Connect with us

Naujienos

Sandra Gibraltarą pasiekė traukiniais iš Kauno: dramos beždžionių žemėje!

Avatar

Paskelbta

Pagrindinis šio eksperimento tikslas: sužinoti kaip toli Europoje galima nukeliauti traukiniais. Išvykau iš Kauno prieš savaitę ir jau pagaliau pasiekiau Gibraltarą! Žinoma, kelionės metu apsistodavau kai kuriuose miestuose apsižvalgyti. Antroje dalyje dalinausi įspūdžiais apie tai, kas vyksta Prancūzijos traukiniuose. 

Iš ten pajudėjau link Barselonos, Madrido ir pagaliau pasiekiau tolimiausią tašką traukiniais – miestą Algeciras. Gyvenimas ir kelionės krečia pokštus. Žinote ką? Atsitiko taip, kad paskutinėje stotelėje susitikau lietuvius ir su jais kartu kirtome Gibraltaro sieną. Tad šioje – trečioje kelionės pasakojimo dalyje noriu pasidalinti išskirtiniais kadrais, kaip mums viskas klostėsi.


[youtube v=”h2wdv7YZjao”]

Gibraltaro sieną kirtau su lietuviais

Į Gibraltarą galima patekti keliais būdais, tačiau šis – vienas iš patogiausių:

  • Traukiniu vykti iki Ispanijos miesto Algeciras – tai artimiausia traukinio stotelė. Ten sėsti į autobusą, kuris veža iki Gibraltaro muitinės sienos. Kelionė trunka apie 15-20 min. Autobusai važiuoja, kone, kas valandą. Gibraltaro sieną patartina iš Ispanijos į Jungtinę Karalystę kirsti pėsčiomis. Tai nieko nekainuoja, priešingai nei su savo transportu. Ir patį Gibraltarą tyrinėti pėsčiomis. Šis pasirinkimas – pats geriausiais norintiems įspūdingų potyrių.

Gibraltaro panorama. Sandros Galdikaitės nuotr.

Tą pasirinkau ir aš. Tik, vykau ne su autobusu, o su kemperiu, kurį vairavo lietuvis! Taip taip, perskaitėte teisingai! Kelionės yra žavingos tuo, kad jose ir nutinka didžiausi gyvenimo nuotykiai.  Man į kompaniją netikėtai prisijungė dar du tautiečiai – lietuviai. Kaip tai atsitiko?

Visą šią kelionę dalinuosi įspūdžiais viešai: tiek savo socialinių tinklų paskyrose, tiek spaudoje. Tad vienas iš buvusių kolegų, pamatęs, kad vykstu link Gibraltaro, parašė man žinutę:

  • Labas, esu tame krašte, jei nori – galiu parodyti įdomių gyvenimo ant ratų pavyzdžių.

Tai buvo pirmoji žinutė, po kurios jau tarėmės kaip vyksime kartu į Gibraltarą. Kolega Juozas – jau kelis mėnesius gyvena Ispanijoje, kemperyje ant ratų. O jis taip pat turi ir kaimyną – kitą lietuvį. Tad visi trys ryte susitikome Algeciras mieste ir išvažiavome link Jungtinės Karalystės įspūdingos žemės.

Prie Gibraltaro sutikti lietuviai: Juozas ir Rolandas. Sandros Galdikaitės nuotr.

Kova dėl įspūdingos jungties su Afrika vyksta jau kelis šimtus metų

Turbūt daugeliui, kaip ir man, kyla klausimas: kodėl tas mažas žemės gabalėlis priklauso ne Ispanijai, o Jungtinei Karalyste? Žinote, prisipažinsiu, kad perskaičiau, kone 30 skirtingų šaltinių tiek pačiame Gibraltare, tiek internete įvairiomis užsienio kalbomis – ir visi jų pasakoja vis skirtingas detales. 

Kaip ir visame pasaulyje – kiekvienas žemės lopinėlis, buvo atrastas žmonių. O kai žmonės atranda gerą išgyvenimą žadančią galimybę – prasideda varžytuvės: kas viska kontroliuos. Taip atsitiko ir su Gibraltaru. Tai, kone, viena iš palankiausių jungčių tarp Europos ir Afrikos žemynų. Šiame vandens uoste ir dabar tiesiog plaukte plaukia tiek legalūs, tiek nelegalūs kroviniai. 

Seniausi žmogaus gyvybės ženklai randami dar nuo neandartaliečių laikų. Į šią uolą buvo užsukę finikiečiai, romėnai, vandalai, gotai, tačiau nei vieni iš jų pastovios gyvenvietės neįkūrė. Tiesiog atvykdavo, apsistodavo ir išvykdavo.

Krovininiai laivai Gibraltare. Sandros Galdikaitės nuotr.

Tačiau viskas pasikeitė, kai 1160m. į Gibraltaro uolą atplaukė Šiaurės Afrikos klajokliai, kuriems visą paradą dirigavo karalius Abdulas Mamanas. Čia jis pasistatė pilį ir su savo žmonėmis įkūrė pastovią gyvenvietę. Beje, pilies pagrindinis bokštas yra išlikęs iki šiol ir turistai gali jį aplankyti.

Klajokliams nerūpestingas gyvenimas Gibraltare tęsėsi beveik 300 metų, kol ispanai susivokė apie įspūdingą jungtį su Afrikos žemynu. Ėmė ir jėga užgrobė visą teritoriją. 

Sakoma, kad kiekvienas blogas poelgis turi karmą. Taip atsitiko ir su ispanais. Kai jie užgrobė arabų klajoklių teritoriją ir jų  gyvenvietę pavertė ispaniška – į pusiasalį išsilaipino anglų-olandų ekspedicija. Pamačiusi šios žemės naudą – anglai, iš teritorijos, žingsnis po žingsnio išstūmė tiek olandus, tiek ispanus. Žinoma, pastarieji tam priešinosi visomis jėgomis. Tačiau argi kova gali vykti amžinai nesiimant jokių priemonių? Tikėtina, kad ispanai iš anglų, gavo tokį spaudimą, kad vistiek buvo pasirašyta sutartis, kuria įtvirtinta taika. Pripažinta: žemė atitenka Didžiajai Britanijai. 

Kai vaikščiojome po uolą – matėme ne vieną milžinišką patranką. Iki tol apsiskaitę nebuvome ir spėliojome, kokia buvo tikroji jų paskirtis. Pasirodo, kad II-ojo pasaulinio karo metu uola tapo tarsi karo tvirtove. Nes, kurgi, kitos Europos šalys vėl nebandys okupuoti šios nuostabios jungties su Afrikos žemynu. Dėl saugumo vietiniai gyventojai buvo evakuoti iš pusiasalio. 

Patranka Gilbraltare. Sandros Galdikaitės nuotr.

Jungtinė Karalystė atlaikė visus bombardavimus. Žinoma, tam pasitelkė puikiai apgalvotą logiką. Šalims, kurios palaikė Gibraltaro pusę – buvo suteikta Viduržiemio jūros prieiga ir krovinių tiekimo linija su Malta ir Š. Afrika. Taip pat buvo pastatytas oro uostas su įspūdingu pakilimo taku. O tie, kurie kėsinosi okupuoti Gibraltarą – buvo sulaukta daug šūvių iš milžiniškų patrankų ir priešininkai liko it musę kandę.

Po karo – buve Gibraltaro gyventojai galėjo vėl atgal sugrįžti į savo namus. 

Įdomus faktas. Kai 1954 m. UK karalienė Elžbieta II sugalvojo aplankyti savo karalystės žemę –  ispanai suskubo jai “į rankas” pateikti pretenzijas, kad visgi Gibraltaras turėtų būti jų žemė. Jungtinė Karalystė pasakė: “Gerai, apsvarstysime. Bet juk pirmiausiai turime pasiklausti Gibraltare gyvenančių žmonių – ko jie nori?”. Ispanai sutiko su šiuo pasiūlymu. Ir deja jo rezultatai parodė, kad visgi tuometiniai Gibraltaro gyventojai nori likti Didžiosios Britanijos piliečiais. 

Tolimesnis “tylusis konfilktas” tarp Ispanijos ir UK vyko kaip tarp principingos žmonos ir nepasiduodančio vyro. Ispanija uždarė absoliučią sieną su savo šalimi ir patekimas į ją iki 1982m. buvo galimas tik pėsčiomis. Taip pat Gibraltaras buvo kaltinamas dėl narkotikų gabenimo, tabako kontrabandos, pinigų plovimo ir mokesčių vengimo.

Ispanai nepsidavė ir vėl paprašė surengti referendumą (Gibraltaro gyventojų apklausą) ar tikrai jie nori gyventi ir būti priklausomi nuo UK. Deja ir antrasis bandymas ispanams buvo nesėkmingas. Gibraltaro gyventojai beveik vieningai pasisakė už tai, kad šis Ispanijos pasiūlymas būtų atmestas.

Tad nenustebkite, jeigu tiek iš ispanų, tiek iš Jungtinės Karalystės piliečių išgirsite skirtingas nuomones apie Gibraltarą. 

Nemokėkite už tai, ką galite padaryti patys

Uola yra milžiniška, virš  400 m aukščio, tad įkopti į ją ir takeliais aplankyti visus įdomiausius taškus yra ką veikti. Kai tik kirtome Gibraltaro pasienio muitinę tarp Ispanijos ir Jungtinės Karalystės – mūsų kelią pastojo daugybę gidų, kurie siūlė įvairias mokamas paslaugas. Tame tarpe: užsikėlimas keltuvu, pasivažinėjimas specialiu, tik tiems takeliams skirtu transportu ir t.t. Tačiau ties šiais pasiūlymais mes nepasimovėme ir maloniai atsisakę – nusprendėme įsijungti tiesiog navigaciją telefone ir kopti pėsčiomis. Tačiau čia irgi padarėme klaidą, nes ėjome takeliais, kuriuos rodė navigacija ir atvedė prie punkto, kuriame stovėjo kitas gidas ir vėl mūsų prašė praėjimo mokesčio. Žinoma, mes, matydami, kad nėra kitos išeitis – susimokėjome po 7 eur, gavę tikslų žemėlapį – nukulniavome takeliais. 

Buvome laimingi, kai prieš akis atsivėrė kvapą gniaužiančios panoramos, kai pasiekėme aukščiausius uolos taškus, kai pamatėme laukines beždžiones ir jos net užšoko mūsiškiams ant kupros. Visa tai buvo įspūdinga ir pirmą kartą per visas keliones pajautėme žodžiais nepaaiškinamą įspūdį.

Tačiau kai pamatėme kai ką, nusprendėme pasidalinti, kad pasimokytumėte iš mūsų klaidų. Žinoma, jeigu turite gerą fizinę formą. Jau beeidami žemyn – uolos šlaito šone pamatėme mažyčius laiptelius, kurie vedė iki pat apačios. Tai reiškia – veda ir nuo apačios iki pat viršaus. Tie laipteliai – visiškai nemokami. O lipant jais – atsiveria dar gražesni potyriai.

Vaizdas iš aukštai. Sandros Galdikaitės nuotr.

Tad jeigu pasitikite savo fizine forma, sąnariais ir ištverme – ieškokite šių laiptelių. Beje, jau jais lipant sutiksite tikruosius Gibraltaro sergėtojus – laukinius magotus, mielas makakų genties beždionėles. Jos tiesiog keliauja laipteliais į viršų ir žemyn, todėl gali ilsėtis ant pusiaukelėje. Jos mielos, tačiau jeigu žmogus jas erzina ir per daug lenda į jų privačią erdvę – gali ir supykti. Tad elkitės pagarbiai ir jos su jumis elgsis taip pat. 

Sandros Galdikaitės nuotr.

Taip pat ir su gamta: Gibraltaro uola yra draustinis, tad pagarba faunai ir florai – būtina. Nesvarbu kiek ten paliksite pinigų, tačiau jų kiekis pasidaro visiškai niekinis, kai prasideda sąlytis su gamta. Šios uolos unikalumas iki šiol yra išlikęs dėl vienintelės priežasties. Nepasiant visų karų ir nesutarimų – žmonės sutarė dėl vieno: užlipus ant Gibraltaro žemės – susitvarkyti po savęs yra šventas reikalas. Tą pamatysite tiek gatvėse, tiek bezdžionei prižiūrint kitą bezdžionėlę. 

Tiesioginė galimybė sekti kelionę valandos tikslumu 

Ir toliau su jumis dalinsiuosi straipsniais bei video vlogais apie savo kelionę traukiniais į Gibraltarą bei atgal. Už operatyvų video montažą dėkoju video guru – Kęstučiui Petkevičiui. Kuris iš karto kiekvieną dieną gauna mano nufilmuotus video ir juos operatyviai montuoja, kad tik kuo greičiau pasidalintume traukinių naujienomis su jumis! O jeigu norite bent akies krašteliu kartu keliauti su manimi – visus iš karto online keliamus karštuosius video galima sekti mano Instagram paskyros @sandragald  istorijose.

O apie savo keliones gyvai ant scenos pasakoju, ir akis į akį pasikalbėti yra galimybė Pasaulio kultūrų klube, 9 Vėjai Culture Club, Kauno r.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Virtualus sausio 13-osios pagarbos bėgimas

Avatar

Paskelbta

Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis
Mokytoja Anna Černiavska
Gyvendami šių dienų realijomis, bet vis dėlto norėdami pademonstruoti valią ir ryžtą, iškėlėme sau ir kitiems tikslą: didinti ištvermę bei fizinį aktyvumą ir visus asmeninius sportinius pasiekimus skirti Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečiui pažymėti. Vilniaus r. Pagirių gimnazijos fizinio ugdymo mokytojai inicijavo virtualų Pagarbos bėgimą mokiniams, tėveliams, mokytojams.
Prie iniciatyvos prisijungė Vilniaus r. Kalvelių S. Moniuškos gimnazija (13 mok.), mokytoja Anna Černiavska, Vilniaus r. Paberžės ,,Verdenės“ gimnazija (45 mok.), mokytojas Valdemar Šaveiko, Vilniaus r. Lavoriškių Stepono Batoro gimnazija (6 mok.), mokytojas Eduard Špakov, Vilniaus r. Valčiūnų gimnazija (22 mok), mokytoja Nelli Muchlajeva, Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija (7 mok.), mokytoja Roma Graužinytė, Nemenčinės Konstantino Parčevskio gimnazija (20 mok.), mokytojas Justyn Alicki, Bezdonių Saulėtekio pagrindinė mokykla (6 mok.), mokytojas Justyn Alicki, Vilniaus r. Avižienių gimnazija (10 mok.), Viačeslav Verbovik bei Vilniaus r. Pagirių gimnazijos mokiniai 5-6 klasės (90 mok.), 7-8 klasės (70 mok), gimnazijos I – IV klasės (90 mok.), mokytojai I. Garnytė, R. Leganovič, Z. Leganovič, N. Ilgevičienė, V. Tubelienė. Visi Pagarbos bėgimo dalyviai apdovanoti renginio sertifikatais.
Džiaugiamės, kad pavyko suburti mokinius ir mokytojus bendram, neįprastam Pagarbos bėgimui, kad visi anksčiau minėtieji žmonės skyrė laiko ir jėgų. Nuostabu, kai supranti, kad prabėgus trisdešimčiai metų po sausio 13-osios įvykių yra neabejingų gražioms idėjoms ir susitelkimui.  Todėl norisi pažymėti įsimintiniausius Pagarbos bėgimo momentus. Jauniausias dalyvis – antrokas Martin Verbovik (Avižienių gimnazija), kuris nubėgo 2,33 km. Ilgiausią 11,04 km distanciją nubėgo Erik Černiavski (Lavoriškių Stepono Batoro gimnazija) bei Evelina Rubanova (10,02 km, Valčiūnų gimnazija). Net 16,26 km nuėjo Julia Buriak (Nemenčinės Konstantino Parčevskio gimnazija) ir  Kšyštof Bogdanovič (Pagirių gimnazija).
Savo asmeniniu pavyzdžiu, eidami, bėgdami ar čiuoždami slidėmis mokinius motyvavo mokytojai V. Verbovik ir V. Šumskis iš Avižienių gimnazijos, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, istorijos mokytoja R. Korotkovienė bei fizinio ugdymo mokytojai I. Garnytė, R. Leganovič, Z. Leganovič, N. Ilgevičienė ir kiti mokytojai iš Pagirių gimnazijos.
Pagarbos bėgimu siekėme skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei, prisimenant kovas už jos Laisvę ir Nepriklausomybę, bei ugdyti ištvermę ir sąmoningą požiūrį į sveikatinimo užsiėmimus. Tik sąmoningi ir sveiki piliečiai geba išlaikyti/išsaugoti iškovotus siekius, todėl šis Pagarbos bėgimas – įrodymas, kad laisvė ir nepriklausomybė tvirtose ateities jaunuolių rankose.
Dėkojame visiems dalyviams ir tikimės, kad pirmą kartą organizuotas renginys Virtualus Sausio 13-osios Pagarbos bėgimas Vilniaus rajono mokykloms taps tradicija, įprasminanti istorinius įvykius bei sąmoningą požiūrį į bėgimą ir sveikatą.
Pagarbos bėgimo koordinatorė Nijolė Ilgevičienė

Skaityti toliau

Naujienos

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins 46 km ilgio kelią saugomoms žuvims

Avatar

Paskelbta

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronaviruso (COVID-19) protrūkius.

Per praėjusią parą izoliuoti 1265 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 82 180 asmenų.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 45 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).

Šiuo metu pradėta, bet dar nebaigta 438 atvejų epidemiologinė diagnostika, kadangi šie atvejai į sistemą pateko vėlai vakare.

Atvejai, fiksuoti protrūkiuose

Pirmadienį registruoti koronaviruso atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Kretingos rajone įsikūrusiuose Padvarių socialinės globos namuose, Vilniaus Valakupių reabilitacijos centre, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje.

Taip pat patvirtinti atvejai, susiję su protrūkiais Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Giliukas“, kur iš viso patvirtinti trys infekcijos atvejai, taip pat Kazlų Rūdos lopšelyje-darželyje ,,Pušelė“ – su šiuo protrūkiu siejami 24 COVID-19 ligos atvejai, įskaitant antrinius, t. y. šeimose.

Vakarykštę parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiai Klaipėdoje veikiančioje baldų gamybos įmonėje, maisto gamybos ir tiekimo įmonėje Vilniuje, langų gamybos įmonėje Vilniaus rajone, Ukmergėje veikiančiame automobilių servise.

Taip pat registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Kaune veikiančioje žaliavas konditerijos ir duonos gaminiams tiekiančioje įmonėje, Kauno maisto pramonės įmonėse, trąšų gamybos įmonėje Kėdainiuose, plastiko ir gumos gamybos įmonėje Biržuose, statybų įmonėje Panevėžyje, metalo apdirbimo įmonėje Šiauliuose, dviračių gamybos įmonėje Šiauliuose, pakavimo įmonėje Telšiuose.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 33.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje

Avatar

Paskelbta

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt