Connect with us

Naujienos

Penki scenarijai Lietuvai po mėtinių cigarečių draudimo

Avatar

Paskelbta

Ketvirtadienį vykusiuose Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos žiniasklaidos pusryčiuose buvo aptartas mentolio skonio ir kvapo cigarečių draudimas, įsigaliosiantis jau gegužės 20 d. ir tai, kaip keisis rinka, iš rinkos dingus net 20 proc. visos tabako rinkos sudarančios mėtinės cigaretės.

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnas Andrius Mazuronis ironizavo, kad nuo neprotingos tabako reguliavimo politikos pasekmių neapsaugos ir griežčiausia sienos apsaugos politika. „Mes galim statyti kokias norim sienas, galim statyti sieną kaip Donaldas Trumpas, bet kontrabanda, jei tabako reguliavimo ir mokestinė politika išliks tokia pat, kaip dabar, visada bus“, – sakė A. Mazuronis.

Paprašytas įvertinti praeitus metus ir Muitinės departamento aprūpinimą kovai su tabako kontrabanda, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas pripažino, kad šiuo metu aprūpinimas – nepakankamas. „Šiandien neturime nė vienos stacionarios rentgeno sistemos. Vis dėlto, kitais metais, bendradarbiaudami su „Lietuvos geležinkeliais“ planuojame Kenos geležinkelio poste įrengti stacionarią rentgeno paieškos sistemą. Daug vilčių dedame į naują finansinės perspektyvą, kurioje, tikėtina, bus numatytos investicijos būtent šiam aprūpinimui“, – sakė V. Paigozinas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas, Seimo narys Jonas Jarutis vertindamas praėjusius metus paantrino, teigdamas, kad Lietuva turi apie tūkstantį kilometrų sienos su ne Europos Sąjungos šalimis, kurios kelia iššūkių. „Muitinė daugiausia sulaikė tokius kontrabandininkus, kurie vežė kontrabandą sunkvežimiais ir pan. Bet yra ir smulkūs kontrabandininkai, kurie taip pat sudaro žymią dalį kontrabandos“, – sakė J. Jarutis.

Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas, vertindamas praėjusius metus tabako rinkai bei reguliavimo naujoves apgailestavo, kad, nepaisant ekonominio pakilimo, nelegalios prekybos mastai per pastaruosius metus vis tiek padidėjo, o investicijos į sienos apsaugą, nepaisant ekonominės gerovės, nepadidėjo.

Tabako gamintojų asociacijos vadovas kritikavo ir tai, kad priimant naujus įstatymo pakeitimus nevertinama jau esamo reguliavimo poveikis ir jo rezultatai.

Didžiausia problema išlieka Baltarusija

Muitinės departamento Generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas, apžvelgdamas nelegalios prekybos rinką pripažino, kad didžiausia Lietuvos problema išlieka Baltarusija. „Praėjusiais metais išsiskyrė ir Kaliningrado sritis, bet vertinant pačių cigarečių kilmę, virš aštuoniasdešimt procentų nelegalios rinkos sudaro Baltarusijoje pagaminti gaminiai“, – sakė V. Paigozinas.

Paklaustas, ar Lietuva bendradarbiauja su Baltarusija siekiant užkardyti kontrabandą iš šios šalies, V. Paigozinas buvo skeptiškas. „Nemano“ cigarečių fabrikas yra ketvirtas – penktas pagal sumokamų mokesčių kiekį Baltarusijoje, todėl negalime tikėtis didelio bendradarbiavimo su Baltarusija“, – sakė Muitinės departamento atstovas V. Paigozinas.

Paklaustas, kiek kontrabandos yra sulaikoma, Muitinės departamento atstovas teigė, kad laikoma, jog rezultatai yra geri, jei yra sulaikoma 10 – 15 proc. visos nelegalios rinkos.

Penki scenarijai Lietuvai po mėtinių cigarečių draudimo

Paklaustas apie nuo gegužės 20 d. įsigaliosiantį mentolio skonio ir kvapo draudimą, Muitinės departamento Generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas neįžvelgė didelės tragedijos dėl mentolio skonio ir kvapo cigarečių draudimo.

„Preliminariai vertinam situaciją, kad mėtines cigaretes vartoja visiškai kitų pajamų žmonės, todėl neaišku, ar tų pajamų žmonės pereis prie nelegalios rinkos, ar ieškos legalių alternatyvų. Nemanome, kad tam tikros socialinės padėties žmonės ims ieškoti nelegalių alternatyvų turguose ar pan.“ – sakė V. Paigozinas.

Paprašytas apibendrinti naujai atsirasiančio mėtinių cigarečių draudimo poveikį Lietuvai, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovas Arnas Neverauskas nubrėžė penkis galimus scenarijus.

„Pirmas scenarijus – dvidešimt procentų Lietuvos tabako rinkos, kuri rūko mėtines cigaretes, nusprendžia mesti rūkyti. Mažai tikėtina.

Antras scenarijus – žmonės pereina prie beskonių cigarečių. Realesnis, bet turbūt irgi mažai tikėtinas scenarijus.

Trečias, realesnis scenarijus, kad mūsų atsiradusią skylę rinkoje užpildys kaimynai baltarusiai.

Ketvirtas – daugėjant pigių skrydžių į Lvovą, Kijevą, Sankt Peterburgą ir kitur, vartotojai tiesiog apsirūpins tokiomis cigaretėmis patys.

Na, ir galiausiai, penktas scenarijus – bus pereita prie legalių alternatyvų – elektroninių cigarečių ir kitų alternatyvų (kol skoniai dar neuždrausti)“, – vardijo Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius A. Neverauskas.

„Nemažai priklausys nuo valstybės, nuo priimamų sprendimų. Pavyzdžiui, kad ir tas pats elektroninių cigarečių draudimas. Palieku atvirą klausimą – ar priimant sprendimus dėl elektroninių cigarečių skonių draudimo buvo įvertinta, kad nuo šių metų bus uždraustas mentolio skonio ir kvapo cigaretės?“ – pabaigė A. Neverauskas.

glik.lt informacija

 

Naujienos

Centrinės valdžios deficitas per dešimt mėnesių – 2 993,7 mln. eurų

Avatar

Paskelbta

2020 11 30

Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.

Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.

Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.

Pagal ES strategiją, 20252030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte. 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu:   https://bit.ly/37iq0zi

 

Skaityti toliau

Naujienos

Skatinant pažangias energetikos technologijas Lietuvoje kuriama vandenilio platforma

Avatar

Paskelbta

2020 11 30

Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.

Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.

Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.

Pagal ES strategiją, 20252030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte. 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu:   https://bit.ly/37iq0zi

 

Skaityti toliau

Rajonas

Projekt „Sport – to zdrowie” w Szkole Sportowej Samorządu Rejonu Wileńskiego

Avatar

Paskelbta

Od 3 października do 22 listopada b. r. w ramach projektu „Sport – to zdrowie” w soboty i niedziele trwały zajęcia wychowanków Szkoły Sportowej w różnych dziedzinach sportowych. Zajęcia odbyły się w formie zajęć dziennego pobytu, gdzie sportowcy trenowali, grały w gry sportowe i zwiedzały. W ramach projektu w Niemenczynie wzięło udział 21 sportowców, uprawiających, piłkę nożną, lekką atletykę i sporty zimowe z Gimnazjum im. Giedymina i im. K. Parczewskiego w Niemenczynie oraz Gimnazjum im. T. Konwickiego w Bujwidzach i Gimnazjum im. J. Słowackiego w Bezdanach. Pierwsza część projektu odbyła się bez zakłóceń, ale po wprowadzeniu kwarantanny zajęcia zostały wstrzymane tuż przed rozpoczęciem jesiennych wakacji i zostały wznowione na początku listopada.
Sportowcy trenowali na stadionie gimnazjum im. K. Parczewskiego w Niemenczynie, dróżkach leśnych przy biatlonowej strzelnicy, rowerami po lasach w okolicach Niemenczyna, jeździli na nartorolkach drogą Niemenczyn – Bujwidzie i rowerową ścieżką przy drodze Wilno – Niemenczyn. Podczas zajęć grali w różne gry sportowe, uczyli się jeździć na deskach balansowych z dwoma kółkami, co było wyzwaniem dla najmłodszych, ale prawie wszyscy z tym sprawili się. Podczas zgrupowania biatloniści przyszykowywali się do startów zimowych. W ostatnie dni odbyły się sprawdziany w biatlonowym trójboju w różnych kategoriach wiekowych, które przyniosły sporo dodatnich emocji. Młodzież rywalizowała w biegu, jeździe na nartorolkach, rowerami ze strzelaniem z broni pneumatycznej i palnej, wykonywali test na szybkość. Sportowcy za zajęcie 1-3 miejsca zostali nagrodzeni dyplomami, medalami i pucharami.
Zajęcia na świeżym powietrzu spodobały się dla młodzieży, chociaż warunki pogodowe nie zawsze były najlepsze, lecz postanowiliśmy jeszcze raz skorzystać z możliwości kontynuowania projektu w listopadzie i grudniu, robiąc akcent na weekendy z możliwością kilkudniowego wyjazdu trenować na nartach na śniegu.
Intensywnie potrenować niemożliwie byłoby bez finansowego wsparcia przez Samorząd Rejonu Wileńskiego projektu „Sport – to zdrowie”.
     
Dyrektor Szkoły SportowejSamorządu Rejonu WileńskiegoMarian Kaczanowski
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt