų įrengimą investuodama dar 0,5 mln. eurų.

Nors praėjusių metų investicinius bendrovės planus kiek pakoregavo pandemija ir net du kartus šalyje paskelbtas karantinas, 2020 m. „Vilniaus vandenys“ užbaigė įgyvendinę investicinių projektų už 15 mln. eurų.

 

Skaityti toliau

Miestas

Stipriai atšalus, Vilniaus nakvynės namuose kasnakt pasirūpinama apie 400 benamių

Avatar

Paskelbta

Smarkiai atšalus orams, sostinės benamiai jau gavo prieglobstį nakvynės namuose Lenkų g. 1, T. Kosciuškos g. 8 ir Vilkpėdės g. 12. Visuose Vilniuje veikiančiuose nakvynės namuose kasnakt pasirūpinama beveik 400 benamių. Kviečiame vilniečius būti atidesnius ir pastebėjus gatvėje šąlančius iškart pranešti Nakvynės namų socialinei tarnybai 8 617 44661.

Nakvynės paslaugas benamiams teikia BĮ Vilniaus miesto nakvynės namų filialai:

• Vilkpėdės g. 12 – 170 apnakvindinimo vietų, paslaugos teikiamos iki 6 mėn.
• Lenkų g. 1 – 100 vietų (iš jų 60 vietų – laikinas apnakvindinimas nuo vienos nakties iki 3 parų, bendroje salėje).
• T. Kosciuškos g. 8 nakvynės namų filiale „Sala“ – 30 vietų.

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat iš dalies finansuoja Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ projektą „Vilniaus arkivyskupijos Caritas nakvynės namai“, kur teikiamos laikino apgyvendinimo paslaugos iki 65 socialinės rizikos asmenų per mėnesį, taip pat psichosocialinė pagalba, psichologo ir socialinių darbuotojų grupinio konsultavimo paslaugos, dienos užimtumo paslaugos benamiams asmenims.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Šiuo itin šaltu metu socialiai remtiniems gyventojams ir benamiams ne mažiau svarbios ir maitinimo paslaugos, kur sušalę gali gauti karšto maisto. Vilniaus Arkivyskupijos Caritas labdaros valgykloje „Betanija“ M. K. Paco g. 4 per dieną pamaitinama 150 asmenų, kartą per ketvirtį išdalinama 250 ilgalaikio galiojimo maisto produktų. Dvejose labdaros paramos fondo „Vilties centras valgyklose, įsikūrusiose Gerovės g. 29 ir Tyzenhauzų g. 18 laikinuose modulinės patalpose, kasdien pamaitinama apie 600 asmenų, dar 100 asmenų kas savaitę išdalinama maisto produktų rinkinių.  Nakvynės namuose Lenkų g. 1 (renovuojami A. Kojelavičiaus g. 50) nakvojantiems ir dėl ligos negalintiems nuvykti iki labdaros valgyklų, bendroje salėje 6 kartus per savaitę tiekiami maisto produktų rinkiniai.

Dabar Savivaldybė rekonstruoja Naujojoje Vilnioje. A. Kojelavičiaus g. 50 gatvėje įsikūrusius nakvynės namus, kurie nebuvo remontuoti beveik du dešimtmečius. Nakvynės namuose bus įvesta dujotiekio sistema, rekonstruota vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų sistema, pakeisti inžineriniai tinklai, įrengta signalizacija, 10 dušo patalpų, 2 virtuvės. Apšiltinus ir moderniai rekonstravus pastatą, jis bus pritaikytas žmonių su negalia poreikiams, bus sutvarkyta ir sklypo aplinka. Šiuo metu taip pat, vykdoma Gardino g. 2 A esančios labdaros valgyklos rekonstrukcija.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt