Connect with us

Šeima

Kaip per paskutinius 100 metų pasikeitė šeimų buitis?

Avatar

Paskelbta

Per pastarąjį šimtmetį pasikeitė ne tik technologijos, bet ir dauguma kasdienių ruošos darbų. Pateikiami palyginimai, kaip pasikeitė moterų darbo įpročiai, maisto gaminimas, namų priežiūra. Ir ką vietoj dabar mums įprastų buities prietaisų žmonės naudojo 1920-aisiais. 

Prieš šimtmetį dirbo tik kas ketvirta žmona

1920 daugiausia dirbo netekėjusios moterys. Ištekėjusios sudarė tik 23% visų dirbančių moterų. Tuomet moterims tekdavo mokytojų, seselių, bibliotekininkių, virėjų, siuvėjų ir panašių amatų darbai. Jos taip pat turėjo galimybę įsidarbinti tekstilės arba maisto fabrikuose. Palyginimui, pasak 2018 metų duomenis vidutiniškai pasaulyje nedirba tik 5,2% ištekėjusių moterų. Būtent nuo 1920 metų pradėjo ryškėti moterų teisių idėjos, jos vis dažniau buvo taikomos praktiškai. Ilgainiui moterims atsirado vis daugiau galimybių laisvai įsilieti į darbo rinką, daryti karjerą ir siekti vadovaujančių postų. 

Šiandieniniame kontekste nieko nebestebina matyti moteris užimant vadovaujančias pareigas net ir itin didelėse, tarptautinėse įmonėse. Sprendžiant iš statistikos, net ištekėjusios moterys tampa ne tik namų šeimininkėmis, bet ir pilnavertėmis dalyvėmis darbo rinkoje. 

Kaip tai paveikė pareigas šeimoje? Tipinė moters šeimoje užduotis yra laikyti tris namų kampus. Tai buvo įprasta praktika. Atsižvelgiant į tai, kad prieš šimtmetį dirbo tik kas ketvirta ištekėjusi moteris, tai atrodė normalu. Tačiau šiandieninė moteris dirba lygiai tiek pat, kiek jos sutuoktinis. Todėl rūpintis namais ir šeima moteriai darosi vis sunkiau. 

Laikai, kai namuose nebuvo nei skalbimo mašinos nei dulkių siurblio

Tačiau dabartinė žmonos kasdienybė tikrai kitokia, nei prieš šimtą metų. Kad ir rūbų skalbimas. Pirmoji automatinė skalbimo mašina, panaši į tokią, kokią esame pratę matyti šiandien, sukurta tik 1957 metais. Tad iki tol populiariausias (ir kone vienintelis) būdas palaikyti švarą, buvo skalbimas rankomis. 

Panašiai ir su kitais buities darbais. Tikrai ne retenybė jau ir dulkių siurblys-robotas, o ir rankiniai dulkių siurbliai daug patogesni ir galingesni, nei pirmasis nešiojamas dulkių siurblys, išrastas 1908 m. 1920 metais gyvenusi žmona neturėjo ir elektrinio garų lygintuvo, virtuvinio kombaino, mikserio, trintuvo ar paprasčiausio elektrinio virdulio. 

Ji taip pat neturėjo automibilio, į kurį galėtų susikrauti pirkinius ar sergančius vaikus nuvežti iš darželio pas gydytoją. Greičiausiai ji neturėjo ir plaukų feno, nes jis buvo išrastas 1920 ir pirmieji modeliai kainavo tikrai nepigiai. 

Gurmaniškos vakarienės atsiranda beveik be pastangų

Maisto produktų pirkimas ir maisto gaminimas nebeužima tiek laiko, kiek tai truko prieš šimtmetį. Parduotuvių lentynos lūžta nuo pusgaminių, kuriuos pakanka tik pašildyti. Visi didieji prekybos centrai turi gardžiausiais kepsniais, vyniotiniais ir salotomis nukrautus kulinarijos skyrius. O jei pusgaminiai neatrodo patrauklūs vis tiek yra krūva palengvinimų. 

Receptą lengva rasti internete, o produktų galima užsisakyti internetu. Net išeiti iš namų nebereikia, kad šaldytuvas būtų pilnas. Norintiems nesukti galvos, ką gi pagaminti šiandien irgi yra alternatyvos. Nuo kavinių ir restoranų maisto užsakymo į namus iki prenumeruojamų vakarienių, kuomet tereikia sumokėti pinigus ir kas vakarą gaunate receptą ir visus reikiamus produktus. Tačiau tenka pripažinti, kad kuo mažiau darbo norime įdėti tuo daugiau už vakarienės porciją teks pakloti. O po vakarienės tikrai neteks vakaro praleisti prie krūvos indų. Jie keliauja į indaplovę, o šeima – ilsėtis, pramogauti ar užsiimti bet kuo, kas patinka. 

Darbų persiskirstymas – lėtas procesas

Šeimos rolių ir darbų modelių vaikai mokosi iš tėvų. Tad esant tokiam sparčiam technologijų tobulėjimui daugelio jaunų šeimų galvose jau susiformavusį modelį pakeisti nėra taip paprasta. Tačiau riba tarp moteriškų ir vyriškų darbų vis greičiau nyksta. Šiuolaikiniai vyrai ne prasčiau nei moterys moka pasirūpinti savo buitimi, naudotis visais išmaniais prietaisais daugeliu atvejų jiems net lengviau. Išmani technika buitį paverčia vis mažiau energijos reikalaujančia rutina, tad ne tik vyrai, bet ir vaikai mielai prisideda prie būtinųjų šeimos darbų atlikimo. 

Psichologai sako, kad šiandieniniame pasaulyje, kai pasirinkimo laisvė tokia didelė, sunkiausia yra išsirinkti, kas tai naujai šeimai yra svarbu. Ne visos senosios vertybės ir modeliai tinkami, arba pritaikomi šiuolaikiniam tempui. Tad jaunos šeimos susiduria su kitokiais iššūkiais, nei jų tėvai ar seneliai. Tačiau turėdami pakankamai laisvių ir galimybių jie gali kurti naujas tradicijas ir šeimos vertybes. Tik labai svarbu, kad jos būtų abiems partneriams priimtinos. 

Miestas

Vilniuje keičiasi mokėjimo už maistą darželiuose susirgus tvarka

Avatar

Paskelbta

Trys ir daugiau dėl ligos ar kitų priežasčių praleistų dienų – tai naujas atskaitos taškas ir tėvams (globėjams), ir įstaigoms, skaičiuojančioms mokesčius už mažamečių maitinimą. Sostinės taryba nedelsdama sureagavo į tėvų pastabas dėl pernai gruodį nustatyto Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir tvarką patobulino.

S. Žiūros nuotr.

„Atsižvelgiant į tėvų lūkesčius ir siūlymus, buvo patobulinta mokesčio tvarka. Jei vaikas serga 3 ir daugiau darbo dienų, už maitinimą nereikės mokėti nė už vieną dieną. Taip pat, jei vaikas nelanko darželio dėl kitų priežasčių, neįvardytų tvarkoje, daugiau nei 3 darbo dienas, mokestis už maitinimą irgi nebus skaičiuojamas“, – sako vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Pakeista sausio 1 d. įsigaliojusi nuostata, kad vaikui dėl ligos nelankant ugdymo įstaigos nemokėti už maitinimą galima tik nuo trečios dienos. Patvirtinus naują mokesčio tvarką, tėvai privalo informuoti ugdymo įstaigą jos nustatyta tvarka ir pateisinti dėl ligos nelankytas dienas per 3 darbo dienas nuo pirmos atvykimo po ligos dienos. Taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisėtus interesus lankyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes (priešmokyklinis ugdymas yra privalomas), jei jis serga daugiau nei 10 kalendorinių dienų, darželio Vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes ir poreikį, turi teisę paprašyti iš tėvų pateikti informaciją iš www.esveikata.lt svetainės apie apsilankymo pas gydytoją faktą (nepažeidžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento).

Atkreiptinas dėmesys, kad jei vaikas dėl ligos ugdymo įstaigos nelankė tik vieną arba dvi darbo dienas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kaip saugiklis lieka sprendimas skaičiuoti mokestį už tų dienų maitinimą.

Tikimasi, kad pirmiausia šis mokesčio už vaiko išlaikymą sprendimo pakeitimas užtikrins socialinio teisingumo principą. Juk kai dėl ligos nelankoma ugdymo įstaiga, šeimos ir taip patiria nuostolių – dėl vaikus slaugančių tėvų ar globėjų nedarbingumo mažėja šeimų pajamos, didėja išlaidos gydymui, patiriama įtampa dėl neatėjimo į darbą ir t.t. Tvarkos aprašo keitimus pasiūliusios mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė ir Tarybos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusios, kad ši permaina sudarys tėvams geresnes socialines sąlygas slaugyti vaikus ligos metu – dėl to bus nepatiriama papildomų neigiamų finansinių pasekmių.

Vicemerės E. Tamošiūnaitės siūlymu, pateisinamos atleidžiant nuo mokesčių už maistą gali būti ir kitos vaiko nelankymo priežastys: viešnagė pas senelius, mamos sprendimas pasilikti darželinuką per gimdymo ar vaiko auginimo atostogas, ir pan. Tai, pasak E. Tamošiūnaitės, teisingiau nei susitaikyti su tuo, kad tėvai, siekdami išvengti mokesčio, rinktųsi kiekvieną atvejį teisinti vaiko liga.

Tarybos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė planuoja, kad ugdymo įstaigos gaus savivaldybės rekomendacijas dėl aplinkybių, kurios laikytinos rimtomis, teisinant vaiko nelankymą.

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Į ką reikia atkreipti dėmesį renkant mokyklą savo vaikui?

Avatar

Paskelbta

Rinkdamiesi mokyklą tėvai susiduria su dilema: rinktis draugišką ir laisvą atmosferą, ar orientuotis į ugdymo įstaigą, kuri garsėja reiklumu pasiekimams bei akademiniais rezultatais? O gal tai suderinama? Juk pradinėse klasėse formuojamas jaunos asmenybės pasitikėjimas savimi, vertybinės nuostatos, padedami gebėjimo savarankiškai mokytis pamatai, vaikai mokosi integraliai vertinti aplinką. 

Tad į ką turėtų atkreipti dėmesį būsimų pirmokų tėvai rinkdamiesi ugdymo įstaigą, kad ateityje jų atžalos galėtų pasigirti unikaliais pasiekimais? Naudingais patarimais dalijasi privačios dvylikametės Kembridžo mokyklos „Erudito licėjus“ Vilniuje ir Kaune steigėjas bei vadovas doc. dr. Nerijus Pačėsa.

Nerijus Pačėsa.

Pasidomėkite, kokia ugdymo filosofija vadovaujasi mokymo įstaiga: kaip ji apibrėžia svarbiausius ugdymo tikslus, kokiais principais grindžia savo veiklą, ar supažindina tėvus su aiškiai suformuluota ugdymo programa bei mokymo rezultatais.

Ar čia dirba profesionalūs, patyrę pedagogai? Profesionalius mokytojus atpažinti nesunku: tai žmonės, patys norintys mokytis visą gyvenimą, siekiantys tyrinėti, atrasti, gebantys sėkmingai derinti kūrybiškumą su giliomis dalyko žiniomis ir gyvenimiška išmintimi. Plačiau žvelgianti mokykla paprastai stengiasi suburti tarptautinę komandą, teikia pirmenybę integruotam ugdymui ir aktyviems mokymosi metodams.


Ar skiriamas dėmesys mąstymo ugdymui? Kokybiško pradinio ugdymo įstaigoje nuolat formuojami efektyvaus mąstymo įpročiai: impulsyvumo valdymas, tikslumas, empatiškas klausymasis, gebėjimas mąstyti apie savo mąstymą, atsakinga rizika ir t. t.

Tyrimais nustatyta, kad ankstyvajame amžiuje, maždaug iki 7-ųjų gyvenimo metų, vaiko smegenų vystymosi intensyvumas yra ypač aukštas, todėl pirmoji klasė pats geriausias laikas pradėti mokytis užsienio kalbų. Štai kodėl siūlau atkreipti dėmesį į jūsų pasirinktoje mokykloje taikomą kalbų mokymosi sistemą: jos efektyvumas nemažai pasako ir apie paties pradinio ugdymo efektyvumą. Tai reiškia, kad kokybiškoje pradinio ugdymo įstaigoje vaikui bus sudarytos sąlygos mokytis daugiau nei vienos užsienio kalbos: nuo anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų, iki ateities globalaus pasaulio kalba vadinamos kinų kalbos.

Vertinimo sistema ir grįžtamasis ryšys – dar vienas svarbus dėmuo renkantis pradinio ugdymo įstaigą.  Akademinių pasiekimų prasme, kokybiško pradinio ugdymo įstaiga visuomet lygiuosis į geriausias pasaulio mokyklas. Tačiau svarbu, kad moksleiviai būtų lyginami ne tarpusavyje, o vertinant kiekvieno vaiko individualią pažangą. Pažymys – objektyvus kriterijus, jame beveik nėra vietos interpretacijai, mąstymui, bendrųjų kompetencijų vertinimui. Pažymiu neįmanoma išmatuoti žmogaus kūrybiškumo, iniciatyvumo ar gebėjimo bendrauti su kitais. O štai aprašomoji kompetencijų ataskaita, teikiama mažiausiai dukart per metus – yra tai, kas padės atpažinti kokybišką pradinio ugdymo įstaigą.

Profesionalią pradinio ugdymo įstaigą lengva atpažinti iš naudojamos metodinės įvairovės – kai kuriamas ugdymo procesas yra įtraukiantis ir kupinas patyrimų. Tokios įstaigos ypatingą dėmesį skiria žaidybiniams metodams ugdymo procese, nes per žaidimą žinias galima priartinti prie praktikos.

Pažangi mokymosi ir laisvalaikio aplinka, technologinio raštingumo lygis – dar keletas būtinų kokybiško pradinio ugdymo dėmenų. Šių dienų ugdymas neatsiejamas nuo technologinės aplinkos, todėl pradinio ugdymo įstaigose turėtų būti pasitelkiamos modernios technologijos: išmaniosios lentos, planšetiniai ir stacionarūs kompiuteriai, projektoriai, 3D spausdintuvai, interaktyvios grindys ir kitos panašios priemonės. Šiuolaikišką ugdymo turinį mokyklose turėtų užtikrinti ir elektroninės mokymosi sistemos, debesų technologijos bei spartusis belaidis internetas. Klasės, multifunkcinės erdvės, bibliotekos, fizinio aktyvumo ar laisvalaikio erdvės turėtų būti suprojektuotos taip, kad praturtintų ugdymo procesą, skatintų moksleivio norą tobulėti.

„Tad renkantis pradinio ugdymo įstaigą būtina suvokti ne tik jos meistriškumą, bet ir potencialą visa tai įgyvendinti ir suteikti. O svarbiausia: renkantis mokyklą, būtina joje apsilankyti ir pajausti jos ypatingą dvasią, energetiką ir profesionalumą,“ – reziumuoja licėjaus vadovas N. Pačėsa.

zenpr.lt informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kviečiame prisijungti į Šeimos ir vaiko gerovės komisiją!

Avatar

Paskelbta

Turite idėjų, kaip galime kurti šeimai ir vaikams geresnį Vilnių? – Jeigu, taip, tai kviečiame Jus į Šeimos ir vaiko gerovės komisiją!

Kažin  ar gali  būti įdomesnė veikla nei kurti miestą, kuriame vieni svarbiausių – vaiko  ir šeimos  interesai, jiems palanki aplinka kiekviename žingsnyje. Geriausi pokyčiai šioje srityje ateina tada, kai mes patys kuriame tokį miestą, kokiame norime gyventi. Jei turite idėjų, kurios sustiprintų vaikų ir šeimos gerovę mieste – ateikite ir dirbkime kartu!

Šioje komisijoje laukiamas aktyvus, bendruomeniškas žmogus ar ekspertas, organizacijų ar asociacijų atstovas.

S. Žiūros nuotr.

Šeimos ir vaiko gerovės komisijos tikslas – padėti savivaldybei kurti šeimai palankią aplinką, stiprinti bendradarbiavimą tarp Savivaldybės institucijų ar įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios dirba su šeimomis ar joms atstovauja. Komisija taip pat teikia siūlymus miesto Tarybai itin svarbiais klausimais: šeimos ir vaiko gerovės plėtros politikos ir strategijos formavimo, prioritetų nustatymo,  šeimai ir vaikams draugiškų iniciatyvų skatinimo, vaikų švietimo, sveikatos ir saugumo, vaikus auginančių šeimų būsto, darbo rinkos ir šeimos suderinamumo, dėl prioritetų nustatymo ugdant vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenybės tapatumo ir priklausymo bendruomenei jausmą, atsakomybės už savo poelgius supratimą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms.

Laukiame Jūsų motyvacinio laiško – trumpai  aprašykite, kodėl Jus domina šios Komisijos veikla, kokias idėjas / problemas siūlytumėte vystyti / spręsti,  kuriant palankesnę aplinką vaikui ir šeimai.

Motyvacinio laiško laukiame iki š. m. vasario 25 d.  el. p. ilma.skuodiene@vilnius.lt (su nuoroda ŠEIMOS KOMISIJA).

vilnius.lt informacija

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt