Connect with us

Naujienos

Keliautoja Sandra dalinasi pirmaisiais kelionės iš Lietuvos į Gibraltaro traukiniais įspūdžiais

Avatar

Paskelbta

Prieš kelias dienas pradėjau savo eksperimentinę kelionę. Tikslas: išsiaiškinti kaip toli galima nuvažiuoti traukiniais Europoje. Na, o jam pasiekti pasirinkau vieną iš tolimiausių taškų – Gibraltarą. Praėjo jau 3 dienos nuo kelionės pradžios ir šį straipsnį rašau traukinyje Berlynas-Frankfurtas. Per tas 3 dienas jau buvo problemų su traukinių bilietais, ir malonių, ir žeminančių pažinčių. Taip pat ir įdomių, sau ir kitiems pamokančių patirčių. Tad noriu pasidalinti tuo, kas įvyko.

Susisiekimas Lietuva-Lenkija traukiniais vis dar keblus

Europos traukinių pasą užsisakinėjau dar rudenį. Planavau kelionę pradėti iš Kauno, nes čia gyvenu. Interrail (visoje Europoje galiojantis vienas traukinio bilietas, kuris leidžia keliauti bet kurioje šalyje) paso anketoje užpildžiau prašymą, kad mano pasas pradėtų galioti nuo sausio 15 d., t. y. trečiadienio. Tiesiog pasirinkau sau patogią išvykimo datą. Ir jau tada padariau pirmąją klaidą. Nes pasirodo, kad tą dieną traukiniai iš Kauno į Lenkiją nevažiuoja iš viso.

Todėl teko išvykti anksčiau ir už bilietus mokėti papildomai: pirmadienį apie 10 val. išvykau iš Kauno į Balstogę, ten persėdau į kitą traukinį ir jau po pietų buvau Varšuvoje.

Bet iki tol dar traukinyje teko patirtį įdomią pažintį su dvejais lenkais, kurie laiką traukinyje išnaudojo savaip. Įlipus į savo vagoną, pamačiau, kad mano vieta – kažkur viename iš kupė. Susiradusi savo numerį, pravėriau kupė duris ir ten pamačiau du sėdinčius vyriškius su plastikiniais maišeliais, pilnais gėrybių iš parduotuvės. Pasisveikinome ir atsisėdau į savo vietą. Už kelių minučių vienas iš jų išsitraukė Coca Cola butelį ir įpylęs į stiklinę sau ir draugui – atsigėrė. Tada žvilgtelėjo į mane ir paklausė ar nieko prieš jeigu susikeisime vietomis ir jie atsisės prie lango esančio staliuko, kad galėtų atsigerti.

Aš, žinoma, neprieštaravau ir sutikau. Po minutės vienas iš jų iš maišelio išsitraukė baltos spalvos alkoholinį gėrimą ir ėmė maišyti su ankstesniu. Tuo momentu, kai jie tik pradėjo ragauti, kaip tik į kupė užėjo kontrolierius. Parodė pirštu į stiklines ir kažką paklausė lenkiškai. Supratau tik tiek, kad jeigu tai gėrimai su laipsniais – vartoti nevalia. Mano kupė kaimynai, žinoma, purtė galvas ir įtikino kontrolierių, kad tai tik limonadas. Toliau jie linksmai kvatojo, kalbėjosi, o man beliko tik miegoti kartu su jų juoko lopšine.

Jeigu Lenkijoje nekalbi lenkiškai – esi niekas

Dar važiuojant traukiniu į Varšuvą – iš karto tikrinau sekančių dienų maršrutus. Planavau, kokiais būdais galima pravažiuoti Lenkiją ir pasiekti Prancūziją. Interrail programėlė sugeneravo galimybė rinktis tiesioginį, naktinį traukinį: Varšuva – Paryžius. Tą akimirką pagalvojau: O! Čia tai geras!

Beje visuose tarptautiniuose traukiniuose rekomenduojama atlikti išankstinę rezervaciją, kitu atveju nebeliks laisvų vietų. Tad po nesėkmingų bandymų atlikti rezervaciją internetu – tik išlipus Varšuvoje, iš karto traukinių stoties informacijoje nuėjau paklausti ar iš tiesų galiu važiuoti šiuo maršrutu. Atsakymo negavau, todėl pabandžiau susisiekti su Interrail klientų aptarnavimo centru Olandijoje. Iki ryto iš jų taip pat negavau jokio atsakymo – tad atsikėlusi nusprendžiau nueiti į dar kitas dvi Varšuvoje esančias traukinių stotis ir viską išsiaiškinti.

Pirmoje stotyje, informacijoje dirbanti moteris su manimi kalbėjo tik lenkiškai ir nurodė eiti į kitą stotį. Ten vėl mane informacijos punkte pasitiko angliškai nekalbanti moteris ir išdėjo į šuns dienas:

– Nekalbi lenkiškai, rusiškai? Kodėl aš turiu kalbėti angliškai?

Kelis žodžius bandžiau sakyti rusiškai, tačiau nesugebėjau iki galo paaiškinti, ko man reikia. O ji man vėl atšovė:

– Na va, kai nori tai gali kalbėti rusiškai! Tai ko nekalbi?

Norėjau kuo greičiau nuo jos atsitraukti ir tiesiog pasiteiravau ar čia yra kas nors kalbantis angliškai? Nemaloni moteris nurodė kitą langelį. Ten gavau visą reikiamą informaciją. Pasirodo, kad tai buvo tranzitinis traukinys (Maskva-Paryžius) ir juo važiuoti negaliu. Tad rezervavau sau traukinyje vietą, kuris važiuoja į Berlyną.

Lietuviai už savus svečioj šalį gali paskutines kojines atiduoti

Kiekvieną kartą, kai vykstu į keliones užsienyje – visada siekiu susipažinti su ten gyvenančiais lietuviais taip pat paprašau pagalbos ieškant nakvynės. Žinoma, tai galiu padaryti ir užsisakant viešbučio kambarį, tačiau kelionė jaukesnė ir emocijomis vertingesnė, kai apsistoji pas savus ir tuo pačiu išgirsti jų gyvenimo užsienyje istorijas. Facebook užsienio lietuvių grupėse pasiskelbiu, kad atvažiuoju ir praktiškai visada sulaukiu žinučių. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad lietuviai užsieny yra tokie svetingi ir draugiški.

Varšuvoje nakvynę suorganizavo jau 3 metus ten gyvenanti lietuvė. Vakare susitikome su ja ir jos vyru – lenku. Susikalbėjome abejomis kalbos: aš lietuviškai, jos vyras lenkiškai, o Elžbieta laikė abiejų kalbų frontus. Buvo tikrai įdomu! Vakaro nuoširdumas užgožė visas buvusius nesklandumus iki tol.

Kitą rytą išvykau į Berlyną. Ten taip nakvynei priėmė lietuvė!

Kelionę komplikuoja darbuotojų streikai Paryžiuje

Kaip ir minėjau – norint nuvykti į Gibraltarą traukiniais – būtina pravažiuoti Prancūziją. Tačiau visos traukinių vietų rezervacijos internetu stringa, dėl šiuo metu Prancūzijoje vykstančio viešojo transporto darbuotojų streiko. Reisai arba atšaukiami, arba labai vėluoja. Tad iki pat šiol visa kelionė vyko praktiškai „fuksu“: ar pavyks gauti vietą traukinyje – sužinodavau tik atvykusi į sekančią stotelę. Taip ir slenku artyn link Prancūzijos: Varšuva-Berlynas. Berlynas-Frankfurtas.

Traukiniai – iš naujo atrandama romantika

Įsivaizduokite: sėdžiu traukinio restorano kupė ir rašau šį straipsnį. Geriu kavą, o pro langą matosi Vokietijos gamta ir kalvos. Kiekviename traukinio vagone vyksta gyvenimas, žmonės bendrauja, keičiasi patirtimis. Kai kurie dirba prie kompiuterių, kai kurie keliauja su šeimomis ir vaikais, dviračiais. Traukinių stotys verda nuo keleivių srauto. Žmonės keliauja iš vieno miesto į kitą, kostiumuoti, pasipuošę.

Berlyno traukinių stotyje verslininkų su lagaminais ir kostiumais, prabangiais kvepalais kvepiančių, sukneles apsirengusių damų – apstu. Visi skuba į traukinius ir nesuka galvos kur parkuoti prabangius automobilius.

Kelionės traukiniu – pamiršta ir iš naujo atgimstanti susisiekimo romantika.

Tiesioginė galimybė sekti kelionę valandos tikslumu 

Ir toliau su jumis dalinsiuosi straipsniais bei video vlogais apie savo kelionę traukiniais į Gibraltarą bei atgal. Už operatyvų video montažą dėkoju video guru – Kęstučiui Petkevičiui. Kuris iš karto kiekvieną dieną gauna mano nufilmuotus video ir juos operatyviai montuoja, kad tik kuo greičiau pasidalintume traukinių naujienomis su jumis!

[youtube v=”f1BEAl04rdU”]

O jeigu norite bent akies krašteliu kartu keliauti su manimi – visus iš karto online keliamus karštuosius video galima sekti mano Instagram paskyros @sandragald  istorijose arba Facebook įrašuose – mano profilyje ČIA.

Rajonas

Rząd zdecydował o przedłużeniu kwarantanny do 28 lutego

Avatar

Paskelbta

Ograniczenia dotyczące kwarantanny pomogły spowolnić rozprzestrzenianie się koronawirusa na Litwie, ale wskaźnik zachorowalności jest nadal wysoki. W związku z tym rząd zdecydował w środę o przedłużeniu kwarantanny do 28 lutego. Będzie również obowiązywał zakaz przemieszczania się z jednego samorządu do drugiego.
Wyjazd z samorządu jest możliwy tylko w wyjątkowych przypadkach, np. w przypadku pracy lub opieki zdrowotnej oraz odwiedzanie osób samotnych na zasadach „bańki” społecznej.

Według danych Departamentu Statystyki obecnie wskaźnik zachorowalności w kraju sięga 498,2. przypadków na 100 tysięcy mieszkańców. Według statystyk Europejskiego Centrum Zapobiegania i Kontroli Chorób Litwa nadal pozostaje w czerwonej strefie, wśród krajów najbardziej dotkniętych koronawirusem.
Według epidemiologów rozprzestrzenianie się wirusa nie zostało wystarczająco ograniczone na tyle, aby znieść ograniczenia. Jeśli to zrobić zbyt wcześnie, prawdopodobne jest, że zachorowalność ponownie wzrośnie. Takie jest stanowisko również innych krajów Unii Europejskiej. Niektóre z nich, np. Francja i Niemcy rozważają nie tylko przedłużenie ograniczeń, ale także ich zaostrzenie.

L24.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus biudžetas 2021: papildomi 50 mln. eurų ir nemokamas transportas švietimo darbuotojams

Avatar

Paskelbta

 

Vilniaus miesto savivaldybė šiandien pasitvirtino 2021 m. sostinės biudžetą: po svarstymų Taryboje, jis padidėjo ir buvo papildytas naujais projektais. Iš viso šiems metams suplanuota 842,5 mln. eurų – 52,5 mln. eurų daugiau nei pernai.

Biudžete numatyta, kad savivaldybės pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti sieks 467,9 mln. eurų – beveik 3 proc. daugiau nei pernai. Valstybės biudžeto dotacijos sudarys 234,5 mln. eurų. Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšos šiemet sostinės biudžete sudarys 38,3 mln. eurų.

Komitetuose apsvarstytas biudžetas buvo padidintas, į jį įtraukta papildomų projektų. Vienas iš naujų sprendimų – savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų darbuotojams rugsėjį padovanoti po metinį viešojo transporto bilietą.

„Šiuo bandomuoju projektu tikimės pagerinti dvi Vilniui itin svarbias sritis – švietimą ir sklandaus bei tvaraus judėjimo mieste galimybių didinimą. Visų pirma, kompensuodami viešąjį transportą siekiame atsidėkoti švietimo įstaigų darbuotojams už jų itin reikšmingą darbą visuomenei ir juos papildomai motyvuoti. Taip pat siekiame realiais veiksmais paskatinti keliones atsinaujinusiu viešuoju miesto transportu“, – sako Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras.

Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios 117 mokyklų, 125 darželiai, 32 neformalaus ugdymo įstaigos, jose dirba 19 tūkst. darbuotojų. Visiems jiems bus dovanojami ilgalaikiai bilietai. Tam savivaldybė 2021–2022 m. planuoja skirti apie 4,15 mln. eurų.

Iš viso švietimo sričiai tenka 416,7 mln. eurų – beveik pusė viso sostinės biudžeto. Be ugdymo sistemos finansavimo, planuojama šiais metais toliau rekonstruoti ir plėsti mokyklas, steigti naujus darželius.

Antra didžiausia pagal finansavimą sritis – aplinka ir miesto plėtra. Jai skirta 102,3 mln. eurų. Iš šio biudžeto bus puoselėjami želdynai ir žaliosios erdvės Vilniuje, įrengiamos naujos viešosios erdvės Amatų, Vingrių, Giedraičių gatvėse ir kitose miesto erdvėse.

Patogesniems ir tvaresniems miestiečių judėjimo sprendimams šiemet teko 75,0 mln. eurų. Pirmą kartą daugiau biudžeto skirta dviračių takams bei pėsčiųjų infrastruktūrai, nei automobilių judėjimui.  Planuojama plėsti dviračių takus Naujamiestyje, Naujininkuose, palei Nerį. Numatyta pradėti įrenginėti Užvingio salos tiltą pėstiesiems ir dviratininkams bei pėsčiųjų tunelį po geležinkeliu, Iešmininkų gatvėje. Taip pat ketinama plėsti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą, rekonstruoti judrias sankryžas, Kernavės gatvę, Nemenčinės plentą.

Dėmesys sveikatai ir žaliosioms erdvėms

Labiausiai biudžetas auga sveikatos ir sveikatingumo srityje – jis šiemet yra 18,0 proc. didesnis ir siekia 45,1 mln. eurų. Numatyta plėsti ir rekonstruoti gydymo įstaigas Antakalnyje, Pilaitėje, Naujojoje Vilnioje, Naujamiestyje bei Salininkuose. Bus tęsiamas sporto aikštynų prie mokyklų įrengimas, planuojama užbaigti Žemynos progimnazijos sporto salių kompleksą. Daug dėmesio bus skiriama programoms, skirtoms psichikos sveikatos stiprinimui.

2021 m. Vilniaus miesto biudžeto plane socialinei apsaugai skirta 78,8 mln. eurų. Ketinama plėsti socialinio būsto prieinamumą, užbaigti nakvynės namų A. Kojelavičiaus gatvėje įrengimą.
Kultūros srityje planuojama tęsti palaikymą kultūros įstaigoms COVID-19 pandemijos metu, organizuojant kultūros rėmimo konkursus, plečiant ir kuriant kultūros įstaigas. Iš viso kultūros finansavimui paskirta 13,3 mln. eurų.

Miesto saugumo reikmėms – 6,6 mln. eurų. Tęsiamas stebėjimo kamerų įrengimas, taip pat numatyta mieste įdiegti ir daugiau kamerų, nuskaitančių automobilių numerius. Miesto administravimo reikmėms ketinama skirti 96,5 mln. eurų. Iš šios sumos 2 mln. eurų – kovos su COVID-19 pandemija reikmėms.

Skaičiuojama, kad šiemet Vilniaus skolintos lėšos sudarys 43,0 mln. eurų. Jos bus skirtos investicijų projektams finansuoti ir paskoloms grąžinti.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus 700 moksleivių idėjų konkursas: daugiau nei 70 idėjų

Avatar

Paskelbta

Vilnius pradėjo pasiruošimą ypatingai šventei – 2023-iesiems metams, kuomet įvyks Vilniaus 700 metų gimtadienis. Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ pakvietė  visos Lietuvos moksleivius dalyvauti konkurse „Ateities Vilnius“ bei informacinėmis technologijomis vizualizuoti savo idėjas, – kaip Lietuvos sostinė galėtų atrodyti ateityje?

Konkursui paraiškas galėjo teikti įvairaus amžiaus moksleiviai, klasiokai, jų grupės, iš visos Lietuvos. Konkurso esmė: sugalvoti ir kūrybiškai pateikti savo viziją, kaip galėtų atrodyti ateities svajonių Vilnius. Užduočiai įgyvendinti moksleiviai galėjo pasitelkti įvairias informacinių technologijų priemones, pasirinkti jiems priimtiniausius 3D modeliavimo įrankius.


„Vilnius gali būti skraidančiu išradimų bei atradimų miestu. Dažniausiai mus stabdo ne galimybių stoka, o mūsų pačių minties ribos. Tikiu, kad jaunųjų kūrėjų idėjos ateityje sukurs tokią sostinę, kokios šiandien nė negalime įsivaizduoti“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Kurdami idėjas, kandidatai vadovavosi keliais kriterijais – darbuose turėjo atsispindėti Vilniaus simboliai ir atpažįstami objektai, IT pritaikymo įgūdžiai, žaliojo miesto išsaugojimas, apgalvota ir sumani infrastruktūra bei mobilumas, pritaikomumas. Kaip įkvėpimą, moksleiviai galėjo naudoti ir fantastinius filmus, ir kasdienio gyvenimo aspektus.

Idėjų rengimo metu konkurso dalyviai galėjo naudotis specialia nemokama mokomąja vaizdine medžiaga, tiesiogiai susisiekti ir konsultuotis su savo srities profesionalais. Ateities Vilniaus vizijų konkurso nugalėtojai bus išrinkti visuomenei balsuojant už labiausiai patikusį projektą.

„Vilnius – daugybę kultūrų, skirtingų tradicijų ir patirčių apjungiantis miestas, turintis daugybę galimybių augti ir stebinti pasaulį savo inovatyvumu. Džiaugiamės, kad į mūsų kvietimą atsiliepė tiek daug kūrėjų. Net neabejoju, kad Lietuvos moksleiviai yra be galo išradingi ir talentingi, o jų idėjos įkvėps sostinės gyventojus ir svečius pamatyti kitokį Vilnių“, – sako Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Konkurso laimėtojų laukia ypatingos dovanos, kurias iš pateikto sąrašo nugalėtojai galės pasirinkti patys. Prizai, kuriuos 3 skirtingo amžiaus grupių moksleiviams (1-4, 5-8, 9-12 klasėms) įsteigė projekto partneriai, moksleivius skatins patirti, mokytis, išmokti ir dalintis savo žiniomis ir patirtimis interaktyviu būdu.

Konkurso kūrinius ir balsavimą už savo mėgiamiausiuosius rasite: www.700vilnius.lt

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt