Connect with us

Miestas

Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

Avatar

Paskelbta

Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.

„Miestui reikalingas aiškus ir rišlus magistralinių gatvių tinklas, – sako M. Pakalnis. – Todėl sieksime kuo greičiau nutiesti Pavilnionių gatvę, kuri reikalinga pirmiausia tam, kad eliminuotume tranzitinį eismą iš gyvenamųjų namų kiemų tiek Pašilaičiuose, tiek Perkūnkiemyje. Kaip turbūt žino gyventojai, Pavilnionių gatvė buvo suplanuota jau tada, kai sovietmečiu buvo projektuojami Pašilaičiai, ir niekada nebuvo iš planų išbraukta, o nerealizuota tik dėl nuolatinės lėšų stokos.“

Projektas koreguotas pagal gyventojų pastabas

Planuojama, kad Pavilnionių gatvės įrengimas žymiai sumažins transporto srautus Gabijos gatvėje, nuo Vakarinio aplinkkelio srautai pasiskirstys per Perkūnkiemio, Pavilnionių ir Justiniškių gatves (Justiniškių gatvę numatyta sujungti su Pavilnionių), bus optimizuoti ir Ukmergės gatvės eismo srautai, čia sumažės kairiųjų posūkių.

Vyriausiasis miesto architektas pastebi, kad šiandien Vilniui labai trūksta eismo jungčių rytų – vakarų kryptimi: „Jų tikrai turime šiaurės – pietų kryptimi: Geležinio Vilko, Ukmergės gatves, Vakarinį aplinkkelį. Bet trūkstant kitos krypties jungčių, transportas į pagrindines miesto gatves spraudžiasi per gyventojų kiemus. Taip negali būti. Kol magistralinių gatvių trūksta, visas eismas vyksta per gatves, kurios skirtos ramiam eismui ir automobilių stovėjimui. Tai yra ne tik oro taršos, bet ir saugumo problema: juk tranzitinėmis tapusiomis gatvėmis laksto vaikai. Tad mūsų suplanuotas projektas tikrai pagerins gyvenimo kokybę šioje teritorijoje.“

SĮ „Vilniaus planas“ parengti Pavilnionių gatvės projektiniai sprendiniai pirmą kartą buvo viešinami 2016 m. spalį. Tuomet po diskusijų su bendruomene pagal tuo metu galiojusias normas buvo susiaurintos eismo juostos. Pakartotinai gatvės projektiniai pasiūlymai viešai buvo pristatyti 2019 m. lapkritį ir po to koreguoti darkart. Atsižvelgus į gyventojų pastabas buvo ir vėl sumažintas važiuojamųjų juostų plotis. Suplanuotoje 4 eismo juostų gatvėje numatytos A juostos abiem kryptimis. Mažinant kietųjų dangų plotą, panaikinta skiriamoji juosta. Gyventojų pageidavimu, suplanuotos platesnės juostos želdiniams ties pastatais, kas sumažins triukšmą ir oro taršą (eismo juostos planuojamos 14–20 m atstumu nuo gyvenamųjų pastatų).

Miestas įsipareigojo įrengti dešiniuosius posūkius į kiemus (C kategorijos gatvėje jie galimi kas 50 m). Leičių gatvė bus sujungta su Gabijos gatve. Pavilnionių gatvėje bus įrengtos saugios, šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tiesiant gatvę bus naudojamas triukšmą sugeriantis asfaltas. Automobilių parkavimas gatvėje neplanuojamas. Triukšmo ir taršos nuo transporto poveikio gyvenamųjų namų aplinkai mažinimui gatvės žaliose juostose numatomas gausus apželdinimas spygliuočiais ir lapuočiais medžiais. Esami medžiai pagal galimybę bus išsaugomi arba persodinami.

Gyventojams suabejojus triukšmo ir oro taršos vertinimu, jis buvo pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centrui ir taisomas pagal specialistų pastabas.

Bendras suprojektuotų Pavilnionių, Justiniškių ir L. Zamenhofo gatvių ilgis – 1660 m. Darbai suplanuoti etapais: pirmajame numatyta Pavilnionių gatvę sujungti su Justiniškių gatve (troleibusų žiedas Justiniškių gatvės gale taip pat bus rekonstruojamas); antrajame – Pavilnionių gatvę sujungti su Ukmergės gatve; trečiajame etape numatyta L. Zamenhofo gatvės statyba nuo Ukmergės gatvės iki S. Neries gatvės ir abiejų sankryžų rekonstravimas.

Šiuo metu Pavilnionių gatvė yra pastatytos kelios Pavilnionių gatvės atkarpos, tačiau jos nesujungtos į rišlią sistemą, dažniausiai naudojamos tik automobilių parkavimui. O ir pastatytos atkarpos nevisavertiškos – be bortų, pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimo, želdynų juostos. Gatvės ruože yra 3 privatūs sklypai, šiuo metu vykdoma jų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
L. Zamenhofo gatvė nuo Ukmergės g. iki S. Neries g. taip pat nepastatyta dėl 2 esamų privačių sklypų. Dabar vykdomos ir šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Daugiau juostų – patogesniam eismui

Gyventojų pageidavimą dėl siauresnės – dviejų eismo juostų – gatvės įrengimo projektuotojams teko atmesti dėl planuojamų transporto srautų. Gatvės eismo juostų skaičius nustatomas pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus, įvertinant jos kategoriją, planuojamą eismo intensyvumą ir viešojo transporto maršrutinio tinklo plėtrą.

„Pagal patvirtintą „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ lengvojo transporto srautų modeliavimą piko valandomis 2040 m. skaičiavimus, laukiamas transporto eismas Pavilnionių gatvėje siektų 1800–1900 abiem kryptinis (1100–1300 viena kryptimi). Esant šviesoforiniam reguliavimui vienos juostos vidutinis pralaidumas siekia 500–700 aut./h priklausomai nuo manevrų skaičiaus ir dydžio sankryžose. Pagal tai minimalus eismo juostų skaičius viena kryptimi rytinio ir vakarinio piko valandomis turi būti ne mažiau kaip 2, todėl bendras juostų skaičius – ne mažiau 4-ių. Esamoje gatvės atkarpoje šiuo metu transporto srautas piko val. jau siekia 1300–1500 aut./h abiem kryptimis. Jei srautas ir būtų mažesnis, ir užtektų tiesiojoje įrengti po vieną eismo juostą, vis viena būtų daromos 4 eismo juostos, nes C kategorijos gatvėse, esant tarp sankryžų 200 m atstumui, papildomos eismo juostos ilgis prieš sankryžą siektų 80–150 metrų ir taptų nauja eismo juosta. Pavilnionių gatvės atkarpa tarp Vakarinio aplinkkelio ir Perkūnkiemio gatvės yra suprojektuota 5 eismo juostų“, – aiškino SĮ „Vilniaus planas“ inžinierius Saulius Valeika.

Pasak vyriausiojo miesto architekto M. Pakalnio, šiandien Pavilnionių gatvės įrengimas miesto prioritetų sąraše yra trečioje ar ketvirtoje vietoje – po Šiaurinės ir Mykolo Lietuvio gatvių, „varžosi“ su Kernavės gatve.

 

vilnius.lt nuotrauka ir informacija

Miestas

Kviečiame susipažinti su sostinės istorijų tyrėjų darbais

Avatar

Paskelbta

 

Vilniaus miesto savivaldybė pernai metais kvietė prisidėti prie sostinės istorinio pažinimo ir sukvietė mokslininkus bei tyrėjus dalyvauti konkurse istorijos tyrėjų stipendijai gauti. Trečius metus iš eilės skiriamos stipendijos mokslininkams skatina ir toliau puoselėti Vilniaus miesto tapatybę, kviečia domėtis Vilniaus miesto istorija, taip kuriant istorinės atminties gyvybingumą.

Pernai konkurso būdu stipendijos paskirtos VšĮ „Nulinis laipsnis“ (tyrėjai dr. Tomas Grunskis, dr. Martynas Mankus ir dr. Liutauras Nekrošius), architektei doc. Giedrei Ingridai Laukaitytei-Malžinskienei bei istorikei, muziejininkei, heraldikos specialistei dr. Gabrielei Jasiūnienei.

Mokslininkai dirbo ties išskirtomis keturios prioritetinės temos: Vilniaus parkų – želdynų raida (tyrimas ir leidyba), Vilniaus didikų rezidencijos, Vilniaus vietovardžiai, Vilniaus gatvės ir aikštės (tyrimai ir aprašai) bei Totalitarizmo ženklų identifikavimas.

Kviečiame susipažinti su mokslininkų darbais.

G. Jasiūnienės tyrimas „Kilmingųjų herbai Vilniaus senamiesčio gatvėse: atraskime, pažinkime, parodykime“:

Doc. G. I. Laukaitytės-Malžinskienės tyrimas apie Vilniaus senojo miesto branduolio su istoriniais priemiesčiais želdynų tipologinės ir urbanistinės raidos charakteringus bruožus:

VšĮ „Nulinis laipsnis“ (tyrėjai dr. T. Grunskis, dr. M. Mankus ir dr. L. Nekrošius) tyrimas orientuotas į savivaldybės patvirtintą temą „Totalitarizmo ženklų identifikavimas“:

Skaityti toliau

Miestas

Augant vilniečių mobilumui viešasis transportas kursuos dažniau

Avatar

Paskelbta

Nors ryškesnis judumo po miestą šuolis vasario pabaigoje nėra fiksuojamas, palaipsniui švelninat karantino sąlygas vilniečių mobilumas po truputį didėja. Saugumas išlieka prioritetu – dalyje maršrutų stebint išaugusius srautus nuo kovo 1 d. keičiami viešojo transporto tvarkaraščiai, kad keleiviai nesibūriuotų ir autobusais bei troleibusais judėtų patogiau. Viešojo transporto kontrolė stebės srautus, kaukių dėvėjimą ir primins galiojančias taisykles.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Apsaugines veido kaukes viešajame transporte dėvėti ir toliau privaloma. Nors atvirose lauko erdvėse jos nebėra būtinos, kai šalia 2 metrų spindulio atstumu nėra kitų asmenų, tačiau kaukių nepamiršti rekomenduojama ir stotelėse. Jas svarbu dėvėti taip, kad dengtų nosį ir burną. Be to, viešajame transporte būtina dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant, dezinfekcinio skysčio keleiviai ras kiekviename autobuse ir troleibuse. Laikykitės saugaus atstumo, ir toliau leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.

„Pastarąją savaitę stebime, kad dalyje maršrutų keleivių daugėjo, piko metu išlaikyti saugius atstumus tam tikrais atvejais tapo sudėtingiau. Todėl jau nuo pirmadienio tie autobusų ir troleibusų maršrutai, kuriuose keleivių fiksuojame daugiau nei reikalauja galiojančios pandemijos taisyklės, kursuos dažniau, transporto priemonės bus talpesnės.

Keičiant karantino sąlygas ir toliau kasdien atidžiai stebėsime keleivių pasiskirstymą, viešojo transporto judėjimą planuojame pagal realius srautų duomenis. Lyginant su laikotarpiu prieš karantiną šiuo metu viešuoju transportu vis dar atliekama apie 60 proc. mažiau kelionių, vasario pradžioje šis skaičius siekė apie 65 proc.“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuo vasario 25 d. leidžiamas judėjimas tarp „žiedinių“ savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, taip pat Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio , Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių. Asmenų judėjimo tarp „nežiedinių“ savivaldybių ribojimas pratęstas iki kovo 15 d.

Nuo kovo 1 d. – nauji tvarkaraščiai

Numatyti šie viešojo transporto organizavimo pokyčiai:

• Keisis 1G, 2G, 3G, 4G, 5, 7, 10, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 75, 76 autobusų maršrutų ir visų troleibusų maršrutų tvarkaraščiai.
• 75 maršruto autobusai ir 18 maršruto troleibusai darbo dienos rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau. 18 maršruto troleibusai dažniau kursuos ir poilsio dienomis.
• 1G, 2G, 3G maršrutų autobusai ir 17 maršruto troleibusai darbo dienomis rytinio ir vakarinio piko metu bei dienos metu kursuos dažniau.
• 5 ir 25 maršrutų autobusai dažniau kursuos darbo dienomis rytinio piko metu.
• 7, 10, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 76 autobusų maršrutų tvarkaraščiai keisis, siekiant užtikrinti viešojo transporto punktualumą, maršrute atsiradus papildomoms stotelėms bei atsižvelgiant į keleivių siūlymus ir pageidavimus.
• Primenama, kad laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršrutų autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai.

Naujausi tvarkaraščiai nuo vasario 26 d. skelbiami www.judu.lt, programėlėse Trafi, m.Ticket, teirautis galima ir telefonu 8 5 210 7050. Pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų.

Be to, nuo kovo 1 d. 32 maršruto autobusai stos naujai įrengtose Garbės viešojo transporto stotelėse, kurią keleiviai ras Zujūnų gatvėje, Vilniaus rajono teritorijoje.

Patogesniam keleivių persėdimui 76 ir 87 maršrutų autobusai papildomai stos Ateities gatvėje esančioje Ateities viešojo transporto stotelėje, Jeruzalės gatvės kryptimi.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės sporto iniciatyvoms savivaldybė skyrė 0,7 mln. eurų finansavimą – aktyviausi pasirodė futbolininkai

Avatar

Paskelbta

 

Šiandien paskelbti gruodį Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto sporto projektų konkurso rezultatai. Savivaldybė skyrė beveik 0,7 mln. eurų finansavimą daugiau nei 200 sporto iniciatyvų – fizinio aktyvumo projektams, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui bei įvairiems sporto renginiams.

„Sportas ir sveikatingumas yra tokios sritys, kuriose labai svarbi ne tik įvairių viešų įstaigų ir institucijų iniciatyva, bet ir visuomenės, sporto bendruomenės įsitraukimas. Be abejo, savivaldybė siekia užtikrinti sąlygas sportuoti, sukurti patogią infrastruktūrą, tačiau skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą paprasčiausia mažose bendruomenėse, todėl ir įvedėme nedidelių projektų finansavimo tvarką,“ – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė iš viso sulaukė 371 paraiškos sporto iniciatyvoms finansuoti, o bendra prašoma suma viršijo 5 mln. eurų. Po ekspertinio vertinimo lėšos skirtos 60 fizinio aktyvumo didinimo iniciatyvų. Finansavimas taip pat numatytas 77 įvairioms įstaigoms, kurioms reikalingas naujas inventorius, bei 64 sporto renginiams. 205 tūkst. eurų savivaldybė skyrė fiziniam aktyvumui didinti, 222 tūkst. įvairiai įrangai atnaujinti, 263 tūkst. – renginiams realizuoti.

Didžioji dalis pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos – įvairūs sporto klubai, asociacijos, sporto šakų federacijos, taip pat privačios įmonės ir viešosios įstaigos, registruotos Vilniaus mieste. 11 pareiškėjų – biudžetinės įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus sporto mokyklos, ir įvairios ugdymo įstaigos.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Aktyviausia konkurse dalyvavo Vilniaus futbolo bendruomenė. Maždaug 40-čiai įvairių futbolo iniciatyvų skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 70 tūkst. eurų numatyta kovinio sporto – kovų menų, imtynių, bokso – projektams. Dar 60 tūkst. skirta įvairioms bėgimo, ėjimo, žygiavimo, orientavimosi sporto iniciatyvoms, krepšinio projektams – 47 tūkst. eurų. Finansavimą taip pat gavo nemažai automobilių sporto, teniso ir badmintono, triatlono, dviračių sporto, žiemos, vandens sporto šakų ir įvairių kitų sporto šakų atstovai bei mišrias sporto iniciatyvas palaikančios organizacijos.

Ypatingai daug dėmesio konkurso metu gavo įvairios socialinės iniciatyvos. Be įprastų vertinimo kriterijų, balai buvo skiriami už aktyviai nesportavusių žmonių įtraukimą į aktyvią veiklą, skirtingų kartų arba šeimų įtrauktį, taip pat bendruomenės telkimą, moksleivių fizinio aktyvumo didinimą bei senjorų, žmonių su negalia ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimą. Tad tarp finansavimą gavusių projektų – žmonių su negalia sporto centrų įrangos atnaujinimas ir renginiai, taip pat moterų savigynos projektai, sveikos gyvensenos projektai senjorams.

„Be abejo, sportas pirmiausia yra susijęs su sveikata, tačiau sporto veiklos atlieka ir socialinę funkciją – didina užimtumą, priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį ir bendrai gerina emocinę žmonių sveikatą, todėl mums buvo svarbu, kad projektai įtrauktų visas visuomenės grupes“, – pažymi V. Benkunskas.

Dėl didelio neapibrėžtumo ateityje papildomas dėmesys skirtas ir priemonėms koronaviruso infekcijos plitimui valdyti. Papildomai įvertinti tų iniciatyvų autoriai, kurie numatė, kaip projektai būtų įgyvendinami karantino sąlygomis, atsižvelgė į saugumo reikalavimų užtikrinimą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt