Connect with us

Miestas

VGTU: žiemą naudojamų druskos mišinių neišvengia nė skandinavai

Avatar

Paskelbta

VGTU Statybos inžinerijos katedros mokslininkai, ištyrinėję pasaulio patirtį ir palyginę ją su Lietuvos, pateikė išvadą, kad Vilnius kitų Europos sostinių kontekste atrodo išskirtinai gerai, tačiau galimybių tobulėti irgi yra.

Lietuvos mokslininkų parengta gerosios patirties analizė, dalijasi Vilniaus m. savivaldybė, pirmiausia paneigė viešai vis pasigirstančias kalbas, kad Vilnius – esą vienintelė Europos sostinė, kurioje gatvių priežiūrai žiemą naudojama druska. Iš tiesų natrio chloridas (NaCl) yra populiariausia visame pasaulyje dėl prieinamumo ir mažesnių sąnaudų ledo tirpdymui naudojama cheminė medžiaga. VGTU Statybos inžinerijos katedros mokslininkai pabrėžė, kad natrio chloridas yra plačiai naudojamas net šalyse, kuriose keliami labai aukšti aplinkosaugos standartai, o kaina nėra pagrindinis kriterijus: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, JAV. Šiose šalyse (išskyrus Nyderlandus) taip pat naudojamas ir smėlis bei druskos mišinys.

Druska dažniausiai naudojama didelio intensyvumo ir viešojo transporto maršrutus turinčiose gatvėse. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad prevenciniam barstymui, kuris yra itin efektyvus likus maždaug 2 val. iki prognozuojamų orų permainų, nes neleidžia ant gatvių paviršiaus susidaryti ledo ar suspausto sniego sluoksniui, druskos sunaudojama 4–5 kartus mažiau druskos nei tirpdant susidariusį ledą ar sniegą.. Užsienio patirtis rodo – net jei nepasitvirtina orų prognozės, prevencinis barstymas yra finansiškai racionaliausias sprendimas. Prevencinius barstymus vykdo ir Vilniaus miesto savivaldybės gatves prižiūrinti įmonė UAB „Grinda“.

O štai pėsčiųjų takams ir šaligatviams, kaip pastebi specialistai, dažniausiai naudojamos frikcinės medžiagos. Reikjavike pėsčiųjų takai, šaligatviai ir vietinės gatvės barstomos smėliu, Taline žvyru, Helsinkyje – drėgnai sijota skalda, Vienoje taip pat naudojama skalda. Stokholmo pėsčiųjų takai ir šaligatviai barstomi skaldele, nenaudojamas skaldelės ir druskos mišinys. Tačiau Kopenhaga, kuri garsėja dviračių takų tinklu ir jų priežiūra, aktyviai ir efektyviai naudoja druską, kuri neleidžia apledėti dviračių takams, ir ši susisiekimo priemonė lieka konkurencinga kitų rūšių transporto alternatyva net žiemą.

O štai pėsčiųjų takams ir šaligatviams, kaip pastebi specialistai, dažniausiai naudojamos frikcinės medžiagos. Reikjavike pėsčiųjų takai, šaligatviai ir vietinės gatvės barstomos smėliu, Taline žvyru, Helsinkyje – drėgnai sijota skalda, Vienoje taip pat naudojama skalda. Stokholmo pėsčiųjų takai ir šaligatviai barstomi skaldele, nenaudojamas skaldelės ir druskos mišinys. Tačiau Kopenhaga, kuri garsėja dviračių takų tinklu ir jų priežiūra, aktyviai ir efektyviai naudoja druską, kuri neleidžia apledėti dviračių takams, ir ši susisiekimo priemonė lieka konkurencinga kitų rūšių transporto alternatyva net žiemą.

550 medžių Vilniuje šiemet pridengta plokštėmis, kad ant pomedžių nepatektų barstomos druskos. Sauliaus Žiūros (Vilniaus m. sav.) nuotr.

Pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūrai Vilniuje žiemą naudojamas smėlis, smulkus žvyras (vienas arba mišinyje su druskomis). Didžiosios aikštės barstomos granitine skaldele.

Vis dėlto specialistai ragina ieškoti ir kitų sprendimų pagerinti tiek automobilių vairuotojų, tiek pėsčiųjų bei dviratininkų susisiekimo sąlygas žiemą.

VGTU mokslininkai pažymėjo, kad bendrovė „Grinda“ gatves žiemą prižiūri atsižvelgdama į rekomendacijas ir geriausią užsienio šalių praktiką. Kitos Lietuvos savivaldybės į ekspertų išvadas, deja, neįsiklauso.

„Gatvių priežiūros žiemą kokybei užtikrinti atnaujinome gatvių valymo standartą, daugiau dėmesio skiriame aplinkosaugai, todėl džiaugiamės, kad mūsų darbą mato ir teigiamai vertina mokslininkai. Ekspertinės išvados labai vertingos, todėl neabejotinai į jas atsižvelgsime“, – sako pranešime cituojamas Vilniaus miesto savivaldybės įmonės UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Specialistų teigimu, Vilniaus mieste daugiau dėmesio skirti ir įvairesnių alternatyvų ieškoti derėtų ne gatvių, o šaligatvių ir dviračių takų priežiūrai.

Šią žiemą Vilnius suplanavo išbandyti ir naujovę – mažinant barstomų druskų poveikį gamtai, augalams pėsčiųjų zonose, skveruose, kurių kietosiose dangose auga medžiai, jie bus valomi ne visu pločiu, o siauresniais takais, taip mažiau pakenkiant greta augantiems miesto plaučiams. Be to, 550 medžių šiemet pridengta plokštėmis, kad ant pomedžių nepatektų barstomos druskos.

Mokslininkų pastebėjimai ir rekomendacijos:

• Didžiausias neigiamas druskų poveikis yra betono ir gelžbetonio konstrukcijoms bei elementams: tiltų ir viadukų konstrukciniams elementams ir kelkraščiams. Apibendrinant tyrimus, apėmusius įvairias betono rūšis ir įvairias druskas, pasitelkiamas kelių priežiūrai, moksliškai įrodyta, kad NaCl poveikis betonui yra mažiausias.

• Druskų, naudojamų kelių priežiūroje, įtaka gyventojų turtui įprastai pasireiškia asmeninio transporto korozija. Šiuo metu daugiausiai automobilių pramonėje naudojama plieninių korpuso komponentų apsauga – cinkavimas. Tokios plieno apsaugos koroziją skatina sulfatai, esantys kelių priežiūrai naudojamoje druskoje, todėl rekomenduojama kelių priežiūrai naudoti kuo mažiau sulfatų turintį NaCl. Pastebėtina, kad nesant sulfatų mažiausias korozijos greitis pastebimas cinkuotą plieną veikiant magnio chlorido (MgCl2) tirpalais. Visgi kritinis elementas yra sulfatai, kuriems esant sudėtyje neigiamas poveikis didėja dešimtimis kartų.

• Žalingam dirvožemio druskingumo poveikiui, taigi ir poveikiui augalams, mažinti siūlomas papildomas laistymas, papildomų organinių medžiagų naudojimas ir (arba) rūgštūs mulčiai. Tiesa, medžių jautrumas druskingumui yra skirtingas, tad verta apie tai galvojant renkantis sodinamų medžių rūšis.

• Stambesni druskos kristalai ne tik efektyviau tirpdo sniego/ledo paviršių, bet ir neleidžia sniegui/ledui sukibti su danga.

• Austrijoje, Švedijoje ir kitose šalyse taikomi natrio chlorido vartojimo apribojimai dėl aplinkos jautrumo. Suomijoje kalio chloridas naudojamas vandens apsaugos zonose bei kitose saugomose teritorijose.

• Viena iš alternatyvų siekiant sumažinti druskų kenksmingą poveikį aplinkai yra į druskas įterpti antikorozinių druskų savybes gerinančių medžiagų. Tirpalas su organinės kilmės inhibitoriumi gali būti veiksmingas iki –19 °C ir daugiau.


statybunaujienos.lt informacija

Miestas

Naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai: kokių statybų Vilniuje sulauksime šiemet?

Avatar

Paskelbta

Vilniečiams ypač aktualūs socialinės infrastruktūros plėtros projektai šiais metais įgyja pagreitį. Tarp didžiausių projektų – Tolminkiemio gimnazija, medicinos įstaigos plėtra, sporto kompleksai. Pasak Vilniaus miesto administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, sostinėje šiais metais vyks daug statybų.

Tolminkiemio gimnazija

Ambicingiausias švietimo infrastruktūros projektas, Tolminkiemio gimnazija, šiais metais iš brėžinių persikels į statybų aikštelę. Pilaitėje iškilsiančios mokyklos statybos turėtų prasidėti šiemet, o darbus bus siekiama užbaigti iki kitų metų rugsėjo. Tikimasi, kad ši mokykla inovatyviais sprendimais dešimtmečiais pralenks laiką ir taps pavyzdžiu mokykloms ne tik Lietuvoje, bet ir regione.

Studijos „DO architects“ vizualizacijos

Prie visapusiško projekto išvystymo ypač prisidėjo vietos bendruomenė, teikusi savo pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgus į komentarus, architektūriniais sprendimais bus skatinamas moksleivių judėjimas dviračiais net atšalus orams, 40 proc. teritorijos sudarys želdynai ir poilsio erdvės, taip pat bus įrengta 30 vietų automobiliams.

Antakalnio ligoninės plėtra

Didžiausi darbai medicinos infrastruktūros srityje šiais metais numatomi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL). Čia bus statomas dešimties operacinių, reanimacijos ir hemodializės blokas. Anot P. Poderskio, ši plėtra ligoninei labai reikalinga.

„Tai labai sena Antakalnio ligoninė, užauginusi daugybę medikų, profesorių ir praktikų. Senas operacinių blokas jau 50 metų stovi be rimto remonto, atlikta tik kosmetinių patobulinimų, nors čia nenutrūkstamai vykdomos operacijos – iš viso apie 10 tūkst. per metus“, – sako Vilniaus miesto administracijos direktorius.

VMKL taip pat planuojama atnaujinti esamas patalpas, pertvarkyti administracijos skyrių, plėsti trūkstamų paslaugų teikimą vilniečiams. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius užsimena ir apie planus kurti papildomą infekcinės ligoninės korpusą.

Lazdynų baseinas

Šiais metais taip pat planuojama atgaivinti sustabdytas Lazdynų baseino statybas. Bankrutavus pagrindiniam rangovui ir subrangovams atsisakius tęsti darbus sutartyje numatytomis sąlygomis, Vilniaus miesto savivaldybė nutraukė sutartį ir paskelbė naują viešąjį pirkimą. Naują patikimą rangovą tikimasi rasti iki kovo mėnesio.

„Tai yra pakankamai sudėtingas projektas. Rangovas turės priimti iš dalies pastatytą pastatą, jį užbaigti ir prisiimti už tai visą atsakomybę“, – komentuoja P. Poderskis.

Šiuo metu yra įgyvendinta apie 40 proc. baseino statybos darbų, juos užbaigti tikimasi iki 2022 metų. Planuojama, kad Lazdynų daugiafunkcis sveikatingumo centras turės vienus moderniausių baseinų Baltijos šalyse, treniruočių sales, pirčių zonas bei 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

Tarp būsimų socialinės infrastruktūros projektų yra ir Žirmūnų maniežas, tačiau šio projekto statybos šiais metais neprasidės. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia su projektu susijusius teisinius klausimus, o statybų pradžią numato 2022-aisiais.

 

Skaityti toliau

Miestas

„Vilniaus vandenys“ šiais metais į infrastruktūrą investuos dvigubai daugiau negu pernai

Avatar

Paskelbta

 

Didžiausia vandentvarkos bendrovė Lietuvoje „Vilniaus vandenys“ šiemet į infrastruktūrą planuoja investuoti beveik 33 mln. eurų – arba dvigubai daugiau nei bendrovė investavo praėjusiais metais. Laikantis bendrovės strategijoje numatytos aplinkosaugos ir tvarumo krypties, daugiausiai investicijų numatyta skirti infrastruktūros plėtrai, didžiausiai Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos rekonstrukcijai ir nusidėvėjusių vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimui.

„Investuodami galvojame ne tik apie griežtėjančius šalies reikalavimus vykdomai veiklai, nuotekų išvalymui, bet ir apie Europos diktuojamą Žaliąjį kursą, ateities technologijas. Siekiame, kad vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Vilniaus apskrityje taptų kokybiškesniu, efektyvesniu ir draugiškesniu gamtai. Todėl šių ir artimiausių kelerių metų investicijas nukreipiame ne tik į vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimo bei plėtros darbus, bet ir į tvarius, aplinką tausojančius sprendimus“, – sako Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

2021 metais „Vilniaus vandenys“ suplanavo investicijų už beveik 33 mln. eurų. 7,38 mln. eurų bus skirta naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimui. Tarp didžiausių numatytų darbų – kvartalinių tinklų plėtra Verkių bei Naujosios Vilnios seniūnijose. 2021 m. šiam projektui bendrovė skirs 3,06 mln. eurų. Dar 2 mln. eurų investicijų tinklų plėtrai abiejose seniūnijose suplanuota 2022 m.

Jau esamų vandentiekio bei nuotekų tinklų modernizavimui 2021 m. bendrovė skirs dar kita tiek – 7,33 mln. eurų. Iš jų magistralinio nuotekų šalinimo tinklo tarp Upės ir Latvių gatvių Vilniuje rekonstrukcijai planuojama skirti 1,41 mln. eurų, kiek daugiau nei 0,5 mln. eurų – magistralinio vandentiekio tinklo Eišiškių gatvėje rekonstrukcijai.

Bendrovė šiais metais ketina daugiau lėšų investuoti ir į vandens gerinimo įrenginius, kad vartotojams būtų tiekiamas kokybiškas vanduo. Taip pat – į nuotekų valdymo įrenginius, kad jie atitiktų tarptautinius aplinkosauginius reikalavimus. Į vykdomą vandens ruošimo įrenginių rekonstrukcijos ir statybos projektą Žemuosiuose Paneriuose 2021 m. numatyta investuoti 2,3 mln. eurų. Startavus su Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos projektu, šiais metais bus atliekama darbų už 7,3 mln. eurų, o bendros bendrovės investicijos per trejus metus sieks rekordinę sumą – mažiausiai 44 mln. eurų.

„Vilniaus vandenys“, pasirinkę gamtai draugišką sprendimą dumblo nedeginti, 2021 m. pradės įgyvendinti Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių teritorijoje esančios dumblo kompostavimo aikštelės uždengimo statybos projektą, kurį pilnai užbaigti planuojama 2022 m. Uždengus dumblo kompostavimo aikštelę, bus sumažintas kompostavimo metu išsiskiriančių ir į aplinką patenkančių dujų kiekis, jį apdoros sumontuoti išmetamo oro valymo įrenginiai. Bendra projekto investicijų vertė sieks apie 3,2 mln. eurų.

Šiais metais ant įmonei priklausančių pastatų stogų suplanuota pastatyti pirmuosius saulės kolektorius, į kurių įrengimą bendrovė investuos 0,57 mln. eurų. Iš saulės gautą energiją bendrovė naudotų savo reikmėms – taip sumažintų išlaidas elektros energijai, o ateityje galėtų taikyti mažesnį kainos tarifą ir savo klientams. Saulės elektrinių parką bendrovė planuoja plėsti ir 2022 m., į jų įrengimą investuodama dar 0,5 mln. eurų.

Nors praėjusių metų investicinius bendrovės planus kiek pakoregavo pandemija ir net du kartus šalyje paskelbtas karantinas, 2020 m. „Vilniaus vandenys“ užbaigė įgyvendinę investicinių projektų už 15 mln. eurų.

 

Skaityti toliau

Miestas

Stipriai atšalus, Vilniaus nakvynės namuose kasnakt pasirūpinama apie 400 benamių

Avatar

Paskelbta

Smarkiai atšalus orams, sostinės benamiai jau gavo prieglobstį nakvynės namuose Lenkų g. 1, T. Kosciuškos g. 8 ir Vilkpėdės g. 12. Visuose Vilniuje veikiančiuose nakvynės namuose kasnakt pasirūpinama beveik 400 benamių. Kviečiame vilniečius būti atidesnius ir pastebėjus gatvėje šąlančius iškart pranešti Nakvynės namų socialinei tarnybai 8 617 44661.

Nakvynės paslaugas benamiams teikia BĮ Vilniaus miesto nakvynės namų filialai:

• Vilkpėdės g. 12 – 170 apnakvindinimo vietų, paslaugos teikiamos iki 6 mėn.
• Lenkų g. 1 – 100 vietų (iš jų 60 vietų – laikinas apnakvindinimas nuo vienos nakties iki 3 parų, bendroje salėje).
• T. Kosciuškos g. 8 nakvynės namų filiale „Sala“ – 30 vietų.

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat iš dalies finansuoja Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ projektą „Vilniaus arkivyskupijos Caritas nakvynės namai“, kur teikiamos laikino apgyvendinimo paslaugos iki 65 socialinės rizikos asmenų per mėnesį, taip pat psichosocialinė pagalba, psichologo ir socialinių darbuotojų grupinio konsultavimo paslaugos, dienos užimtumo paslaugos benamiams asmenims.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Šiuo itin šaltu metu socialiai remtiniems gyventojams ir benamiams ne mažiau svarbios ir maitinimo paslaugos, kur sušalę gali gauti karšto maisto. Vilniaus Arkivyskupijos Caritas labdaros valgykloje „Betanija“ M. K. Paco g. 4 per dieną pamaitinama 150 asmenų, kartą per ketvirtį išdalinama 250 ilgalaikio galiojimo maisto produktų. Dvejose labdaros paramos fondo „Vilties centras valgyklose, įsikūrusiose Gerovės g. 29 ir Tyzenhauzų g. 18 laikinuose modulinės patalpose, kasdien pamaitinama apie 600 asmenų, dar 100 asmenų kas savaitę išdalinama maisto produktų rinkinių.  Nakvynės namuose Lenkų g. 1 (renovuojami A. Kojelavičiaus g. 50) nakvojantiems ir dėl ligos negalintiems nuvykti iki labdaros valgyklų, bendroje salėje 6 kartus per savaitę tiekiami maisto produktų rinkiniai.

Dabar Savivaldybė rekonstruoja Naujojoje Vilnioje. A. Kojelavičiaus g. 50 gatvėje įsikūrusius nakvynės namus, kurie nebuvo remontuoti beveik du dešimtmečius. Nakvynės namuose bus įvesta dujotiekio sistema, rekonstruota vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų sistema, pakeisti inžineriniai tinklai, įrengta signalizacija, 10 dušo patalpų, 2 virtuvės. Apšiltinus ir moderniai rekonstravus pastatą, jis bus pritaikytas žmonių su negalia poreikiams, bus sutvarkyta ir sklypo aplinka. Šiuo metu taip pat, vykdoma Gardino g. 2 A esančios labdaros valgyklos rekonstrukcija.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt