Connect with us

Naujienos

5G ryšys – pavojingas? Štai, ką mano mokslininkai

Avatar

Paskelbta

Ypač greitas internetas gali pakeisti verslą. Bet kai kurie žmonės ypač susirūpino dėl jo įtakos žmonių sveikatai. Bet ar tam iš tiesų yra rimtas pagrindas? Pasirodo jau yra atlikta nemažai tyrimų, kurie padeda atsakyti į nerimą keliančius klausimus.

Svetainėje charge.org net yra kuriamos peticijos prieš 5G ryšio plėtrą. Pasaulio ekonomikai yra būtina ir toliau tobulinti technologiją, kuri gali turėti  didžiulį poveikį verslo greičiui. Tačiau tuo pačiu metu reikia užtikrinti, kad ši  yra saugi.

Mokslinis susirūpinimas dėl elektromagnetinės radiacijos JAV tęsiasi jau beveik 20 metų ir apima tam tikrą tyrimą. Jis teigia, kad didėjant radijo bangų dažniui žmonių smegenys sugeria daugiau radiacijos. Šio darbo rezultatai iš esmės buvo paneigti. Vis dėl to, naujausi mobiliųjų telefonų radiacijos tyrimai iškėlė daugiau klausimų, nei  suteikė atsakymų. Tai gali sukelti dar didesnį nepasitenkinimą naujomis 5G – didesnio dažnio radijo bangomis.

Kas yra tas 5G?

Tai belaidė technologija, kuri leidžia atsisiųsti didžiulius failus – filmus, žaidimus – daug greičiau bei iš esmės padidinti naršymo internete greitį. Šios belaidės radijo bangos veiks aukštesniame dažnyje nei  4G bangos. Pačios radijo bangos, vadinamos milimetrinėmis bangomis, taip pat bus trumpesnės. Naujosios aukštesnio dažnio bangos neįsiskverbia į pastatus ar medžius, kaip ir jų trumpesnės „pusseserės“. Dėl šios priežasties 5G ryšiui reikia didesnės infrastruktūros. Galiausiai, norint prisijungti prie 5G tinklo, reikės žymiai daugiau antenų, pastatytų viena šalia kitos. Jau trys telekomunikacijų paslaugų teikėjai Pietų Korėjoje paleido 5G tinklą. Keletas JAV įmonių taip pat vykdo parengiamuosius darbus, skirtus sumontuoti panašius tinklus. Tai procesas, kurį vykdant iškilo daugybė problemų.

Remiantis Elektros ir elektronikos inžinierių standartų asociacijos instituto duomenimis, nėra moksliškai pagristų įrodymų, kad lėtinis radijo bangų, kurių dažnis yra nuo 0 iki 300 GHz, poveikis keltų pavojų sveikatai – o 5G ryšio bangos neišeina už nurodyto diapazono ribų. Niujorko Universiteto ir  Templo universiteto medicinos mokyklos tyrėjai, teigia, kad greičiausiai trumpesnės radijo  bangos, siejamos su 5G tinklu, neįsiskverbs į žmonių odą. Todėl, tai bus dar mažiau susirūpinimą sveikata kelianti technologija už prieš tai buvusią.

Mokslas neturi įrodymų, kad 5G kenkia sveikatai

Vis dėl to, 2011 metais, Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, teigė, kad elektromagnetinė radiacija galimai pasižymi kancerogeniniu poveikiu žmonėms. Šiuo metu ji yra priskirta tai pačiai kategorijai kaip benzinas, variklių išmetamosios dujos ar alavijo augalas. Yra atliekamas elektromagnetinės radiacijos poveikio žmonių sveikatai tyrimas, kurį apima ir  nepriklausomas 30 metų vykdomą tyrimas, vadinamas COSMOS tyrimu. Jis buvo pradėtas vykdyti 2007 metais. Tarptautinis konsorciumas paskelbė pirmąjį savo tyrimą spalį. Pastarasis tyrė galvos skausmo ir mobiliųjų telefonų naudojimo paplitimą. Mokslininkai analizavo telefonų įrašus paskutinius keturis metus ir uždavė tiriamiesiems  klausimus apie telefono naudojimą bei jų galvos skausmų dažnumą. Taip pat teiravosi, ar anksčiau jie buvo praradę klausą ar susidūrę su spengimu ausyse. Tyrimo metu nustatyta, kad nors daugiausia mobilųjį telefoną naudojusių asmenų šie tiek dažniau skundėsi galvos skausmu. Tačiau ši priežastis buvo greitai paneigta.

„5G yra besikurianti technologija, kuri dar nebuvo apibrėžta.”
Michaelis Vaidas

Nepaisant įrodymų, įrodančių tiesioginį ryšį tarp mobiliųjų telefonų ir žmonių sveikatos problemų, trūkumo, žmonės ieško kitų signalų. Tų, kurie įrodytų, kad šios radijo bangos gali būti kenksmingos sveikatai. Kai tyrimo Jungtinėje Karalystėje metu buvo nustatyta, kad didėja vieno sunkiai išgydomo smegenų vėžio  atvejų, kai kurie mokslininkai  dėl to apkaltino mobiliuosius telefonus, nes augliai  atsirado netoli ausų ir kaktos (tyrimas nesigilino į auglių priežastį).  Remiantis 2018 metais JAV Nacionalinės Toksikologijos Programos atlikta ataskaita, žiurkėnams, kurių kūnus veikė didelio dažnio radijo bangos, prilyginamos gaunamoms naudojantis  2G ir 3G  mobiliojo ryšio telefonais,  išsivystė piktybiniai širdies augliai. Keletas įrodymų nustatė ryšį  tarp gaunamos radiacijos kiekio ir antinksčių bei žiurkėnų smegenų auglių. Atlikus tyrimus su moteriškos lyties žiurkėmis, taip pat vyriškos ir moteriškos lyties pelėmis, nebuvo iki galo aišku, ar bet dalis išsivysčiusių auglių gali būti siejami su radijo bangų dažnio poveikiu.

Vis dėl to, tyrimai su žiurkėmis, nėra tokie pat kaip tyrimai su žmonėmis. Be to, žiurkės buvo veikiamos radijo dažnio bangų ilgesnį laiką ir didesniais kiekiais nei vidutinis mobiliojo telefono naudotojas. Galiausiai, tyrimui vadovaujantis mokslininkas Michaelis Vaidas per tyrimo pristatymą teigė, kad šis nėra niekaip susijęs su 5G ryšiu.

„Tyrimo metu nustatyta, kad nors daugiausia mobilųjį telefoną naudojusių asmenų šie tiek dažniau skundėsi galvos skausmu. Tačiau ši priežastis buvo greitai paneigta. “

Diskusijos iki šiol kelia ginčus. Ar elektromagnetinė radiacija gali pakenkti žmonių sveikatai? Daugelis mokslininkų teigia, kad žemo dažnio radijo bangos, kurias skleidžia mobilieji telefonai, nėra kenksmingos žmonėms. Didžioji dalis atliktų tyrimų yra nenuoseklūs. Nemaža dalis tyrimų priklauso nuo pačių dalyvių nuomonės apie savo patirtį. Dėl to, kad yra per daug aplinkos veiksnių, galinčių turėti įtakos pasireiškiančiam poveikiui sveikatai.

Be to, visi iki šiol atlikti tyrimai buvo atlikti su senesnėmis belaidėmis technologijomis. Nėra atlikta tyrimų apie 5G ryšio poveikį. Praėjusių metų vasarį, Konektikuto valstijos senatorius Ričardas  Blumentalis  išreiškė susirūpinimą dėl 5G tinklo poveikio žmonių sveikatai trūkumo. Kai kurie mokslininkai pareiškė esą susirūpinę ir prieš paleidžiant šį tinklą pareikalavo atlikti tolimesnius 5G tyrimus. JAV miestai kovoja dėl 5G tinklo paleidimo ne tik dėl galimo pavojaus sveikatai, bet ir naujųjų antenų estetinių trūkumų.

„Turite atskirti 5G rinkodarą nuo 5G technologijos“          
                                       Aleksas Gelmanas

Svarbu suvokti, kad viešumoje yra aktyviai diskutuojama apie šios technologijos politinį ir komercinį kontekstą. 5G tinklas pakeis greitį, kuriuo failai bus atsisiunčiami, todėl  pasikeis ir verslo našumas. Pirmosios šalys, kurios pritaikys šią technologiją, turės ekonominį pranašumą. Praėjusių metų pabaigoje beveik 5 milijonai žmonių Pietų Korėjoje pasirašė sutartis dėl 5G ryšio paslaugos. Kai kurie politikai galvoja, kad Rusija skleidžia propagandą JAV ir bando paskleisti nepasitikėjimą 5G ryšiu, siekdama sulėtinti šalies technologinę pažangą. RT America, Rusijos naujienų portalas, paskelbė keletą straipsnių apie  5G ryšį ir jo galimas grėsmes. Tuo tarpu Rusija jau išbando 5G ryšio technologiją Maskvoje. Argi ne paradoksas?

“Pasaulio šalys, kurios pirmosios pritaikys šią technologiją – turės ekonominį pranašumą.”

Kalbant apie 5G ryšio žalą sveikatai, svarbu pažymėti vieną faktą. 5G ryšis dar nebuvo plačiai išbandytas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Privalu atskirti 5G rinkodarą nuo  5G ryšio technologijos,” – teigia Aleksas Gelmanas, įmonės „Vertical Bridge“ generalinis direktorius. Ši įmonė teikia mobiliojo ryšio bokštų įrenginius belaidžio ryšio įmonėms. „Yra daugybė nepagrįstų tvirtinimų, kad 5G ryšys yra tiesiog padidinto dažnio 4G ryšis, ir todėl nėra nustovėjusių tarptautinių standartų, apibrėžiančių 5G ryšį.“ Verizon, AT&T, ir kitos bendrovės teigia, kad jos jau atlieka 5G ryšio bandymus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vis dėl to, Gelmanas teigia, kad tarptautinė įmonių grupė 3GPP, apibrėžianti 5G ryšio parametrus, nepradės su specifikacijomis susijusių darbų iki 2020 metų pradžios.

Jau žinome, kad  5G ryšis  nepaplis po pasaulį dar bent kelis metus. Taip pat turi būti atlikti tyrimai. Jei vis dar nerimaujate dėl mobiliojo ryšio telefonų radiacijos poveikio jūsų sveikatai, naudokite laisvų rankų įrangą.


fastcompany.com informacija

Iš anglų kalbos vertė Inga Bočiūtė

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Miestas

Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo/pasirinkimo Traidenio g. 5, Tverečiaus g. 18

Avatar

Paskelbta

Kuriant švarios energijos vartojimo planus – vilniečių elektroninė apklausa

  Stebėdamas padidėjusią klimato kaitą ir senkančius gamtos išteklius, Vilnius kartu su Lietuva ir visa Europos Sąjunga renkasi švarią energiją. 2018 m. paskelbtoje Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijoje įrašytas tikslas ateityje vartoti tik atsinaujinančią… ❯❯❯

Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo/pasirinkimo Didlaukio g. 34

❯❯❯

Kitąmet Vilniuje rinkliavos už atliekų tvarkymą apskaičiavimo modelis nesikeis – ir toliau bus laikomasi principo „teršėjas moka“

Šiandien, lapkričio 18 d., Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų pakeitimo projektą – jais siekiama tiksliau apibrėžti ir sureguliuoti vietinės rinkliavos apskaičiavimą ir mišrių komunalinių… ❯❯❯

„Atliekų kultūra“: nuo informacinio projekto link savarankiško kultūros reiškinio

  Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vykdomas projektas „Atliekų kultūra“ šiemet švenčia dviejų metų gimtadienį. Per tą laiką „Atliekų kultūra“ spėjo tapti aplinkai draugiško gyvenimo būdo dalimi daugeliui Vilniaus regiono gyventojų. Ši iniciatyva… ❯❯❯

„Vilniaus vandenų“ specialistai sunerimę: nuotekose randa pavojingų teršalų – sunkiųjų metalų

Vandentvarkos UAB „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad daugėja nuotekose aptinkamų sunkiųjų metalų. Dalis jų – toksiški, galintys sukelti sunkius susirgimus. Nors šie metalai į aplinką dažniausiai patenka iš pramonės įmonių, jų gausu ir mūsų dažnai naudojamuose daiktuose –… ❯❯❯

Vilniuje įrengtos stebėjimo kameros jau fiksavo pirmuosius atliekų tvarkymo pažeidėjus

Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA), spalio mėnesį įrengusi pirmąsias stebėjimo kameras šalia komunalinių atliekų šalinimo konteinerių, vos per kelias savaites nustatė daugiau kaip 70 atliekų tvarkymo pažeidimų. Dažniausiai… ❯❯❯

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt