Connect with us

Miestas

Naujamiestyje laukiama skvero bei Šv. Stepono gatvės atnaujinimo

Avatar

Paskelbta

Apželdintas, įvairių laisvalaikio veiklų siūlantis skveras – tokią funkciją Vilniaus miesto savivaldybė ir savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektai siūlo asfalto dengiamai ir pramoninės paskirties statinių vis dar nusėtai buvusiai bendrovės „Gatvių statyba“ teritorijai šalia Šv. Stepono bažnyčios Naujamiesčio rajone.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje į projektinių pasiūlymų pristatymą susirinkusios dešimtys vilniečių – vienas įrodymų, kad miesto savivaldybės pasiryžimas gamybinę teritoriją paversti rekreacine žaliųjų zonų kaip oro stokojančiame Naujamiestyje yra sveikintinas ir visuomenei labai rūpintis sumanymas. Per viešinimui skirtas savaites gauta gausybė laiškų su pasiūlymais dėl sprendinių ar jų korekcijų – kitas šio projekto aktualumo įrodymas. Skvere gyventojai tikisi ne tik poilsio zonos, bet ir įvairių veiklų (sporto aikštelės, renginių erdvės, grilio zona ir pan.), net šiandien vis populiarėjančio bendruomeninio daržo. Vietos gyventojų vizijos papildė projekto siūlymus rekonstruoti planuojamai Šv. Stepono gatvės atkarpai nuo V. Šopeno g. iki Algirdo/Geležinkelio g. Tačiau dauguma gautų pasiūlymų yra prieštaraujantys vieni kitiems, todėl suderinti visas įvairių interesų grupių pozicijas bei lūkesčius viename projekte nepaprastai sudėtinga.

Į 2,5 val. trukusį projekto pristatymą susirinkę miestiečiai turėjo pageidavimų ir dėl būsimojo Šv. Stepono skvero įrengimo, ir dėl gatvės atnaujinimo, į kurią architektūriniais sprendiniais bandoma pritraukti daugiau pėsčiųjų iš Senamiesčio, pritaikyti ją ir dviratininkams bei mažinti motorizuoto transporto tranzitą.

Asfaltą pakeis želdynai

Projekto pristatyme aptartas ir poreikis Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos užsakyti teritorijos saugojimo reglamentą. Iš susirinkusiųjų pastabų buvo matyti, kad jautriausios visuomenės aptarimuose bus diskusijos apie tą dalį teritorijos, kur XVII–XIX a. buvo kapinės, vėliau virtusios kalėjimo kiemu, o nuo XIX a. I pusės – gamybine teritorija.

Projekto autorius architektas Paulius Jonys (projekto vadovas – Vincas Brezgys) akcentavo, kad buvusių kapinių teritorijos tiksliai identifikuoti negalime (neišlikusi kapinių tvora ar kt. ženklai), tačiau, remiantis istoriniais planais, galima gana tiksliai nustatyti, kur prieš beveik 200 metų buvo kapinių teritorija. Remiantis šia informacija projekte pasiūlytos trys zonos: pirmoji – esanti šalia Šv. Stepono bažnyčios (sakralinė zona), kurios vientisumas šiuo metu yra suskaidytas dėl skirtingų (valstybinių ir privačių) sklypų; antroji zona – buvusių kapinių teritorijoje, kurios didžiąją dalį siūloma iš šiuo metu esamos asfalto aikštelės paversti pieva, skirta vietos bendruomenės poreikiams ir poilsiui, o tolesniuose projekto etapuose čia planuojama numatyti informacinę sistemą, skirtą istorijos pažinimui ir atminimui; trečioji – arčiausiai įėjimo į teritoriją esanti – zona skirta aktyvesnei veiklai, kurioje numatytos vaikų ir sporto aikštelės, renginių erdvė ir kt.

Dalis pristatyme dalyvavusių istorikų pritarė autoriaus idėjai numanomą buvusių kapinių teritoriją tiesiog apželdinti ir atriboti nuo aktyvesnės veiklos, bet buvo išsakyta ir siūlymų ją paženklinti raiškiau.

Dar neseniai šioje teritorijoje veikė statybos įmonės, o asfalto danga, kuria padengta didžioji teritorijos dalis, primena apie miesto raidos pokyčius, kai dar visai neseniai čia buvo laikoma statybinė technika ir sandėliuojamos medžiagos. Be to, skvero sklype vis dar galima pamatyti buvusios gamybinės ir sandėliavimo infrastruktūros liekanų. Atsižvelgiant į teritorijų konversijos tendencijas dalį jų projekte siūloma palikti pritaikius šiuos elementus naujoms funkcijoms.

Seni įrenginiai – naujos funkcijos

Pavyzdžiui, teritorijoje esantį aukštą metalinį kaminą galima būtų paversti meniniu akcentu, kuris taptų skvero žymeniu miesto panoramose ir kviestų aplankyti šią vietą. Taip pat kaminas galėtų virsti Naujamiesčio „akimi“ (periskopu), kuri leistų apžvelgti miesto senamiestį, kadangi Šv. Stepono skveras yra tokiame pat aukštyje kaip Gedimino kalnas, tad naudojantis periskopu atsivertų miesto panorama iš kitos perspektyvos.

Atliekant teritorijos archeologinius tyrinėjimus atrastas įspūdingo tūrio katilas smalai, kuriame daugiau nei prieš 30 metų buvo kaitinamas gatvių remontui ir statybai reikalingas bitumas. Šis katilas taip pat galėtų rasti savo vietą ir paskirtį naujai atgimstančioje erdvėje – jį iš dalies atkasus, išvalius, galima paversti renginių ar poilsio erdve.

Įgyvendinant projektą, menkaverčius statinius planuojama nugriauti, tačiau vieno istorinių bruožų turinčio pastato fasadą – mūrinę sieną su trimis arkiniais langais – siūloma palikti ir suformuoti ažūrinį paviljoną pievos centre. Esant paviljone iš jo visomis kryptimis atsivertų vaizdas į svarbias teritorijai vietas: Šv. Stepono bažnyčią, naują didelę pievą ir obelų sodą. Paviljono viduje galimas meninis akcentas skirtas pažymėti ir įamžinti vietos istoriją.

Kitame pastate, esančiame prie Šv. Stepono gatvės ir aktyvios veiklos zonos, siūloma įrengti patalpas, kuriose galėtų atsirasti kavinė, viešasis tualetas ir kitos teritorijos aptarnavimui reikalingos funkcijos.

Įėjimas į skverą ir tako pradžia projektuojami žvilgsnį kreipiant į Šv. Stepono bažnyčią. Visa skvero teritorija bei Šv. Stepono gatvė projektu yra pritaikoma įvairių poreikių žmonėms, laikantis universalaus dizaino principų. Išardant asfalto dangą ir aptvarkant esamą reljefą bei želdinius, norima suformuoti kuo didesnį vejos plotą – pievą įvairioms veikloms. Tarp gausybės čia atsirasiančių želdinių planuojamas ir obelų sodas.

„Vilniaus plano“ vizualizacija. vilnius.lt nuotrauka

Nuo XX a. pradžios teritorijoje sandėliuojant statybines medžiagas naudoto galingo krano konstrukciniai elementai, šiandien sukuriantys įspūdingą teritorijos vaizdinį, taip pat galėtų būti išsaugoti ir pritaikyti įvairioms veikloms rekonstruojant skverą. Projekto kūrėjai pažymi – tokio industrinio ir bažnytinio palikimo koncentracijos vienoje vietoje nėra niekur Lietuvoje, todėl tai yra ir vietos simbolis, kuris galėtų atspindi tiek žmonių, tiek vertybių susipriešinimą. Autorius pažymi, jog paliekant industrinius objektus ir pritaikant juos naujai funkcijai nėra menkinama istorinė teritorijos ar joje esančios bažnyčios vertė, bet priešingai – pabrėžiama permaininga vietos istorija, kuri yra reikšminga ateities kartoms.

Jungtis tarp stoties ir senamiesčio

Atgimstant stoties rajonui, pasiūlytas ir atskiras susisiekimas su būsimuoju skveru – šiuo metu patekimas iš šios teritorijos į skverą sudėtingas dėl reljefo skirtumų tarp Geležinkelio ir Šv. Stepono gatvių, todėl ateityje virš Šv. Stepono gatvės galėtų atsirasti nedidelis pėsčiųjų viadukas, kuris sujungtų aukščiau esantį žalią plotą su geležinkelio teritorija.

Rekonstruota Šv. Stepono gatvė, kuri būtų pritaikyta dviratininkams ir pėstiesiems, taptų nauja trasa, kuri sujungtų miesto senamiestį su besivystančiu stoties rajonu. Gatvė istoriškai padalyta į dvi dalis – pietinę ir šiaurinę. Jas ketinama sujungti, įrengiant pėsčiųjų-dviratininkų jungtį tarp Punsko ir Panerių gatvių. Pietinė gatvės dalis suprojektuota vienpusio eismo Geležinkelio gatvės link, su dviračių taku. Šiaurinė gatvė dalis taptų lėto eismo gatve, kurioje pirmenybė teikiama pėstiesiems ir dviračiams, o dangos pritaikytos patogiam vietos gyventojų judėjimui. Tikimasi, jog praplatėjus šaligatviams ir padidėjus pėsčiųjų srautui pagerės komercinių patalpų pirmuose aukštuose situacija, atsiras daugiau kavinių ir parduotuvių.

Po projektinių pasiūlymų pristatymo SĮ „Vilniaus plano“ komanda planuoja įvertinti gyventojų pasiūlymus, atsižvelgti į per viešą diskusiją kultūros paveldo specialistų, gyventojų ir suinteresuotos visuomenės pateiktas rekomendacijas, dėl kurių gali atsirasti ir pristatytųjų sprendinių pakeitimų.

 

Vilniaus miesto savivaldybės (vilnius.lt) informacija ir nuotraukos

Miestas

Eglės įžiebimas Vilniuje – likite namuose, renginius stebėkite per televiziją

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto savivaldybė pagrindinės šalies eglės įžiebimą lapkričio 28 d. nuo 17.30 val. kviečia saugiai stebėti per televizijos ekranus ir nevykti į įžiebimo vietą. Šventė ir koncertas gyvai nėra organizuojami, tačiau laukia įvairių pramogų, kurias miestiečiai galės saugiai stebėti savo namuose.

Kadangi dėl pandemijos gyvi renginiai mieste nėra organizuojami, šiais metais tradicinės Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimo šventės Katedros aikštėje nebus. Šeštadienio vakare Katedros aikštėje bus tylu. Šventė persikelia į televiziją, kur šventinės TV3 transliacijos metu bus paskelbta kalėdinio sezono sostinėje pradžia.

Nors visiems labai maga žinoti, kokia bus šių metų Kalėdų eglė, kaip ir kasmet, lyg stebuklo laukimas – tai ypatinga staigmena, kurią „Kalėdos sostinėje“ organizatoriai saugo iki paskutinės akimirkos.

Magiškoje šventėje per TV3 žiūrovus pirmiausia pasitiks elnias Mindaugas Stasiulis  ir fėja Renata Šakalytė. Kartu su visais artėjančiomis gražiausiomis metų šventėmis džiaugsis ir papasakos, kokiomis nuotaikomis Kalėdų laukia Antanas Juknevičius ir Martina Žimkutė, Viktoro ir Živilės Diawarų bei Nerijaus ir Agnės Juškų šeimos. Smagiais ir šiltais pasirodymais džiugins ir judins Vidas Bareikis, grupė G&G Sindikatas, Inga Jankauskaitė, Justė Arlauskaitė – Jazzu, Jurijus Veklenko. Ir, žinoma, kokia žiemos šventė be Kalėdų Senelio!

Džiugią naujieną Vilniui ir Lietuvai paskelbs ir įspūdingą sostinės žaliaskarę įžiebs – Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Sostinė nušvis Kalėdomis!

Kadangi šiemet dėl pandemijos gyvi renginiai mieste nėra organizuojami, nemokamas viešasis transportas, kuris anksčiau buvo suplanuotas būtent į eglės įžiebimo renginį, šiemet nenumatytas. Taip siekiama paskatinti žmones likti saugioje namų aplinkoje, nesibūriuoti ir nerizikuoti planuojant keliones po miestą.

Vilnius kviečia saugoti save ir aplinkinius, pasitikti šventes optimistiškai ir jaukiai!

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Naujas bandymas – architektai pristato pakoreguotą daugiabučio Užupyje projektą

Avatar

Paskelbta

Visuomenės ir specialistų vertinimui bus antrąkart pristatomi daugiabučių komplekso Užupyje, Kreivajame skersgatvyje 7, projektiniai pasiūlymai. Prieš kelerius metus Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyriui nusprendus nepritarti pirmam jų variantui, projekto užsakovas,  bendrovė MRS, pasirinko kitą architektų komandą (studija „Architektūros linija“, projekto vadovas Gintaras Čaikauskas).

Pasak vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, pirmajame projekte ydingai neatsižvelgta į jautrią urbanistinę plėtojamo NT projekto situaciją. Teritorija yra Kultūros vertybių apsaugos zonoje, Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinėje vietovėje, turinti išraiškingą reljefą ir vertingą kraštovaizdį – visas sklypas lyg kalva aukštėja į centrą, ir čia visiškai netiko jį „užspaudęs“ vienalytis daugiabutis.

„Tąkart pateiktiems projektiniams pasiūlymams nepritarėme, pasiūlėme planuotą stambų tūrį suskaidyti į atskirus pastatus, harmoningai integruojant į Senamiesčio aplinką bei mažinant pastato aukštį, formuoti organiško mastelio ir proporcijų su aplinka santykį“, –  komentavo M. Pakalnis. Iš esmės pakoreguotą projektą Vyriausiojo miesto architekto skyrius vertins po viešo pristatymo.

Sklypas neturi detaliojo plano, todėl projektiniai pasiūlymai parengti remiantis Bendrojo plano, Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano sprendinių koncepcijos reglamentais ir rekomendacijomis. maksimalus čia leidžiamas statinių aukštis – iki 12 metrų, atskirose vietose iki 21 metro, įvertinant aplinkinį užstatymą bei žemės paviršiaus absoliutinę altitudę. Šįkart pristatomas trijų aukštų, 24 butų gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo aikštele (18 vietų) projektas, pastato antžeminis plotas – 1839 kv. m, požeminis – 1087 kv. m.

Pastatą projektavusių architektų teigimu, projektuojamą pastatą stengtasi darniai įlieti į bendrą vietos kontekstą. Aplinkoje vyrauja taškinis užstatymas, todėl, siekiant atitikties masteliui, kompleksas suskaidytas į tris tūrius su šlaitiniais stogais. Derinantis prie reljefo, kiekvienas tūris statomas skirtingame lygyje, o pastatų stogai kartoja kalvos siluetą. Vizualiai smulkinant objekto mastelį, taikomos skirtingų spalvų pastatų apdailos medžiagos, kiekvienas tūris individualiai segmentuojamas.

Projekto 3D modelį rasite čia – https://arcg.is/z5DnS0

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia 

Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto skyrius kviečia vilniečius pareikšti nuomones apie šį projektą viešame susirinkime, kuris vyks nuotoliniu būdu 2020 m. lapkričio 27 d., 17 val., transliacijos nuoroda:

https://zoom.us/j/93227240286?pwd=SktJUkhxeFlMbTY5emdGb0o3cE9ydz09 (Passcode: linija)

Studijos „Architektūros linija“ vizual.

 

Skaityti toliau

Miestas

COVID-19 iššūkiai Vilniuje: savivaldybė parengė didžiausią koronaviruso gydymui skirtų lovų skaičių

Avatar

Paskelbta

 

Ekspertams ir toliau prognozuojant sergančiųjų koronavirusu skaičiaus augimą, fiksuojant daugiau nei anksčiau hospitalizuojamų ligonių ir mirčių, Vilnius visus resursus skiria didinti šių ligonių gydymui skirtų vietų kiekį. Taip pat svarstomi alternatyvūs laikinosios ligoninės sukūrimo variantai.

Didesnis lovų rezervas VMKL ligoninėje 

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (Antakalnio g. 124) šią savaitę gydomų sergančiųjų skaičius nuolat gerokai viršija 100. Pacientus į atraminę ligoninę siunčia pagrindinis regiono centras –  Santaros klinikos. Šiandien VMKL gydomi 155 pacientai. Deguonies tiekimu aprūpintų ligoninės lovų skaičių padidinus iki 192 – ir tai yra didžiausias COVID-19 gydymui skirtų lovų skaičius vienoje įstaigoje. Laisvų vietų kol kas yra daugiau nei 30, tačiau ši situacija gali greitai pasikeisti.

COVID-19 ligonių gydymui šiuo metu pritaikomi VMKL ligoninės skyriai Antakalnio g. 57.

Planuojama, kad jau savaitgalį priimti pacientus bus parengtas specialiai pertvarkytas dienos chirurgijos skyrius, kuriame yra 20 lovų. Saugant nuo viruso pasklidimo kitus pacientus, ligoninėje rūpinamasi įsigyti tunelį infekuotųjų pervežimui.

Antakalnio g. 124 ir Antakalnio g. 57 (viename iš dviejų Antakalnio g. 57 esančių pastatų) koronavirusu sergantiems ligoniams nuo rytojaus bus skirtos iš viso 212 lovų, o atsiradus poreikiui šiuose kompleksuose numatyta galimybė įrengta iš viso 472 lovas. Įrengti COVID-19 vietų neplanuojama tik viename pastatų esančiuose Vaikų ligų ir Akušerijos bei ginekologijos skyriuose – jie tęs savo darbą.

Į VMKL Vilniaus miesto savivaldybė šiandien pristatė pacientams reikalingų asmens higienos priemonių – dauguma ligonių čia patenka be asmeninių daiktų: puodelių, dantų šepetėlių ar pastos.

Personalo trūkumas

Viena didžiausių besitęsiančių problemų – pakankamo personalo skaičiaus užtikrinimas. Ši problema auga dėl trumpesnių medikų darbo pamainų ir itin išaugusio nedarbingumo pažymas turinčių medikų kiekio – per praėjusią parą VMKL tokių padaugėjo net pusšimčiu, iki 145, vadovybei informavus dėl numatomo darbuotojų perkėlimo į COVID-19 gydymui skirtus skyrius. Tik 20 gydytojų ir slaugytojų negali dirbti dėl būklės, susijusios su koronavirusu.

Problema sprendžiama Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva sutarus ieškoti pagalbos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 51 įvairaus lygio – nuo gydytojų iki slaugytojų padėjėjų – darbuotojų prie VMKL komandos prisijungs iš poliklinikų, Vilniaus kolegijos ir Vilniaus universiteto.

COVID-19 slaugos ligoninės

M. Marcinkevičiaus ligoninėje šiuo metu deguonies terapiją galėtų gauti 70 pacientų. Radus maksimaliai tinkamą vietą papildomoms skysto deguonies talpykloms ligoninės kieme įrengti, pradedami darbai, ir po mėnesio ligoninėje jį bus galima tiekti 120-čiai pacientų.

Šiuo metu palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančios įstaigose jaučiamas personalo trūkumas, viena iš priežasčių, kurios jį lemia, yra išskirtinis, 20 dienų, izoliacijos terminas COVID-19 susirgusiems įstaigos darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į LR sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama sutrumpinti darbuotojų, sirgusių lengva COVID-19 forma, izoliacijos terminą.

Laikinoji ligoninė

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo svarstyti alternatyvų variantą laikinosios ligoninės sukūrimui, vietoje „Litexpo“ įrengiant laikiną ligoninę VMKL teritorijoje. Tokie svarstymai atsirado dėl „Litexpo“ pasiūlytos mėnesinės nuomos kainos, kuri savivaldybei yra per didelė.

Problemos dėl COVID-19 atvejų švietimo sistemoje

Lopšelius ir darželius Vilniuje lanko šiek tiek daugiau nei 17 tūkst. vaikų. Šiuo metu izoliacijoje yra 69 grupės 37 skirtinguose lopšeliuose-darželiuose.

Vilniaus miesto švietimo įstaigose (bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo) saviizoliacijoje šiuo metu 354 moksleiviai ir 202 serga COVID-19. Saviizoliacijoje taip pat yra 473 šių įstaigų darbuotojai, dar 186 darbuotojai serga COVID-19.

COVID-19 testavimas

Kaip ir ankstesnę savaitę, mobiliame punkte eilių nėra. Per dieną gali čia gali būti ištirti 1100 žmonių, prireikus šis skaičius galėtų būti nedelsiant dviem šimtais padidintas.

Mobiliame punkte (V. Gerulaičio g. 1) šią savaitę tiriami ir savaitgalį vyksiančio Europos krepšinio čempionato atrankos turnyro dalyviai (Čekijos, Danijos, Belgijos, Lietuvos rinktinės).

Mobilaus punkto veiklą V. Gerulaičio g. 1 koordinuojantis Vilniaus visuomenės sveikatos biuras atkreipia dėmesį neturintis jokios informacijos apie šią savaitę parlamentarams tirti prie Seimo įrengtą punktą.

Jau daugiau nei 2 savaites dalis Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojų savanoriauja Karštojoje linijoje 1808. Nuo šios savaitės prisijungė ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Klientų aptarnavimo padalinio kolegos. Tenka ne tik registruoti tyrimui dėl koronaviruso, bet ir klausytis nusiskundimų, kad sunku prisiskambinti šeimos gydytojui, kad darbdaviai reikalauja „atnešti“ neigiamą COVID testo rezultatą (kitaip neleidžia grįžti prie darbo),  dėl galimybės sutrumpinti saviizoliaciją, kas ir kaip turi patvirtinti pasveikimo faktą, kas išduoda tyrimo pažymas anglų kalba išvykstantiems į užsienį ir t.t.

Pagalba senjorams

Sudėtingu karantino metu sostinė vėl teikia pagalbą senjorams – bendradarbiaujant su „Maisto banku“, pasitelkus savanorius, tiesiai į namus senoliams pristatomi maisto paketai. Šiandien šios paramos gavėjų sąraše yra 87 vilniečiai. Iki pat Kalėdų sunkiai išgyvenantys, vieniši ir be pagalbos likę senjorai Vilniuje gali kreiptis dėl pagalbos tel. 1664. Savanoriai atgabens po maisto paketą kas dvi savaites.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt