Vilniečiams – Paslaugos, Akcijos, PasiūlymaiLietuvio istorija – mineralų paieškos mane atvedė į Maroką

Dešimtys aplankytų mugių, šimtai sutiktų prekeivių kaunietį atlydėjo iki lemtingos pažinties, kuri atvedė net iki pat Maroko. Kaip mineralų paieškos padėjo pažinti tolimą šalį bei atrasti lietuviškai kalbantį marokietį pasakoja „Mineralų magija“ studijos įkūrėjas Vitalijus Šinkariovas. Apsilankymas mugėje, pasibaigęs netikėta pažintimi Vitalijus pasakoja, kad pradėjus medituoti ir jausti mineralus, susidomėjimas atvedė į įvairiausias muges ir parodas. „Kai pradėjau kainas lyginti keliose vietose, skirtumas būdavo net 3 ar daugiau kartų, tada supratau, kad greičiausiai jų vertė...
Avatar Donata Zabulionė2020 3 vasario

Dešimtys aplankytų mugių, šimtai sutiktų prekeivių kaunietį atlydėjo iki lemtingos pažinties, kuri atvedė net iki pat Maroko. Kaip mineralų paieškos padėjo pažinti tolimą šalį bei atrasti lietuviškai kalbantį marokietį pasakoja „Mineralų magija“ studijos įkūrėjas Vitalijus Šinkariovas.

Apsilankymas mugėje, pasibaigęs netikėta pažintimi

Vitalijus pasakoja, kad pradėjus medituoti ir jausti mineralus, susidomėjimas atvedė į įvairiausias muges ir parodas. „Kai pradėjau kainas lyginti keliose vietose, skirtumas būdavo net 3 ar daugiau kartų, tada supratau, kad greičiausiai jų vertė yra visai kitokia arba trūksta žinių apie mineralų kokybės niuansus“.

Vaikščiodamas vienoje iš parodų sutikau keliavau per visas palapines žvalgydamasis. Kai buvo belikę vos keletas palapinių ir buvau jau pasiryžęs baigti savo pasivaikščiojimą, staiga pajutau nenumaldomą norą aplankyti likusias kelias palapines. Žengęs porą žingsnių į priekį, akimis, susitikau su besišypsančiu marokiečiu. Kurį laiką žvilgsniais tyrinėjom vienas kitą, kol mane nusmelkė jausmas, jog šį žmogų pažįstu ir daug seniau nei jis yra iš tiesų šiame kūne. Pakalbinau pardavėją ir pradėjus bendrauti atrodė, tarsi šis jausmas abipusis.

Pasikviečiau šį žmogų pas save į svečius ir taip supratau, jos šis žmogus yra gimęs ir augęs Maroke, tačiau laisvai kalba, rašo ir skaito lietuviškai, o Lietuvoje jaučiasi kaip namuose. Kai paklausiau kaip atrado Lietuvą, atsakė, jog Prancūzijoje per televiziją pamačius kalbant apie Lietuvą ir nusprendė, kad turi čia atsidurti.

Po pusmečio nuo mūsų pažinties aš išskridau pas jį į Maroką. Iki tol apie šią šalį nebuvau girdėjęs praktiškai nieko. Noras nukeliauti ten atsirado, kai pradėjau jo klausinėti, ar ten yra mineralų, ar galima įsigyti ir jis mane pasikvietė atvykti ir viską pačiam pamatyti.”

Pažintis su 40 milijonų nuoširdžių žmonių

Mineralų žinovas pasakoja, kad didžiausią įspūdį Maroke jam paliko visgi ne patys mineralai, o čia gyvenantys žmonės – „Ten visi labai nuoširdūs, mandagūs. Nemačiau Maroke nei vieno viešai rūkančio žmogaus. Važiuojant tarp miestų, vidury nakties vis pastebėdavau mažose grupelėse sėdinčius vyrus. Paklausiau draugo, ką jie ten veikia? O man atsakė – bendrauja. Ten taip įprasta. Dieną jie dirba, po darbo laiką skiria šeimai, o vėlyvą vakarą leidžia vyrų bendrystėje.

Kitą dieną keliaudami į dykumą pametėme automobilio raktelius. Mums beieškant per penkias minutes sustojo gal 8 automobiliai, pradėjo klausti, ar viskas gerai, gal kuo padėti. Mes jiems paaiškinome, kad pametėme raktelius ir jų ieškom. Tai jie vieni per kitus kvietė papildomai žmones. Po 15-20 minučių mūsų raktų ieškojo gal 100 žmonių. Jie atsirado iš niekur ir vieni kitiems pasakojo, ko ieškom, tad visi norėjo padėti. Ir žinoma, galiausiai radom!

Panašu, kad ten miestai niekada nemiega. 1 ar 2 valandą nakties galima nueiti į kavinę pavalgyti, atsigerti arbatos. Maroke laikas tiesiog sustoja, ten niekas niekur neskuba. Net į oro uostą! Kartais pagalvoju, gal ten paprasčiau, nes šilta? Marokas – šalis daugiausiai pasaulyje naudojantis saulės energijos, pasakojo marokietis, net troleibusai naudoja saulės šviesą. O kai saulės daugiau, gal ir skubėti nereikia, bei nuotaika geresnė.”

Šalis, kurioje neegzistuoja konkurencija

„Fosilijų ir mineralų pardavėjų Maroke yra ištisi miesteliai. Tie pardavėjai eina į kalnus jų rinkti, valyti, apdirbti, tada pardavinėja krautuvėlėje. Pardavėjas po apsilankymo, pasiūlo užsukti pas jo kolegą, kuris turi tokių pačių mineralų. Atrodo, kad ten net nėra konkurencijos.

Nuėjome kažko užkąsti ir mums belaukiant patiekalo, virėjas išeina ir perbėgęs gatvę iš kitos kavinukės atsineša kažkokį produktą mūsų patiekalui. Matyt pritrūko produkto, pasakė man draugas, pamatęs nustebusį mano žvilgsnį. Ir jiems tai yra visiškai normalu.”

Studija, kurioje medituoju – tonos mineralų

Vitalijus teigia, kad atvykę į jo studiją, žmonės dažnai jaučiasi kiek neįprastai – „Šioje studijoje yra kelios tonos mineralų. Kai kuriems nuo tokių vibracijų, nirisi iš karto prisėsti. O man čia gera. Gal dėl to, jog tie visi mineralai atsirado palaipsniui, taip kūnas priprato prie jų vibracijų.

O iš Maroko galima mineralus vežtis laisvai. Tad nenuostabu, kad po pirmos kelionės vežiausi net tris lagaminus. Radau daugybę nuostabių ir kolekcinių mineralų, negalėjau susilaikyti. Oro uosto darbuotojai nustebusiu žvilgsniu manęs klausė, ar Lietuvoje nėra akmenų, jei šitiek mineralų vežiesi? Maroke tęsiasi visas Atlaso kalnynas, tad jų turi begales. Greičiausia todėl jiems atrodo taip keista, jog toks kiekis „akmenų“ keliauja lėktuvu „.

Mylimą Maroką parodys ir bendraminčiams

Vitalijus pasakoja, kad dabar gyvena kelionės planavimo nuotaikomis. Jis organizuoja nekomercinę kelionę į Maroką, o su šalimi supažindins jo draugas, lietuviškai kalbantis marokietis. Jo planuojamos kelionės turi tris pagridninius tikslus – „Pirmasis, žinoma, pažinti nuostabią šalį, pajusti kito žemyno vibracijas. Antra, noriu leisti mineralų gerbėjams pajausti, kaip smagu yra savo rankomis surikti mineralus nuo žemės. Taip pat leisimės į urvus, kur galėsime mineralų išsikasti, savo rankomis. Kelionės metu vyksime į maudynes šiltame mineraliniame geizerių vandenyje, josime su kupranugariais į Saharos dykumą, kurioje nakvosim, klausysim gyvos marokietiškos muzikos. Taip pat rinksime ir fosilijas, kurios liko po buvusio vandenyno. Kelionėje, rytais, mokysimės meditacijų. Meditacija – mano gyvenimo būdas, kuris palaiko švarą ir tvarką minčių sraute.

Kelionių tikslas buvo vienam kitam labiau mineralais besidominčiam žmogui padėti pamatyti jų augimvietes, savo rankomis paliesti tas olas, tačiau vos užsiminus apie tokią galimybę, norinčių atsirado labai daug! Dabar suplanuotos dvi kelionės, gali būti, kad ateityje bus ir daugiau. Gera dalintis patirtimis ir pojūčiais su bendraminčiais.”

Dalinkitės su savo draugais

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Subscribe  
Notify of
Scroll Up