Connect with us

Miestas

VGTU statybų inžinerijos absolventė idėjų nuosavam verslui sėmėsi Suomijoje

Avatar

Paskelbta

Programos „Erasmus jauniesiems verslininkams“ dalyvė ir Vilniaus VGTU universiteto absolventė Julija Lobaškina 2019 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais įgijo naujos verslo patirties, keturis mėnesius stažuodamasi Suomijoje, nedidelio miestelio Savitaipale įmonėje „Savitaipaleen kantri Hostelli Oy“. Ji mums mielai papasakojo apie savo patirtis Suomijoje ir ateities planus.

Julija. vgtu.lt nuotr.

Papasakok apie save.

Esu Julija, kai kas jau dabar mane vadina „braškių mergaite“, bet tokia buvau ne visada… Turiu statybų inžinierės diplomą, po studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete kelerius metus dirbau statybų procesų inžiniere, paskui perėjau į gamybos sektorių. Ten dirbau vienoje didžiausių Lietuvos įmonių „KG Constructions“, gaminančių ir montuojančių stiklo ir aliuminio fasadų konstrukcijas. Vėliau perėjau į verslo konsultavimo sritį. Pagrindinė mano darbo funkcija buvo verslo procesų optimizavimas. Darbas visada man teikė didelį pasitenkinimą, tačiau susilaukus vaikelio požiūris į gyvenimą drastiškai pasikeitė. Norėjau daugiau laiko praleisti su sūnumi, bet kartu daryti ir tai, kas teikia džiaugsmą man ir aplinkiniams, todėl nusprendžiau kurti savo verslą žemės ūkyje. Taigi, kartu su mama pradėjome auginti braškes.

Kas ir kodėl paskatino dalyvauti programoje „Erasmus jauniesiems verslininkams“?

Kaip jau minėjau, mano išsilavinimas niekaip nesusijęs su žemės ūkiu, bet žemė visada traukė. Labai patikdavo leisti laiką lauke ir su mama besišnekučiuojant išravėti gėlyną. Dirbdama savo darbą supratau, kad patiriu daug streso ir nenešu žmonėms džiaugsmo, o taip norėjosi sukurti kažką, kad žmonės galėtų nusišypsoti ir pasidžiaugti, todėl ir nusprendžiau pradėti savo verslą. Kodėl būtent braškės? Dievinu braškes. Kažkada su tėvais teko pasodinti 2 000 daigų savo lauke ir jomis džiaugtis 4 metus! Braškių buvo nemažai, valgydavome mes jas, kaip sakoma, pilna burna. Visi artimieji taip pat buvo aprūpinti šiomis skaniomis uogomis. Ko nesuvalgydavome parduodavome savo bičiuliams, tačiau nelaikėme to savo verslu, labiau hobiu. Po ketverių metų užarusios lauką su mama pajutome tokią tuštumą, kad rodės, praradome dalelę savęs, todėl kartu su mama nusprendėme vėl sodinti braškes ir savo hobį paversti verslu. Taip džiuginti žmones – skaniomis braškėmis ir geromis emocijomis! Juolab turėjau puikią progą: neseniai buvau susilaukusi sūnaus ir žinojau, kad tokį darbą galėsiu puikiai suderinti su motinyste.

Pradėjusi savo verslą supratau, kad trūksta tam tikrų žinių, todėl suskatau ieškoti galimybių užpildyti spragas. Vieną dieną, ieškodama internete informacijos apie paramą verslui, radau šią programą – „Erasmus for Young Entrepreneurs“ – ir nė sekundės neabejojusi nusprendžiau dalyvauti atrankoje. Jau kitą dieną susisiekiau su Lietuvos darbdavių organizacija ir gavau visą reikiamą informaciją. Perėjau atranką ir pradėjau rengti dokumentus.

Ko išmokai verslo vizito metu Suomijoje?

Šis projektas dar kartą patvirtino, jog siekiant tikslo, kartais tenka išeiti iš komforto zonos. Neslėpsiu, buvo nedrąsu vykti į užsienį su vaiku, bet įveikiau visus sunkumus ir džiaugiuosi rezultatu. Pirmasis iššūkis buvo skristi vienai su mažu vaiku ir lagaminais. Sūnui dar nebuvo nė 1,5 metukų. Jis labai smalsus ir nenuorama, tai jau laukdama oro uoste ėmiau būkštauti, ar teisingai elgiuosi ir kaip aš su tuo susitvarkysiu… Bet susitvardžiau ir nusprendžiau, kad lengvų kelių nebūna, o ir vaikui bus gera patirtis pagyventi kitokioje aplinkoje. Sunkiausia buvo derinti vaiko priežiūrą ir darbą. Iš pradžių gelbėdavo vaikų kambarys, įrengtas verslininko darbo vietoje. Tai dirbdavau vaikų kambaryje, kol vaikas žaisdavo, o sudėtingesnes užduotis atlikdavau vaiko pietų arba naktinio miego metu. Vėliau į pagalbą pasikviečiau ir mamą, ji padėdavo pasirūpinti vaiku, kol dirbdavau.

Mane priėmusi įmonė „Savitaipaleen kantri Hostelli Oy“ dar turi ir dukterinę įmonę, tai daugiau dirbau su šiąja, nes jos veikla labiau susijusi su maisto pramone ir ūkininkais. Vertingiausia verslo vizito pamoka buvo ta, kad įgijau daug praktinių žinių ir turėjau galimybę mokytis iš tikrų savo srities specialistų. Išmokau, kaip kurti marketingo strategiją ir jos laikytis praktiškai, kaip vesti derybas su partneriais ir tiekėjais, kaip valdyti ir motyvuoti personalą. Svarbiausia – kaip tvarkyti finansus. Įmonės vadovė Päivi Eitomaa padėjo apskaičiuoti mano produkto savikainą, o tai ypač svarbu verslo pradžioje.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrei?

Didžiausias iššūkis buvo kartu su priimančia verslininke ir mano mentore Päivi Eitomaa, kuri taip pat yra ir įmonės „Savitaipaleen kantri Hostelli Oy“ direktorė, sukurti bendrą produktą. Iki to laiko neturėjau praktikos maisto pramonėje, tad antrinio produkto kūrimas man buvo didelis iššūkis, bet labai įdomus procesas. Kūrėme receptūrą kartu, mačiau, kaip vyksta produktas testuojamas laboratorijoje. Man tai buvo visiškai nauja patirtis, kuri, tikiu, ateityje labai pravers savame versle.

Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę aplankyti daug braškių ūkių Suomijoje, susipažinau su suomiškomis braškių auginimo technologijomis ir rinkos poreikiais. Taip pat labai vertinga patirtis buvo pamatyti, kaip braškės auginamos šiltnamiuose. Tikiuosi šia projekto metu įgyta patirtimi pasinaudoti ir savo versle.

Pagrindinis dalykas, kurio išmokau iš suomių – neskubėti. Darbus daryti užtikrintai, kokybiškai ir be skubos. Buvau įpratusi vienu metu griebtis bent kelių darbų, bet suomiai mane išmokė racionaliai susidėlioti prioritetus ir įvertinti, kada skubėjimas yra neišvengiamas, o kada galima ir reikia dirbti nuosekliai.

Su suomiais bendravome anglų kalba, nors anksčiau, studijų metu, teko lankytis Suomijoje pagal „Erasmus+“ mainų programą, todėl esu šiek tiek pramokusi suomių kalbos. Galiu pasigirti, kad reikalui prispyrus susišnekėčiau. Beje, braškės suomiškai vadinamos mansikka!

Kokia buvo kasdienybė įmonėje? Ar lengva buvo įsilieti į kolektyvą?

Įsilieti į kolektyvą buvo pakankamai lengva, suomiai priėmė labai draugiškai. Kelis mėnesius bendravę tapome gerais draugais, ryšiai nenutrūko iki šiol, turime bendrų ateities planų.

Įmonėje diena dienai buvo nelygu. Kartais dirbdavome biure, kartu spręsdavome kasdienius klausimus, kita vertus, dažnai tekdavo vykti į kitus miestus, lankytis ūkiuose, prekybos vietose: prekybos centruose, turgavietėse, mugėse.

Kolegos visada pagelbėdavo, jeigu kildavo kokių nors neaiškumų ar sunkumų. Dabar galėčiau pasakyti, kad tapome draugais. Mane labiausiai džiugino tai, kad darbo aplinkoje nesijaučia hierarchijos. Visi jaučiasi vienodai svarbūs, todėl ir su vadovais bendrauti buvo paprasta.

Gal pamatei skirtumų tarp šalies, kurioje stažavotės, ir Lietuvos?

Labai džiugino tai, kad projekto metu sutikti verslininkai labai noriai dalijosi patirtimi, technologijomis. Šito pasigendu Lietuvoje… Taip smagu, kai nesijaučia hierarchijos, kai visi darbuotojai jaučiasi vienodai svarbūs ir lygūs. Buvau su vaiku, tad iš pradžių būgštavau, kad verslininkus tai šokiruos, bet jie kaip tik šią aplinkybę priimdavo labai paprastai ir džiugiai. Taip pat mane labai džiugino tai, kad žmonės Suomijoje be galo rūpestingi. Buvau šiek tiek apsirgusi, tai mane priimanti verslininkė Päivi Eitomaa pasirūpino manimi kaip savo šeimos nariu. Nuvežė į polikliniką, padėjo nusipirkti reikiamų vaistų.

Kaip stažuotės metu įgytą patirtį ketini panaudoti kurdama savo verslą? 

Įgytas žinias ir praktiką nukreipsiu į verslo plėtrą, turiu aiškų, jau parengtą planą, kaip toliau vystysiu savo verslą ir kokį antrinį produktą kursiu.

Išmokau marketingo pagrindų. Įmonės vadovė Päivi Eitomaa yra labai patyrusi šioje srityje, ji padėjo kurti savo verslo tinklapį, kurį planuoju baigti iki sezono pradžios. Taip pat išmokau vertinti atgalinį ryšį su klientais, kaupti, sisteminti ir analizuoti klientų nuomones. Taip pat ji padėjo man suplanuoti visus vizitus su ūkininkais ir tarpininkais.

Bene vertingiausias įgytas įgūdis – mokėjimas vesti derybas. Teko kelis kartus su įmonės vadove dalyvauti susitikimuose su tiekėjais ir partneriais, kurių metu perpratau kelis labai svarbius aspektus, kurių reikia laikytis siekiant geriausio rezultato – tai stengtis išgirsti partnerių lūkesčius ir situaciją spręsti palankiai abiems pusėms – vadinamasis win-win sprendimas. Teoriškai man jis buvo žinomas, bet verslo santykiuose dar nebuvo tekę jo taikyti, todėl džiaugiuosi, kad turėjau galimybę išbandyti tai praktiškai.

Dabar šiek tiek geriau suprantu buhalterinės apskaitos svarbą, bet dėl Suomijos ir Lietuvos įstatymų skirtumų negaliu remtis visiškai tais pačiais principais. Akivaizdu, kad dar teks konsultuotis su Lietuvos specialistais. Kad ir kaip ten būtų, džiugu, kad supratau buhalterinės apskaitos pagrindus.

Kokie tavo ateities planai?

Pagrindinis artimos ateities planas yra verslo plėtra ir verslo santykių su projekto metu susipažintais verslininkais vystymas.

Kartu su priimančiu verslininku planuojame kurti bendrą produktą (kol kas nenorėčiau detalizuoti), ketiname jį platinti tiek Suomijoje, tiek Lietuvoje. Taip pat planuojame dalyvauti parodoje Lietuvoje ir pristatyti kartu sukurtą veganišką produktą.

Šį pavasarį ketiname užsodinti 2 hektarus braškių ir beveik hektarą šilauogių bei įrengti du šiltnamius, kad derliaus sulauktume anksčiau. Ateityje planuoju eksportuoti savo produkciją į Suomiją.

Ar tikiesi pasinaudoti Europos Sąjungos parama savo verslo plėtrai Lietuvoje?

Taip, dar prieš išvykdama į Suomiją rengiau projektą paramai gauti, o stažuotės metu sužinojau, kad gavau paramą kaip jaunoji ūkininkė. Tad su stažuotės įmonės kolektyvu net surengėme ta proga pikniką prie ežero. Smagu buvo, kad žmonės taip moka džiaugtis kito žmogaus sėkme. Gautoji parama labai nudžiugino, nes jau šiemet galėsiu įgyvendinti stažuotės metu parengtą investicinį planą.

Teksto autorė Viktorija Liauškaitė

vgtu.lt informacija ir nuotraukos

Miestas

Vilnius reaguoja į rekordinį COVID-19 plitimą: gydymui skiriamas papildomas ligoninės korpusas

Avatar

Paskelbta

Rekordinis vakar nustatytas užsikrėtimo koronavirusu skaičius atsispindi ir ligoninių užimtumo statistikoje: COVID-19 pacientams skirta Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) dalis Antakalnio g. 124 šįryt turėjo vieną laisvą likusią vietą. COVID-19 ligonių gydymą koordinuojančių Santaros klinikų prašymu, nuo šiandien koronavirusu sergantiems pacientams atveriamos ir VMKL patalpos Antakalnio g. 57.

Apie 40 iš 190 šiuo metu čia gydomų pacientų paguldyti per pastarąsias dvi paras, tad VMKL vadovybė nesitiki, kad daugiau nei keli pacientai galėtų būtų išrašyti dar iki šio savaitgalio. Savaitgalį planuojamas nemažėjantis stacionarinio gydymo poreikis, tuo tarpu Vilniaus regione šiuo metu užimta 89 proc. aktyvaus gydymo – tokių, kaip gali pasiūlyti VMKL – lovų.

VMKL patalpose Antakalnio g. 57 veiklą tęs tik ginekologijos ir akušerijos bei vaikų ligų skyriai, visi kiti terapijos skyrių pacientai šiuo metu perkeliami į kitas ligonines – Santaros klinikas, Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę.

VMKL Antakalnio g. 57 ligoninė nuo šiandien yra pasirengusi priimti 60 pacientų. Vertindami prastas pastarųjų dienų tendencijas medikai prognozuoja, kad pirmuosius pacientus čia teks priimti jau šįvakar.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Visos COVID-19 pacientams skirtos palatos aprūpintos deguonies tiekimu. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje yra 12 papildomų lovų. Jau pirmadienį su turimu personalu bus galima priimti dar 30 pacientų. VMKL šiuo metu intensyviai sprendžia apsirūpinimo asmens apsaugos priemonėmis ir įvairia įranga klausimus.

Antakalnio g. 57 tuo pat metu vyksta ir administracijos patalpų perkraustymas – kabinetai taps palatomis. Po visų pertvarkymų čia tikimasi parengti apie 200 koronavirusu infekuotiems ligoniams skirtų vietų. Viena problema nesikeičia – kartu su lovomis turi būti parengtas ir medicinos personalas, kurį surinkti šiuo metu sudėtinga visoms COVID-19 pacientus gydančioms įstaigoms.

 

 

Skaityti toliau

Miestas

Kviečiame architektus, švietimo ekspertus dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto savivaldybė ir Mykolo Romerio universitetas patvirtino savo ketinimus Antakalnyje, Valakupių g. 5, įsteigti progimnaziją. Siekdami rasti geriausius patalpų pritaikymo šiuolaikiniams ugdymo poreikiams sprendimus kviečiame architektus, švietimo ekspertus ir kitus specialistus dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir pateikti savo patalpų ir teritorijos vizijas.

Mūsų tikslas – parengti esamų pastatų komplekso pritaikymo šiuolaikiniam ikimokykliniam, pradiniam ir pagrindiniam ugdymui studiją, kuria remiantis vėliau bus parengta projektavimo užduotis projektavimo paslaugų pirkimui.

Mūsų lūkesčiai kūrybinių dirbtuvių rezultatui: parengta pastatų, esančių Valakupių g. 5 Vilniuje, erdvinės-funkcinės transformacijos į progimnaziją su vaikų darželiu koncepcija.

Dalyvių komandos

Į kūrybines dirbtuves kviečiame tarpdisciplinines ne mažesnes kaip trijų narių komandas, kurias sudarytų bent vienas architektas, bent vienas edukologijos (arba sociologijos) specialistas, taip pat kitos pasirinktos srities ekspertas (pavyzdžiui, kraštovaizdžio architektūros, interjero dizaino, psichologijos) ar bendruomenės atstovas.

Kiekvienai komandai numatytas 3000 eurų honoraras, jeigu komanda dalyvaus visose kūrybinių dirbtuvių sesijose ir pateiks bei pristatys užsakovo lūkesčius atitinkančias studijas (apimant, bet neapsiribojant aiškinamuoju raštu, idėją iliustruojančiais architektūriniais brėžiniais, schemomis, vizualizacijomis).

Registracija

Kūrybinių grupių paraiškos dalyvauti atrankoje priimamos nuo gruodžio 4 iki 18 dienos. Norinčius dalyvauti prašome užpildyti registracijos anketą adresu https://shorturl.at/kBEMN

Registruojantis reikia pateikti motyvacinį laišką (200–500 žodžių), architekto išsilavinimą, edukologo (ar sociologo) išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, kiekvieno grupės nario gyvenimo aprašymą ir svarbiausių architektūros bei mokslo darbų sąrašus (jei reikia su internetinėmis nuorodomis ir iliustruojančia medžiaga). Patirtis projektuojant ugdymui skirtus objektus – privalumas. Taip pat prašytume nurodyti, kuriai iš dirbtuvių temų kūrybinė grupė teiktų prioritetą: 1) miesto mokykla (urbanistinis integralumas, lauko erdvių funkcinis-erdvinis sprendimas, lauko-vidaus integracija); 2) įtrauki mokykla (funkcinės-erdvinės esamų pastatų transformacijos); 3) šiuolaikinė mokykla (interjero ir įrangos sprendimai).

Pagrindinės datos:

2020-12-04–18 kūrybinių grupių registracija į atranką

2020-12-22 atrinktų kūrybinių grupių paskelbimas

2020-12-29 duomenų apie tiriamą objektą pateikimas kūrybinėms grupėms

2021-01-05 Pirmoji sesija. Šiuolaikinės edukacijos erdvinių-funkcinių poreikių modelis ir adaptuojamo pastato galimybės (VGTU). Užsakovo lūkesčiai, iššūkiai ir galimybės (VMS, MRU). Žaliosios mokyklos koncepcija (MRU). Adaptuojamo pastato techninė būklė (VVK). Kūrybinių grupių prisistatymas. Apskrito stalo diskusija.

2021-01-12 Antroji sesija. Kūrybinių grupių pirminių idėjų prisistatymas pagal temas: 1) miesto mokykla; 2) įtrauki mokykla; 3) šiuolaikinė mokykla. Refleksija, diskusija.

2021-01-19 Trečioji sesija. Studijų rengimo eigos pristatymas, vertinimas, diskusija, konsultacijos.

2021-01-26 Kūrybinių darbų pristatymas, diskusija, apibendrinimas.

Ugdymo kompleksą sudarys: progimnazija 1–8 klasės mokiniams (bendrai iki 600 vietų), ikimokyklinio ugdymo įstaiga, vykdanti ir priešmokyklinio ugdymo programą (bendrai iki 130 vaikų). Ugdymas bus vykdomas tradicine pedagogine sistema, tačiau turės „žaliosios mokyklos“ bruožų. Vaikų ugdymas vyks ne tik atnaujintose pastatų vidaus erdvėse, bet bus aktyviai naudojamos ir lauko erdvės. Progimnazija veiks kaip visos dienos mokykla, todėl ypatingai svarbi mokymosi, darbo, ramaus ir aktyvaus poilsio erdvių įvairovė. Mokykloje bus įrengta STEAM laboratorija. Skirtingų pakopų ugdymo erdvės veiks jiems skirtose erdvėse, tačiau dalinsis bendra infrastruktūra (maitinimo, sporto, renginių erdvėmis ir įranga).

Dalis komplekso erdvių ir įrangos bus prieinama mokyklos ir aplinkinės bendruomenės nariams ir ne pamokų metu (sporto, renginių, maitinimo, dirbtuvių, laboratorijų). Svarstomi galimi esamo bendrabučio korpuso pritaikymo scenarijai (pavyzdžiui, dalis ikimokyklinio ugdymo, dalis gyvenamoji atvykstantiems pedagogams).

 

Skaityti toliau

Miestas

2030 m. Vilniuje daugiau nei pusė viešojo transporto bus elektriniai

Avatar

Paskelbta

Rekordiškai atnaujinto sostinės viešojo transporto parko laukia dar didesni pokyčiai – planuojama, kad iki 2030 m. ne mažiau nei 55 proc. visų transporto priemonių sudarys elektra, o dar 45 proc. alternatyviu kuru varomos. Planuojama bene dvigubai plėsti A juostų tinklą, keleiviams pasiūlyti lanksčių atsiskaitymo būdų, kad kelionės viešuoju transportu būtų greitesnės ir patogesnės. Taip pat miestas efektyviai išnaudos turimą troleibusų kontaktinį tinklą ir kitą viešojo transporto sistemos infrastruktūrą.

„Pamename laikus, kai kelionės viešuoju transportu kokybė buvo matuojama, ar autobusas atvažiavo, ar pakeliui nesugedo. Per keletą metų Vilniuje rekordiškai atnaujinome viešojo transporto parką, bet ir vilniečių lūkesčiai susisiekimui mieste tampa dar reiklesni: patogus, modernus, greitas – gerai, bet draugiškesnis aplinkai, elektra varomas, pritaikytas neįgaliesiems, šiuolaikiškas – dar geriau. Viešojo transporto strategija dešimtmečiui siekiame greičio, patogumo, ekologijos – atnaujintame parke daugiau nei pusė transporto priemonėmių bus varomos elektra, visi eisme dalyvaujantys autobusai bus nauji ir jų amžiaus vidurkis bus penkeri metai“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Skaičiuojama, kad miestiečiams viešojo transporto atnaujinimas per metus kainuos kiek daugiau nei pusė miliono eurų. Per artimiausią dešimtmetį autobusų ir troleibusų pirkimui  iš viso būtų skiriama 245,26 mln. eurų, įskaitant ir privačias investicijas. Planuojama pirkti elektrinius, dujinius autobusus ir troleibusus, kurių dalį sudarytų autonominiai. Naujai infrastruktūrai ar jos atnaujinimui – A juostų tiesimui, stotelių ir vaizdo švieslenčių jose įrengimui, kontaktinio tinklo atnaujinimui, elektros pakrovimo stotelių ir dujų užpildymo kolonėlėms – bei naujai elektroninio bilieto sistemai reikėtų skirti 52,37 mln. eurų.

Atnaujinimo pagrindas – paslaugų kokybė, ekologija ir finansinis tvarumas

Viešojo transporto atnaujinimo planas paruoštas remiantis šį rudenį atlikta galimybių studija. Jos tikslas buvo pateikti konkrečius sprendimus, kada ir kokias transporto priemones miestas turi įsigyti ir kaip atnaujinti infrastruktūrą. Atsižvelgta į ES ir nacionalinius taršos mažinimo reikalavimus, Vilniaus miesto darnaus judumo planą. Taip pat įtraukta esamos infrastruktūros Vilniuje analizė, įvertintos gerosios kitų šalių praktikos, rinkoje siūlomi technologiniai sprendimai.

Studijos rezultatas pasirenkant transporto priemonių kombinaciją, kai parkas atnaujinamas elektriniais, dujiniais autobusais ir laidiniais bei autonominiais troleibusais, rėmėsi šiais pagrindiniais kriterijais – paslaugos kokybės gerinimo, miesto darnos ir ekologijos, finansinio tvarumo.

Pirma, Vilnius siekia vieningai gerinti visą kelionės viešuoju transportu patirtį ir paslaugų kokybę – viešojo transporto pasiekiamumą, patogų ir saugų laukimą stotelėje, keleivių informavimą, komfortišką ir greitą kelionę autobusu ar troleibusu, bilietų įsigijimą ir kitas paslaugas.

Antra, miestas siekia mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, todėl atnaujindamas parką pirks tik aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus atitinkančias transporto priemones.  Viešasis transportas bus patogiai integruotas su kitais darnaus judumo būdais mieste, taip kuriant švaresnę, patogesnę ir jaukesnę žmogui aplinką.

Siekiant finansiškai optimalaus varianto, sudarytas planas ne tik dėl naujos infrastruktūros įsigijimo, tačiau ir efektyvaus jau esamos išnaudojimo. Vilniuje planuojama atnaujinti kontaktinį troleibusų tinklą, tam bus numatyti konkretūs etapai ir terminai.

„Kelionių viešuoju transportu kokybė Vilniuje ir toliau gerės, siekiame, kad visos iki vienos transporto priemonės būtų pritaikytos specialių judumo poreikių turintiems. Esame išsikėlę tikslą, jog per artimiausią dešimtmetį modalinis kelionių pasiskirstymas mieste būtų toks – po trečdalį sudarytų judėjimas viešuoju transportu, automobiliu, pėsčiomis, dar apie 8 proc. dviračiais, o likę – kitaip. Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniuje 36 kilometrai A juostų, o iki 2030 m. jų jau bus apie 60 kilometrų. Priimdami sprendimus, jog judėjimas po miestą būtų kuo patogesnis viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis ir kitaip, Vilnius juda link šios proporcijos“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Viešojo transporto parko atnaujinimo planas pradėtas pristatyti Vilniaus miesto savivaldybės komitetuose, o gruodžio 9 d. bus pateiktas svarstymui Taryboje. Numatytą viešojo transporto atnaujinimo scenarijų patvirtinus Tarybos nariams, etapais iki 2030 m. bus organizuojami konkretūs konkursai vežėjo parinkimui, transporto priemonių ir kitiems pirkimams.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt