Connect with us

Miestas

Vilnius – Europos ateities miestų ketvertuke

Avatar

Paskelbta

„Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ Europos ateities miestų ir regionų reitinge Vilnius užėmė ketvirtąją vietą. Kas dvejus metus skelbiamame reitinge nurodomi miestai ir regionai, kurie artimiausiu metu turi daugiausiai potencialo augti.

Europos ateities miestų reitingą sudaro tiek bendras ryškiausių ateities miestų sąrašas, tiek atskirų kategorijų dešimtukai, kuriame miestai ir regionai vertinami pagal tam tikrus specifinius kriterijus. „fDi Intelligence“ ekspertai iš viso įvertino 319 Europos miestų – analizuotos miestų strateginės kryptys pritraukiant investicijas, sąlygos verslui, tam tikri gyvenimo kokybės aspektai.

Be jau minėto įvertinimo, Vilniaus vardas dar trijuose reitingo kategorijų dešimtukuose. Vilnius įvertintas pirmąja viet pagal užsienio investicijų strategiją, rikiuojasi 4-tas pagal ekonomikos potencialą ir 5-tas pagal žmogiškąjį kapitalą bei gyvenimo būdą tarp vidutinio dydžio miestų. Lyginant su prieš du metus „fDi Intelligence“ skelbtu Europos ateities miestų reitingu, visose šiose kategorijose Vilnius pakilo: 2018-2019 metų ateities miestų reitinge Vilnius užėmė 9-ąją vietą pagal ekonomikos potencialą, trečiąją pagal užsienio investicijų pritraukimo strategiją, o į bendrąjį Europos ateities miestų dešimtuką nebuvo patekęs.

Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, jau ne pirmus metus skiriami ekspertų įvertinimai padeda tarptautinėje erdvėje pristatyti Vilnių kaip atvirą ir didelių galimybių miestą.

„Kiekvienas įvertinimas svarbus, jis rodo miesto sėkmę, potencialą, o ir dar daugiau – prisideda prie investicijų pritraukimo. Daugeliu atvejų tai lemia gera investicijų pritraukimo strategija, miesto didėjantis patrauklumas talentingiems žmonėms, duomenų atvirumo politika, lankstumas, ambicija ir kryptingas, atkaklus darbas. Tai neabejotinai prisidėjo, kad per labai trumpą laiką Vilnius įsitvirtino Europos finansinių technologijų ir mobilumo sričių lyderių gretose“, – teigia R. Šimašius.

 

vilnius.lt nuotr.

 

Vilniaus miesto verslo ir turizmo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė pastebi, kad miesto patrauklumui nemažai įtakos turi ir tai, kokia pagalba ir dėmesys teikiami čia įsikurti norintiems ir jau įsikūrusiems verslams bei užsienio specialistams.

„Miesto svetingumas – vienas esminių miesto patrauklumo faktorių. Labai svarbu, kaip jaučiasi ir kaip greitai į Vilniaus gyvenimą gali įsilieti užsienio įmonė ar čia atvykęs darbuotojas iš kitos šalies. Todėl tokie įrankiai, kaip integracijos Vilniuje seminarai, pagalba įmonėms sprendžiant įvairius klausimus ar internetinis relokacijos gidas, leidžiantis paprastai surasti atsakymus į sudėtingus migracijos klausimus, labai vertinami visų persikėlusių į Vilnių“, – sako I. Romanovskienė.

Reitingus skelbiantis „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „FDI Intelligence“ tarptautinės bendruomenės yra vertinamas kaip miestų ir regionų patrauklumo investicijoms barometras. Kas antrus metus skelbiami Europos ateities miestų reitingai tampa atspirties tašku Europos regionų ir miestų tarpusavio konkurencijoje dėl naujų investicijų.

Visą Europos ateities miestų ir regionų 2020/2021 ataskaitą galima rasti čia.

vilnius.lt informacija

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Įdomioji sostinės metų statistika ir rečiausi vardai – gimė Perkūnija, Gūsis

Avatar

Paskelbta

Nors praėjusieji 2020-ieji ir įėjo į istoriją kaip pandeminiai, Vilnius pernai ir toliau augo – per 2020 metus sostinėje gyvenamą vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių, tad Naujuosius sostinėje pasitiko jau daugiau kaip 588 tūkst. vilniečių. Ką atnešė praėję metai sostinės gyventojams – kiek gimė naujųjų vilniečių, kokie reti vardai stebino ir kokias naujas tendencijas pastebėjo Civilinės metrikacijos skyrius?

Naujagimių – daugiau kaip 6 tūkstančiai

Karantinų pažymėtais metais gimė 6332 mažieji vilniečiai iš kurių, Registro centro duomenimis, berniukų – net 5017, mergaičių – 4813. Dar 3536 vaikų gimė užsienyje, bet buvo registruoti Vilniuje. Duomenys rodo, kad šiemet gimusių vaikų skaičius nedaug mažesnis, nei pernai: 2019 m. sostinėje iš viso gimė 6540 mažųjų vilniečių, dar 4288 įregistruoti vaikai gimė užsienio šalyse. Berniukų ir mergaičių skaičius užpernai beveik nesiskyrė – 2019 m. buvo įregistruoti 5447 berniukai ir 5381 mergaitė.

2020 m. – vizualiai gražus skaičius, turintis net du dvejetus. Kiek kitokiais dvejetais pernai galėjo džiaugtis net 109 šeimos, kurios iškart susilaukė dviejų vaikučių. Gimė ir dvi poros trynukų.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Populiariausi vilniečių vardai mergaitėms pernai: Amelija, Sofija, Emilija, Lėja, Gabrielė, Marija ir Liepa. Berniukų – Benas, Lukas, Markas, Jokūbas, Dominykas, Matas ir Augustas. Pasitaikė ir retesnių vardų – pernai pasaulį išvydo Perkūnija, Girija, Elektra, Gudrūna, Epika, Sidabrė, Elarija, Lyja. Originalumu išsiskyrė ir berniukų vardai: Gūsis, Gojus, Ūkas, Nauris, Arendas, Kanutas, Džiugimantas.

„Pastebėjome, kad neretai tėveliai vardus duoda panašius į savo, ar vyresnių brolių, sesių, pvz., Tomas ir Toma. Pasitaiko daug atvejų, kai visos šeimos vardai prasideda ta pačia raide. Populiarėja gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas“, – pastebėtas subtilybes komentavo savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.

Tuoktasi ir Universiteto salėje

2020 metais Vilniaus mieste įregistruota 4800 santuokos, iš jų Vilniaus mieste susituokė 2306 poros, bažnyčiose amžiną meilę prisiekė 899 naujos šeimos. Vienas vilnietis pernai atšoko jau šeštąsias savo vestuves!

Tuoktasi ir užsienyje – tokių porų pernai buvo net 1595. Iš 2306 sostinėje susituokusių porų, 237 poros tuokėsi jų pačių pasirinktose miesto erdvės.

Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams šiemet labiausiai įstrigo naujai pasirinktos vietos Energetikos ir technikos muziejuje, Miesto laboratorijos salėje, Neries kairiajame krante – tarp Vilnios ir Mindaugo tilto, K. Sirvydo skvere, Sapiegų technikos parke ar ne Universiteto salėje.


Daugiausia santuokų buvo įregistruota Vilniaus miesto rotušėje, Botanikos sode, Verkių rūmuose, labai dažnas pasirinkimas – viešbučių, restoranų terasos, salės.

„Tokių ceremonijų metu būna ypatingai gražu, jeigu jaunieji pasirūpina vietos dekoracijomis. Yra tekę kolegei tuokti salėje, kuri skendėjo žvakių šviesoje. Nedaugelis porų renkasi išsakyti originalius, savo sukurtus įžadus vienas kitam, bet jeigu jau pasiryžta – būna labai ypatinga ir jautru“, – pasakojo J. Kuzmienė.

Registruojamos santuokos ir su užsienio valstybių piliečiais. Dažniausiai – su Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos piliečiais, taip pat nemažai santuokų registruojama su JAV, Norvegijos, Danijos,  JK piliečiais. Pavieniais atvejais tuoktasi su Indonezijos, Taivano, Nigerijos, Pakistano, Indijos, Afganistano, Brazilijos, Čilės, Kubos piliečiais.

Vestuvių diena – ypatinga ir jaudinanti, o neretai nutinka ir kuriozinių situacijų. Kaip pasakoja J. Kuzmienė, daugiausiai tokių pasitaiko išvykstamų ceremonijų metu.

„Yra buvę atvejų, kad pradėjus sveikinti porą, įsijungė garso aparatūra, leisdama trikdžių garsus, ir pusę ceremonijos niekaip nepavyko jos atjungti. Kartą teko ilgai laukti liudininkų, nes jie nesurado jaunųjų pasirinktos santuokos vietos. Yra buvę, kad jaunoji pamiršo gėlių puokštę ir nesutiko tuoktis tol, kol jos neatvežė. Kita šypseną susirinkusiems kėlusi situacija nutiko pernai – santuokos registravimo metu vienam iš jaunųjų suskambo telefonas, jis atsiliepęs pasakė, jog dabar tuokiasi, todėl negali kalbėti“, – pasakojo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, taip pat prisiminusi dažną situaciją, kai jaunosios paklaustos, ar sutinka tekėti, mėgstančios atsakyti, kad nežino ir turinčios pagalvoti, bet po pauzės – sutinka.


Vestuvės karantino metu

Nenuostabu, kad karantino metu vestuvių šventės keitėsi. Atsižvelgus į situaciją, sugriežtintas tik ceremonijos dalyvių skaičius: dalyvauja jaunieji, du liudininkai ir pagal poreikį – vertėjas. Leidžiama dalyvauti iki penkių žmonių iš jaunųjų pusės ir, žinoma, keli Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai.

Visi ceremonijos dalyviai privalo laikytis saugaus atstumo, higienos normų reikalavimų, dėvėti kaukes visos ceremonijos metu.

„Jaunieji yra išradingi ir kūrybingi, todėl dažnai būna pasipuošę medžiaginėmis, specialiai šiai progai pasiūtomis veido kaukėmis. Dažnai kaukes priderina prie aprangos: jaunosios dėvi baltas, kremines, o jaunikiai – juodas, tamsiai mėlynas kaukes. Beveik visada sulaukdavome klausimo, ar ceremonijos metu jaunieji galės nusiimti kaukes“, – pasakojo J. Kuzmienė.

Siekiant išlaikyti atstumą, saugumą ir išvengti būriavimosi, poros į pastatą yra įleidžiamos tik pagal paskirtą ceremonijos laiką, santuokos registravimo ceremonija yra sutrumpinta, paliekant tik teisinę jos dalį. Santuokos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje yra registruojamos nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Išvykstamos santuokos karantino metu laikinai nėra organizuojamos.

„Skirtingai nei pirmojo karantino metu, jaunieji beveik neatšaukinėja ir nebeperkelia santuokų vėlesniam laikui, o atvyksta į skyrių jų registruoti.  Santuokų skaičius beveik nesumažėjo, palyginti su tokiu pat laikotarpiu ne karantino metu. Priimtų prašymų susituokti vasarą skaičius taip pat išliko panašus, kaip ir kiekvienais metais tokiu pat laikotarpiu“, – komentavo J. Kuzmienė.

Vis dar populiaresnės -ienės

Nors jau 17 metų moterys Lietuvoje turi galimybę tuokdamosi (arba keisdamos pavardę) rinktis nenurodančią šeiminės padėties pavardę – su galūne -ė., dažniau vilnietės laikosi senųjų tradicijų – pasirenka pavardę su priesaga -ienė. Dvigubos pavardės ir pavardės su galūne pasirinkimas yra žymiai retesnis. Taip pat pastebima, kad moterys pasirenka trumpesnę pavardės formą dažniau dėl patogumo. Labai retais atvejais santuokos sudarymo metu pavardes keičiasi vyrai.

„Galbūt ne daug kas žino, bet pavardę visuomet galima pasikeisti ir vėliau, po santuokos sudarymo. Pasirinkusi sutuoktinio pavardę, moteris gali susigrąžinti savo turėtą pavardę ir prie jos pridėti sutuoktinio, arba tik susigrąžinti savo turėtą pavardę. Pasirinkusi sutuoktinio pavardę su priesaga -ienė, gali ją pasikeisti į nenurodančią šeiminės padėties arba atvirkščiai. Taip pat išlieka galimybė pasikeisti pavardę į tėvų, senelių, prosenelių“, – sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Įdomu tai, kad 2020 metais Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje savo vardą pasikeitė 204, pavardę – 1427, iškart ir vardą, ir pavardę pasikeitė 87 žmonės, o štai net 111 vaikų tėvų valia buvo keisti asmenvardžiai – vardai arba net pavardės.

Visi prašymai – nuotoliniu būdu net ir po karantino

Civilinės metrikacijos skyrius pernai inicijavo Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių pakeitimus, numatančius galimybę visus prašymus (net ir santuokai įregistruoti) pateikti el. būdu – per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą MEPIS, taip pat civilinės būklės aktų išrašus pasirašinėti el. parašu. Pakeitus šį teisinį reglamentavimą, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus dauguma paslaugų yra teikiama 4 interaktyvumo lygiu – t. y. užsakyti ir gauti paslaugą galima el. būdu. Ši sėkminga ir patogi nauja tvarka galios ir pasibaigus karantinui.

„Norime užtikrinti kuo geresnę teikiamų paslaugų kokybę, operatyvumą, interesantų patogumą paduodant prašymus bei gaunant paslaugas, tad  dalyvavome projekte „Lietuvos Respublikos gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“. Modernizuota programa pradėsime dirbti jau ateinantį mėnesį. Džiaugiamės, kad pavyko sėkmingai užtikrinti skyriaus darbą karantino laikotarpiu. Gerąja praktika pasidalinome ir su kitomis Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigomis“, – pasakojo J. Kuzmienė.

Praėjusiais metais buvo iš dalies atnaujinta ir santuokų ceremonijų salių aplinka. Atnaujintos erdvės atrodo gražiau ir šiuolaikiškiau jau laukia 2021 m. jaunavedžių.

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus mieste kyla oficialioms varžyboms tiksiantis krepšinio aikščių kompleksas

Avatar

Paskelbta

Šalia Vilniaus Žemynos progimnazijos Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva kyla sporto salių kompleksas, talpinsiantis 3 krepšinio aikštes. Kompleksas bus pritaikytas ir ugdymo procesui, ir oficialioms aukšto meistriškumo varžyboms. Šiuo metu atlikta jau 80 proc. visų numatytų statybos ir rangos darbų.

„Ilgą laiką sukome galvą, kaip spręsti krepšinio aikščių trūkumą mieste. Pasirinktas variantas leidžia maksimaliai išnaudoti turimą plotą ir užtikrinti, kad infrastruktūra būtų kuo efektyviau naudojama. Užbaigus darbus ir atnaujinus ugdymo procesą, dienomis visose aikštelėse vyks kūno kultūros pamokos, o joms pasibaigus – neformaliojo ugdymo užsiėmimai, profesionalių ir mėgėjiškų sporto klubų treniruotės ir varžybos,“  – pažymi Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Komplekse numatyta įrengti ne tik tris krepšinio aikštes, bet ir treniruoklių salę, persirengimo rūbines, kabinetus trenerių reikmėms. Kadangi kompleksą planuojama pritaikyti ir aukšto meistriškumo sporto renginiams, čia taip pat bus įrengtos žiūrovų rūbinės bei kita reikalinga infrastruktūra. Rungtynių metu salė bus transformuojama – paliekama tik viena ar dvi aikštės, o likusiame plote išskleidžiamos teleskopinės tribūnos. Varžybų metu salė turėtų talpinti iki 1400 žiūrovų. Šiuolaikiškas objektas bus daugiafunkcinis – jame galės vykti ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų varžybos. Kompleksas iš viso užims 4200 kvadratinių metrų.

Kad salė būtų iki galo paruošta oficialioms rungtynėms, nežymiai pakoreguotas jos projektas. Nuspręsta perprojektuoti apšvietimo dalį, kad pagrindinės krepšinio aikštės apšvietimo lygis atitiktų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) arenoms keliamus reikalavimus. Atlikus pakeitimus, centrinė krepšinio aikštė bus apšviesta 2000 liuksų intensyvumu. Dėl šių korekcijų objekto statybos pabaiga gali būti nežymiai pavėlinta, tačiau statybos ir rangos darbai turėtų būti baigti jau šį pavasarį.

Pastatas turėtų išsiskiri ir savo išore. Siekiant padidinti žaliuosius plotus, sąlyginai mažoje erdvėje bus pritaikyti alternatyvūs apželdinimo sprendimai. Bus apželdintas pastato stogas ir viena iš salės sienų.

Didžioji dalis statybos ir rangos darbų jau yra užbaigti. Rangos darbus atlieka konkursą laimėjusi UAB „HSC Baltic“. Bendra statybos rangos darbų vertė – kiek daugiau nei 5 mln. eurų.

Be šio sporto salių komplekso, šiemet sostinėje bus investuojama ir į keletą kitų svarbių sporto kompleksų. Dar 2021 m. Kauno g. duris turi atverti rekonstruota gimnastikos sporto salė. Taip pat bus atliekama Žirmūnų gimnazijos sporto aikštyno rekonstrukcija, Vilniaus Pilaitės baseino įrengimas, rekonstruojamas Vilniaus moksleivių sveikatos centras. Numatyti ir keliolikos ugdymo įstaigų aikštynų atnaujinimo darbai bei 11 sporto objektų seniūnijose modernizavimas.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilnius kviečia žiema džiaugtis atsakingai ir dalinasi idėjomis pramogoms namuose

Avatar

Paskelbta

 

Artėjant sniegu džiuginančiam savaitgaliui vilniečiams primenama žiemos pramogomis mėgautis atsakingai – laikytis saugių atstumų, nesibūriuoti, pasivaikščiojimui rinktis tas vietas, kuriose žmonių mažiau ir vengti įprastai labiausiai lankomų. Taip pat siūloma išbandyti virtualias ekskursijas, įdomias veiklas namuose.

„Praėjusį savaitgalį stebėjome išaugusius srautus parkų, miškų prieigose. Artėjantys laisvadieniai taip pat numatomi žiemiški ir gražūs, todėl tendencijos, matyt, išliks panašios. Pasivaikščioti visuomet galima ten, kur žmonių mažiau, galbūt netoli namų, be to, svarbu laikytis atstumų ir kitų saugumo reikalavimų. Savaitgalį patruliuos viešosios tvarkos, policijos pareigūnai. Nepamirškime, kad laikas vis dar rizikingas, bet kokį judėjimą iš namų kviečiu planuotis atsakingai. Judantiems iš namų automobiliu taip pat primenu būti atidiems, neskubėti, nes numatomos ir sudėtingesnės oro sąlygos“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Saugioms pramogoms namuose Vilnius siūlo atrasti įdomiausius pasivaikščiojimo maršrutus, tam padės miesto pažinimo platforma https://neakivaizdinisvilnius.lt/. Čia galima rasti daug informacijos, kuri leis pasinerti į sostinės pažinimą neišeinant iš namų.

Namuose taip pat galima išbandyti įdomias veiklas. Tam yra daugybė alternatyvų – nuo saviugdos seminarų, tiek individualių, tiek visai šeimai tinkamų nemokamų mankštų iki e. sporto. Ypač rekomenduojama dalyvauti užsiėmimuose, kurie atpalaiduoja ir padeda nuraminti mintis, pavyzdžiui nuotoliniai jogos mokymai, sąmoningo kvėpavimo užsiėmimai, šokių pamokos. Įvairių idėjų, ką veikti karantino metu, galima pasisemti ir tinklalapyje https://karantinas.lt/.

„Susisiekimo paslaugų“ duomenimis, bendri automobilių srautai mieste sumažėję apie 31 proc. lyginant su pernai. Rytinio piko metu automobilių apie 42 proc., vakarinio apie 27 proc. mažiau. Savaitgaliais automobilių gatvėse vidutiniškai mažiau nei darbo dienomis, tačiau daugiau srautų stebima lankomose vietose.

Policija savaitgalį taip pat sieks apriboti pateikimą į žmonių susibūrimo centrais tapusius parkus, kalnus, pažintinius takus. Ir toliau bus kontroliuojamas judėjimas tarp miestų – policija organizuoja stacionarius kontrolės postus visų šalies savivaldybių centrų prieigose. Kilus klausimų kreipkitės policijos informacijos telefonu 8 700 60 000, pirmadieniais-ketvirtadieniais – nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro, penktadieniais – nuo 7 val. ryto iki 18:45 val. vakaro.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt